Šiame standarte B20–B24 nuorodose kodas B23.0 Ūminis ŽIV infekcijos sindromas neįtrauktas.

 

Ligos progresavimas

ŽIV infekcijos eigą sudaro keletas stadijų, kurioms būdingi tam tikri simtomai ir sunkumo laipsnis. ŽIV infekcija užsikrėtusiems žmonėms dažnai galioja tas pats modelis (t.y. pradžioje jiems nustatomi teigiami ŽIV antikūnai, vėliau liga progresuoja ir jiems pasireiškia tam tikri simptomai). Tačiau pasitaiko atvejų kai ŽIV infekcija pirmą kartą nustatoma tik tada, kai jau pasireiškė komplikacijos ir ligos progresavimas.

 

ŽIV kodai, kaip nurodyta toliau:

ŽIV būklė turi būti visada koduojama, jei dokumentuota.

 

R75	Laboratoriniai žmogaus imunodeficito viruso [ŽIV] radiniai (t. y. nenustatytas arba negalutinis serologinio tyrimo rezultatas)
B23.0	Ūminis ŽIV infekcijos sindromas
Z21	Besimptomis užkrėstumas žmogaus imunodeficito [ŽIV] virusu (t. y. ŽIV teigiamas, neklasifikuojamas kitaip)
B20–B24	Žmogaus imunodeficito viruso [ŽIV] sukelta liga

 

R75, Z21, B23.0 KODAI IR B20–B24 BLOKAS YRA VIENAS KITĄ PANEIGIANTYS IR TODĖL TO PATIES GYDYMO EPIZODO METU NEGALI BŪTI NURODYTI KARTU.

Laboratoriniai ŽIV radiniai – R75

Šį kodą reikia suteikti nedidelei grupei žmonių, kurių ŽIV antikūnų tyrimo rezultatai yra negalutiniai. Dažniausiai taip atsitinka, kai ŽIV atrankinis testas yra teigiamas, bet galutinis tyrimo rezultatas yra arba neigiamas, arba nenustatytas. Šie pacientai gali būti arba užsikrėtę ŽIV, arba jų testas yra klaidingai teigiamas. Diagnozė patikslinama  atlikus pakartotiną tyrimą po tam tikro laiko.

 

Kadangi R75 susijęs su pacientais, kurių ŽIV tyrimo rezultatas yra negalutinis, šio kodo negalima priskirti pagrindinei diagnozei.

 

Ūminis ŽIV infekcijos sindromas – B23.0

Daugumai pacientų (40–60 %) netrukus po užsikrėtimo ŽIV išsivysto ūminė liga. Dažniausiai ši liga pasireiškia į anginą panašia liga su karščiavimu, gerklės skausmu, limfadenopatija, bėrimu ir galimomis komplikacijomis, įskaitant meningitą. Ūminio ŽIV sindromo (arba pirminės ŽIV infekcijos) diagnozė dažniausiai nenustatoma, kol pacientui neatsiranda ŽIV antikūnų (t. y. serokonversija). Tačiau, taikant virusologinius tyrimo metodus, ŽIV infekciją galima nustatyti iki antikūnų atsiradimo. Paprastai tai trunka apie 3–6 savaites nuo ligos pradžios. Nors išrašymo metu galima įtarti ūminį ŽIV sindromą, dažniausiai liga šiuo laikotarpiu dar nepatvirtinama. Ūminio ŽIV sindromo pagalbiniu įrodymu hospitalizavimo metu gali būti teigiamas ŽIV p24 antigeno testas. Galimą ūminį ŽIV sindromą reikia įrašyti į ligos istoriją. Hospitalizavimo metu nustatytas neigiamas ŽIV antikūnų tyrimas nepaneigia diagnozės.

 

Jei dokumentuota „ūminio ŽIV sindromo“ diagnozė (patvirtinta arba įtariama), suteikite B23.0 Ūminis ŽIV infekcijos sindromas kaip gretutinės ligos kodą kartu su esamų simptomų (pvz., limfadenopatija, karščiavimas) arba komplikacijų (pvz., meningitas) kodais. Kartais gali tekti ūminiu ŽIV infekcijos sindromu užsikrėtusį pacientą pakartotinai hospitalizuoti dėl komplikacijų. Pirmiausia reikia koduoti pagrindinę diagnozę (pvz., kitas virusinis meningitas A87.8) ir gretutine liga nurodyti ūminį ŽIV infekcijos sindromą (B23.0 Ūminis ŽIV infekcijos sindromas).

 

Pasibaigus ūminiam ŽIV infekcijos sindromui, beveik visų pacientų liga tampa besimptome ir išlieka tokia keletą metų. Būsimų hospitalizavimų kodavimą nurodys esančios gairės. Pacientui pasveikus po ūminio ŽIV infekcijos sindromo, ūminio ŽIV infekcijos sindromo kodo (B23.0) negalima naudoti dar kartą. Jei klinikiniai koduotojai abejoja dėl teisingų galimų ŽIV kodų suteikimo (t. y. R75 Laboratoriniai žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) radiniai, Z21 Besimptomis užkrėstumas žmogaus imunodeficito [ŽIV] virusu, arba B20–B22, B23.8 arba B24), reikia pasitarti su klinicistu.

Besimptomis užkrėstumas ŽIV virusu – Z21

Kodą Z21 Besimptomis užkrėstumas žmogaus imunodeficito [ŽIV] virusu reikia suteikti pacientams, kuriems nustatyti teigiami ŽIV antikūnai, bet hospitalizuoti dėl būklės, kurios negalima priskirti ŽIV infekcijai. Šio kodo negalima naudoti vėlesniems hospitalizavimams, jei pacientui pasireiškė kokie nors ŽIV infekcijos požymiai.

 

Kadangi Z21 kodas susijęs su pacientais, kurių ligos eiga besimptomė ir jie buvo hospitalizuoti dėl nesusijusios būklės, šio kodo negalima priskirti pagrindinei diagnozei.

ŽIV liga – B20, B21, B22, B23.8, B24

Kodai, taikomi ŽIV ligai:

B20	Dėl žmogaus imunodeficito viruso [ŽIV] sukeltos ligos išsivysčiusios infekcijos ir parazitų sukeltos ligos
B21	Dėl žmogaus imunodeficito viruso [ŽIV] sukeltos ligos atsiradę piktybiniai navikai
B22	Dėl žmogaus imunodeficito viruso [ŽIV] sukeltos ligos išsivysčiusios kitos patikslintos ligos
B23.8	ŽIV sukelta liga, sukėlusi kitas patikslintas būkles
B24	Nepatikslinta žmogaus imunodeficito viruso [ŽIV] sukelta liga

 

Jei pacientui pasireiškia ligos požymiai, tai rodo, kad jam išsivystė su ŽIV susijusi liga (kuri gali būti arba nebūti AIDS indikacinė liga). Šių pacientų hospitalizavimui reikia suteikti kodą iš B20–B24 kategorijos. Taigi, koduotojai negali naudoti R75 arba Z21 kodų.

 

Jei pacientas hospitalizuojamas su ŽIV infekcija nesusijusia būkle ir dokumentacija, susijusi su esama paciento ŽIV būkle, yra neaiški, pasitarkite su klinicistu, kad galėtumėte nustatyti tinkamą ligos stadiją ir suteikti atitinkamą ŽIV kodą (Z21 arba B20–B24), siekiant nurodyti infekcijos buvimą. Tokiu atveju ŽIV kodas nebus pagrindine diagnoze.

 

Pirmenybės suteikimas kodams ir jų pasirinkimas

Dėl kodo pirmenybės reikia apsispręsti pagal pagrindinės diagnozės apibrėžimą (ACS 0001 Pagrindinė diagnozė).

 

Jei paciento gydymosi epizodą sąlygojo ŽIV sukelta būklė, suteikiamas atitinkamas kodas B20–B24.

 

Jei paciento gydymosi epizodą sąlygojo ŽIV sukeltos ligos pasireiškimas, kaip pagrindinę diagnozę koduokite ligos pasireiškimą.

  

Jei pacientui atsiranda daugelio ligų požymiai, kuriuos galima priskirti dviem arba daugiau bloko B20–B24 kategorijų, gydymo epizodui reikia suteikti tik ŽIV kodą, susijusį su pagrindine diagnoze. Šis ŽIV kodas turėtų būti nurodytas iš karto po pagrindinės diagnozės kodo. Daugiau nei vienas kodas iš bloko B20–B24 gali būti suteikiamas tik tose ligoninėse, kuriose gali prireikti tokio išsamaus aprašymo ir kodas turėtų būti nurodomas iš karto po ligos pasireiškimo kodo.

1 PAVYZDYS:

Pacientas buvo hospitalizuotas dėl ŽIV ligos sukeltos burnos kandidozės. Kodai suteikiami, kaip nurodyta toliau:

Burnos kandidozė	B37.0	Kandidozinis stomatitas
ŽIV liga	B20	Dėl žmogaus imunodeficito viruso [ŽIV] sukeltos ligos išsivysčiusios infekcijos ir parazitų sukeltos ligos

2 PAVYZDYS:
AIDS sergantis pacientas buvo hospitalizuotas dėl Kapoši odos sarkomos (pagrindinė diagnozė) ir gretutinių ligų – išsekimo sindromo ir citomegaloviruso sukelto retinito. Kodai suteikiami, kaip nurodyta toliau:
Kapoši sarkoma	C46.0	Odos Kapoši (Kaposi) sarkoma
ŽIV liga	B21	Dėl žmogaus imunodeficito viruso [ŽIV] sukeltos ligos atsiradę piktybiniai navikai
CMV retinitas	H30.9	Gyslainės ir tinklainės uždegimai, nepatikslinti
	B25.8	Kitos citomegalo virusų sukeltos ligos
Išsekimo sindromas	R64	Kacheksija

 

Ligos pasireiškimas ir kitos susijusios būklės

Visus ŽIV infekcijos pasireiškimus būtina koduoti. Jei liga dokumentuota, bet ŽIV būklė neaiški, prieš suteikdami kodą iš B20–B24 bloko pasitarkite su klinicistu.

 

Kapoši sarkoma

PSO navikų klasifikacijoje (Lamovec & Knuutila 2002, p. 170) Kapoši sarkoma apibūdinama kaip „lokalus agresyvus endotelio navikas, įprastai pasireiškiantis odos pažeidimais – dauginėmis dėmėmis, plokštelėmis ar mazgeliais, tačiau taip pat galintis pažeisti gleivines, limfmazgius ir vidaus organus“. Kaip ligą sukeliantis etiologinis veiksnys gali būti nurodomas žmogaus herpes virusas (angl. Human Herpes Virus, HHV-8) (taip pat žinomas kaip Kapoši sarkomos Herpes virusas (KSHV)). Jeigu pirminė pažeidimo vieta yra žinoma ar nežinoma, suteikite kodą iš kategorijos C46 Kapoši (Kaposi) sarkoma. Po pirminės diagnozės nustatymo Kapoši sarkoma turi būti koduojama kiekvieno tolimesnio gydymo laikotarpio metu.

 

Antiretrovirusinio gydymo komplikacijos arba nepageidaujamas poveikis

Antiretrovirusinis gydymas gali sukelti komplikacijas, pvz., anemiją, neuropatiją ir šlapimo takų akmenligę. Zidovudinas (AZT) yra vienas iš daugelio registruotų antiretrovirusinių vaistinių preparatų.

3 PAVYZDYS:

Antiretrovirusinio vaistinio preparato sukelta hemolizinė anemija ŽIV užsikrėtusiam pacientui.

Kodai:

Hemolizinė anemija D59.2 Vaistų sukelta neautoimuninė hemolizinė anemija Antiretrovirusinių vaistinių preparatų nepageidaujamas poveikis Y41.5 Antivirusinių vaistų nepageidaujamas poveikis ŽIV teigiamas (besimptomis) Z21 Besimptomis užkrėstumas žmogaus imunodeficito [ŽIV] virusu Atitinkamas įvykio vietos kodas (Y92).

4 PAVYZDYS:

Antiretrovirusinio vaistinio preparato sukelta inkstų akmenligė, sergant AIDS.

Kodai:

Inkstų akmenys, sukelti vaistinio preparato N20.0 Inksto akmuo Antiretrovirusinių vaistinių preparatų nepageidaujamas poveikis Y41.5 Antivirusinių vaistų nepageidaujamas poveikis AIDS B20–B22, B23.8, B24 Atitinkamas įvykio vietos kodas (Y92).

 

Chemoterapija dienos stacionare

 

Chemoterapija

Kodavimo tikslais chemoterapija vadinamas bet kurios gydomosios medžiagos (paprastai vaistinio preparato), išskyrus kraujo ir kraujo produktus, paskyrimas. Hospitalizuojant chemoterapijai atlikti, pasireiškus ŽIV ligai (pvz., gancikloviro infuzija gydant CMV retinitą), gydomai būklei reikia suteikti pagrindinės diagnozės kodą ir atitinkamos procedūros kodą iš bloko [1920] Farmakoterapijos preparatų įvedimas (taip pat žr. ACS 0044 Chemoterapija).

 

Siekiant nurodyti ŽIV arba AIDS būklę ir gydytus ligos pasireiškimus, reikia suteikti gretutinės diagnozės kodą (-us).

5 PAVYZDYS:

AIDS sergantis pacientas hospitalizuotas į dienos stacionarą intraveninei infuzijai atlikti, naudojant kelis vaistinius preparatus, plaučių mycobacterium avium kompleksui gydyti.

Kodai:

Plaučių Mycobacterium avium kompleksas A31.0 Mikobakterijų sukelta plaučių infekcija AIDS B20 Dėl žmogaus imunodeficito viruso [ŽIV] sukeltos ligos išsivysčiusios infekcijos ir parazitų sukeltos ligos Kelių vaistinių preparatų intraveninė infuzija 96199-09 [1920] Intraveninis farmakologinio preparato įvedimas, kitas ir nepatikslintas farmakologinis preparatas

 

Chemoterapija dienos stacionare gydant Kapoši sarkomą

Jei ŽIV arba AIDS sergantis pacientas hospitalizuojamas į dienos stacionarą Kapoši sarkomai gydyti, pagrindinės diagnozės kodas turi būti Z51.1 Navikų chemoterapijos kursas, nes pirmenybė teikiama naviko gydymui, o ne ŽIV arba AIDS.

 

Profilaktinė chemoterapija

Profilaktinės intervencijos naudojamos: 

• tam tikros infekcijos (pirminės) užsikrėtimo prevencija, arba
• anksčiau gydytų oportunistinių infekcijų (antrinių) slopinimas. 

Jei pacientas hospitalizuojamas ir išrašomas tą pačią dieną, pirminei profilaktinei ŽIV ligos chemoterapijai suteikiamas pagrindinės diagnozės kodą Z29.2 Kita profilaktinė farmakoterapija.

Galima koduoti tik esamus ŽIV ligos pasireiškimus. Gretutine diagnoze reikia nurodyti ŽIV būklės kodą.

6 PAVYZDYS:

ŽIV užsikrėtęs pacientas, nesant ligos simptomų, buvo hospitalizuotas į dienos stacionarą antiretrovirusiniam gydymui.

Kodai:

Chemoterapijos infuzija Z29.2 Kita profilaktinė farmakoterapija ŽIV teigiamas (besimptomis) Z21 Besimptomis užkrėstumas žmogaus imunodeficito [ŽIV] virusu Antiretrovirusinis gydymas 96199-02 [1920] Intraveninis farmakologinio preparato įvedimas, antiinfekcinis preparatas

 

Antrinę profilaktinę chemoterapiją (klinikinės klasifikacijos tikslais) reikia koduoti pagal gaires, esančias ACS 0102 ŽIV arba AIDS /Chemoterapija dienos stacionare / Chemoterapija

 

7 PAVYZDYS:

AIDS sergantis pacientas buvo hospitalizuotas į dienos stacionarą palaikomajai intraveninei gancikloviro infuzijai citomegaloviruso sukeltam retinitui gydyti.

Kodai:	CMV retinitas	H30.9	Gyslainės ir tinklainės uždegimai, nepatikslinti
		B25.8	Kitos citomegalo virusų sukeltos ligos
	AIDS	B20	Dėl žmogaus imunodeficito viruso [ŽIV] sukeltos ligos išsivysčiusios infekcijos ir parazitų sukeltos ligos
	Gancikloviro intraveninė infuzija	96199-02 [1920]	Intraveninis farmakologinio preparato įvedimas, antiinfekcinis preparatas

 

Apibrėžimas

 

Virusinis hepatitas

Virusinis hepatitas yra virusinė infekcija, sukelianti specifinį kepenų uždegimą ir pažeidimą. Ūminį virusinį hepatitą gali sukelti A, B, C, D ir E hepatito virusai. Hepatito B, C, D ir E virusų sukelti ūminiai hepatitai gali toliau progresuoti iki lėtinio virusinio hepatito.

Ilgiau kaip šešis mėnesius trunkantis virusinis hepatitas paprastai apibūdinamas kaip „lėtinis“. Lėtinio hepatito diagnozė yra grindžiama teigiamais serologinių ir virusologinių tyrimų rezultatais ir nustatyta, ar numanoma, daugiau kaip šešių mėnesių trukmės infekcija.

 

Hepatitas A

Hepatitas A yra užkrečiama ir perduodama enteriniu būdu (fekalinis – oralinis būdas) liga. Hepatito A virusas (HAV) niekada nebūna lėtine infekcija. Nėra žinomos nešiotojo būklės, o HAV neturi įtakos lėtinio hepatito arba cirozės vystymuisi.

 

Hepatitas B

Hepatitas B gali pasireikšti kaip ūminė liga ir toliau progresuoti iki lėtinės infekcijos. Hepatito B virusas (HBV) perduodamas per užkrėstus organizmo skysčius, pavyzdžiui, kraują, lytinių organų išskyras (spermą ir gimdos kaklelio išskyras), transplantuotus audinius ir perpilamus kraujo produktus, o retais atvejais – per seiles.

 

Hepatitas C

Hepatitas C retai pasireiškia kaip ūminė liga ir dažniausiai progresuoja iki lėtinės infekcijos. Hepatito C virusu (HCV) dažniausiai užsikrečiama parenteriniu būdu (pvz., vartojant švirkščiamuosius narkotikus, per kraujo produktus, atliekant medicinines procedūras (dažniausiai užsienyje) arba darbo vietoje dirbant su krauju ar kraujo produktais). Retais atvejais hepatito C virusas gali būti perduotas iš motinos vaikui gimdymo metu arba šia infekcija galima užsikrėsti per lytinius santykius su infekuotais asmenimis.

 

Hepatitas D

Hepatito D virusu (HDV) galima užsikrėsti tik kartu su HBV, vien tik HDV infekcija negalima. Ji išsivysto kaip koinfekcija su ūminiu virusiniu B hepatitu (suaugusieji dažniausiai nuo jos pasveiksta) arba atsiranda kaip superinfekcija sergant lėtiniu hepatitu B (dažniausiai tampa lėtine). HDV dažniausiai plinta parenteriniu būdu (pvz., per adatas ir kraują). Jis dar vadinamas delta veiksniu.

 

Hepatitas E

Hepatito E virusas (HEV) plinta enteriniu būdu (fekaliniu–oraliniu keliu) ir sukelia ūminį hepatitą, kliniškai panašų į hepatitą A.

Paprastai lėtinės infekcijos HEV nesukelia. Tačiau neseniai buvo pripažinta, kad hepatitas E gali virsti lėtine infekcija ypač imunosupresuotiems pacientams, pavyzdžiui, asmenims po organų transplantacijos (Kamar et al. 2012, p. 6).

 

Klasifikavimas

Virusinį hepatitą, jei jis nurodytas dokumentuose, reikia visada koduoti, išskyrus atvejus, kai dokumentuose nurodyta, kad hepatitas C yra „išgydytas“ ar „su SVA “, žr. toliau 4. Išgydytas hepatitas C.

Kai įrašai dokumentuose yra neaiškūs ar terminai nevienareikšmiai, pavyzdžiui, „hepatitas B“, „hepatitas C“, „hepatitas D“, „hepatitas B teigiamas“, „hepatitas C teigiamas“ ar „hepatitas D teigiamas“, koduotojai turėtų pasitarti su klinicistu ir išsiaiškinti, ar liga yra ūminėje ar lėtinėje stadijoje.

 

Kai pasikonsultuoti su klinicistu neįmanoma, suteikite tokius kodus:

• hepatitui B: B18.1 Lėtinis virusinis hepatitas B be delta veiksnio
• hepatitui C: B18.2 Lėtinis virusinis hepatitas C
• hepatitui D: B18.0 Lėtinis virusinis hepatitas B su delta veiksniu

1. Praeityje buvęs hepatitas

• Jeigu paciento praeityje buvusios būklės atitinka ACS 2112 Asmeniui buvusios būklės, hepatitui A arba hepatitui E galima suteikti praeityje buvusios ligos kodus.
• Kai dokumentuose aprašytas praeityje diagnozuotas hepatitas B, hepatitas C ar hepatitas D suteikite:
  • hepatitui B: B18.1 Lėtinis virusinis hepatitas B be delta veiksnio
  • hepatitui C: B18.2 Lėtinis virusinis hepatitas C (išskyrus atvejus, kai dokumentuose įrašyti terminai „išgydytas“, „pasveikęs“ ar „su SVA“ žr. toliau 4. Išgydytas/buvęs hepatitas C)
  • hepatitui D: B18.0 Lėtinis virusinis hepatitas B su delta veiksniu

Sąvoka „virusinio hepatito nešiotojas“ klinikiniu požiūriu jau laikoma neteisinga; todėl niekada nesuteikiamas kodas Z22.5 Virusinio hepatito nešiotojas.

2. Hepatitas, komplikuojantis nėštumą, gimdymą ir laikotarpį po gimdymo

Kodas O98.4 Virusinis hepatitas, komplikuojantis nėštumą, gimdymą ir laikotarpį po gimdymo suteikiamas, jei virusinis hepatitas komplikuoja nėštumą, gimdymą arba laikotarpį po gimdymo, kartu papildomai nurodant hepatito rūšies kodą.

 

Toliau esančioje lentelėje pateikiamos hepatitų A, B, C, D ir E kodų naudojimo gairės
(taip pat žr. toliau 3. Hepatitų pasireiškimas ir 4. Išgydytas/ buvęs hepatitas C):

 

Klasifikavimas

Virusinis hepatitas / rūšis	Kodas arba apibrėžimas	Bendrosios gairės
Hepatitas A	B15.0 Hepatitas A su hepatine koma B15.9 Hepatitas A be hepatinės komos O98.4 Virusinis hepatitas, komplikuojantis nėštumą, gimdymą ir laikotarpį po gimdymo Z86.18 Buvusios asmeniui kitos infekcinės ir parazitinės ligos	• Anksčiau buvusio hepatito A kodą galima suteikti  tais atvejais, kai atitinka ACS 2112 Asmeniui buvusios būklės nurodytus kriterijus   • Jeigu hepatitas A komplikuoja nėštumą, gimdymą arba laikotarpį po gimdymo, suteikiamas kodas O98.4 ir papildomas kodas B15.0 arba B15.9.
Hepatitas B	B16 Ūminis hepatitas B B18.0 Lėtinis virusinis hepatitas B su delta veiksniu B18.1 Lėtinis virusinis hepatitas B be delta veiksnio O98.4 Virusinis hepatitas, komplikuojantis nėštumą, gimdymą ir laikotarpį po gimdymo Z22.5 Virusinio hepatito nešiotojas	• Kai įrašai dokumentuose yra neaiškūs ar terminai nevienareikšmiai, pavyzdžiui, „hepatitas B“, „hepatitas B teigiamas“, ar „praeityje buvęs hepatitas B“, koduotojai turėtų pasitarti su klinicistu ir išsiaiškinti, ar liga yra ūminėje ar lėtinėje stadijoje. Kai pasikonsultuoti su klinicistu neįmanoma, suteikite lėtinio virusinio hepatito B kodą (B18.1). • Sąvoka „virusinio hepatito nešiotojas“ klinikiniu požiūriu jau laikoma neteisinga; todėl niekada nesuteikiamas kodas Z22.5 Virusinio hepatito nešiotojas. • Jeigu hepatitas B komplikuoja nėštumą, gimdymą arba laikotarpį po gimdymo, suteikiamas  kodas O98.4 ir papildomas kodas, priskiriamas kategorijoms B16 ar B18.
Hepatitas C	B17.1 Ūminis hepatitas C B18.2 Lėtinis virusinis hepatitas C O98.4 Virusinis hepatitas, komplikuojantis nėštumą, gimdymą ir laikotarpį po gimdymo Z22.5 Virusinio hepatito nešiotojas	• Kai įrašai dokumentuose yra neaiškūs ar terminai nevienareikšmiai, pavyzdžiui, „hepatitas C“ ar „hepatitas C teigiamas“, koduotojai turėtų pasitarti su klinicistu ir išsiaiškinti, ar liga yra ūminėje ar lėtinėje stadijoje. Kai pasikonsultuoti su klinicistu neįmanoma, suteikiamas lėtinio virusinio hepatito C kodas (B18.2). • Kai dokumentuose nurodytas „praeityje buvęs hepatitas C“, suteikite lėtinio virusinio hepatito C kodą (B18.2), išskyrus atvejus, kai dokumentuose papildomai nurodyta „išgydytas“,„pasveikęs“ ar „su SVA“, žr. toliau 4. Išgydytas/ buvęs hepatitas C. • Sąvoka „virusinio hepatito nešiotojas“ klinikiniu požiūriu jau laikoma neteisinga; todėl niekada nesuteikiamas kodas Z22.5 Virusinio hepatito nešiotojas. • Jeigu hepatitas C komplikuoja nėštumą, gimdymą arba laikotarpį po gimdymo, suteikiamas kodas O98.4 ir papildomas kodas B17.1 arba B18.2.
Hepatitas D (su ūminiu HBV)     Hepatitas D (su lėtiniu HBV)   Hepatitas D	B16.0 Ūminis hepatitas B su delta veiksniu (lydinčia infekcija) su hepatine koma B16.1 Ūminis hepatitas B su delta veiksniu (lydinčia infekcija) be hepatinės komos B18.0 Lėtinis virusinis hepatitas B su delta veiksniu B17.0 Hepatito B nešiotojo ūminė delta (super) infekcija  O98.4 Virusinis hepatitas, komplikuojantis nėštumą, gimdymą ir laikotarpį po gimdymo Z22.5 Virusinio hepatito nešiotojas	• Kai įrašai dokumentuose yra neaiškūs ar terminai nevienareikšmiai, pavyzdžiui, „hepatitas D“, „hepatitas D teigiamas“ ar „praeityje buvęs hepatitas D“, koduotojai turėtų pasitarti su klinicistu ir išsiaiškinti, ar liga yra ūminėje ar lėtinėje stadijoje. Kai pasikonsultuoti su klinicistu neįmanoma, suteikiamas lėtinio virusinio hepatito B su delta-veiksniu kodas (B18.0). • Jeigu hepatitas D komplikuoja nėštumą, gimdymą arba laikotarpį po gimdymo, suteikiamas kodas O98.4 ir papildomas kodas, priskiriamas kategorijoms B16, B17 ar B18. • Sąvoka „virusinio hepatito nešiotojas“ klinikiniu požiūriu jau laikoma neteisinga; todėl niekada nesuteikiamas kodas Z22.5 Virusinio hepatito nešiotojas
Hepatitas E	B17.2 Ūminis hepatitas E B18.8 Kitas lėtinis virusinis hepatitas O98.4 Virusinis hepatitas, komplikuojantis nėštumą, gimdymą ir laikotarpį po gimdymo Z86.18 Buvusios asmeniui kitos infekcinės ir parazitinės ligos	• Anksčiau buvusio hepatito E kodą galima suteikti tais atvejais, kai  atitinka ACS 2112 Asmeniui buvusios būklės nurodytus kriterijus • Jeigu hepatitas E komplikuoja nėštumą, gimdymą arba laikotarpį po gimdymo, suteikiamas kodas O98.4 ir papildomas kodas B17.2 arba B18.8.

3. Hepatito pasireiškimas

Kai dokumentuose aprašyta (-os) hepatito pasireiškimo forma (-os), prie virusinio hepatito kodo (-ų) pasireiškimo formai (-oms) papildomai suteikiamas kodas (-ai) pagal ACS 0001 Pagrindinė diagnozė ir ACS 0002 Gretutinės diagnozės.

1 PAVYZDYS:
Pacientas buvo paguldytas į ligoninę dėl kepenų cirozės, kurią sukėlė hepatitas C.
Kodai:	K74.6	Kita ir nepatikslinta kepenų cirozė
	B18.2	Lėtinis virusinis hepatitas C

2 PAVYZDYS:
Pacientas buvo paguldytas gydymui dėl kepenų nepakankamumo, kuris išsivystė dėl hepatito C sukeltos kepenų cirozės.
Kodai:	K72.9	Kepenų nepakankamumas, nepatikslintas
	K74.6	Kita ir nepatikslinta kepenų cirozė
	B18.2	Lėtinis virusinis hepatitas C

4. Išgydytas/buvęs hepatitas C

HCV infekcija užsikrėtusių pacientų gydymui skiriami priešvirusiniai vaistai, siekiant organizme išnaikinti virusą. Gydymas skiriamas apibrėžtą laiko tarpą, įprastai 24 arba 48 savaites. Laikoma, kad HCV infekcija yra sėkmingai išgydyta, kai pasiekiamas stabilus virusologinis atsakas (SVA). SVA yra būklė, kai praėjus 24 savaitėms po gydymo pabaigos kraujo serume nerandama HCV RNR (Ghany et al. 2009, p. 1341).

 

Po ūminės HCV infekcijos 30-40% žmonių virusas savaime pasišalina iš organizmo be jokio gydymo; įprastai tai įvyksta per pirmuosius 6 mėnesius po užsikrėtimo.

Kai dokumentuose nurodyti terminai, pavyzdžiui, „išgydytas hepatitas C“, „buvęs hepatitas C“  ar „hepatitas C su SVA“, o pacientui:

• yra ligos požymių: suteikiamas ligos pasireiškimo kodas (-ai) ir B94.2 Virusinio hepatito pasekmės, jeigu ligos požymiai atitinka ACS 0001 Pagrindinė diagnozė ar ACS 0002 Gretutinės diagnozės (taip pat žr. aukščiau p. 3. Hepatito pasireiškimas).
• nėra ligos požymių: suteikiamas Z86.18 Buvusios asmeniui kitos infekcinės ir parazitinės ligos, kai pacientui buvusios būklės atitinka ACS 2112 Asmeniui buvusios būklės.

3 PAVYZDYS:
Pacientas, kuriam hepatitas C buvo išgydytas (SVA pasiektas gydant  pegiliuoto interferono ir ribavirino deriniu), paguldytas į ligoninę gydymui dėl kepenų cirozės, kurią sukėlė HCV.
Kodai:	K74.6	Kita ir nepatikslinta kepenų cirozė
	B94.2	Virusinio hepatito pasekmės

 

Apibrėžimas

Neutropenija yra neutrofilinių granulocitų sumažėjimas cirkuliuojančiame kraujyje. Ji gali būti lydima karščiavimo.

 

Dažnos priežastys yra:

a. Vaistinių preparatų arba kitų fizikinių veiksnių (pvz., „Bactrim“) sukelta reakcija. Tai neutropenijos forma be karščiavimo.

 

b. Neutropenija susijusi su įvairiomis ligomis, įskaitant:

• ūmines leukemijas;

• kitus kraujo navikus (pvz., Hodžkino ligą);

• kolagenozes;

• kitas nebakterinės kilmės infekcijas (pvz., maliariją, vidurių šiltinę);

• reumatoidinį artritą (retkarčiais).

Tam tikromis aplinkybėmis (pvz., reumatoidinis artritas) neutropenija būna be karščiavimo, nors sergant ūmine leukemija, maliarija ir vidurių šiltine, ji susijusi su karščiavimu.

 

c. Įgimta neutropenija.

 

d. Lėtinė gerybinė neutropenija, nesusijusi su bet kuria sukeliančia liga arba toksinių medžiagų poveikiu.

 

Neutropeniją turinčiam pacientui sepsį arba septicemiją reikia koduoti, kai šias būkles dokumentavo klinicistas klinikiniame įraše. Jos gali būti vadinamos „klinikine septicemija“ arba „septicemija su neigiamu pasėliu“. 

 

Klasifikavimas

Jei įrašoma sepsis/ septicemija,

• sepsio/ septicemijos kodą reikia įrašyti prieš neutropenijos kodą. 

Jei sepsis/ septicemija neįrašoma,

• suteikite kodą D70 Agranulocitozė (neutropenija) ir, jei tinka, R50 Neaiškios kilmės karščiavimas gretutinei diagnozei.

Vaistinio preparato sukeltos neutropenijos atveju reikia suteikti išorinės priežasties kodą.

 

Taip pat žr. ACS 0304 Pancitopenija ir ACS 0110 Sepsis, sunkus sepsis ir septinis šokas.

 

Apibrėžimai

Toliau pateikiami sąvokų apibrėžimai paaiškina sisteminio uždegiminio atsako sindromo, sepsio, sunkaus sepsio ir septinio šoko tarpusavio ryšį. Šiais apibrėžimais negalima remtis apsisprendžiant dėl kodo priskyrimo.

 

SUAS	SUAS apibrėžiamas kaip sisteminis uždegiminis organizmo atsakas į įvairius sunkius infekcinius ir neinfekcinius jo pažeidimus, pavyzdžiui, pankreatitą, išemiją, daugines traumas, hemoraginį šoką, imuninės sistemos sukeltą organo pakenkimą ir infekciją.
Sepsis	Sepsis – tai sisteminis uždegiminis organizmo atsakas (arba SUAS) į infekciją. Tai yra klinikinis sindromas, apibūdinamas uždegimo požymiais ir simptomais.
Sunkus sepsis	Sepsis, sukeliantis organo funkcijos sutrikimą arba organo nepakankamumą, nepaaiškinamą kitomis priežastimis.
Septinis šokas	Sunkus sepsis kartu su kraujotakos sutrikimu (šoku) ir organo funkcijos sutrikimo ar hipoperfuzijos požymiais, kai yra atsparumas gydymui skysčiais.

(Tarptautinė sepsio apibrėžimų konferencija, 2001)

 

Klasifikavimas

 

SUAS iš esmės gali būti infekcinės ir neinfekcinės kilmės.

Jei yra nustatytas neinfekcinės etiologijos SUAS, priskirkite šiai būklei:

• pirmąjį kodą, nurodantį etiologiją (pankreatitas, trauma ar kt.);
• po to – kodą R65.2 Neinfekcinės kilmės sisteminis uždegiminio atsako sindromas (SUAS) be ūminio organo nepakankamumo ARBA R65.3 Neinfekcinės kilmės sisteminis uždegiminio atsako sindromas (SUAS) su ūminiu organo nepakankamumu.

Jeigu patvirtinama, kad SUAS yra infekcinės kilmės, vadovaukitės Sepsio, sunkaus sepsio ir septinio šoko klasifikavimo rekomendacijomis (žr. toliau).

Jei iš pradžių SUAS buvo neinfekcinės kilmės, bet gydant ligoninėje pasireiškė infekcija ir sepsis (pvz., nudegimas, nudegimo žaizdos infekcija ir vėliau – sepsis), vadovaukitės pirmiau pateiktomis neinfekcinės kilmės SUAS klasifikavimo rekomendacijomis, o priskirdami kodą infekcijai / sepsiui – Sepsio, sunkaus sepsio ir septinio šoko klasifikavimo rekomendacijomis (žr. toliau).

1 pav. TLK-10-AM kodų priskyrimo patvirtintais SUAS atvejais schema.

 

 

 

 

1 PAVYZDYS:
55 metų vyras buvo paguldytas į ligoninę, diagnozavus ūminį pankreatitą (sukeltą alkoholio) ir sisteminį uždegiminio atsako sindromą bei ūminį dauginį organų (inkstų ir kvėpavimo organų) nepakankamumą.
Kodai:	K85.2	Alkoholinis ūminis pankreatitas
	R65.3	Neinfekcinės kilmės sisteminis uždegiminio atsako sindromas (SUAS) su ūminiu organo nepakankamumu
	F10.1	Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas
	N17.9	Ūminis inkstų nepakankamumas, nepatikslintas
	J96.09	Ūminis kvėpavimo nepakankamumas, nepatikslintas tipas

 

2 PAVYZDYS:
55 metų vyras buvo paguldytas  į ligoninę, diagnozavus ūminį pankreatitą (sukeltą alkoholio), sisteminį uždegiminio atsako sindromą ir ūminį dauginį organų (inkstų ir kvėpavimo organų) nepakankamumą. Dėl blogėjančios paciento būklės plona adata buvo atlikta kasos aspiracinė biopsija ir nustatyta kasos nekrozė. Pacientui buvo diagnozuotas sepsis, pasėliuose iš kraujo išaugo Clostridium perfringens.
Kodai:	K85.2	Alkoholinis ūminis pankreatitas
	R65.3	Neinfekcinės kilmės sisteminis uždegiminio atsako sindromas (SUAS) su ūminiu organo nepakankamumu
	F10.1	Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas
	N17.9	Ūminis inkstų nepakankamumas, nepatikslintas
	J96.09	Ūminis kvėpavimo nepakankamumas, nepatikslintas tipas
	A41.4	Sepsis, sukeltas anaerobų
	30094-05 [977]	Perkutaninė adatinė kasos biopsija

 

Sepsis

Jei patvirtinama sepsio diagnozė:

• sepsiui priskiriamas atitinkamas kodas iš 1 skyriaus Tam tikros infekcinės ir parazitų sukeliamos ligos (A00–B99);

  ARBA

• naujagimio sepsiui priskiriamas kodas P36 Naujagimio bakterijų sukeltas sepsis ARBA kodas P37.52 Invazinė naujagimio kandidozė.

Jei pacientui diagnozuojamas sepsis, klasifikuojamas:

O03–O07	Abortu pasibaigęs nėštumas
O08.0	Lytinių takų ir dubens organų infekcija po aborto, negimdinio nėštumo ir nėštumo su pūsline išvisa
O75.3	Kita infekcija gimdymo metu
O85	Kraujo užkrėtimas (sepsis) po gimdymo
T80.2	Infekcijos po infuzijos, transfuzijos ir gydomosios injekcijos
T81.4	Žaizdos infekcija po proecedūros, neklasifikuojama kitur
T82.6	Infekcija ar uždegiminė reakcija dėl širdies vožtuvo protezo
T82.7	Infekcija ar uždegiminė reakcija dėl kitų širdies ir kraujagyslių prietaisų, implantų ir transplantatų
T83.5	Infekcija ir uždegiminė reakcija dėl šlapimo organų protezų, implantų ir transplantatų
T83.6	Infekcija ir uždegiminė reakcija dėl lyties organų protezų, implantų ir transplantatų
T84.5	Infekcija ar uždegiminė reakcija dėl sąnario endoprotezo
T84.6	Infekcija ar uždegiminė reakcija dėl vidinės sąnario fiksavimo priemonės [bet kokios lokalizacijos]
T84.7	Infekcija ar uždegiminė reakcija dėl kitų vidinių ortopedinių prietaisų, implantų ir transplantatų
T85.7	Infekcija ar uždegiminė reakcija dėl kitų vidinių prietaisų, implantų ir transplantatų

 

priskirkite papildomą kodą iš 1 skyriaus Tam tikros infekcinės ir parazitų sukeliamos ligos (A00–B99), nurodantį sepsio tipą.

Jei medicinos dokumentuose įrašyta neapibrėžta diagnozė, pavyzdžiui, „krūtinės sepsis“ ar „tulžies latakų sepsis“, koduotojas turi išsiaiškinti su gydančiuoju gydytoju ar tai sepsio atvejis.

Sepsio diagnozė turi būti patvirtinta medicinos dokumentuose prieš priskiriant kodą pagal Sepsio, sunkaus sepsio ir septinio šoko klasifikavimo rekomendacijas. Aptikti patogeniniai mikroorganizmai dar nepatvirtina sepsio diagnozės, t. y. iš kraujo pasėlio išaugę mikroorganizmai nėra pakankamas pagrindas priskirti sepsio kodą. Taip pat ir neigiami kraujo pasėlio rodmenys negali būti klinikinės sepsio diagnozės atmetimo priežastis.

 

3 PAVYZDYS:
Šešerių metų vaikas, kuriam anksčiau diagnozuotas bulbarinis paralyžius ir aspiracijos epizodas, buvo atgabentas į skubios pagalbos skyrių dėl dusulio, tachikardijos ir karščiavimo. Jis buvo perkeltas į palatą, nustačius preliminarią diagnozę: pneumonija ir sepsis (?). Pacientui buvo paskirta deguonies, skysčių į veną, antibiotikų ir kitų vaistų. Dėl sepsio buvo numatyta atlikti reikiamus tyrimus, įskaitant skreplių / kraujo pasėlius, krūtinės ląstos rentgenologinį tyrimą ir laktato kiekio serume tyrimą. Ligos istorijos išraše nurodoma: pneumonijos sukeltas sepsis.
Kodai:	A41.9	Sepsis, nepatikslintas
	J18.9	Pneumonija, nepatikslinta
Pastaba: kodų seka kiekvieno gydymo epizodo atveju gali būti kitokia. Pagrindinę diagnozę reikia pasirinkti pagal ACS 0001 Pagrindinė diagnozė.

 

4 PAVYZDYS:
Vyresnio amžiaus moteris buvo paguldyta į ligoninę dėl insulto (smegenų infarkto). Gydydamasi ligoninėje pacientė pasiskundė deginančiu skausmu kateterio įstatymo į veną srityje. Apžiūrint buvo nustatyta, kad ši sritis yra akivaizdžiai paraudusi ir patinusi, todėl kateteris buvo pašalintas. Aštuntąją dieną pacientė pradėjo karščiuoti, pasireiškė sustingimas, jos kairysis dilbis gerokai patino, o senoje kateterio įstatymo į veną vietoje atsirado pūlingų išskyrų. Tepinėlio, paimto iš žaizdos, bakteriologinis tyrimas patvirtino infekciją, kurią sukėlė koaguliazės negaminantis stafilokokas. Kraujo pasėliuose sukėlėjas neišaugo. Nustačius antrinio sepsio, atsiradusio kateterio įstatymo į veną srityje dėl infekcijos, diagnozę, pacientei paskirtas gydymas antibiotikais.
Kodai:	I63.9	Smegenų infarktas, nepatikslintas
	T82.7	Infekcija ar uždegiminė reakcija dėl kitų širdies ir kraujagyslių prietaisų, implantų ir transplantatų
	B95.7	Kiti stafilokokai, sukeliantys ligas, klasifikuojamas kituose skyriuose
	A41.9	Sepsis, nepatikslintas
Priskirkite tinkamus išorinės priežasties ir įvykio vietos kodus

 

Sunkus sepsis

Koduojant sunkų sepsį reikia priskirti mažiausiai du kodus:

• pirmiausia suteikiamas kodas, nurodantis sepsio tipą;
• priskiriamas papildomas kodas R65.1 Sunkus sepsis, nurodantis sepsio sunkumą.

Sunkus sepsis turi būti patvirtintas medicinos dokumentuose prieš priskiriant kodą R65.1 Sunkus sepsis. Šis kodas neturėtų būti priskiriamas, jei medicinos dokumentuose patvirtinamas sepsis ir ūminis organo nepakankamumas.

Papildomas (-i) ūminio organo nepakankamumo kodas (-ai) turi būti priskiriamas (-i), jei būklė atitinka kodo priskyrimo kriterijus, nurodytus ACS 0002 Gretutinės diagnozės.

 

5 PAVYZDYS:
38 metų vyras dėl respiracinio distreso sindromo buvo paguldytas į intensyviosios terapijos skyrių. Jis skundėsi nuolatiniu kosuliu ir dusuliu ramybėje, taip pat pasikartojančiu šaltkrėčiu, smarkiu prakaitavimu ir karščiavimu. Intensyviosios terapijos skyriuje pacientui buvo nustatyta sunki hipoksija, hipotenzija, jis nedelsiant buvo intubuotas, ventiliuojamas, jam buvo skirti kraujagysles sutraukiantys vaistai (vazopresoriai). Pacientui buvo diagnozuota bronchopneumonija ir antrinis sunkus sepsis. Iš kraujo pasėlių išaugo Streptococcus pneumoniae. Krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas ir arterinio kraujo dujų sudėties tyrimas patvirtino bronchopneumoniją ir ūminį I tipo (hipoksinį) kvėpavimo nepakankamumą.
Kodai:	A40.3	Sepsis, sukeltas Streptococcus pneumoniae
	R65.1	Sunkus sepsis
	J96.00	Ūminis kvėpavimo nepakankamumas, I tipas [hipokseminis]
	J13	Streptococcus pneumoniae sukelta pneumonija
Pastaba: kodų seka kiekvieno gydymo epizodo atveju gali būti kitokia. Pagrindinę diagnozę reikia pasirinkti laikantis taisyklių, išdėstytų ACS 0001 Pagrindinė diagnozė.

 

Septinis šokas

Koduojant septinį šoką reikia priskirti mažiausiai du kodus:

• pirmiausia suteikite kodą, nurodantį sepsio tipą;
• priskirkite papildomą kodą R57.2 Septinis šokas, nurodantį sepsio sunkumą.

Septinį šoką patvirtinantys dokumentai patvirtina ir sepsio diagnozę. Sunkus sepsis yra neatskiriama septinio šoko dalis, todėl jei priskiriamas kodas R57.2 Septinis šokas, sunkaus sepsio kodo priskirti nereikia

 

6 PAVYZDYS:
Lengvos formos astma sergantis 63 metų vyras buvo paguldytas į ligoninę dėl bendruomenėje įgytos pneumonijos. Nepaisant 5 dienas trukusio gydymo antibiotikais, jis pradėjo karščiuoti, tapo vangus. Pakilo temperatūra, padažnėjo kvėpavimo ir širdies susitraukimų dažnis. Pacientui buvo diagnozuotas sunkus sepsis. Jis buvo perkeltas į intensyviosios terapijos skyrių. Pacientui pasireiškė septinis šokas, ūminis dauginis organų (kvėpavimo organų bei širdies ir kraujagyslių) funkcijos nepakankamumas ir, nepaisant gaivinimo pastangų, trečiąją dieną pacientas mirė.
Kodai:	J18.9	Pneumonija, nepatikslinta
	A41.9	Sepsis, nepatikslintas
	R57.2	Septinis šokas
	J96.09	Ūminis kvėpavimo nepakankamumas, nepatikslintas tipas
	I50.9	Širdies nepakankamumas, nepatikslintas
Pastaba: kodų seka kiekvieno gydymo epizodo atveju gali būti kitokia. Pagrindinę diagnozę reikia pasirinkti pagal ACS 0001 Pagrindinė diagnozė.

 

Staphylococcus aureus yra dažniausia su sveikatos priežiūra susijusios kraujo infekcijos, sukeliančios sunkią ligą ar mirtį, priežastis.

 

Klinikiniai įrašai apie Staphylococcus aureus bakteriemiją, susijusią su sveikatos priežiūra, ir unikalaus kodo jai priskyrimas leis sukaupti svarbių Nacionalinės sveikatos priežiūros sutarties (METeOR: 517636) vykdymo rodiklių duomenis (Australijos sveikatos ir gerovės institutas, 2014).

 

Apibrėžias

Pastaba: toliau pateikiamais kriterijais turi vadovautis gydytojai, bet ne koduotojai.

 

Bakteriemija siaurąja prasme reiškia, kad kraujyje yra gyvybingų bakterijų. Pacientui bakteriemija gali nesukelti jokių simptomų.

 

„Pacientui bakteriemija nustatoma tuo atveju, jei iš kraujo pasėlio išauginamas Staphylococcus aureus. Stebėsenos tikslais vertinamas tik pirmą kartą pacientui išaugintas sukėlėjas, išskyrus atvejus, kai mažiausiai 14 dienų neišauginus sukėlėjo iš kraujo pasėlio, pakartotinai nustatoma bakteriemija.

 

Laikoma, kad Staphylococcus aureus bakteriemija (SAB) yra susijusi su sveikatos priežiūra, jeigu:

1. pirmasis paciento SAB teigiamas kraujo pasėlis buvo paimtas praėjus daugiau kaip 48 valandoms nuo patekimo į ligoninę arba mažiau kaip 48 valandoms nuo išrašymo iš ligoninės ARBA

2. paciento SAB teigiamas kraujo pasėlis buvo paimtas per 48 valandas arba per trumpesnį laiką, skaičiuojant nuo patekimo į ligoninę, tačiau šis SAB epizodas atitinka toliau išvardytus pagrindinius klinikinius kriterijus.

 

Klinikiniai kriterijai:

• SAB pasireiškia kaip komplikacija dėl panaudoto medicininio prietaiso (pvz., intraveninio kateterio, hemodializei skirtos kraujagyslės prieigos, cerebrospinalinio skysčio šunto, šlapimo pūslės kateterio);
• SAB pasireiškia per 30 dienų po chirurginės procedūros (jei SAB yra susijusi su chirurginės intervencijos sritimi);
• per 48 valandas buvo atlikta invazinė instrumentinė procedūra ar pjūvis, susiję su SAB pasireiškimu;
• SAB yra susijusi su neutropenija (neutrofilų kiekis < 1 x 10⁹/l), pasireiškusia po citotoksinės terapijos (METeOR: 517636) (Australijos sveikatos ir gerovės institutas, 2014).

Klasifikavimas

Staphylococcus aureus bakteriemijos atvejis, susijęs su sveikatos priežiūra, turi būti užregistruotas medicinos darbuotojų ir atitikti kriterijus, aprašytus ACS 0001 Pagrindinė diagnozė arba ACS 0002 Gretutinės diagnozės – tik tada jam gali būti priskirtas kodas U90.0 Su sveikatos priežiūra susijusi Staphylococcus aureus bakteriemija.

 

Apibūdinimas „susijęs su sveikatos priežiūra“ šiuo atveju atitinka sąvoką „įgytas ligoninėje“, „nozokominis“, sutrumpinimą HI (hospitalinė infekcija). Jeigu klinikiniuose įrašuose bakteriemijos, susijusios su sveikatos priežiūra, tipas yra konkrečiai nenurodomas, koduotojas gali remtis tyrimo, patvirtinčio Staphylococcus aureus bakteriemiją, rezultatais (žr. ACS 0010 Bendrosios kodavimo gairės / Tyrimų rezultatai).

 

U90.0 Su sveikatos priežiūra susijusi Staphylococcus aureus bakteriemija yra papildomas kodas. Bakteriemijos pasireiškimas, pavyzdžiui, endokarditas arba sepsis, arba bakteriemija, kai nenurodoma pakenkimo vieta, turi būti koduojamas (kartu priskiriant atitinkamus išorinės priežasties kodus) taikant įprastą kodavimo praktiką, bakteriemijos pasireiškimo ir susijusių kodų seką išdėstant prieš kodą U90.0.  Taip pat žr. ACS 0110 Sepsis, sunkus sepsis ir septinis šokas ir ACS 1904 Procedūrų komplikacijos.

 

1 PAVYZDYS:
64 metų moteris buvo pakartotinai paguldyta į ligoninę dėl septinio artrito, pasireiškusio dėl anksčiau atliktos vidinės kairiosios kojos abiejų kulkšnių lūžio fiksacijos. Klinikiniai įrašai ir sąnario aspirato bei kraujo mėginių pasėliai, atlikti pacientei gulint ligoninėje, patvirtino su sveikatos priežiūra susijusios Staphylococcus aureus bakteriemijos diagnozę. Pacientei buvo paskirtas gydymas vankomicinu; ji buvo gydoma 6 savaites
Kodai:	T84.6	Infekcija ar uždegiminė reakcija dėl vidinės sąnario fiksavimo priemonės [bet kokios lokalizacijos]
	M00.07	Stafilokokinis artritas ir poliartritas, čiurna ir pėda
	A49.01	Staphylococcus aureus infekcija, vieta nepatikslinta
	Y83.1	Chirurginė operacija implantuojant dirbtinį vidinį įtaisą
	Y92.22	Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sritis
	U90.0	Su sveikatos priežiūra susijusi Staphylococcus aureus bakteriemija

Apibrėžimas

Daugeliui organizmų gali būti nustatomas atsparumas vaistiniams preparatams. Šis standartas taikomas koduojant antibiotikams ar antimikrobiniams vaistams atsparius organizmus, kurie pacientui sukėlė infekciją.

 

Svarbu atskirti organizmų sukeltą „infekciją“ nuo „kolonizacijos“ organizmais. Organizmai gali kolonizuoti paciento organizmą, tačiau nesukelti jokių infekcijos požymių ar simptomų. Taigi, atliktų mikrobiologinių tyrimų rezultatai gali parodyti, kad rastas MRSA (meticilinui ar daugeliui antibiotikų atsparus auksinis stafilokokas), VRE (vankomicinui atsparus enterokokas) ar bet koks kitas organizmas, tačiau pacientui šis organizmas infekcijos nesukelia. Tokiu atveju infekcijos ar vaistams atsparių mikroorganizmų kodų suteikti nereikia.

 

Meticilinui ar daugeliui antibiotikų atsparus auksinis stafilokokas (angl. Methicillin Resistant or Multi-Resistant Staphylococcus aureus, MRSA)

Įprastai M nurodo meticiliną, taip pat gali būti naudojamas išreikšti atsparumą daugeliui vaistinių preparatų.

 

Staphylococcus aureus dažnai randamas ant odos, bet jis gali sukelti daug ligų ir būklių, skirstomų nuo lengvų iki pavojingų gyvybei. Infekcijos laipsnis svyruoja nuo siūlės absceso iki septinio flebito, lėtinio osteomielito, plaučių uždegimo, meningito, endokardito ir sepsio.

 

Penicilinų, cefalosporinų, karbapenemų ir monobaktamų cheminėje struktūroje yra beta-laktaminis žiedas, todėl šie antibiotikai dar vadinami beta-laktaminiais antibiotikais. Meticilinas yra pusiau sintetinis penicilinas, naudojamas laboratorijose atsparumui nustatyti, nors daugiau klinikinėje praktikoje nebevartojamas. Panašūs vaistiniai preparatai, naudojami gydymui, yra flukloksacilinas ir dikloksacilinas. Paprastai yra dvi meticilinui atsparaus auksinio stafilokoko  atmainos:

• Nozokominiai (arba įgyti ligoninėje) meticilinui atsparaus auksinio stafilokoko potipiai dažniausiai atsparūs daugeliui antibiotikų, ne tik meticilinui ir penicilinui. Meticilinui atsparus Staphylococcus aureus paprastai atsparus daugeliui antibiotikų.
• Visuomenėje įgyto meticilinui atsparaus auksinio stafilokoko potipiai paprastai atsparūs tik meticilinui ir penicilinui (nedidelė dalis atspari eritromicinui arba ciprofloksacinui).

 

Vankomicinui atsparus enterokokas (angl. Vancomycin resistant Enterococcus, VRE)

Enterokokas yra gramteigiamas mikroorganizmas, kuris įprastai auga sveikų asmenų apatinėje virškinimo trakto dalyje ir lytiniuose takuose. Enterokokas taip pat žinomas kaip D grupės streptokokas. Šis mikroorganizmas tam tikromis aplinkybėmis gali būti patogeniškas ir sukelti šlapimo takų infekcijas, žaizdų infekcijas, septicemiją ir endokarditą.

 

Vankomicinas yra stiprus antibiotikas, naudojamas ligoninėse meticilinui atsparios stafilokokinės infekcijos pagrindiniam gydymui.

 

Vankomicinui atsparus enterokokas yra enterokoko atmaina, kuriai išsivystė atsparumas vankomicinui ir daugeliui kitų dažnai vartojamų antibiotikų.

 

Klasifikavimas

Esanti infekcija (žaizdos infekcija, šlapimo takų infekcija, pneumonija ir kt.) privalo būti nurodyta dokumentuose ir koduojama remiantis ACS 0002 Gretutinės diagnozės, toliau galima papildomai nurodyti mikroorganizmo kodus arba būklių, kurias sukėlė mikroorganizmas, kodus. Jeigu klinicistas ligos istorijoje nurodė, kad infekciją sukėlęs organizmas yra atsparus antibiotikams ar kitiems antimikrobiniams vaistams, tada suteikiamas atitinkamas papildomas kodas iš Z06 Atsparumas antimikrobiniams vaistams, kuris nurodo, kokiam antibiotikui ar antimikrobiniam preparatui yra atsparus mikroorganizmas.

 

Meticilinui atsparaus auksinio stafilokoko sukeltoms infekcijoms kodai suteikiami tokia tvarka:

• Infekcijos kodas
• B95.6 Staphylococcus aureus, sukeliantys ligas, klasifikuojamas kituose skyriuose (jei organizmas dar neįtrauktas į infekcijos kodą)
• Z06.52 Atsparumas meticilinui

 

Įsidėmėkite, kad Z06.52 kodas suteikiamas, kai nustatomas atsparumas Meticilinui (taip pat žr. Atsparumas daugeliui antibiotikų ar antimikrobinių vaistų).

 

Vankomicinui atsparią infekciją reikia koduoti tokia tvarka:

• Infekcijos kodas
• B95.2 D grupės streptokokai, sukeliantys ligas, klasifikuojamas kituose skyriuose (jei organizmas dar neįtrauktas į infekcijos kodą)
• Z06.61 Atsparumas vankomicinui

 

Atsparumas daugeliui antibiotikų ar antimikrobinių vaistų

 

Z06.67 Atsparumas daugeliui antibiotikų ir Z06.77 Atsparumas daugeliui antimikrobinių vaistų suteikiami, kai sukėlėjas yra atsparus dviejų ar daugiau rūšių antibiotikams ar antimikrobiniams vaistams, tačiau konkreti antibiotikų ar antimikrobinių vaistų rūšis nenurodyta. Kai dauginis atsparumas antibiotikams ar antimikrobiniams vaistams yra patikslintas, kiekvieną vaistą, kuriam nustatytas atsparumas, koduokite atskirai.

 

Pastaba: toliau pateikti pavyzdžiai taikomi tik kodui Z06 Atsparumas antimikrobiniams vaistams. Pirmiausia reikia nurodyti infekcijos ir infekcijos sukėlėjo kodus

1 PAVYZDYS:
Klinikiniuose dokumentuose nurodytas atsparumas daugeliui antibiotikų  – mikrobiologinio tyrimo atsakymo nėra, specifinė (-ės) antibiotikų rūšis (-ys) nenurodyta (-os):
Kodas:	Z06.67	Atsparumas daugeliui antibiotikų

 

2 PAVYZDYS:
Klinikiniuose dokumentuose nurodytas atsparumas antibiotikams – mikrobiologinio tyrimo atsakyme įvardintas atsparumas ampicilinui, amoksicilinui ir flukloksacilinui:
Kodai:	Z06.51	Atsparumas penicilinams
	Z06.52	Atsparumas meticilinui
Šiame pavyzdyje suteikiamas kodas Z06.51 tik vieną kartą, nes atsparumas ampicilinui ir amoksicilinui yra koduojamas šiuo kodu (taip pat žr. ACS 0025 Dvigubas kodavimas). Kodas Z06.67 šiuo atveju NESUTEIKIAMAS, nes išvardintos antibiotikų rūšys.

 

3 PAVYZDYS:
Klinikiniuose dokumentuose nurodytas atsparumas antibiotikams – mikrobiologinio tyrimo atsakymuose įvardintas atsparumas gentamicinui ir tobramicinui:
Kodas:	Z06.69	Atsparumas kitam patikslintam antibiotikui
Šiame pavyzdyje suteikiamas kodas Z06.69 tik vieną kartą, nes atsparumas gentamicinui ir tobramicinui yra koduojamas šiuo kodu (taip pat žr. ACS 0025 Dvigubas kodavimas). Kodas Z06.67 šiuo atveju NESUTEIKIAMAS, nes išvardintos antibiotikų rūšys.