© Visos teisės saugomos. Nepriklausoma ligoninėms kainas nustatanti institucija, 2015, devintasis leidimas.

 

Australijos kodavimo standartai taikomas:
Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo Australijos modifikacijai (TLK -10-AM) – Sisteminiam ligų sąrašui ir Abėcėlinei ligų rodyklei bei Australijos medicininių intervencijų klasifikacijai (ACHI) – Sisteminiam intervencijų sąrašui ir Abėcėlinei intervencijų rodyklei.

TLK-10-AM remiasi Tarptautine statistine ligų ir susijusių sveikatos problemų klasifikacija, dešimtuoju papildytu ir pataisytu leidimu (TLK-10) 2010 © Visos teisės saugomos. Pasaulio sveikatos organizacija. Pakeitimai, pažymėti ✪, atlikti gavus leidimą ir pritaikyti Australijos vyriausybės poreikiams .

Išleido Nepriklausoma ligoninėms kainas nustatanti institucija (IHPA).

„Rosetta Stone“ viršelio paveikslėlis naudojamas gavus „Carlos Delgado; CC-BY-SA“ leidimą.

Paruošta spaudai pagal Australijos klasifikacijos kūrimo konsorciumą (ACCD).

Spausdino ir platino „Lane Print and Post“.

Rengiant šį leidinį stengtasi kiek įmanoma geriau užtikrinti pateikiamos informacijos tikslumą, tačiau Australijos klasifikacijos kūrimo konsorciumas ir jo darbuotojai negarantuoja, kad šioje knygoje nėra klaidų, ir neatsako už galimus padarinius ja naudojantis.

Šis leidinys saugomas autoriaus teisių. Jis gali būti kopijuojamas visas ar dalimis mokymosi ir mokymo tikslais su sąlyga, kad bus nurodomas šaltinis, o kopijuotas leidinys nebus naudojamas komerciniais tikslais arba pardavimui.
Leidinio atnaujinimui kitais tikslais būtina gauti raštišką leidimą iš IHPA (enquiries.ihpa@ihpa.gov.au).

 

Korespondenciją redaktoriams siųskite adresu:

 

Nepriklausoma ligoninėms kainas nustatanti institucija

PO Box 483 Darlinghurst, NSW 1300, Australija

  

Leidinį parduoda Nepriklausoma ligoninėms kainas nustatanti institucija.

Leidybinio katalogavimo įrašas

Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas, Australijos modifikacija (TLK-10-AM), Australijos medicininių intervencijų klasifikacija (ACHI) ir Australijos kodavimo standartai (ACS) – TLK-10-AM/ACHI/ACS

Autorius/redaktorius: Australijos klasifikacijos kūrimo konsorciumas

Leidėjas: Nepriklausoma ligoninėms kainas nustatanti institucija

Leidimo metai: 2015 (devintasis leidimas)

Formatas: Knyga

 

Rodyklė, turinys

ISBN 978-1-76007-020-5  TLK-10-AM Sisteminis ligų sąrašas

ISBN 978-1-76007-021-2   TLK-10-AM Abėcėlinė ligų rodyklė

ISBN 978-1-76007-022-9   ACHI Sisteminis intervencijų sąrašas

ISBN 978-1-76007-023-6   ACHI Abėcėlinė intervencijų rodyklė

ISBN 978-1-76007-024-3   ACS Australijos kodavimo standartai

ISBN 978-1-76007-025-0  TLK-10-AM/ACHI/ACS Elektroninis 5 tomų rinkinys (TurboCoder)

 

(Dokumento kalba netvarkyta)

PADĖKA

Australijos kodavimo standartus parengė Sidnėjaus Universiteto Nacionalinis medicininės klasifikacijos centras (Sidnėjus) (angl. National centre for clasifikaction in Health, NCCH). Nacionalinis medicininės klasifikacijos centras dėkoja praktikuojantiems klinikiniams koduotojams ir klinicistams, klinicistų grupėms ir Kodavimo standartų patariamajam komitetui (angl. Coding Standards Advisory Committee, CSAC) daugiausiai prisidėjusiems kuriant šią knygą. Nacionalinis medicininės klasifikacijos centras dėkoja Australijos Klinikiniam „Casemix“ komitetui (angl. Clinical Casemix committeeof Australia, CCCA) ir Ūminio gydymo vystymo padaliniui, Sveikatos ir senėjimo departamentui, už paramą rengiant Klinikinę klasifikaciją ir Kodavimo grupes (angl. Clinical Classification and Coding Groups, CCCG), padedančias kurti šiuos standartus.

 

SANTRUMPOS

ACHI	Australijos medicininių intervencijų klasifikacija
ACS	Australijos kodavimo standartas (-ai)
AIDS	Įgytas imunodeficito sindromas
AIKD	Automatinis implantuojamas kardioverteris defibriliatorius
AIV	Apvaisinimas in vitro
ASA	Amerikos anesteziologų asociacija
APC	Šeiminė adenominė polipozė
AR-DRG	Australijos ištobulintos giminingų diagnozių grupės
AV	Atrioventrikulinis
AVF	Arterioveninė fistulė
AVŠ	Arterioveninis šuntas
AZT	Azidotimidinas (zidovudinas)
BiPAP	Dviejų lygių teigiamo kvėpavimo takų slėgio ventiliacija
BKA	Buko kampo arterija
BPR	Būklės pradžios rodmuo
BRCA	Polinkio krūties vėžiui genas
CD	Cukrinis diabetas
CMV	Citomegalo virusas
CNPV	Nenutrūkstama neigiamo slėgio ventiliacija
CNS	Centrinė nervų sistema
CPAP	Nenutrūkstama teigiamo kvėpavimo takų slėgio ventiliacija
CSS	Cerebrospinalinis skystis
DES	Dietilstilbestrolio sindromas
DKA	Dirbtinė kraujo apytaka
DNR	Deoksiribonukleino rūgštis
DPV	Dirbtinė plaučių ventiliacija
DRG	Giminingų diagnozių grupės
DTL	Didelio tankio lipoproteinas
DVA	Dešinioji vainikinė arterija
DVKA	Dešinioji vidinė krūtinės arterija
EEG	Elektroencefalografija
EFT	Elektrofiziologinis tyrimas
EGDS	Ezofagogastroduodenoskopija
EKG	Elektrokardiografija
EKMO	Ekstrakorporinė membraninė oksigenacija
EKT	Elektrokonvulsinė terapija
EKS	Elektrokardiostimuliatoriai
EMG	Elektromiografija
ERCP	Endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija
ETV	Endotrachėjinis vamzdelis
GFG	Glomerulų filtracijos greitis
GTT	Gliukozės toleravimo testas
HAV	Hepatito A virusas
HBV	Hepatito B virusas
HCV	Hepatito C virusas
HDV	Hepatito D virusas
HEV	Hepatito E virusas
HIE	Hipoksinė išeminė encefalopatija
IgG, IgM, IgA	Imunoglobulinas G, imunoglobulinas M, imunoglobulinas A
IKD	Implantuojamas kardioverteris defibriliatorius
IMV	Intermituojanti būtinoji ventiliacija
INR	Tarptautinis sunormintas santykis
IPPB	Intermituojantis teigiamo slėgio kvėpavimas
IPPV	Intermituojanti teigiamo slėgio ventiliacija
IŠL	Išeminė širdies liga
KJA	Kairioji juosiančioji arterija
KMI	Kūno masės indeksas
KPNA	Kairioji priekinė nusileidžiančoji arterija
KPP	Kūno paviršiaus plotas
KSHV	Kapoši sarkomos herpes virusas
KT	Kompiuterinė tomografija
KTG	Kardiotokografija
KVKA	Kairioji vidinė krūtinės arterija
KVA	Kairioji vainikinė arterija
KPNA	Kairioji priekinė nusileidžiančioji arterija
L-dopa	Levodopa
LINAC	Linijinis akceleratorius
LOPL	Lėtinė obstrukcinė plaučių liga
MALT	Su gleivine susijęs limfinis audinys
MELAS	Mitochondrinės encefalopatijos laktatacidozės insultą primenančių epizodų sindromas
MERRF	Miokloninės susivėlusių raudonųjų skaidulų epilepsijos sindromas
MRT	Magnetinio rezonanso tomografija
NIMV	Neinvazinė ventiliacija, naudojant kaukę
NIPV	Neinvazinė slėgio ventiliacija
NIV	Neinvazinė ventiliacija
NEC	Neklasifikuojamas kitur
NOS	(jei) kitaip nenurodyta arba nepatikslinta arba neklasifikuojama kitaip
PGR	Polimerazinė grandininė reakcija
PKA	Paciento kontroliuojama analgezija
PKVT	Poodinės kojos venos transplantatas
PPL	Paciento priežiūra ligoninėje
PSO	Pasaulio sveikatos organizacija
PTKA	Perkutaninė transliuminalinė koronarinė angioplastika
PTKRA	Perkutaninė transliuminalinė koronarinė rotacinė aterektomija
SA	Sinoatrialinis
SAB	Staphylococcus aureus bakteriemija
SIMV	Sinchroninė intermituojanti būtinoji ventiliacija
SP SAB	Su sveikatos priežiūra susijusi su Staphylococcus aureus bakteriemija
SPSI	Su sveikatos priežiūra susijusi infekcija
SUAS	Sisteminio uždegiminio atsako sindromas
SVA	Stabilus virusinis atsakas
ŠMDR	Šalies mažiausias duomenų rinkinys
TH	Tarpinė hiperglikemija
TLK	Tarptautinė statistinė ligų klasifikacija
TLK -O	Tarptautinė onkologinių ligų klasifikacija
TLK -9-CM	Tarptautinės ligų klasifikacijos devintasis leidimas, klinikinė modifikacija
TLK -10	Tarptautinės statistinė ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos dešimtoji redakcija
TLK -10-AM	Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas, Australijos modifikacija
ŪMI	Ūminis miokardo infarktas
UNA	Užpakalinė nusileidžiančioji arterija
VAŠ	Vainikinės arterijos šuntai
ŽIV	Žmogaus imunodeficito virusas
ŽPV	Žmogaus papilomos virusas

ĮVADAS

Tarptautinės statistinės ligų  ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo Australijos modifikacijos (TLK-10-AM) ir Australijos medicininių intervencijų klasifikacijos (ACHI)  Australijos kodavimo standartai (ACS) taikomi visose Australijos privačiose ir viešosiose ligoninėse. Šie dokumentai bus reguliariai tvarkomi ir pakartotinai leidžiami. Dabartinis ACS tvarkymas atliktas siekiant, kad šie standartai atitiktų klinikinės praktikos pokyčius, klinikinės klasifikacijos pakeitimus ir įvairius stacionaro duomenų vartotojų reikalavimus.

Šių klinikinių kodavimo standartų parengimo pagrindinis tikslas buvo palengvinti kodavimą pagal TLK-10-AM ir ACHI. Kitų stacionaro duomenų naudojimas buvo antraeilis dalykas. Giminingų diagnozių grupių pasiskirstymas, moksliniai tyrimai ir planavimo buvo papildomi tikslai, kurie buvo siekiami tik įvykdžius tikslaus kodavimo pagal TLK-10-AM ir ACHI reikalavimus.

Tam, kad Standartai būtų naudojamas teisingai, šio dokumento naudotojai turi būti apmokyti kaip iš klinikinių įrašų atsirinkti reikiamą informaciją ir naudotis TLK-10-AM ir ACHI. Laikoma, kad klinikiniai koduotojai yra susipažinę su TLK-10-AM ir ACHI bei vadovaujasi jų taisyklėmis.

Koduojant stacionaro sergamumo duomenis, pirminiu šaltiniu turėtų būti ligos istorija. Tikslus kodavimas galimas tik surinkus nuoseklią ir užbaigtą klinikinę informaciją. Manoma, kad kodavimo sprendimai nėra daromi vien tik remiantis ligos istorijos titulinio lapo informacija ir/arba epikrizėje nurodyta informacija (arba jų kopija), bet visos ligos istorijos analize, atlikta prieš suteikiant kodą.

Jei klinikinio įrašo nepakanka išsamiai ir tiksliai koduoti, klinikinis koduotojas turėtų gauti daugiau informacijos iš klinicisto. Jei užrašyta diagnozė, kuriai nepakanka patvirtinančios informacijos ligos istorijos pagrindinėje dalyje, prieš suteikiant kodą, gali prireikti pasitarti su klinicistu.

Kartais gali pakakti nuorodos į atitinkamą TLK-10-AM ir ACHI skyrių paaiškinti klinicistui, kaip reikia aprašyti diagnozę ir procedūrą. Jei to nepavyksta atlikti, būtina informuoti ligoninės vadovybę dėl neatitikimo tarp įrašo ligos istorijoje ir gydomo stacionare paciento duomenų.

Už tikslios diagnozės, ypač pagrindinės diagnozės, ir procedūros užrašymą atsako klinicistas, o ne klinikinis koduotojas.

Klinicistas ir klinikinis koduotojas privalo bendradarbiauti, kad būtų išsamiai ir tiksliai dokumentuojama, suteikiami kodai ir pranešama apie diagnozes ir procedūras.  

 

 

TLK-10-AM IR ACHI APRAŠYMAS

 

Ligų klasifikaciją galima apibrėžti kaip kategorijų sistemą, kuriai priskiriamos nozologinės formos pagal nustatytus kriterijus. TLK-10-AM ir ACHI tikslas yra leisti sistemiškai užrašyti, analizuoti, interpretuoti ir lyginti sergamumo duomenis, gautus iš skirtingų ligoninių, valstijų ir šalių. TLK-10-AM ir ACHI sistemos leidžia diagnozes, procedūras ir sveikatos problemas iš žodžių išversti į ženklų kodą, palengvinant duomenų saugojimą, gavimą ir analizę.

Pradžioje TLK buvo naudojama mirtingumo priežastims, nurodytoms mirties liudijime, klasifikuoti. Vėliau, ji buvo išplėsta įtraukiant sergamumo diagnozes. Svarbu įsidėmėti, kad nors TLK pradžioje buvo sukurta ligų ir sužalojimų klasifikacijai su oficialia diagnoze, kreipiantis į sveikatos priežiūros paslaugų įstaigas, ne kiekviena problema arba priežastis gali būti skirstoma tokiu būdu. Todėl, TLK pateikiami įvairūs požymiai, simptomai, pakitę rodikliai, nusiskundimai ir socialinės aplinkybės, kurias galima naudoti kaip diagnozę.

 

Pagrindinė TLK-10-AM ligų klasifikacijos struktūra ir principai

 

TLK-10-AM ligų klasifikacijos pagrindas yra trijų ženklų kodas, kuris yra privalomas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tarptautiniuose pranešimuose bei atliekant bendruosius tarptautinius palyginimus. Šis pagrindinis kodų rinkinys buvo išplėstas iki keturių ir penkių ženklų. Todėl galima nustatyti svarbius specifinius nozologinius vienetus, taip pat išliko galimybė pristatyti duomenis plačiose grupėse, leidžiant gauti naudingos ir suprantamos informacijos.

 TLK-10-AM yra įvairiakryptė klasifikacija. Jos struktūra sukurta daugiausia epidemiologinei analizei palengvinti. Ligos suskirstytos į šias grupes: 

• epideminės ligos;
• konstitucinės arba bendrosios ligos;
• vietinės ligos, suskirstytos pagal sritį;
• vystymosi ligos;
• sužalojimai.

Dvi pirmosios ir dvi paskutiniosios grupės sudaro „specialiąsias grupes“. Šios grupės apima būkles, kurias sunku naudoti epidemiologiniam tyrimui. Šiam tyrimui būklės yra išskaidomos, pvz., klasifikuojamos pagal anatominę sritį. Likusi grupė – vietinės ligos, suskirstytos pagal sritį – apima TLK-10-AM skyrius kiekvienai pagrindinei organizmo sistemai.

Skyrių, apimančių „specialiąsias grupes“ ir „organizmo sistemas“ skirtumai turi praktinės reikšmės suvokiant klasifikacijos struktūrą, kodavimą pagal ją ir interpretuojant jos pagrindu sudarytus statistinius duomenis. Atsiminkite, kad įprastai būklės pirmiausia priskiriamos vienam iš „specialiųjų grupių“ skyrių. Jei abejojate kur priskirti būklę, pirmenybę skirkite „specialiųjų grupių“ skyriams.

 

Sisteminis ligų sąrašas

 

Didžioji sisteminio ligų sąrašo dalis – tai pagrindinių ligų klasifikacija, kurią sudaro 22 skyriai. Pirmasis TLK-10-AM kodo ženklas yra raidė. Kiekviena raidė yra susijusi su tam tikru skyriumi, išskyrus šias raides: D, kuri apima 2 skyrių „Navikai“ ir 3 skyrių „Kraujo ir kraujodaros organų ligos bei tam tikri sutrikimai, susiję su imuniniais mechanizmais“, ir H, kuri naudojama ir 7 skyriuje „Akies ir jos priklausinių ligos“ ir 8 skyriuje „Ausies ir speninės ataugos ligos“. 2, 19 ir 20 skyriuose kaip pirmasis kodo ženklas naudojama daugiau nei viena raidė.

PSO numato, kad U00–U99 kodai bus naudojami laikinai neaiškios etiologijos naujoms ligoms koduoti, nenumatytiems atvejams ir ypatingais tyrimo tikslais. TLK-10-AM kodai U50–U73 naudojami veiklai klasifikuoti, U90 klasifikuojamos su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos, o U78–U88 yra papildomas kodų sąrašas lėtinėms būklėms.

 

Skyriai ir atitinkamos raidės bei grupių tipai išvardyti žemiau:

Skyrius	Skyriaus pavadinimas	Prieš kodą rašoma raidė	Tipas
1 skyrius	Kai kurios infekcinės ir parazitinės ligos	A, B	Ypatingas
2 skyrius	Navikai	C, D	Ypatingas
3 skyrius	Kraujo ir kraujodaros organų ligos bei tam tikri sutrikimai  susiję su imuniniais mechanizmais	D	Pagal sritį
4 skyrius	Endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos	E	Pagal sritį
5 skyrius	Psichikos ir elgesio sutrikimai	F	Pagal sritį
6 skyrius	Nervų sistemos ligos	G	Pagal sritį
7 skyrius	Akies ir jos priklausinių ligos	H	Pagal sritį
8 skyrius	Ausies, nosies, burnos ir gerklės ligos	H	Pagal sritį
9 skyrius	Kraujotakos sistemos ligos	I	Pagal sritį
10 skyrius	Kvėpavimo sistemos ligos	J	Pagal sritį
11 skyrius	Virškinimo sistemos ligos	K	Pagal sritį
12 skyrius	Odos ir poodžio ligos	L	Pagal sritį
13 skyrius	Jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligos	M	Pagal sritį
14 skyrius	Urogenitalinės sistemos ligos	N	Pagal sritį
15 skyrius	Nėštumas, gimdymas ir laikotarpis po gimdymo	O	Ypatingas
16 skyrius	Tam tikros perinatalinio periodo ligos	P	Ypatingas
17 skyrius	Įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir chromosomų anomalijos	Q	Ypatingas
18 skyrius	Simptomai, požymiai ir nenormalūs klinikiniai bei laboratoriniai radiniai neklasifikuojami kitur	R	Netaikoma
19 skyrius	Traumos, apsinuodijimai ir kiti išorinių priežasčių padariniai	S, T	Ypatingas
20 skyrius	Išorinės sergamumo priežastys	U, V, W, X, Y	Netaikoma
21 skyrius	Sveikatos būklę veikiantys faktoriai ir kontaktai su sveikatos tarnyba	Z	Netaikoma
22 skyrius	Ypatingų tikslų kodai	U	Netaikoma

 

Skyriai papildomai suskirstyti į vienarūšius trijų ženklų blokus. 1 skyriuje „Kai kurios infekcinės ir parazitinės ligos“ blokų pavadinimai atspindi dvi klasifikacijos ašis – infekciją sukeliančių organizmų perdavimo būdą ir dideles infekciją sukeliančių organizmų grupes. 2 skyriuje „Navikai“ pirmoji ašis yra navikų elgsena. Elgsenoje ašis nustatoma daugiausiai pagal sritį, išskyrus, kai svarbiems morfologiniams tipams pateikiamos trijų ženklų kategorijos (pvz., leukemijos, limfomos, melanomos, mezoteliomos, Kapoši sarkoma). Kategorijų sritis pateikiama skliaustuose po kiekvieno bloko pavadinimo.

Kiekviename bloke kai kurios triženklės kategorijos nurodo vieną būklę, parinktą pagal jos dažnį, sunkumą arba jautrumą visuomenės sveikatos intervencijoms. Kitos naudojamos ligų grupėms, kurių kai kurios savybės sutampa. Paprastai laikomasi nuostatos, kad „kitas“ būkles reikia klasifikuoti, tokiu būdu leidžiant įtraukti daug įvairių, bet retų būklių, taip pat ir nenurodytas būkles.

 

ACHI klasifikacijos pagrindinė struktūra ir principai

 

Australijos medicininių intervencijų klasifikaciją (ACHI) pirmiausia parengė Nacionalinis medicininės klasifikacijos centras ir ji daugiausia remiasi Australijos Sandraugos kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašu (angl. Medicare Benefits schedule, MBS).
ACHI pagrindiniai bruožai:

1. Klasifikacija apima procedūras atliktas privačiose ir viešosiose ligoninėse, dienos gydymo centruose ir ambulatorijose. Įtrauktos pagalbinės sveikatos intervencijos, dantų gydymo paslaugos ir ne operacinėje atliktos procedūros

2. Intervencijų klasifikacija grindžiama Australijos Sandraugos kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašu (Commonwealth Medicare Benefits Schedule, MBS) (su kai kuriomis išimtimis). Kiekvienas MBS kodas papildytas dviem skaitmenimis, norint patikslinti procedūros pobūdį, pvz., 36564-00. Į MBS neįtrauktos procedūros ACHI leidinyje klasifikuojamos 90000 serijos kodais. Pastaba: 97000 serijos kodais klasifikuojamos odontologinės paslaugos.

3.  Procedūrų klasifikacijos struktūra grindžiama daugiau anatomija, nei chirurgijos specializacija. Skyriai yra pavadinti tiksliai pagal PSO TLK-10 skyrių pavadinimus, kad atitiktų ligų klasifikaciją.

4.  Kai įmanoma, nechirurginės procedūros išvardytos atskirai nuo chirurginių procedūrų.

5. Šių ašių hierarchinė struktūra:

      •     Pirmasis lygis – anatominės srities ašis;

      •     Antrasis lygis – procedūros tipo ašis;

      •     Trečiasis lygis – bloko ašis.

6.  Daugelio procedūrų, kurios gali būti panaudotos ne gydymo įstaigose, pvz., visuomeninė sveikatos ir ambulatorinė priežiūra, įtraukimas.

7. Procedūros klasifikuojamos neatsižvelgiant į ją atlikusį asmenį. Tai reiškia, kad konkrečiai intervencijai turi būti suteiktas toks pat kodas, nepaisant to, koks sveikatos priežiūros specialistas šią intervenciją atliko.

Daugiau informacijos apie intervencijų klasifikaciją rasite ACHI Sisteminiame ligų sąraše ir Abėcėlinėje rodyklėje.

 

TLK-10-AM, ACHI IR AUSTRALIJOS KODAVIMO STANDARTAI

 

Vadovaujantis Australijos sveikatos priežiūros susitarimais, reikia pateikti visų į ligoninę paguldytų pacientų sergamumo duomenis. Visos valstijos ir teritorijos privalo pateikti duomenis, nurodytus Nacionaliniame minimalių  duomenų apie paciento priežiūrą ligoninėje rinkinyje  (METeOR: 535047) (Australijos sveikatos ir gerovės institutas, 2014). Diagnozės, intervencijos ir išorinės sužalojimų priežastys registruojamos naudojant TLK-10-AM ir ACHI. ACS sukurti naudoti kartu su TLK-10-AM ir ACHI.

TLK-10-AM, ACHI ir ACS yra reguliariai atnaujinami ir leidžiami kartu Australijoje – istoriškai kas dveji metai. Išimtis buvo aštuntasis leidimas, kuris buvo išleistas po trijų metų.

TLK-10-AM ir ACHI Sisteminiame ligų sąraše šalia tam tikrų kodų yra ženklas ∇, kuris reiškia, kad yra Australijos kodavimo standartai, kurie padeda pritaikyti kodą.

 

 

KAIP NAUDOTIS ŠIUO DOKUMENTU

 

Šiame dokumente standartai skirstomi pagal sritį ir (arba) sistemą, priklausomai nuo medicinos srities, su kuria susijusi diagnozė arba procedūra.

Operacijos ir procedūros taip pat suskirstytos pagal sritį. Pvz., tonzilitas aptartas 8 skyriuje „Ausies, nosies, burnos ir gerklės ligos“. Bet kokios procedūros, kurios gali būti atliktos daugelyje sričių, įtrauktos į „Intervencijų“ skyrelį.

Kai procedūra atliekama keliose kūno vietose ir gali būti klasifikuojama daugiau kaip viename skyriuje, nurodomas pirmosios vietos kodas.

Terminas „klinicistas“ naudojamas visame dokumente ir nurodo gydantį medicinos specialistą, bet taip pat gali nurodyti kitus klinicistus, pvz., akušeres, slauges ir pagalbinės sveikatos priežiūros specialistus. Siekiant suteikti kodą, susijusį su tam tikra klinicisto dokumentacija, dokumentuota informacija turi atitikti klinicisto profesinę kompetenciją.

 

Standartų numeravimo sistema skyriuose

 

 

Kiekvieną standartą žymi keturių skaitmenų ACS numeris. Šie numeriai generuojami, kai nauji standartai yra sukuriami ir įvedami  į centrinę TLK-10-AM/ACHI/ACS  duomenų bazę. Kiekvienam standartui suteikiamas unikalus numeris. Kai standartas panaikinamas, standartas ir jo unikalus numeris lieka duomenų bazėje, leidžiant periodiškai analizuoti kodavimo tvarką.

Numeriai turi būti naudojami kaip identifikatoriai, jei klinikiniai koduotojai pageidautų susisiekti su Australijos klasifikacijos kūrimo konsorciumu dėl tam tikrų standartų.

 

 

 Abėcėlinė rodyklė

 

Standartų rodyklė nurodo klinikiniams koduotojams tam tikrus standarto numerius ir puslapį, kuriame jie pateikiami šiame tome.