KRAUJOTAKOS SISTEMOS LIGOS
0909
VAINIKINĖS ARTERIJOS ŠUNTAI
Apibrėžimas

Pacientai, kuriems reikalingi vainikinės arterijos šuntai (VAŠ), serga proksimalinių vainikinių arterijų šakų pirmine stenozuojančia arba okliuzine aterosklerotine liga. Kai pažeidžiama ir netenkama daugiau nei 50 % kraujagyslės spindžio, žymiai sumažėjusi vainikinių arterijų kraujotaka sutrikdo miokardo perfuziją (aprūpinimą krauju) šių arterijų aprūpinamoje zonoje. Pagrindinis VAŠ tikslas yra pagerinti vainikinių arterijų kraujotaką į išeminį miokardą, distaliau nuo ženklios stenozės arba okliuzijos taškų. Tai pasiekiama, apeinant pažeidimą ir tiesiogiai aprūpinant nesutrikusia papildoma kraujotaka.

 

VAŠ indikacijos yra prognozės pagerinimas, taikant chirurginį gydymą palyginus su medikamentiniu, ir išeminio skausmo kontrolė (t. y. nekontroliuojama lėtinė krūtinės angina, nekontroliuojama nestabili krūtinės angina arba krūtinės angina po infarkto). Klinikiniai koduotojai turi vadovautis ligos istorijoje esančiais dokumentais ir būklei (-ėms) suteikti kodus pagal ACS 0001 Pagrindinė diagnozė ir ACS 0002 Gretutinės diagnozės (taip pat žr. ACS 0940 Išeminė širdies liga).

 

Vainikinę kraujotaką sudaro dvi pagrindinės arterijos – dešinioji ir kairioji vainikinės arterijos. Jos turi kelias šakas. Dešinioji vainikinė arterija (DVA) šakojasi į smailaus kampo dešiniąją ir dešiniąją užpakalinę nusileidžiančiąją arterijas (UNA). Pagrindinė kairioji vainikinė arterija (KVA) šakojasi į kairiąją priekinę nusileidžiančiąją arteriją (KPNA), įstrižinę, pertvarinę, kairiąją juosiančiąją arteriją (KJA), buko kampo arteriją (BKA), užpakalinę nusileidžiančiąją ir užpakalinę lateralinę arterijas. TLK-10-AM dvi pagrindinės arterijos ir jų šakos laikomos vainikinėmis arterijomis.

 

Vainikinių arterijų šuntų tipai

Yra du šuntų tipai, kurie gali būti suformuojami – aortokoronariniai (aorta į vainikinę arteriją) ir vidinės krūtinės arterijos šuntai į vainikinę arteriją.

 

Aortokoronarinė jungtis yra dažniausia. Ja tiekiamas kraujas iš aortos į susiaurėjusią vainikinę arteriją, apeinant okliuzinę kraujagyslės dalį. Tam naudojamas kraujagyslės segmentas, dažniausiai  poodinės kojos venos, paimtas iš to paties paciento (autologinis transplantatas).

 

Vidinės krūtinės arterijos šuntams į vainikinę arteriją sudaryti dažniausiai naudojama vidinė krūtinės arterija kraujui tiekti iš poraktinės arterijos į okliuzinę vainikinę arteriją. Kartais dešiniosios vidinės krūtinės arterijos (DVKA) abu galai disekuojami, o tai vadinama „laisvuoju“ DVKA transplantatu, ir gali būti naudojami kraujui tiekti iš bet kurios kraujagyslės. Krūtinės arterijos gali būti dokumentuojamos kaip DVKA (angl. RIMA) ir KVKA (angl. LIMA).

Vidinės krūtinės arterijos šuntų praeinamumas išlieka ilgiau, nei veninių jungčių. Tačiau jų ilgis yra ribotas, todėl vidinės krūtinės arterijos šuntus galima naudoti tik apeiti okliuzinę  vietą netoli proksimalinio vainikinės arterijos galo. Tokiais atvejais vienam šuntui suformuoti gali būti naudojama iš dviejų arterijų arba iš arterijos ir venos sudaryta jungtis. Sudėtiniam šuntui suformuoti taip pat gali būti naudojamos kitos sintetinės medžiagos, pavyzdžiui, „Gore-tex“ ir iš karvių ar galvijų paimtos eksperimentinės arterijos ar venos.

 

Minimalios prieigos arba minimaliai invazinė operacija

VAŠ dažniausiai atliekami per sternotomiją. Tačiau, kai kuriems pacientams gali būti atliekama mažiau invazinė operacija. Šie pacientai dažniausiai turės okliuziją, paprastai KPNA, kuri gali būti apeita, naudojant kairiąją vidinę krūtinės arteriją (KVKA). Operacija dažniausiai atliekama nesustabdžius širdies ir nenaudojant dirbtinės kraujo apytakos (DKA) per nedidelę torakotomiją. Dažniausiai atliekamas periferinis kaniuliavimas (o ne centrinis), jei pacientui, atliekant minimaliai invazinę operaciją, naudojama DKA. 

 

Klasifikavimas

Vainikinės arterijos šuntavimo procedūros kodavimo pagrindas yra vainikinės arterijos transplantatų skaičius ir transplantato medžiagos tipas (pvz., poodinė kojos vena, vidinė krūtinės arterija arba kita medžiaga). Kraujagyslės paėmimo šuntavimui koduoti nebūtina, nes jis jau nurodomas procedūros kode.

 

Operacijos apraše turi būti nurodomas tikslus jungtų kraujagyslių skaičius ir naudoto transplantato medžiagos tipas. Įsidėmėkite, kad „VAŠ x 4“ apibūdinimas gali apimti skirtingus transplantato medžiagos tipus (pvz., buvo įterpti 3 šuntai iš poodinės kojos venos (PKVT) ir šuntas iš kairiosios vidinės krūtinės arterijos (KVKA)).

 

Klasifikacijos tikslais, kai vienam šuntui naudojama iš kelių komponentų suformuota jungtis, kraujagyslių, naudojamų jungčiai sudaryti, nurodyti nebūtina (pvz., poodinė kojos vena, vidinė krūties arterija arba kita medžiaga).

 

Suteikiamas kodas iš bloko [679] Vainikinės arterijos šuntavimas kita jungtis:

38500-05 [679]

Vainikinės arterijos šuntavimas, naudojant 1 mišrią jungtį

38503-05 [679]

Vainikinės arterijos šuntavimas, naudojant ≥ 2 mišrias jungtis

 

kuris nurodo, kad jungtį sudaro kelios sudėtinės dalys.

 1 PAVYZDYS:
 VAŠ x 3, panaudojant  
 1 poodinės venos transplantatą (PVT)  
 1 KVKA + PVT sudėtinę jungtį  
 1 KVKA + stipininės arterijos sudėtinę jungtį  
 Kodai:  38497-00 [672] Vainikinės arterijos šuntavimas, naudojant 1 poodinės kojos venos jungtį
   38503-05 [679] Vainikinės arterijos šuntavimas, naudojant ≥ 2 mišrias jungtis


Gali būti atliekami nuoseklieji (praleidimo) transplantatai. Tokiais atvejais naudojamas vienas apeinamasis šuntas, kuris jungiamas daugiau nei su viena kraujagysle.

2 PAVYZDYS:

Vainikinės arterijos vaskuliarizacija buvo atstatyta keturiais poodinės kojos venos transplantatais; iš aortos į kairiosios vainikinės arterijos įstrižą šaką ir nuosekliuoju būdu į dešiniosios vainikinės arterijos juosiančios šakos buko kampo ir kairiosios vainikinės arterijos priekinę nusileidžiančią šaką.

Ši procedūra taip pat gali būti dokumentuota kaip:

VAŠx4

PKVT → D1

PKVT → BKA1 → DVA → KPNA

Kodas:

38497-03 [672]

Vainikinės arterijos šuntavimas, naudojant ≥ 4 poodinės kojos venų jungtis

3 PAVYZDYS:

Kairioji vidinė krūtinės arterija buvo nuleista iki KPNA ir buvo naudoti poodinės kojos venos transplantatai kraujui atvesti iš aortos į juosiančios arterijos buko kampo šaką ir į įstrižinę arteriją.

VAŠx3

KVKA →

KPNA

SVG:

Aorta → BKA 1

Aorta → D1

Kodai:

38500-00 [674]

Vainikinės arterijos šuntavimas, naudojant 1 LIMA jungtį

38497-01 [672]

Vainikinės arterijos šuntavimas, naudojant 2 poodinės kojos venų jungtis


Komplikacijos

VAŠ okliuzija

VAŠ gali užsikimšti dėl savaiminio ligos progresavimo, kai implantuotose arterijose ar venose susidaro ateroma, dėl kurios naujai suformuotos jungtys susiaurėja ar užsikemša. Tokia būklė vadinama „pažeistu šuntu“ arba „užsikimšusiu šuntu“. Taip pat gali atsirasti apeinamosios jungties komplikacijų (pvz., ūminis apeinamosios jungties nepakankamumas), atsiradusių dėl jungties perlinkimo/pertempimo, ūminės apeinamosios jungties trombozės, aterosklerozinės embolizacijos ar anastomozinės stenozės.

 

Suteikiant kodą VAŠ okliuzijai reikia vadovautis ligos istorijoje esančiais dokumentais:

 4 PAVYZDYS:

Pacientas buvo paguldytas į ligoninę dėl nestabilios krūtinės anginos. Prieš keletą metų jam atliktas VAŠ. Širdies angiogramoje matoma, kad pacientui užsikimšusi vainikinė arterija suformuoto šunto (PVT) srityje. Klinikiniuose dokumentuose nenurodyta, kad apeinamosios jungties okliuzija yra susijusi su anksčiau atlikta chirurgine intervencija.

 Pagrindinė diagnozė: I20.0 Nestabilioji krūtinės angina
 Gretutinė diagnozė: I25.12 Aterosklerozinė širdies liga, autologinės apeinamosios jungties pažeidimas

 

Kitos komplikacijos

Kitos VAŠ komplikacijos gali būti po chirurginės intervencijos atsiradusi hipertenzija, širdies aritmijos, hemoragijos ir žaizdos infekcijos (žaizdos krūtinkaulio srityje ar kraujagyslės paėmimo vietoje, pvz., kojoje ar rankoje). Taip pat gali išsivystyti galvos smegenų kraujotakos sutrikimų.

(Taip pat žr. ACS 1904 Procedūrų komplikacijos ir ACS 0934 Širdies ir kraujagyslių revizija arba pakartotinės operacijos).

 

Papildomos procedūros, atliktos kartu su VAŠ

Dirbtinė kraujo apytaka (DKA)

DKA yra kraujo nukreipimas iš širdies ir plaučių į išorinį širdies – plaučių aparatą per centrinę arba periferinę kaniulę. Šis aparatas atlieka minėtų organų ventiliacijos ir pumpavimo funkcijas. Kaniulės vieta turi būti dokumentuota ligos istorijoje.

 

Centrinis kaniuliavimas (per aortą, tuščiąją veną arba prieširdį) yra dažnesnis metodas, ypač atliekant VAŠ atviruoju būdu.

Suteikiamas:

38600-00 [642]

Dirbtinė kraujo apytaka, centrinis kaniuliavimas

 

Periferinis kaniuliavimas gali būti atliktas per šlaunies arteriją arba poraktinę arteriją.

Suteikiamas:

38603-00 [642]

Dirbtinė kraujo apytaka, periferinis kaniuliavimas

 

Kardioplegija

Širdis apsaugoma ir išlieka asistolijoje, suleidus šalto kardiopleginio skysčio injekciją į aortos šaknį, sukeliant hipoterminį, hiperkaleminį širdies sustojimą. Kardioplegija yra įprasta VAŠ procedūros dalis, todėl jos koduoti nereikia.

 

Hipotermija

Kardioplegiją papildo vietinis širdies paviršiaus šaldymas, pastoviai ją drėkinant šaltu skysčiu. Kadangi hipotermija yra įprasta VAŠ procedūros dalis, jos koduoti nereikia.

 

Širdies stimuliavimo elektrodai (laikinas širdies stimuliatorius) (laikini elektrodai)

Laikini širdies stimuliavimo elektrodai gali būti uždedami ant prieširdžio ir (arba) skilvelio epikardo paviršiaus ir išvedami per krūtinės ląstos sieną prieš susiuvant operacinę žaizdą. Širdies stimuliavimo elektrodai gali būti naudojami po operacijos, kad stimuliuotų širdį, įvykus širdies blokadai arba aritmijai. Kadangi širdies stimuliavimo elektrodų įterpimas yra įprasta VAŠ procedūros dalis, jos koduoti nereikia. (Taip pat žr. ACS 0936 Širdies stimuliatoriai ir implantuojami defibriliatoriai.)

 

VAŠ, atliktas be dirbtinės kraujo apytakos

Šiuo metu kai kuriems pacientams atliekamas VAŠ be dirbtinės kraujo apytakos (DKA). Dažniausiai pacientams reikalingas tik vienas šuntas. Operacija atliekama per sternotomiją, bet naudojamas širdies stabilizatorius, vietoj paciento prijungimo prie dirbtinės kraujo apytakos aparato (siurblio), kad operaciją galima būtų atlikti nesusitraukiant širdžiai. Širdies stabilizatorius sugniaužia širdį, panašiai kaip aštuonkojis, laikydamas ją pakankamai tvirtai, kad galima būtų atlikti operaciją neplakant širdžiai. Šios procedūros turi būti dokumentuotos kaip „VAŠ be DKA“, „VAŠ be dirbtinės kraujo apytakos“, „VAŠ, padedant širdies stabilizatoriui (arba aštuonkojui)“, „Aštuonkojo VAŠ“ arba „BS (be siurblio) VAŠ“.

 

Jei VAŠ atliktas be DKA, dirbtinės kraujo apytakos kodas nesuteikiamas.

0920
ŪMINĖ PLAUČIŲ EDEMA

Kai dokumentuota „plaučių edema“ be išsamesnio sukėlusios priežasties paaiškinimo, suteikiamas kodas I50.1 Kairiojo skilvelio nepakankamumas.

 

0925
HIPERTENZIJA IR SUSIJUSIOS BŪKLĖS

Koduojant hipertenzijos, širdies ir inkstų sutrikimus, svarbu atskirti, ar jie yra susiję ir kaip jie yra susiję. 


Širdies ir (arba) inkstų ligą sukėlusi hipertenzija

Kai yra nustatytas priežastinis ryšys tarp hipertenzijos ir širdies ir (arba) inkstų ligos, pavyzdžiui, širdies ir (arba) inkstų liga, atsiradusi dėl hipertenzijos arba hipertenzinė širdies ir (arba) inkstų liga, suteikiamas kodas:


Kitų būklių sukelta hipertenzija (antrinė hipertenzija)

Antrinę hipertenziją sukelia kitos būklės, pavyzdžiui, inkstų arterijos stenozė ar feochromocitoma. Kai nurodyta, kad hipertenzija išsivystė dėl tam tikros priežasties arba ji yra „antrinė“ dėl kitų būklių, suteikiamas atitinkamas kodas iš I15 Antrinė hipertenzija.


Diagnozuota hipertenzija kartu su širdies ir (arba) inkstų liga, tačiau ryšys tarp šių būklių dokumentuose nepatvirtintas

Kai joks priežastinis ryšys nenurodytas, suteikite I10 Pirminė (esencialinė) hipertenzija, jei būklė atitinka ACS 0002 Gretutinės diagnozės.


Pastaba: šiuose pavyzdžiuose ACHI kodai nenurodyti.

 1 PAVYZDYS:

82 metų amžiaus vyras buvo paguldytas į ligoninę persistuojančios kairiojo šlapimtakio papilinės pereinamųjų ląstelių karcinomos ekscizijai. Jam diagnozuotos gretutinės ligos – Parkinsono liga, lėtinė inkstų liga ir hipertenzija. Glomerulų filtracijos greitis (eGFR) = 59 ml/min.

Pacientui atlikta atvira kairiojo inksto ir kairiojo šlapimtakio rezekcija. Po operacijos paciento kraujospūdis buvo sunkiai koreguojamas, o jo eGFR sumažėjo iki 51 ml/ml. Histopatologinis pašalinto inksto tyrimas patvirtino hipertenzinės nefropatijos diagnozę; pacientą konsultavęs nefrologas pasiūlė pakeisti gydymui skiriamus kraujospūdį mažinančius vaistus.

Histopatologinio tyrimo atsakymas: Kairysis šlapimtakis – lėtinis uždegimas. Reaktyvioji urotelio hiperplazija, židininė mažo piktybiškumo urotelio karcinoma. Kairysis inkstas – daug sklerozuotų glomerulų su kanalėlių atrofija ir intersticine fibroze bei hipertenzinė nefropatija.
 Kodai:  C66  Šlapimtakio piktybinis navikas
   M8130/3  Papilinė pereinamųjų ląstelių karcinoma
   I12.9  Hipertenzinė inkstų liga su 1-4 stadijos inkstų nepakankamumu
   N18.3  Lėtinė inkstų liga, 3 stadija
 (Taip pat žr. ACS 1438 Lėtinė inkstų liga.)

 

 2 PAVYZDYS:

39 metų amžiaus vyrą, kuriam kartojasi svaigulio, galvos sukimosi ir labai aukšto kraujospūdžio epizodai, šeimos gydytojas atsiuntė ištyrimui. Gulėjimo ligoninėje metu buvo diagnozuota dešiniojo antinksčio šerdinės dalies feochromocitoma ir buvo patvirtinta, kad šis navikas sukėlė epizodinius hipertenzijos priepuolius. Pacientui buvo atlikta laparoskopinė adrenalektomija. Ruošiant pacientą operacijai, buvo skiriama įvairių kraujospūdį mažinančių vaistų.

 Kodai: D35.0 Antinksčio gerybinis navikas
  M8700/0 Feochromocitoma, neklasifikuojama kitaip
  I15.2 Hipertenzija, kurią sukelia endokrininiai sutrikimai

 

 3 PAVYZDYS:
Pacientas į ligoninę buvo paguldytas dėl šlapimo pūslės naviko, kuris sukelia vienintelio inksto obstrukciją. Pacientui anksčiau diagnozuota lėtinė inkstų liga, eGFR = 25 ml/min ir hipertenzija. Prieš operaciją ligonio būklę įvertinęs nefrologas paprašė po operacijos stebėti paciento inkstų funkciją.

Pacientui buvo atlikta atvira dalinė cistektomija ir šlapimtakio reimplantavimo operacija. Histopatologinio tyrimo atsakymas - didelio piktybiškumo papilinė urotelio karcinoma.

 Kodai: C67.9 Šlapimo pūslės piktybinis navikas, nepatikslintas
  M8130/3 Papilinė pereinamųjų ląstelių karcinoma
  N18.4 Lėtinė inkstų liga, 4 stadija

 

 4 PAVYZDYS:

30 metų amžiaus vyras atvyko skųsdamasis galvos skausmu, pykinimu, vėmimu ir dideliu mieguistumu. Visi negalavimai atsirado praėjus maždaug dviem savaitėms po stipraus gerklės skausmo. Apskritai pacientas kitomis ligomis anksčiau nėra sirgęs, jokių vaistų nevartoja. Apžiūrėjus pacientą pastebėta veido edema. Kraujospūdis buvo 180/110 mmHg. Atlikus tyrimus, įskaitant inkstų biopsiją, patvirtinta poinfekcinio glomerulonefrito ir antrinės hipertenzijos, sukeltos ūminės inkstų ligos, diagnozė.

 Kodai: N00.9 Ūminis nefritinis sindromas, nepatikslintas
  I15.1 Hipertenzija, kurią sukelia kiti inkstų sutrikimai

 

 5 PAVYZDYS:

Pacientas, kuriam anksčiau diagnozuotas lėtinis stazinis širdies nepakankamumas bei hipertenzija, buvo paguldytas į ligoninę dėl blogėjančios širdies funkcijos. Gydymo ligoninėje laikotarpiu buvo peržiūrėtas ir  koreguotas visų vaistų, įskaitant ir vaistus nuo hipertenzijos, vartojimas.

 Kodai: I50.0 Stazinis širdies nepakankamumas
  I10 Pirminė (esencialinė) hipertenzija
0933
ŠIRDIES KATETERIZAVIMAS IR VAINIKINIŲ ARTERIJŲ ANGIOGRAFIJA
Apibrėžimas

Terminai širdies kateterizavimas ir vainikinių arterijų angiografija dažnai naudojami kaip sinonimai, net jeigu tai yra dvi skirtingos procedūros. Kai kuriais atvejais koronarinė angiografija atliekama be širdies kateterizavimo.

 

Vainikinių arterijų angiografija

Vainikinių arterijų angiografija yra miokardo kraujotakos vaizdavimas, suleidžiant kontrastinę medžiagą, dažniausiai atliekant kiekvienos vainikinės arterijos selektyvinę kateterizaciją. Širdies kameros nekateterizuojamos. Kairiosios ir dešiniosios vainikinių arterijų angiografijos negalima painioti su dešiniosios ir kairiosios širdies pusės kateterizavimu.

 

Širdies kateterizavimas

Širdies kateterizavimas skiriasi nuo vainikinių arterijų angiografijos tuo, kad pirmosios metu kateteris įvedamas į širdies kamerą (skilvelį arba prieširdį).

 

Širdies kateterizavimas atliekamas, norint išmatuoti intrakardinį ir intravaskulinį spaudimą, paimti kraują dujų analizei atlikti, išmatuoti širdies išmetimo frakciją ir pan. Bet dažniausia procedūros priežastis – ventrikulografijos atlikimas. Šių tyrimų dokumentavimas rodo, kad buvo atliktas širdies kateterizavimas.

 

Kaip invazinė procedūra širdies kateterizacija atliekama:

Širdies kateterizacija dažniausiai atliekama kartu su koronarine angiografija. 

Klasifikavimas

38215-00 [668] Vainikinių arterijų angiografija 

38218-00 [668] Vainikinių arterijų angiografija ir kairiosios širdies pusės kateterizavimas

38218-01 [668] Vainikinių arterijų angiografija ir dešiniosios širdies pusės kateterizavimas

38218-02 [668] Vainikinių arterijų angiografija ir kairiosios bei dešiniosios širdies pusės kateterizavimas 

38200-00 [667] Dešiniosios širdies pusės kateterizavimas

38203-00 [667] Kairiosios širdies pusės kateterizavimas

38206-00 [667] Dešiniosios ir kairiosios širdies pusės kateterizavimas

 

Taip pat suteikiami papildomi kodai, jei kartu su širdies kateterizavimu ir vainikinių arterijų angiografija atliekama ventrikulografija arba aortografija:

59903-00 [607]

Kairiojo skilvelio ventrikulografija

59903-01 [607]

Dešiniojo skilvelio ventrikulografija

59903-02 [607]

Kairiojo ir dešiniojo skilvelių ventrikulografija

59903-03 [1990]

Aortografija

 

Kai negalima gauti daugiau informacijos apie tai, kurioje širdies pusėje buvo atliktas kateterizavimas, numatyta, kad „kairiosios“ pusės atliekama 10 metų amžiaus ar vyresniems pacientams, o „dešiniosios ir kairiosios“ jaunesniems nei 10 metų pacientams.

 

0934
ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ REVIZIJA ARBA PAKARTOTINĖS OPERACIJOS

Pakartotinės operacijos procedūros arba revizija yra sudėtingesnės nei pradinės širdies ir kraujagyslių procedūros ir todėl joms atlikti reikia žymiai daugiau išteklių. Jos dažniausiai atliekamos vožtuvams pakeisti, VAŠ ir pediatriniams pacientams, pvz., konduitui pakeisti, sergant įgimta širdies liga.

 

Revizija arba pakartotinės operacijos gali būti neišvengiamos tais atvejais, kai, pavyzdžiui, pacientui yra pasikartojanti krūtinės angina arba pasireiškia širdies nepakankamumas; taip dažniausiai atsitinka dėl to, kad arterijos šunto spindis užsikemša (labiau dėl natūralios ligos eigos nei dėl šunto komplikacijos). Revizija arba pakartotinės operacijos taip pat gali būti atliekamos dėl šunto komplikacijos. Todėl kiekvienu atveju kodas suteikiamas remiantis klinikiniais dokumentais. Jeigu remiantis turimais dokumentais revizijos ar pakartotinės operacijos priežasties nustatyti neįmanoma, pagrindinei diagnozei suteikiamas būklės, dėl kurios reikia atlikti chirurginę intervenciją, kodas. Būklė turi būti nurodyta kaip procedūros komplikacija, kai dokumentuose aiškiai nurodyta, kad būklė atsirado kaip pirminės chirurginės intervencijos komplikacija (taip pat žr. ACS 1904 Procedūrų komplikacijos ir ACS 0909 Vainikinės arterijos šuntai/VAŠ okliuzija).

 

Pakartotinė (redo) VAŠ operacija


Ligos klasifikavimas

Pagrindinė pakartotinės VAŠ operacijos priežastis yra aterosklerozės vystymasis anksčiau implantuotose apeinamosiose jungtyse arba tikrosiose vainikinėse arterijose, sukeliantis reikšmingą susiaurėjimą arba okliuziją. Kitos pakartotinės operacijos priežastys gali būti techninių problemų nulemtas apeinamosios jungties nepakankamumas, ūminė šunto trombozė ir kt.

 

Procedūros klasifikavimas

Pakartotinė VAŠ operacija gali būti atliekama kartu su anksčiau suformuotos apeinamosios jungties rekonstrukcija arba rekonstrukcijos neatliekant. Rekonstrukcija apima anksčiau suformuotos apeinamosios jungties galo atjungimą ar padalijimą ir (arba) persiuvimą. Taip pat gali būti atidalytos sąaugos.

atitinkamas VAŠ kodas (-ai) iš blokų nuo [672] iki [679] ir

38637-00 [680] Vainikinės arterijos jungties pakartotinė rekonstrukcinė operacija

atitinkamas VAŠ kodas (-ai) iš blokų nuo [672] iki [679] ir

38640-00 [664] Pakartotinė operacija po kitos širdies procedūros, neklasifikuojama kitur

 

Pakartotinė (redo) operacija, kitos širdies ir kraujagyslių procedūros

Kai konkrečiai širdies ir kraujagyslių pakartotinei operacijai numatytas atskiras kodas, suteikiamas konkretus pakartotinės operacijos kodas, pavyzdžiui:

38760-00 [613] Ekstrakardinio konduito tarp dešiniojo skilvelio ir plaučių arterijos keitimas
38760-01 [613] Ekstrakardinio konduito tarp kairiojo skilvelio ir aortos keitimas

  

Kai konkrečiai širdies ir kraujagyslių procedūrai specialus revizijos ar pakartotinės operacijos kodas nenumatytas, suteikiamas atitinkamas procedūros kodas, o po jo įrašomas kodas:

ARBA

Atkreipkite dėmesį, kad pakartotinės operacijos kodus reikia suteikti tik tais atvejais, kai reikia revizuoti ar pakartotinai atlikti tą pačią širdies ir kraujagyslių procedūrą. Šie kodai nenaudojami, kai operuota sritis vėliau atveriama gydyti būklę, nesusijusią su prieš tai atlikta procedūra.

1 PAVYZDYS:

Pakartotinė šlaunies-pakinklio apeinamosios jungties operacija, kurios metu pašalinta susiaurėjusi jungties kraujagyslė ir pakeista nauja įterpiama jungtimi (anastomozė žemiau kelio), panaudojant poodinę  veną, paimtą iš tos pačios kojos.

Kodai:

32742-00 [711]

Šlauninės arterijos-pakinklinės arterijos šuntavimas, naudojant venos fragmentą, anastomozė žemiau kelio sąnario

   

IR

 

35202-00 [763]

Pakartotinė arterijų arba venų operacija, neklasifikuojama kitur

 2 PAVYZDYS:

Pakartotinė sternotomija atliekant širdies vožtuvo pakeitimo operaciją po anksčiau atliktos vainikinių arterijų šuntavimo (VAŠ) operacijos.

Šiuo atveju, pakartotinei sternotomijai, atliktai keičiant širdies vožtuvą po anksčiau buvusios VAŠ operacijos, kodas 38656-01 [562] Pakartotinė torakotomija arba sternotomija nesuteikiamas, nes tai nėra pakartotinai atliekama „redo“ procedūra. Tai yra pakartotinis ankstesnės operacijos vietos atvėrimas atliekant skirtingą procedūrą.

(Taip pat žr. ACS 0039 Operuotos srities pakartotinis atvėrimas)
0936
ŠIRDIES STIMULIATORIAI IR IMPLANTUOJAMI DEFIBRILIATORIAI

Apibrėžimai

Širdies laidžioji sistema

Sveikoje širdyje kiekvieną dūžį arba susitraukimą pradeda elektrinis impulsas, atsirandantis sinoatrialiniame (SA) mazge ir perduodamas per širdies laidžiąją sistemą. Impulsas iš SA mazgo plinta prieširdžiais, priversdamas juos susitraukti ir pumpuoti kraują žemyn į skilvelį. Po to impulsas praeina per atrioventrikulinį (AV) mazgą (jungtis tarp prieširdžių ir skilvelių) į skilvelius, priversdamas juos susitraukti ir pumpuoti kraują iš dešiniojo skilvelio į plaučius ir iš kairiojo skilvelio į likusią kūno dalį.

 

Laidžiosios sistemos sutrikimai (pvz., AV blokada) arba SA mazgo liga (žinoma kaip sinusinio mazgo silpnumo sindromas) sukelia nereguliarų arba pernelyg retą širdies ritmą, todėl sumažėja širdies išmetimo tūris. Kitos aritmijos su greitu dažniu taip pat sumažina širdies išstumiamą tūrį, nes skilveliai nesugeba pilnai užsipildyti prieš susitraukdami. Širdies stimuliatoriai dirbtinai stimuliuoja širdį, tokiu būdu koreguodami šiuos ritmo sutrikimus. Implantuojamų širdies defibriliatorių elektriniai šokai sinchronizuoja širdį, jei pasireiškia tachiaritmija (greitas širdies plakimas).

 

Širdies stimuliatoriaus funkcijos

Yra dvi pagrindinės širdies stimuliatoriaus funkcijos: detekcija ir stimuliacija. Šiuolaikiniai elektrokardiostimuliatoriai (EKS) sugeba stebėti (detektuoti) širdies savąją laidžiąją sistemą ir generuoti elektrinį impulsą (stimuliacija) tik tuomet, kai nuosavas ritmas suretėja. Todėl, esant normaliam širdies susitraukimų dažniui, EKS nestimuliuoja. Tačiau, jei EKS pajunta, kad širdis laiku nesusitraukė, tuomet generuojami elektriniai impulsai skatina širdį susitraukti.

 

Implantuojamų kardioverterių defibriliatorių funkcijos

Implantuojami kardioverteriai defibriliatoriai (IKD) žinomi daugeliu sinoniminių pavadinimu, pvz., automatinis defibriliatorius, automatinis implantuojamas kardioverteris defibriliatorius (AIKD) ir implantuojamas kardioverteris. IKD implantuojami kad elektriniu impulsu sinchronizuotų širdį, jei pasireiškia tachiaritmija (greitas širdies plakimas, kaip skilvelinė tachikardija ar skilvelių virpėjimas. IKD reaguoja į greitą širdies plakimą arba kardioversiją (mažos energijos elektrinis šokas) arba defibriliaciją (didelės energijos elektrinis šokas). Naujausi IKD gali būti programuojami ir stimuliuoti širdį – antitachikardinis stimuliavimas (greitam bet ritmiškam širdies plakimui, t. y. skilvelinei tachikardijai, bet ne skilvelių virpėjimui) arba bradikardiniam stimuliavimui (kaip ir įprasti EKS). Taip pat galima nustatyti žemą stimuliavimo dažnį (žemesnį nei paties paciento širdies dažnis), t. y. prietaisui nereikia stimuliuoti.

 

Nuolatiniai stimuliatoriai ir implantuojamos širdies defibriliacijos sistemos

Nuolatinis EKS arba IKD yra dviejų dalių sistema, kurią sudaro generatorius (stimuliatorius arba defibriliatorius) ir vienas–trys elektrodai.

 

Generatorius (stimuliatorius arba defibriliatorius) – jį sudaro baterija, elektroninė schema ir elektrodo jungtis, o pats generatorius implantuojamas į poodinį „guolį“, suformuotą arba poraktinėje arba intraabdominalinėje srityje.

 

Elektrodas arba laidas – elektrodai yra izoliuota (-os) viela (-os), kuriomis perduodamas impulsas iš EKS arba IKD generatoriaus į širdį, o signalai perduodami iš širdies į EKS arba IKD generatorių. Laidas sujungtas su elektrodu taip, kad jų negalima atskirti, todėl ši konstrukcija vadinama elektrodu. Širdies stimuliatoriaus elektrodai gali būti įvedami per veną (per poraktinę, galvinę arba išorinę jungo veną) į širdies vidų arba fiksuojami epikardiškai (per sternotomiją, torakotomiją arba po kardinę ataugą) širdies išorėje. Elektrodai naudojami detekcijai, stimuliacijai arba elektros šokams.

 

Elektrodo įvedimo į dešinįjį prieširdį, kairįjį prieširdį arba dešinįjį skilvelį procedūros yra panašios, nors naudojami skirtingo ilgio ir formos elektrodai. Vieno elektrodo įvedimas užtrunka nuo pusvalandžio iki valandos; dviejų elektrodų įvedimas užtrunka mažiausiai valandą. Elektrodo įvedimas kairiojo skilvelio stimuliacijai yra techniškai sudėtingesnis. Tai laido ir elektrodo įvedimas į širdies veną, kontrastavimas, kad surastume šonines venos šakas ir laidą įvestume į tinkamą stimuliacijai venos šaką. Naudojamos įvairios technikos ir ši procedūra gali trukti iki kelių valandų.

 

Yra trys nuolatinių širdies stimuliatorių ir implantuojamų kardioverterių defibriliatorių sistemų tipai: vienos kameros (vienkameriniai), dviejų kamerų (dvikameriniai) ir trijų kamerų (trikameriniai). Tai nurodo sistemos galimybę stimuliuoti, detektuoti ir (arba) defibriliuoti vienoje, dviejose arba trijose širdies kamerose.

 

Vienkamerinis EKS turi vieną elektrodą, įvedamą į dešinįjį arba kairįjį prieširdį, arba į dešinįjį skilvelį. Ši sistema sugeba stimuliuoti ir detektuoti impulsus tik prieširdyje arba skilvelyje.

 

Dvikamerinis EKS turi elektrodus, kurie įvedami į prieširdį ir skilvelį, dažniausiai į dešinįjį prieširdį ir dešinįjį skilvelį. Ši sistema sugeba stimuliuoti ir detektuoti signalus ir prieširdyje, ir skilvelyje. Šiuo metu dviejų kamerų įtaisai naudojami dažniau nei vienos kameros. Jie leidžia sinchronizuoti prieširdžio ir skilvelio stimuliaciją ir taip padidina širdies našumą. VDD (angl. ventricular dual chamber device) tipo sistemose naudojamas vienas laidas, turintis elektrodus prieširdžių signalams detektuoti ir elektrodus skilvelių signalų detekcijai ir stimuliacijai.

 

Trikamerinis EKS turi elektrodus, kurie įvedami į tris širdies kameras. Biventrikulinis EKS yra trijų kamerų įtaisas, turintis elektrodus, dešiniojo prieširdžio ir abiejų skilvelių stimuliacijai ir signalų detekcijai. Taip pat žinomi kaip širdies resinchronizacijos terapijos prietaisai, biventrikuliniai EKS leidžia sinchronizuoti prieširdžio ir abiejų skilvelių stimuliaciją. Tai leidžia daugiau prisipildyti kairiajam skilveliui ir mažiau kraujo grįžta į dešinįjį prieširdį, taip didinant kraujo, išstumiamo į kūną, oksigenaciją. Biventrikuliniai prietaisai gali turėti defibriliavimo funkciją gydyti skilvelines aritmijas (biventrikulinis defibriliatorius).

 

Vienkamerinis IKD turi vieną elektrodą, įvedamą į dešinįjį skilvelį. Ši sistema sugeba stimuliuoti, detektuoti signalus ir defibriliuoti dešiniajame skilvelyje.

 

Dvikamerinis IKD turi elektrodą, įvedamą į dešinįjį skilvelį, kuris naudojamas stimuliacijai, detekcijai ir defibriliacijai. Implantuojamas papildomas elektrodas detektuoti signalus ir stimuliuoti, paprastai į dešinįjį prieširdį.

 

Trikamerinis arba biventrikulinis defibriliatorius naudoja elektrodą, įvedamą į dešinįjį skilvelį, stimuliuoti, detektuoti signalus ir defibriliuoti. Papildomi elektrodai detektuoti signalus ir stimuliuoti, paprastai implantuojami į dešinįjį prieširdį ir širdies veną arba epikardiškai (kairiajam skilveliui).

 

Nuolatinių širdies stimuliatorių klinikinė klasifikacija

Tarptautinė penkiaženklė širdies stimuliatorių klasifikacija apibūdina širdies stimuliatoriaus funkcijas, pvz., DDDR tipo širdies stimuliatorius stimuliuoja ir jaučia prieširdžio ir skilvelio signalus (dviejose) kamerose ir dvejopai reaguoja į gaunamus signalus (sinchronizuoja ir slopina). Taip pat jis keičia stimuliacijos dažnį fizinio krūvio metu:

 

Pozicija

I

II

III

IV

V

Kategorija

Stimuliuojamos kameros

Detektuojamos kameros

Atsakas į detekciją

Dažnio moduliacija

Daugelio vietų stimuliacija

 

O = Nėra

A = Prieširdis

V = Skilvelis

D = Dvigubas (A+V)

O = Nėra

A = Prieširdis

V = Skilvelis

D = Dvigubas (A+V)

O = Nėra

T = sinchronizuojama

I = Slopinama

D = Dvigubas (T+I)

O = Nėra

R = Dažnio moduliacija

O = Nėra

A = Prieširdis

V = Skilvelis

D = Dvigubas (A+V)

Tik gamintojo nurodymas:

S = Vienas
(A arba V)

S = Vienas
(A arba V)

 

Pastaba: Šiaurės Amerikos Širdies stimuliacijos ir elektrofiziologijos draugijos ir Britanijos Širdies stimuliacijos ir elektrofiziologijos grupės bendrinis širdies stimuliatorių kodas (priimtas 2001 m.). Daugelio vietų stimuliacija apibrėžiama mažiausiai dviejų vietų stimuliacija kiekvienoje širdies kameroje.

 

Ši detalė nenurodyta ACHI širdies stimuliatorių procedūrų koduose, išskyrus kodus, esančius bloke [1856] Širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus tikrinimas. Antitachikardinis širdies stimuliatorius daugiau negali būti nustatomas pagal nuorodą į Šiaurės Amerikos Širdies stimuliacijos ir elektrofiziologijos draugijos ir Britanijos Širdies stimuliacijos ir elektrofiziologijos grupės Bendrinius širdies stimuliatoriaus kodus.

 

Implantuojamų kardioverterių defibriliatorių klinikinė klasifikacija

Tarptautinė kardioverterių defibriliatorių klasifikacija apibūdina šių prietaisų funkcijas:

 

I

II

III

IV

Kamera į kurią perduodamas elektrinis šokas

Kamera kur vykdoma antitachikardinė stimuliacija

Tachikardijos detekcijos būdas

Kamera kur vykdoma antibradikardinė stimuliacija

O = Nėra

A = Prieširdis

V = Skilvelis

D = Dvigubas (A+V)

O = Nėra

A = Prieširdis

V = Skilvelis

D = Dvigubas (A+V)

E = Elektrograma

H = Hemodinamika

O = Nėra

A = Prieširdis

V = Skilvelis

D = Dvigubas (A+V)

 

Šiaurės Amerikos Širdies stimuliacijos ir elektrofiziologijos draugijos ir Britanijos Širdies stimuliacijos ir elektrofiziologijos grupės defibriliatorių funkcijų kodavimas.

 

Taip pat gali būti naudojama trumpoji forma (IKD = implantuojamas kardioverteris arba defibriliatorius):

IKD-S = IKD tik su elektrinio šoko galimybe;

IKD-B = IKD su antibradikardine stimuliacija ir elektriniu šoku;

IKD-T = IKD su antitachikardine (ir antibradikardine) stimuliacija ir elektriniu šoku.

 

Šis detalizavimas nenurodytas ACHI širdies defibriliatorių procedūrų koduose.

 

Laikinos stimuliacijos elektrodai

Laikinos stimuliacijos elektrodai dažniausiai įvedami per veną, t. y. laidas įvedamas per odą ir pravedamas per stambią veną į dešiniąją širdies pusę. Transkutaninis (transderminis) laikinas širdies stimuliavimas taip pat gali būti atliekamas prijungus laidus prie plokščių elektrodų, esančių ant paciento krūtinės ir nugaros, kad perduotų elektrinius impulsus. Oda nepraduriama.

 

Laikinos stimuliacijos elektrodai prijungti prie išorinio srovės šaltinio ir todėl nereikia implantuoti impulsų generatoriaus. Laikini širdies stimuliatoriai naudojami palaikyti paciento širdies dažnį tiek laiko, per kiek gali būti implantuojamas nuolatinis širdies stimuliatorius arba defibriliatorius, arba stebėti paciento širdies funkcijas po širdies operacijos. (Taip pat žr. ACS 0909 Vainikinės arterijos šuntai.

Klasifikavimas

Nuolatiniai širdies stimuliatoriai ir defibriliatoriai

Nuolatinio širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus sistemos pradinio implantavimo kodavimui reikalingas generatoriaus (įtaiso) kodas ir vienas arba daugiau kodų elektrodui (-ams).

 

Širdies stimuliatoriaus implantavimo kodas yra:

38353-00 [650]

Širdies stimuliatoriaus generatoriaus implantavimas

  

 Širdies defibriliatoriaus implantavimo kodas yra: 

38393-00 [653]

Širdies defibriliatoriaus generatoriaus implantavimas

 

Šis kodas apima defibriliatorius su antibradikardinės stimuliacijos funkcija ir širdies resinchronizacijos prietaisus su defibriliavimo funkcija.

 

Taip pat koduojamas širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus elektrodo (-ų) implantavimas iš blokų:

 

[648]

Širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus nuolatinio transveninio elektrodo implantavimas arba

[649]

Širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus kito elektrodo arba plokštelinio elektrodo implantavimas

 

Kodas (-ai) suteikiami, remiantis elektrodo (širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus) tipu ir jo įvedimo būdu (transveninis, epikardinis ir kt.), neatsižvelgiant į tai, ar jie vėliau naudojami, ir kaip naudojami.

 

1 PAVYZDYS:

Transveninis nuolatinio defibriliatoriaus elektrodo implantavimas į dešinįjį skilvelį ir nuolatinio širdies stimuliatoriaus elektrodo implantavimas į dešinįjį prieširdį.

Kodai:

38390-02 [648]

Širdies defibriliatoriaus nuolatinio transveninio elektrodo implantavimas į kitą(-as) širdies kamerą(-as)

ir

 

38350-00 [648]

Širdies stimuliatoriaus nuolatinio transveninio elektrodo implantavimas į kitą(-as) širdies kamerą(-as)

 

2 PAVYZDYS:

Transveninis dešiniojo prieširdžio ir dešiniojo skilvelio širdies stimuliatoriaus elektrodų implantavimas. Širdies stimuliatorius nustatytas stimuliuoti impulsus tik dešiniajame skilvelyje.

Kodas:

38350-00 [648]

Širdies stimuliatoriaus nuolatinio transveninio elektrodo implantavimas į kitą(-as) širdies kamerą(-as)

 

Transveniniams elektrodams implantuoti į kairįjį skilvelį arba į kitą (-as) širdies kamerą (-as) (kairįjį arba dešinįjį prieširdį arba dešinįjį skilvelį) naudojami atskiri kodai.

 

3 PAVYZDYS:

Kairiojo skilvelio ir dešiniojo prieširdžio transveninis širdies stimuliatoriaus elektrodų įvedimas.

Kodai:

38368-00 [648]

Širdies stimuliatoriaus nuolatinio transveninio elektrodo implantavimas į kairįjį skilvelį

ir

 

38350-00 [648]

Širdies stimuliatoriaus nuolatinio transveninio elektrodo implantavimas į kitą(-as) širdies kamerą(-as) (dešiniojo prieširdžio elektrodui).

 

Kai elektrodai naudojami stimuliacijai ir defibriliacijai, taikomas hierarchijos principas ir suteikiamas tik defibriliatoriaus elektrodo kodas (-ai).

4 PAVYZDYS:

Transveninis nuolatinio širdies defibriliatoriaus elektrodo įvedimas į dešinįjį skilvelį ir nuolatinio širdies stimuliatoriaus ir defibriliatoriaus elektrodo įvedimas į dešinįjį prieširdį.

Kodas:

38390-02 [648]

Širdies defibriliatoriaus nuolatinio transveninio elektrodo implantavimas į kitą(-as) širdies kamerą(-as)

 

Kai ištraukiamas laikinas elektrodas ir implantuojamas nuolatinis širdies stimuliatorius, nuolatinis širdies stimuliatorius koduojamas kaip pradinis implantavimas, o ne pakeitimas.

 

Nuolatinio širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus testavimas gali apimti EKG (elektrokardiogramą) arba telemetriją (signalų perdavimą iš širdies stimuliatoriaus vidaus). Telemetrija suteikia informacijos apie baterijos eksploatavimo laiką, programavimo funkcijas (pvz., režimą, impulsų dažnį, amplitudę arba trukmę) ir naudojimo dažnumą. Testavimas paprastai atliekamas gydymo epizodo metu, kai implantuojamas, derinamas arba pakeičiamas širdies stimuliatorius arba defibriliatorius, ir todėl šiomis aplinkybėmis procedūros kodas nebūtinas. Hospitalizavimui dėl prietaiso testavimo arba testavimui, kuris yra atliekamas kito gydymo epizodo metu, suteikiamas procedūros kodas iš [1856] Širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus tikrinimas, arba jei atliktas kaip elektrofiziologinis tyrimas (EFT), suteikiamas 38213-00 [665] Širdies elektrofiziologinis tyrimas, atliekant širdies defibriliatoriaus tolesnį testavimą.

 

Nuolatinio širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus perprogramavimo (dažnio derinimo, režimo pakeitimo) kodas taip pat įtrauktas į bloką [1856] Širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus tikrinimas. Įprastinio testavimo arba perprogramavimo diagnozės kodas yra Z45.0 Širdies prietaiso derinimas ir priežiūra.

 

Nuolatinio širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus pakeitimui reikia suteikti generatoriaus, elektrodo (-ų) arba jų abiejų keitimo kodus. Ši informacija turi būti aprašyta procedūros protokole. Neturėtų būti laikoma, kad buvo pakeisti visi komponentai. Jei pakeistas generatorius, suteikite generatoriaus pakeitimo kodą (arba širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus). Jei buvo pakeistas elektrodas toje pačioje vietoje, taip pat koduokite elektrodo (-ų) pakeitimą.

Pastaba.

Keičiant nuolatinį širdies stimuliatorių arba defibriliatorių, elektrodas gali būti pašalinamas iš vienos vietos ir perkeliamas į kitą (pvz., nuolatinio transveninio kairiojo skilvelio elektrodo pašalinimas ir nuolatinio epikardinio elektrodo implantavimas). Nors tai yra pakeitimo procedūros sudedamoji dalis, nelaikoma, kad pakeitimas susijęs su elektrodais, todėl esančiam elektrodui (-ams) pašalinti ir naujajam elektrodui (-ams) įvesti naujoje vietoje reikia suteikti atskirus kodus.

 

Pašalinimo procedūra: nuolatinio transveninio širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus elektrodai gali būti pašalinti ranka traukiant laidą, į išorę išvedus jo proksimalinį galą (elektrodo eksplantavimas), naudojant (intravaskulinį) ekstrakcijos prietaisą arba per atvirą priėjimą (per sternotomiją, po kardine atauga arba torakotomiją). Šiems skirtingiems metodams suteikti atskiri kodai. Kai elektrodai ir laidai išbūna organizme ilgesnį laiką (paprastai daugiau nei šeši mėnesiai), aplink juos išauga fibrozinis audinys ir laidą traukiant ranka galima sukelti endokardo, vožtuvo arba venos plyšimą. Be to, gali atsiskirti laido jungtys, o elektrodas (laido distalinė dalis) ir neizoliuotas laidas pasilieka širdyje arba venoje. Taikant intravaskulinės ekstrakcijos metodą, naudojami stiletai, kilpos, įvairios gaudyklės ir (arba) ekstrakcijos vamzdeliai. Pastarieji turi arba neturi papildomų pjovimo funkcijų (pvz., lazeriu, fotoabliacija, radijo dažnio srovė, mechaniškai). Stiletai leidžia atlikti tiesioginį elektrodų traukimą; teleskopiniai vamzdeliai išlaisvina laidą iš fibrozinio audinio; kilpos, gaudyklės ar vielos naudojami sugriebti laidą ir, siekiant jį atlaisvinti, traukiama arba įstumiama. Jei elektrodo ir laido nereikia šalinti dėl problemos, pvz., infekcijos, nenaudojami laidai dažniausiai paliekami in situ („paliktieji“) ir izoliuojami dangteliais. Dangteliai reikalingi tam, kad elektriniai signalai neplistų iš elektrodų į širdį. Dangtelio uždėjimui kodo suteikti nereikia.

 

Derinimas: nuolatinio širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus derinimui, įtraukiant taisymą, perkėlimą arba įtaiso revizija, suteikiami kodai:

90203-05 [655] Širdies stimuliatoriaus generatoriaus taisymas ARBA

90203-06 [656] Širdies defibriliatoriaus generatoriaus taisymas.

Šie kodai apima poodinio guolio reviziją arba perkėlimą.

Jei atliekama tik poodinio guolio revizija, suteikiamas kodas 90219-00 [663] Širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus guolio revizija arba perkėlimas.

 

Baterijos išsekimas yra širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus generatoriaus (įtaiso) planinio pakeitimo indikacija. Tai nėra komplikacija susijusi su įtaisu. Kaip ir „širdies stimuliatoriaus atšaukimas“ (aplinkybė, kai atrandamas širdies stimuliatorių serijos gedimas ir rekomenduojama keisti visus prietaisus). Hospitalizavimui dėl širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus planinio pakeitimo suteikiamas kodas:

Z45.0 Širdies prietaiso derinimas ir priežiūra kartu su atitinkamu procedūros kodu (-ais).

 

Širdies stimuliatorių arba defibriliatorių komplikacijoms suteikiami kodai:

 

T82.1 Širdies elektroninio prietaiso mechaninė komplikacija apima širdies stimuliatoriaus, defibriliatoriaus, elektrodų arba laidų blogą funkcionavimą, laido lūžimą arba elektrodo arba laido dislokaciją.

 

T82.7 Infekcija ar uždegiminė reakcija dėl kitų širdies ir kraujagyslių prietaisų, implantų ir transplantatų apima infekuotą širdies stimuliatorių arba defibriliatorių (guolį) arba infekciją dėl laido arba elektrodų.

 

T82.8 Kitos širdies ir kraujagyslių protezų, implantų ir transplantatų komplikacijos apima širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus guolio arba srities hematomą, žaizdos hematomą arba seromą dėl širdies stimuliatoriaus, defibriliatoriaus implantavimo arba pakeitimo, ir guolio pragulos į įšorę.

 

Širdies stimuliatoriaus sindromas gali pasireikšti pacientams, turintiems skilvelinį širdies stimuliatorių. Sindromas pasireiškia daugeliu funkcinių sutrikimų, įtraukiant sumažėjusį širdies išstūmimą, kardiomegaliją, prieširdžių - skilvelių sinchronizacijos išnykimą ir kairiosios Hiso pluošto kojytės blokadą. Sindromą sukelia esantis širdies stimuliatorius, bet ne įtaiso komplikacija. Širdies stimuliatoriaus sindromui suteikiamas kodas I97.1 Kiti funkciniai sutrikimai po širdies operacijų.

 

Širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus būklei reikia suteikti kodą Z95.0 Širdies prietaisas, išskyrus tuos atvejus, kai gydymo epizodo metu reikia derinti arba aptarnauti EKS ar IKD (kai vietoj būklės kodo reikia suteikti Z45.0 Širdies prietaiso derinimas ir priežiūra arba širdies įtaiso komplikacijos kodą). Pacientams, turintiems širdies stimuliatorių arba defibriliatorių in situ, intervencinių procedūrų metu reikalinga papildoma priežiūra, todėl tokiais atvejais, kai atliekama intervencija, reikia suteikti kodą Z95.0 Širdies prietaisas.

 

Laikinieji širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus elektrodai

Laikinojo širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus elektrodo įvedimo kodai yra:

90202-01 [649]

Širdies stimuliatoriaus laikinojo transkutaninio elektrodo uždėjimas

38256-00 [647]

Laikinojo transveninio elektrodo įvedimas į prieširdį

38256-01 [647]

Laikinojo transveninio elektrodo įvedimas į skilvelį

90202-00 [649]

Širdies stimuliatoriaus laikinojo epikardinio elektrodo uždėjimas

90202-02 [649]

Širdies defibriliatoriaus laikinojo epikardinio elektrodo uždėjimas

 

Kai įvedami laikinieji širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus elektrodai (stimuliacijos laidai) atliekant širdies operaciją, jų koduoti nereikia. Laikinųjų transkutaninių arba transveninių širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus elektrodų derinimas, perkėlimas, manipuliacijos arba pašalinimas nekoduojami (taip pat žr. ACS 0042 Procedūros, įprastai nekoduojamos).

 

0940
IŠEMINĖ ŠIRDIES LIGA (TAIP PAT ŽR. ACS 0941 ARTERIJŲ LIGOS)

Apibrėžimas

Išeminė širdies liga yra bendrinis terminas daugeliui sutrikimų, kurie pažeidžia miokardą dėl koronarinio nepakankamumo, mažinančio širdies aprūpinimą krauju. Jį dažniausiai sukelia aterominių plokštelių sankaupos, kurios palaipsniui užkemša vainikines arterijas ir jų šakas. 

 

Klasifikavimas

Išeminė širdies liga priskiriama kategorijoms I20I25 kaip nurodyta toliau:

 

 I20

Krūtinės angina

 I21

Ūminis miokardo infarktas

 I22

Pakartotinis miokardo infarktas

 I23

Tam tikros komplikacijos po ūminio miokardo infarkto

 I24

Kitos ūminės išeminės širdies ligos formos

 I25

Lėtinė išeminė širdies liga


1. Ūminis koronarinis sindromas

 

Apibrėžimas

„Ūminis koronarinis sindromas naudojamas kaip naudingas darbinis terminas aprašyti bet kurį klinikinių simptomų, atitinkančių ūminę miokardo išemiją, derinį. Jis apima miokardo infarktą (MI) (su ST segmento pakilimu ir nusileidimu, su Q banga ir be Q bangos) bei nestabilią krūtinės anginą (KA)“ (Wright et al. 2011, p. e220). Šis sindromas apima pacientus su:

Toliau pateikta diagrama (Wright et al. 2011, p. e222) rodo ūminio koronarinio sindromo, miokardo infarkto ir nestabilios krūtinės anginos tarpusavio ryšį.

 

Klasifikavimas

Ūminis koronarinis sindromas yra bendrinis terminas, kuris apima būkles, apibūdintas kaip miokardo infarktas, miokardo infarktas su ST segmento pakilimu, miokardo infarktas be ST segmento pakilimo arba nestabili krūtinės angina. Klinikiniai koduotojai turi vadovautis ligos istorijos dokumentacija ir 

arba

 
2. Krūtinės angina (I20)

 

Apibrėžimai

Priežastis = laikina, lokalizuota miokardo išemija.

 

Miokardo deguonies poreikis neatitinka jo kiekio, pristatomo per vainikines arterijas. Krūtinės anginai būdinga trumpa priepuolio trukmė, jam pasibaigus diskomforto nelieka. Ji dažniausiai pasireiškia dėl aterosklerozinės širdies ligos, bet gali būti ir be ženklios vainikinių arterijų ligos dėl vainikinių arterijų spazmo, sunkios aortos vožtuvo stenozės arba nepakankamumo, padidėjusių medžiagų apykaitos poreikių, pvz., sergant hipertiroidizmu arba po skydliaukės gydymo, taip pat sergant anemija, paroksizmine tachikardija su dažnu skilvelių ritmu arba esant jungiamojo audinio pažeidimams, pvz., sisteminei raudonajai vilkligei, kuri pažeidžia smulkesnes vainikinių arterijų šakas.

 

Pati krūtinės angina yra laikoma reikšminga būkle. Krūtinės anginai palengvinti dažnai atliekamos procedūros, pavyzdžiui, vainikinių arterijų šuntavimas (VAŠ) ir angioplastika.

 

Specifiniai krūtinės anginos tipai yra:

 

Nestabili krūtinės angina (I20.0)

Kodas I20.0 Nestabilioji krūtinės angina apima būkles, apibūdintas kaip tarpinis koronarinis sindromas, priešinfarktinis sindromas arba gręsiantis miokardo infarktas. Krūtinės angina, pasireiškusi praėjus daugiau nei 24 valandoms po miokardo infarkto ir infarkto gydymo epizodo metu, žinoma kaip krūtinės angina po infarkto ir taip pat koduojama I20.0 Nestabilioji krūtinės angina.

Nestabili krūtinės angina yra tarpinis sindromas tarp įtampos krūtinės anginos ir ūminio miokardo infarkto. Ji atpažįstama pagal skausmo atsiradimą, kuris yra kitokio pobūdžio, trukmės, plitimo ir sunkumo arba kuris per keletą valandų ar dienų palaipsniui stiprėja ir lengvai išprovokuojamas, arba kuris pasireiškia ramybės būsenoje arba naktį.


Krūtinės angina su nustatytu spazmu ([D:I20.1])

Dėl vainikinių arterijų spazmų sumažėja kraujotaka vainikinėse arterijose, ši būklė gali atsirasti savaime arba ją gali sukelti mechaninis koronarinio kateterio dirginimas, šaltis arba tam tikri vaistai. Spazmai gali pasireikšti ir sveikose, ir stenozuotose vainikinėse arterijose. Dėl spazmo, nesant obstrukcinei koronarinei stenozei, gali atsirasti aritmija, krūtinės angina ir net išsivystyti miokardo infarktas.

Tikėtina, kad Prinzmetalo tipo krūtinės angina labiau pasireiškia ramybės būsenoje nei įtampos metu, ir ji gali atsirasti bet kuriuo dienos arba nakties metu.

 

Klasifikavimas

Klinikiniai koduotojai turi vadovautis ligos istorijoje įrašuose pateiktais dokumentais ir kriterijais, nurodytais ACS 0001 Pagrindinė diagnozė ir ACS 0002 Gretutinės diagnozės

 
3. Ūminis miokardo infarktas (I21)

 

Apibrėžimas

Priežastis = arterijų okliuzija.

 

Ūminis miokardo infarktas yra ūminė išeminė būklė, kurią dažniausiai sukelia vainikinės arterijos okliuzija trombu aterosklerozinio susiaurėjimo vietoje. Okliuzija sutrikdo kraujo pritekėjimą pažeista arterija į miokardą, sukeldama šios srities ląstelių mirtį. Būklės sunkumas priklauso nuo pažeistos miokardo srities ploto ir gali svyruoti nuo vidutiniškai sunkios ligos iki staigios mirties. 

 

Klasifikavimas

Miokardo infarktas apibūdinamas kaip ūminis arba trunkantis iki keturių savaičių (28 dienų) nuo infarkto pasireiškimo pradžios, priskiriamas kategorijai I21 Ūminis miokardo infarktas. Kodai I21.0I21.3 nurodo transmuralinį arba miokardo infarktą su ST segmento pakilimu.

 

Kodas I21.4 nurodo subendokardo infarktą, taip pat žinomą kaip miokardo infarktas be Q bangos, be ST pakilimo arba ne transmuralinis. Subendokardo infarktai nepažeidžia viso miokardo sienelės storio. EKG jie matomi kaip ST segmento praplatėjimo pokyčiai ir jų vieta sunkiai nustatoma. Subendokardo infarktui reikia suteikti vieną I21.4 kodą. Pažeista sritis arba sienelė nekoduojama. 

Kodas iš kategorijos I21 Ūminis miokardo infarktas turi būti suteikiamas, kai pacientas paguldomas arba perkeliamas į ligoninę infarkto gydymui per 4 savaites (28 dienas) ar trumpesnį laiką nuo infarkto pradžios.

 
4. Pakartotinis miokardo infarktas (I22)

Šis kodas turėtų būti suteiktas bet kurios miokardo srities infarktui, kuris pasireiškė per keturias savaites (28 dienas) po buvusio infarkto pradžios.

 
5. Kitos ūminės išeminės širdies ligos formos (I24)

 

Apibrėžimas

Priežastis = užsitęsusi miokardo išemija su miokardo nekroze arba be jos.

 

Vainikinių arterijų trombozė, nesukėlusi miokardo infarkto (I24.0)

Tinkamas trombolitinis gydymas ir (arba) operacija gali padėti išvengti arterijos okliuzijos arba trombozės, kurios gali sukelti infarktą.

 

Dreslerio (Dressler) sindromas (I24.1)

Taip pat žinomas kaip sindromas po infarkto. Jis laikomas padidėjusio jautrumo reakcija į miokardo infarktą ir šiuo metu sutinkamas retai, nes pagerėjo miokardo infarkto gydymas. Jis gali pasireikšti praėjus 4–6 savaitėms po miokardo infarkto. Šiam sindromui būdingas perikarditas, perikardo lapelių trintis ir karščiavimas su pneumonija arba be jos.

 
6. Lėtinė išeminė širdies liga (I25)

Ši kategorija apima tokias būkles: koronarinę aterosklerozę, lėtinį koronarinį nepakankamumą, miokardo išemiją ir širdies aneurizmą. 

 

Aterosklerozinė širdies liga (I25.1)

 

Apibrėžimas

Šie kodai apima būkles, apibūdinamas kaip aterosklerozinė širdies liga, koronarinė aterosklerozė, vainikinių arterijų liga, vainikinių arterijų susiaurėjimas ir vainikinių arterijų sklerozė arba ateroma.

 

Priežastis = plokštelės arba riebalų sankaupos vidinėje arterijų sienelėje (intimoje).

 

Dėl šių plokštelių, arba kitaip, ateromų, vidinė sienelė tampa nelygi, o sienelės raumenys tampa nejudrūs ir neelastingi. Spindžio susiaurėjimas ir raumeninės sienelės sukietėjimas sumažina kraujo tėkmės greitį kraujagysle ir gali sukelti šių kraujagyslių aprūpinamų audinių išemiją ir krešulių formavimąsi pačioje kraujagyslėje.

 

Klasifikavimas

Penktojo ženklo poskyris nurodo, kokia vainikinė arterija buvo pažeista. Jei iš dokumentavimo yra aišku, kad anksčiau nebuvo atlikta vainikinės arterijos jungties operacija, suteikiamas kodas I25.11 Aterosklerozinė širdies liga, vainikinės arterijos pažeidimas.

 

Šunto aterosklerozei priskiriamas kodas I25.12 Aterosklerozinė širdies liga, autologinės apeinamosios jungties pažeidimas arba I25.13 Aterosklerozinė širdies liga, neautologinės apeinamosios jungties pažeidimas.

 

Senas miokardo infarktas (I25.2)

I25.2 Senas miokardo infarktas yra faktiškai kodo „anamnezė“, net jei jis neįtrauktas į Z kodų skyrių. Jis turi būti suteikiamas kaip papildomas kodas tik tais atvejais, kai atitinka visus sekančius kriterijus: 

Širdies aneurizma (I25.3) arba vainikinės arterijos aneurizma (I25.4)

Aneurizma yra maišelis, susiformavęs išsiplėtus širdies arba vainikinių arterijų sienelei. Aneurizmą gali sukelti aterosklerozė, nes ji deformuoja ir taip pažeidžia raumeninę sienelę, kad ji susilpnėja ir vystosi aneurizma. 

 

Vainikinės arterijos atsisluoksniavimas (I25.4)

Vainikinės arterijos atsisluoksniavimas gali susidaryti savaime arba atsirasti kaip komplikacija atliekant angioplastiką. Pavyzdžiui, atliekant vainikinės arterijos aterektomiją nukreipiančioji viela gali būti įsprausta į kraujagyslės sienelę ir sukelti vainikinės arterijos vidinio sluoksnio mechaninę traumą. Arba atliekant balioninę angioplastiką, baliono sukeltai jėgai viršijus kraujagyslės elastingumo ribą, gali atsirasti vidinis kraujagyslės plyšimas. Vainikinės arterijos atsisluoksniavimo atsiradimas atliekant angioplastiką yra laikomas susijusiu su širdies ir kraujagyslių prietaisų naudojimu.

 

Klasifikavimas

Savaiminis ar nepatikslintas vainikinės arterijos atsisluoksniavimas koduojamas I25.4 Vainikinės arterijos aneurizma ir atsisluoksniavimas. 

Jeigu vainikinės arterijos atsisluoksniavimas atsiranda atliekant angioplastiką, suteikiamas kodas T82.8 Kitos patikslintos širdies ir kraujagyslių protezų, implantų ir transplantatų komplikacijos. Taip pat suteikiamas patikslinantis papildomas kodas I25.4 Vainikinės arterijos aneurizma ir atsisluoksniavimas.

Kai atsisluoksniavimas įvyko atliekant operaciją, koduojama Y65.8 Kiti patikslinti nelaimingi atsitikimai teikiant chirurginę pagalbą ir medicinos priežiūrą ir Y92.22 Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sritis (t. p. žr. ACS 1904 Procedūrų komplikacijos/Procedūrų komplikacijų išorinių priežasčių klasifikavimas/nelaimingi atsitikimai).

 

Išeminė kardiomiopatija (I25.5)

Išeminė kardiomiopatija yra terminas, kartais naudojamas nurodyti būklę, kurios metu išeminė širdies liga sukelia difuzinę fibrozę arba dauginius infarktus, o vėliau – širdies nepakankamumą su kairiojo skilvelio išsiplėtimu.

Pastaba

Visi kiti kardiomiopatijos tipai priskiriami I42 Kardiomiopatija ir I43* Kardiomiopatija sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur.

 

Kitos lėtinės išeminės širdies ligos formos (I25.8)

Miokardo infarktas, apibūdinamas kaip „lėtinis“ arba trunkantis ilgiau nei keturias savaites (28 dienas) nuo pasireiškimo pradžios ir dėl kurio pacientui suteikiama neatidėliotina pagalba (apima stebėjimą, įvertinimą arba gydymą), priskiriamas kodui I25.8  Kitos lėtinės išeminės širdies ligos formos. Toliau nurodytos būklės taip pat priklauso šiam kodui: 

Lėtinė išeminė širdies liga, nepatikslinta (I25.9)

Šis kodas turėtų būti naudojamas kaip paskutinė priemonė. Jei išeminė širdies liga (IŠL) dokumentuota kaip dabartinio gydymo epizodo liga ir neatlikta jokių intervencijų, pvz., VAŠ arba PTKA, su stento įterpimu arba be jo, tuomet tinka koduoti ligos ypatybę (t. y. aterosklerozinė širdies liga I25.1-), kaip dokumentuota ankstesniame angiogramos apraše, kai jis prieinamas.

 

Tačiau kai IŠL dokumentuota kaip liga, bet atliktos intervencijos, galima suteikti abu kodus I25.1- Aterosklerozinė širdies liga ir Z95.1 Aortokoronarinė jungtis arba Z95.5 Koronarinis angioplastinis implantas ar transplantatas, jei pakanka informacijos apie abiejų anksčiau gydytų transplantatų ir savųjų kraujagyslių būklę. Jei daugiau informacijos gauti nepavyksta, bet IŠL vis dar nurodoma kaip liga, galima suteikti du kodus I25.9 Lėtinė išeminė širdies liga, nepatikslinta ir Z95.1 Aortokoronarinė jungtis.

 

Jei anksčiau atlikta vainikinės arterijos jungties operacija arba koronarinė angioplastika, suteikiami kodai Z95.1 Aortokoronarinė jungtis arba Z95.5 Koronarinis angioplastinis implantas ar transplantatas tik tais atvejais, kai tokia būklė yra reikšminga dabartinio gydymo epizodo metu.

 

 

 

0941
ARTERIJŲ LIGOS

Pastaba: šis standartas NETAIKOMAS smegenų ir precerebrinėms arterijoms.

 
1. Arteriosklerozė

Arteriosklerozė yra bendrinis terminas kelioms ligoms, kai arterijų sienelė sustorėja ir praranda elastingumą.

 

Yra trys pagrindinės arteriosklerozės formos: 

Klasifikavimas

Jei dokumentuota arteriosklerozė (nepatikslinta kitaip), pažeidžianti stambiąją arteriją (pvz., vainikinę, inkstų, pilvo aortą, klubinę, šlaunies arba kitą galūnių arteriją), reikia suteikti atitinkamą aterosklerozės kodą.

1 PAVYZDYS:

I25.1

Aterosklerozinė širdies liga

I70.2

Galūnių arterijų aterosklerozė

 
2. Aterosklerozė

Aterosklerozė yra dažniausia arteriosklerozės forma, kurią apibūdina geltonųjų plokštelių (ateromų) formavimasis arterijose, pvz., vainikinėse ir inkstų arterijose.

 

Aterosklerozė iš esmės yra patologija, kurios diagnozė daugiau priklauso nuo stebimų ligos simptomų (pvz., krūtinės skausmo simptomai, protarpinis šlubavimas) nei nuo užsikimšimo laipsnio.

Angiogramose aterosklerozė gali būti apibūdinama kaip „stenozė“, „obstrukcija“ arba „arterijų plokštelė“. Apskritai, siekiant atkurti reikiamą kraujotaką reikšmingas arterijų susiaurėjimas gydomas atliekant chirurgines intervencijas, pavyzdžiui, angioplastiką arba šuntavimo operaciją, o nedidelis ar vidutinis arterijų susiaurėjimas įprastai yra gydomas vaistais ir kontroliuojant rizikos veiksnius.


Procedūros, atliekamos sergant ateroskleroze

Angioplastika (PTA/PTKA – perkutaninė [balioninė] transliuminalinė angiografija / perkutaninė [balioninė] transliuminalinė koronarinė angioplastika, PTKRA – perkutaninė [balioninė] transliuminalinė koronarinė rotacinė aterektomija), intraarterinis stentavimas, aspiracinė trombektomija, endovaskuliniai nuo embolų apsaugantys prietaisai ir kraujagyslių šuntavimas (VAŠ, šlaunies bei pakinklio ir kt.) dažniausiai atliekami palengvinti aterosklerozės sukeliamus simptomus (pvz., krūtinės anginą, protarpinį šlubavimą). Todėl, neturint išsamiai situaciją aprašančių dokumentų arba neturint galimybės konsultuotis su klinicistais, jei atlikta viena iš šių procedūrų, diagnoze galima laikyti aterosklerozę.

 

Klasifikavimas

Jeigu arteriją pažeidžianti aterosklerozė (ar šio termino sinonimas, pavyzdžiui, vainikinių arterijų liga (VAL), trijų kraujagyslių liga (TKL), stenozė, okliuzija ar obstrukcija) yra dokumentuota, turi būti suteiktas atitinkamas aterosklerozės kodas. Gydymo būdo, kuriam teikiama pirmenybė, pasirinkimas, neturi keisti šiai būklei suteikto kodo.

 

3. Vainikinių arterijų liga

Vainikinių arterijų liga 99 % atvejų nurodo aterosklerozę. Likęs 1 % atvejų yra dėl spazmo, embolijos ir kitų specifinių priežasčių.

 

Klasifikavimas

Jei dokumentuota vainikinių arterijų liga ir nenurodoma, kad yra spazmas, embolija ir kitos specifinės priežastys (išskyrus aterosklerozę), reikia suteikti kodą iš kategorijos I25.1 Aterosklerozinė širdies liga (taip pat žr. 2. Aterosklerozė aukščiau)

 

4. EMBOLIJA

Embolija yra svetimos medžiagos trombo, dažniausiai kraujo krešulio (pvz., iš prieširdžio), atsiskyrimas ir užstrigimas smulkioje kraujagyslėje. Embolija gali įvykti ir nesant aterosklerozės. Todėl, jei dokumentuota diagnozė „embolija“, negalima laikyti, kad yra aterosklerozė. Tačiau ateroembolija yra ateromatozinės plokštelės gabalėlio (krešulio) arba trombuojančios medžiagos, dažniausiai prilipusios prie plokštelės, atsiskyrimas ir užstrigimas kraujagyslėje, sukeliant obstrukciją. Todėl ateroembolija reiškia aterosklerozės buvimą su ūmine obstrukcija, kurią sukelia laisvasis plokštelės gabalėlis.

 

Embolija taip pat gali atsirasti atliekant širdies ir kraujagyslių procedūrą ar po tokios procedūros, kai kraujo krešuliai ar atplyšusios plokštelės užkemša arterijos spindį ir sukelia ūminę embolinę okliuziją.

 

Klasifikavimas

Jei dokumentuota vainikinės arterijos embolija (ir pacientui nesivysto miokardo infarktas), suteikiamas kodas I24.0 Vainikinių kraujagyslių trombozė, nesukėlusi miokardo infarkto. Priešingu atveju, kai pacientui vystosi miokardo infarktas, suteikiamas atitinkamas kodas, priskiriamas kategorijai I21 Ūminis miokardo infarktas. Kai dokumentuotas aterosklerozės buvimas (pvz., ateroembolija) reikia taip pat ją nurodyti, suteikiant gretutinės diagnozės kodą, priskiriamą kategorijai I25.1 Aterosklerozinė širdies liga.

 

Koduojant ateroemboliją reikia pirmiau nurodyti embolijos kodą, o gretutinei diagnozei reikia suteikti kodą, priskiriamą kategorijai I25.1 Aterosklerozinė širdies liga.

 

Kitų sričių,  pvz. šlaunies, klubinės arterijos, embolijoms suteikiamas kodas, priskiriamas kategorijai I74 Arterijų embolija ir trombozė; inkstų – N28.0 Inkstų išemija ir infarktas.

 

Jeigu dokumentuose nurodyta, kad embolija yra buvusios  chirurginės intervencijos komplikacija, suteikiamas kodas T82.8 Kitos širdies ir kraujagyslių protezų, implantų ir transplantatų komplikacijos. Taip pat turėtų būti suteiktas papildomas kodas I74.3 Kojų arterijų embolija ir trombozė, kuris pateikia daugiau konkrečios informacijos apie būklę.

 
5. Išemija

Terminas „išemija“ nurodo sumažėjusios kraujo srovės fiziologinį poveikį. Gali būti nustatyta išemijos priežastis (trauma, embolas, trombas). 

 

„Išeminės kojos“ dokumentavimas nurodo periferinių kraujagyslių ligą (žr. 8 Periferinių kraujagyslių liga žemiau). Išeminė širdies liga (IŠL) gali rodyti koronarinę aterosklerozę, lėtinį koronarinį nepakankamumą, miokardo išemiją arba širdies aneurizmą. Todėl aterosklerozė negali būti laikoma priežastimi.

 

Klasifikavimas

Jei įmanoma, išemijos priežasčiai reikia suteikti specifinį kodą (pvz., trauma, embolas, trombas).

 

Jei dokumentuota tik „kojos išemija“, suteikiamas kodas, priskiriamas kategorijai I70.2 Galūnių arterijų aterosklerozė.

 

Jei dokumentuota tik „išeminė širdies liga“ ir daugiau informacijos gauti nepavyko, suteikiamas kodas I25.9 Lėtinė išeminė širdies liga, nepatikslinta. (Taip pat žr. ACS 0940 Išeminė širdies liga.)

 
6. Obstrukcija

„Obstrukcijos“ dokumentavimas daugeliu atvejų nurodo aterosklerozę (žr. 2 Aterosklerozė aukščiau).


7. Okliuzija

Terminas „okliuzija“ naudojamas apibūdinti visišką kraujagyslės užsikimšimą arba obstrukciją, dažniausiai atsirandančią dėl aterosklerozės. Arterijų okliuzijai, kai dokumentuose nenurodyta, kad ji atsirado dėl kitos priežasties, reikia suteikti tinkamą aterosklerozės kodą (žr. 2 Aterosklerozė aukščiau).

 
8. Periferinių kraujagyslių liga

Daugeliu atvejų periferinių kraujagyslių liga atsiranda dėl aterosklerozės.

 

Periferinių kraujagyslių ligą taip pat gali sukelti embolas arba mikroembolas (pvz., iš širdies dėl prieširdžių virpėjimo), trombozė, arterijų trauma, arterijų sienelės spazmas arba įgimtas struktūrinis defektas. Jei dokumentuota periferinių kraujagyslių liga arba „(lėtinė) kojos išemija“, bet išsamios informacijos apie jos priežastį gauti nepavyko, gali būti laikoma, kad ji atsirado dėl aterosklerozės.

 

Klasifikavimas

Jei periferinių kraujagyslių liga išsamiai aprašoma dokumentacijoje (pvz., Reino sindromas – I73.0 Reino (Raynaud) sindromas; šlaunies arterijos embolija – I74.3 Kojų arterijų embolija ir trombozė), koduojama specifinė liga.

 

Jei dokumentuota periferinių kraujagyslių liga arba „lėtinė kojos išemija“ be išsamesnio paaiškinimo, suteikiamas kodas, priskiriamas kategorijai I70.2 Galūnių arterijų aterosklerozė. (I73.9 Periferinių kraujagyslių liga, nepatikslinta kodo suteikti nereikia.)

 
9. Stenozė

Stenozė yra kiekybinis anatominis terminas ir dažnai nurodo aterosklerozę (žr. 2 Aterosklerozė aukščiau).

 

Klasifikavimas

Jei dokumentuota vainikinės arterijos stenozė be išsamesnės informacijos, reikia suteikti kodą iš kategorijos I25.1 Aterosklerozinė širdies liga. Jei širdies kateterizacijos arba angiogramos rezultatai įrodo, kad stenozė įvyko dėl trombo (ir pacientui neišsivystė ŪMI), suteikiamas kodas I24.0 Vainikinių kraujagyslių trombozė, nesukėlusi miokardo infarkto. Pastaruoju atveju, kai pacientui vystosi miokardo infarktas, suteikiamas atitinkamas kodas, priskiriamas kategorijai I21 Ūminis miokardo infarktas.

 

Kai yra kitų arterijų spindžio stenozė, kuri nedokumentuota, kad atsirado dėl kitos priežasties, reikia suteikti atitinkamą aterosklerozės kodą.

 
10. Striktūra

Striktūra apibūdinama kaip nenormalus angos arba kūno kanalo, pvz., kraujagyslės, susiaurėjimas.

 

Klasifikavimas

Nesant išsamios informacijos klinikiniuose dokumentuose, nelaikykite, kad striktūra atsirado dėl aterosklerozės. Todėl jei dokumentuota „arterijos striktūra“ be išsamaus patikslinimo, suteikiamas kodas I77.1 Arterijos striktūra. Tačiau jei įrodyta (pvz., iš širdies kateterizacijos arba angiogramos rezultatų), kad arterijos striktūra atsirado dėl trombo arba ateromos, suteikiamas labiau specifinis kodas, pvz. vainikinei arterijai, I24.0 Vainikinių kraujagyslių trombozė, nesukėlusi miokardo infarkto arba kodas, priskiriamas kategorijai I25.1 Aterosklerozinė širdies liga. Tokiu atveju, kai pacientui vystosi miokardo infarktas, suteikiamas atitinkamas kodas, priskiriamas kategorijai I21 Ūminis miokardo infarktas.

 

11. Trombozė

Trombozė dažniausiai yra galutinis aterosklerozės progresavimo etapas, kai ant plokštelės paviršiaus susiformuoja kraujo krešulys (trombas), sukeldamas obstrukciją. Apeinamosios jungties trombozė dažniausiai atsiranda dėl natūralaus ligos progresavimo ir užkemša šuntą. Tačiau trombozė gali būti ir pirminės procedūros komplikacija, pvz., ūminė apeinamosios jungties trombozė, susijusi su vainikinės arterijos šuntavimu.

 

Klasifikavimas

Jei dokumentuota vainikinės arterijos trombozė (ir pacientui neišsivystė ŪMI), suteikiamas kodas I24.0 Vainikinių kraujagyslių trombozė, nesukėlusi miokardo infarkto. Tokiu pat atveju kaip ir aukščiau, bet kai pacientui vystosi miokardo infarktas, suteikiamas kodas, priskiriamas kategorijai I21 Ūminis miokardo infarktas.

 

Kitų arterijų trombozei taip pat reikia suteikti atitinkamus kodus.

 

Jeigu dokumentuose nurodyta, kad trombozė yra buvusios chirurginės intervencijos komplikacija, suteikiams kodas T82.8 Kitos širdies ir kraujagyslių protezų, implantų ir transplantatų komplikacijos. Taip pat turėtų būti suteikiamas papildomas kodas I24.0 Vainikinių kraujagyslių trombozė, nesukėlusi miokardo infarkto, kuris pateikia daugiau konkrečios informacijos apie būklę.