Bendrieji ligų standartai
0001
PAGRINDINĖ DIAGNOZĖ

Pagrindinė diagnozė yra apibrėžiama taip:

„Po paciento ištyrimo nustatyta diagnozė, kuri daugiausiai lėmė, kad buvo gydomasi stacionare, ar kreipiamasi į kitą gydymo įstaigą, ar gydomasi namuose (tai parodo diagnozei suteikiamas kodas)“ (METeOR: 514273) (Australijos sveikatos ir gerovės institutas, 2014).

 

Sąvoka „po ištyrimo“ reiškia, kad diagnozė nustatoma po to, kai paciento būklė, dėl kurios jis buvo gydytas, įvertinama pagal surinktus duomenis. Šie duomenys gali apimti ligos anamnezės, psichinės būklės įvertinimo duomenis, taip pat specialistų konsultacijų, paciento apžiūros, diagnostinių tyrimų ir procedūrų, chirurginių procedūrų, patologinio ar radiologinio ištyrimo rezultatus. Diagnozė, nustatyta po ištyrimo, gali patvirtinti arba paneigti pirminę diagnozę, nustatytą hospitalizavimo metu.

 

1 PAVYZDYS:

Diagnozės nurodytos pirmajame puslapyje:

Cukrinis diabetas

Koronarinė širdies liga

Miokardo infarktas

 

Ligos anamnezė:

Pacientui pradėjo ryte labai skaudėti krūtinę, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir pacientas tą pačią dieną hospitalizuotas į kardiologijos skyrių.

Šiame pavyzdyje informacija, esanti medicininiuose įrašuose nurodo, kad miokardo infarktas yra pagrindinė diagnozė.

Hospitalizavimo aplinkybės visada nulemia pagrindinės diagnozės pasirinkimą. Nustatant pagrindinę diagnozę, visada teikiama pirmenybė TLK-10-AM naudojimo gairėse pateikiamiems kodavimo nurodymams (žr. TLK-10-AM Sisteminame sąraše: Sisteminio ligų sąrašo sudarymo principai).


Nuoseklių ir išsamių medicininių įrašų svarba negali būti perdėta, tačiau be šių įrašų gali būti sunku ar visai neįmanoma taikyti kodavimo nurodymus.

 

Toliau pateikiamos kelios bendrojo pobūdžio pagrindinės diagnozės nustatymo  taisyklių, kai kurios iš jų gali būti nurodytos ir kituose šio dokumento skyriuose (taip pat žr. ACS 0050 Nepriimtini pagrindinės diagnozės kodai).

 

Akušerija

Jei moteris guldoma į ligoninę dėl būklės, susijusios su gimdymu ir medicinos dokumentuose daromi tokie įrašai kaip "prasidėjus gimdymo veiklai“, „skatinti gimdymo veiklą“, „Cezario pjūvio operacijai“, o galutinis hospitalizavimo rezultatas yra gimdymas, pagrindinei diagnozei suteikiamas kodas, priskiriamas kategorijai O80O84 Gimdymas (išskyrus nėštumo nutraukimą, žr. ACS 1511 Nėštumo nutraukimas). Toliau nurodoma atliktos intervencijos priežasties kodas, po to - kitos būklės ir (arba) komplikacijos, atitinkančios ACS 0002 Gretutinės diagnozės nurodytus kriterijus.

 

Jei moteris guldoma į ligoninę dėl priešgimdyminės būklės priežiūros, pagrindinei diagnozei suteikiamas būklės prieš gimdymą kodas. Jeigu priešgimdyminės priežiūros epizodo metu moteris pagimdo, kodas, priskiriamas kategorijai O80O84 Gimdymas nurodomas kaip gretutinės diagnozės kodas.

 

Jei akušeriniais klinikiniais atvejais, kurie baigiasi gimdymu, sunku nustatyti pagrindinę diagnozę, pagrindinei diagnozei suteikiamas kodas, priskiriamas kategorijai O80O84 Gimdymas.

 

Taip pat žr. specialiuosius standartus 15 skyriuje Nėštumas, gimdymas ir laikotarpis po gimdymo.

 

Susitarimas dėl ligos etiologijos ir požymių kodavimo  (kryželio ir žvaigždutės“ sistema)

Ligos etiologijos ir požymių („kryželis“ ir „žvaigždutė“) kodų eiliškumas nustatomas vadovaujantis ACS 0001 Pagrindinė diagnozė.  Nors „kryželio“ ir „žvaigždutės“ poros visada nurodomos kartu su pirmiau įrašytu etiologijos kodu, pateikiamu Abėcėlinėje rodyklėje, pagrindinei diagnozei gali būti suteikiamas bet kuris iš dviejų kodų (taip pat žr. TLK-10-AM sisteminį sąrašą: Sisteminio ligų sąrašo sudarymo principai/Susitarimas dėl etiologijos ir požymių kodavimo (kryželio ir žvaigždutės“ sistema).

 

Sveikatos problemos ir jas sukeliančios būklės

1. Būklės, sukeliančios sveikatos problemą, kodavimas kaip pagrindinės diagnozės

Jei pacientas atvyksta į gydymo įstaigą dėl kokios nors sveikatos  problemos ir gydymo metu yra nustatoma tą problemą sukelianti būklė, ši būklė yra koduojama kaip pagrindinė diagnozė, o dėl jos kilusiai sveikatos problemai kodas nesuteikiamas.

 

2 PAVYZDYS:

Pacientas kreipėsi į gydymo įstaigą dėl traukulių. Anksčiau dėl traukulių pacientas gydytas nebuvo. Atlikus KT, buvo nustatytas didelis smegenų auglys.

Pagrindinė diagnozė:

Smegenų auglys

Gretutinės diagnozės:

Nėra

 

2. Sveikatos problemos kodavimas kaip pagrindinės diagnozės

Jei pacientas atvyksta į gydymo įstaigą skųsdamasis kokia nors sveikatos problema, o būklė, sukėlusi šią problemą, jau yra žinoma priėmimo metu, tačiau gydoma tik sveikatos problema, tai ši sveikatos problema turi būti koduojama kaip pagrindinė diagnozė. Sveikatos problemą sukelianti būklė turi būti koduojama kaip gretutinė diagnozė.

 

 3 PAVYZDYS: 

Pacientas buvo hospitalizuotas dėl pakartotinių traukulių, kuriuos sukėlė smegenų auglys, diagnozuotas prieš tris mėnesius.

Pagrindinė diagnozė:

Traukuliai

Gretutinės diagnozės:

Smegenų auglys

4 PAVYZDYS:

Pacientas buvo hospitalizuotas dėl ascito, kurį sukelia jau anksčiau nustatyta kepenų liga, drenavimo.

  Pagrindinė diagnozė:

Ascitas

Gretutinės diagnozės:

Kepenų liga

Procedūra:

Ascito drenavimas

 
Simptomų, požymių ir neaiškių bei neapibrėžtų būklių kodavimas

Simptomų, požymių ir neaiškių būklių kodai, nurodyti TLK-10-AM 18 skyriuje Simptomai, požymiai ir nenormalūs klinikiniai bei laboratoriniai radiniai neklasifikuojami kitur, neturėtų būti naudojami pagrindinei diagnozei koduoti, jei galutinė diagnozė jau yra nustatyta (taip pat žr. ACS 1802 Požymiai ir simptomai).

 

Ūminės ir lėtinės būklės

Jei būklė yra apibūdinama ir kaip ūminė (poūmė), ir kaip lėtinė, jai turi būti priskiriami du kodai, išlaikant eiliškumą – ūminė (poūmė) būklė yra koduojama pirmiau.

5 PAVYZDYS:

Hospitalizavimas dėl lėtinio pankreatito paūmėjimo.

Pagrindinė diagnozė:

K85.9

Ūminis pankreatitas, nepatikslintas

Gretutinės diagnozės:

K86.1

Kitas lėtinis pankreatitas

 

Šie kriterijai neturėtų būti taikomi, jei:

a. TLK-10-AM nurodo elgtis priešingai. Pavyzdžiui:

Sisteminis ligų sąrašas aiškiai nurodo koduotojui, koduojančiam ūminę ir lėtinę mieloidinę leukemiją, priskirti tik lėtinės ligos kodą – C92.1 Lėtinė mieloidinė leukemija [angl. CML], BCR/ABL teigiama.

b. TLK-10-AM nurodo, kad turi būti priskiriamas tik vienas kodas.

c. Koduojamas ūminis tonzilitas, kai atliekama chirurginė procedūra (žr. ACS 0804 Tonzilitas). 

 

Dvi ir daugiau tarpusavyje susijusių būklių, kai kiekviena iš jų gali atitikti pagrindinės diagnozės apibrėžimą

Jei dvi ar daugiau tarpusavyje susijusių būklių (pavyzdžiui, ligos, priskiriamos tam pačiam TLK-10-AM skyriui ar požymiai būdingi ir susiję su tam tikra liga) atitinka pagrindinės diagnozės apibrėžimą, klinicistas turėtų nurodyti, kuri diagnozė geriausiai atitinka pagrindinės diagnozės apibrėžimą. Jei nėra galimybės gauti papildomos informacijos, kaip pagrindinę diagnozę reikia koduoti pirmąją paminėtą diagnozę (Pasaulio sveikatos organizacija 2011, psl. 133-134).

 

Dvi ir daugiau diagnozių,  vienodai atitinkančių pagrindinės diagnozės apibrėžimą

Jei dvi ir daugiau diagnozių vienodai atitinka pagrindinės diagnozės kriterijus (atsižvelgiant į hospitalizavimo aplinkybes bei diagnostinį ištyrimą ir (arba) taikytą gydymą) ir kai sisteminiame ligų sąraše nėra nurodoma, koks turėtų būti diagnozių eiliškumas, klinicistas turėtų nurodyti, kuri diagnozė geriausiai atitinka pagrindinės diagnozės apibrėžimą.

 

Jei nėra galimybės gauti papildomos informacijos, kaip pagrindinę diagnozę reikia koduoti pirmąją paminėtą diagnozę (Pasaulio sveikatos organizacija 2011, psl. 133-134).

 

6 PAVYZDYS:

Vyresnio amžiaus pacientas buvo hospitalizuotas dėl daugybės problemų. Išrašytas po keturių savaičių.

Diagnozės:

Stazinis širdies nepakankamumas

Lėtinės kojų opos

Lėtinė kvėpavimo takų obstrukcija

Cukrinis diabetas

Procedūros:

Opų nekrektomija

Kasdienis opų perrišimas

Kadangi net keletas diagnozių galėjo būti įvardytos kaip pagrindinė diagnozė, klinicistas turi nurodyti, kuri diagnozė geriausiai atitinka pagrindinės diagnozės apibrėžimą. Jei nėra galimybės gauti papildomos informacijos, stazinis širdies nepakankamumas turėtų būti koduojamas kaip pagrindinė diagnozė, nes jis yra pirmoji paminėta diagnozė.

 

Kodai Z03.0Z03.9, medicininis stebėjimas ir vertinimas dėl įtariamų ligų bei būklių

Kodai, priskiriami kategorijai Z03, nurodomi kaip pagrindinės diagnozės kodai tais atvejais, kai pacientai hospitalizuojami dėl jų būklės įvertinimo, jei yra kokių nors duomenų, leidžiančių įtarti nenormalią būklę, arba po nelaimingų atsitikimų ar kitų įvykių, po kurių paprastai sveikata sutrinka, tačiau įtariama būklė nepatvirtinama ir tuo metu nereikalingas joks gydymas. Medicininiuose dokumentuose stebėjimo kodas neturėtų būti nurodomas kartu su papildomais susijusiais su įtariama būklė kodais. Jei yra simptomų, susijusių su įtariama būkle, tai tų simptomų kodai ir turėtų būti nurodomi, bet ne kodas Z03 (taip pat žr. ACS 0012 Įtariamos būklės). Naujagimiams žr. ACS 1611 Naujagimio ir kūdikio medicininis stebėjimas ir įvertinimas dėl įtariamų ligų ir būklių.

 

Neįvykdytas pirminis gydymo planas

Po ištyrimo nustatytą paciento būklę, dėl kurios jis buvo hospitalizuotas, nurodykite kaip pagrindinę diagnozę, net jei dėl nenumatytų aplinkybių gydymas ir netaikomas (žr. ACS 0011 Hospitalizavimas, kai netaikomas chirurginis gydymas).

 

Liekamieji reiškiniai arba padarinių pobūdis

Pirma nurodomi liekamieji reiškiniai arba padarinių pobūdis. Po liekamųjų reiškinių kodo nurodomas padarinio kodas išskyrus keletą atvejų (taip pat žr. ACS 0008 Padariniai ir ACS 1912 Sužalojimų, apsinuodijimų, toksinio poveikio ir kitų išorinių priežasčių padariniai).

Pastaba:

daugiau informacijos apie pagrindinės diagnozės parinkimą specifiniais atvejais galima ieškoti žemiau pateiktose bendrosiose taisyklėse ir skyriuose pateikiamose specifinėse taisyklėse. Ypač tokiais atvejais kaip hospitalizavimas, susijęs su akušerinėmis būklėmis, chemoterapija, spinduliniu gydymu ar dialize, yra numatytos specialios pagrindinės diagnozės parinkimo gairės.

 

0002
GRETUTINĖS DIAGNOZĖS

Gretutinė diagnozė yra apibūdinama kaip:

 

Liga ar būklė, pasireiškianti jau sergant kita liga, kurios diagnozė laikoma pagrindine, arba atsiradusi gydantis stacionare, kitoje gydymo įstaigoje arba namuose (tai parodo  suteiktas kodas)“ (METeOR: 514271) (Australijos sveikatos ir gerovės institutas, 2014).

 

Gretutinėms diagnozėms priskiriami kodai yra reikšmingas Nacionalinio minimalaus duomenų apie paciento priežiūrą ligoninėje rinkinio komponentas. „Šių duomenų tikslas yra surinkti informaciją apie ligoninėse gydomiems pacientams suteiktą priežiūrą“ (METeOR: 535047) (Australijos sveikatos ir gerovės institutas, 2014).

 

Nacionaliniu mastu renkami sergamumo duomenys nėra skirti  stacionare gydomų pacientų ligoms apibrėžti – pagal šiuos duomenis siekiama išsiaiškinti tas ligas ir būklės, kurios išsiskiria iš kitų dėl joms būtinų tyrimų, gydymo ir sunaudojamų išteklių, tenkančių kiekvienam hospitalizacijos atvejui.

 

Kodavimo tikslais gretutinės diagnozės turėtų būti interpretuojamos kaip įtaką paciento gydymui darančios būklės, dėl kurių gali prireikti: 

Reikia būti atidiems priskiriant gretutinių diagnozių kodus simptomams, požymiams ir patologinėms būklėms, išvardintoms TLK-10-AM 18 skyriuje Simptomai, požymiai ir nenormalūs klinikiniai bei laboratoriniai radiniai, neklasifikuojami kitur. Koduotojai privalo įsitikinti, kad jų priskiriami kodai atitinka kodavimo rekomendacijas, įskaitant nuostatą, kad simptomai „yra svarbūs savaime ir reikalauja papildomos medicinos priežiūros“ (žr. ACS 1802 Požymiai ir simptomai).

 

Sveikatos problemos ir jas sukeliančios būklės

Jei yra taikomas gydymas dėl tam tikros sveikatos problemos, kai būklė sukėlusi šią problemą jau yra žinoma,  tiek sveikatos problema, tiek ją sukėlusi būklė turi būti koduojamos (taip pat žr. ACS 0001 Pagrindinė diagnozė).

1 PAVYZDYS:

Pacientas buvo hospitalizuotas dėl klubakaulio lūžimo. Stacionarinio gydymo metu atsirado ascitas dėl jau ankščiau nustatytos kepenų ligos. Ascitas buvo drenuojamas.

Pagrindinė diagnozė:

Klubakaulio lūžimas

Gretutinės diagnozės:

Ascitas

Kepenų liga

Procedūra:

Ascito drenavimas


Vertinimai

Būklės, nustatytos ir  dokumentuotos paciento apžiūros metu (pvz., anesteziologo vertinimas prieš operaciją) turėtų būti koduojamos tik tais atvejais, kai jos atitinka pirmiau nurodytus kriterijus arba kai dėl šių būklių turi būti keičiamas standartinis atitinkamų procedūrų atlikimo ar ligos gydymo protokolas.

  

Daugybinis kodavimas

Kartais prireikia papildomų kodų įvairiems ligos komponentams, ne visada atitinkantiems pirmiau nurodytus gretutinės diagnozės kriterijus (taip pat žr. TLK-10-AM sisteminį sąrašą: Sisteminio ligų sąrašo sudarymo principai / Nurodymų pobūdžio  pastabos / Terminai), pažymėti. 

Daugybinis kodavimas, naudojantis TLK-10-AM, dažniausiai yra susijęs su:

 

Būklės kodavimas kaip gretutinės diagnozės pagal kitus standartus

Toliau išvardyti standartai taip pat nurodo, kad kai kuriais atvejais tam tikra būklė, įprastai neatitinkanti ACS 0002 reikalavimų, turi būti koduojama kaip gretutinė diagnozė. Tokių atvejų pavyzdžiai yra tam tikros būklės, tokios kaip ŽIV, rūkymas, ligos  nešiotojo būklė, endoskopijos metu nustatomos būklės; taip pat prie kodų nurodytos nuorodos žymėti nėštumo trukmę ar gimdymo rezultatą.

 

Atkreipkite dėmesį į tai, kad šis sąrašas ne visada gali būti išsamus, nes laikui bėgant standartai keičiasi.

 

Sindromai

Hospitalizavimas, kai netaikomas chirurginis gydymas

Įtariamos būklės

Diagnozės pasirinkimas, atliekant endoskopiją dienos stacionaro paslaugos metu

ŽIV arba AIDS

Virusinis hepatitas

Cukrinis diabetas ir tarpinė hiperglikemija

Sutrikimai dėl narkotikų, alkoholio ir tabako vartojimo

Širdies stimuliatoriai ir implantuojami defibriliatoriai

Hospitalizavimas dėl inkstų dializės

Moters išorinių lyties organų suluošinimas

Nėštumo nutraukimas

Gimdymas iki hospitalizavimo

Būklės, komplikuojančios nėštumą

Aborto, negimdinio nėštumo ir nėštumo su pūsline išvisa komplikacijos

Būklės ir komplikacijos po gimdymo

B grupės streptokokų infekcija ar nešiojimas nėštumo metu

Naujagimis

 

Taip pat žr. ACS 0003 Papildomi kodai lėtinėms būklėms.


Naujagimio apžiūros metu nustatyta patologija

Šioms būklėms turėtų būti suteikiamas kodas tiktai tuo atveju, jei jos atitinka šiame standarte numatytus kriterijus  arba jei kitame standarte nurodyta, kad jos turi būti koduojamos.

2 PAVYZDYS:

Neonatologas apžiūrėdamas naujagimį nustatė raudoną apgamą, geltą ir kryžkaulio duobutę. Naujagimiui buvo paskirta 24 val. trukmės fototerapija. Gydymas dėl apgamo ir kryžkaulio duobutės buvo nereikalingas, todėl šios būklės yra nekoduojamos.


Būklės akušeriniais atvejais

Kai kurios klinicisto ar akušerės nustatytos būklės prieš gimdymą, gimdymo metu po jo neturėtų būti koduojamos, nebent tos būklės atitiktų pirmiau nurodytus gretutinių diagnozių kriterijus arba kitame standarte būtų nurodyta, kad jos turi būti koduojamos.

 

Rizikos veiksniai

Rizikos veiksniai koduojami tik tuo atveju, jei jie atitinka pirmiau nurodytus gretutinės diagnozės kriterijus arba kitame standarte yra nurodyta, kad rizikos veiksniai turi būti koduojami. 

 

0003
PAPILDOMI KODAI LĖTINĖMS BŪKLĖMS

Kodai nuo U78 iki U88 priskiriami guldomų į ligoninę pacientų lėtinėms būklėms tais atvejais, kai šios būklės neatitinka ACS 0002 Gretutinės diagnozės ir kituose bendruosiuose bei specialiuosiuose kodavimo standartuose, kodavimo tvarkos aprašuose ir kodavimo taisyklėse nustatytų kodavimo kriterijų. Šie kodai Australijoje priskiriami lėtinėms būklėms laikinai, siekiant sukaupti reikiamus duomenis, kuriais bus remiamasi peržiūrint gretutinių diagnozių kodavimą. Šie kodai pažymėti taip, kad nebūtų panaudoti grupuojant aktyviojo gydymo atvejus pagal giminingų diagnozių grupes.

 

Kodais nuo U78 iki U88 žymimos lėtinės būklės sudaro atitinkamą sąrašą, kuris yra pateikiamas TLK-10-AM Abėcėlinės rodyklės dalyje Priedai/ Lėtinių būklių kodai. Tai reiškia, kad papildomi kodai priskiriami ne visoms (tik įtrauktoms į minėtą sąrašą) lėtinėms būklėms.

 

Kodų nuo U78 iki U88 priskyrimas lėtinėms būklėms neturi įtakos kitų kodų priskyrimui. Tikriau sakant, šiais kodais žymimos būklės, kurios įprastai nepriskiriamos koduojamiems duomenims (žr. 1 pav.). Kodai nuo U78 iki U88 turi būti įrašyti po visų kitų TLK-10-AM kodų – jei langelių skaičius yra ribotas, pirmumas turi būti teikiamas kitiems kodams.

 

1 pav. – Kriterijų schema, taikoma priskiriant kodus nuo U78 iki U88 Papildomi kodai lėtinėms būklėms


Klasifikavimas

Papildomi kodai lėtinėms būklėms gali būti priskirti tik tais atvejais, kai yra akivaizdu, kad būklė yra dabartinės paciento sveikatos būklės dalis (žr. 1-ąjį ir 2-ąjį pavyzdžius), įskaitant ir medicininiu požiūriu kontroliuojamas būkles (ligas) (žr. 3-ąjį pavyzdį).

 

Papildomų kodų nereikia priskirti:

Jei neaišku, ar reikia priskirti kodą, priklausantį kodų nuo U78 iki U88 grupei, jo nepriskirkite.

 

Pastaba: priskiriant kodą, būtina vadovautis specifinių sąvokų nuorodomis, pateikiamomis Abėcėlinėje rodyklėje.

 

Išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip, šio skyriaus kodus priskirkite būklėms, kurios yra nepatikslintos / neklasifikuojamos kitur / neklasifikuojamos kitaip (pvz., hipertenzija, neklasifikuojama kitaip) – žr. Abėcėlinė rodyklė / Priedai / Lėtinių būklių kodai.

 

 1 PAVYZDYS:

14 metų pacientas, sergantis cerebriniu paralyžiumi (CP), buvo paguldytas į ligoninę atlėpusių ausų korekcijai atlikti. Šio gydymo epizodo metu CP neatitinka kriterijų, nustatytų ACS 0002 Gretutinės diagnozės ir kituose bendruosiuose bei specialiuosiuose kodavimo standartuose, kodavimo tvarkos aprašuose ir kodavimo taisyklėse. Priskirkite papildomą lėtinės būklės kodą U80.4 Cerebrinis paralyžius.

 

 2 PAVYZDYS:
Išemine širdies liga (IŠL) sergantis 80 metų pacientas, kuriam prieš penkerius metus buvo atlikta vainikinių arterijų šuntavimo procedūra, taip pat serga hipertenzija (PAH) bei reumatoidiniu artritu (RA). Šis pacientas buvo paguldytas į ligoninę dėl daugybinių odos pažeidimų šalinimo, taikant vietinę nejautrą. Šio gydymo epizodo metu IŠL, PAH ir RA neatitinka kodavimo kriterijų, nustatytų ACS 0002 Gretutinės diagnozės ir kituose bendruosiuose bei specialiuosiuose kodavimo standartuose, kodavimo tvarkos aprašuose ir kodavimo taisyklėse. Priskirkite papildomus lėtinių būklių kodus U82.1 Išeminė širdies liga, U82.3 Hipertenzija ir U86.1 Reumatoidinis artritas.

 

 3 PAVYZDYS:
68 metų pacientas, sergantis Parkinsono liga, kuri šiuo metu kontroliuojama vaistais, buvo paguldytas į ligoninę dėl skausmo krūtinėje vainikinių arterijų angiografijai. Šio gydymo epizodo metu Parkinsono liga neatitinka kodavimo kriterijų, nustatytų ACS 0002 Gretutinės diagnozės ir kituose bendruosiuose bei specialiuosiuose kodavimo standartuose, kodavimo tvarkos aprašuose ir kodavimo taisyklėse. Priskirkite papildomą lėtinės būklės kodą U80.1 Parkinsono (Parkinson) liga.

 

 4 PAVYZDYS:
Išsėtine skleroze (IS) sergantis 49 metų pacientas buvo paguldytas  į ligoninę atvirai blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžio repozicijai. Dėl IS pacientui buvo būtina papildoma klinikinė priežiūra, įskaitant tam tikras medicinines intervencijas. Tai reiškia, kad šio gydymo epizodo metu IS atitinka kodavimo kriterijus, nustatytus ACS 0002 Gretutinės diagnozės ir kituose bendruosiuose bei specialiuosiuose kodavimo standartuose, kodavimo tvarkos aprašuose ir kodavimo taisyklėse, ir jai turi būti priskiriamas kodas G35 Išsėtinė sklerozė. Papildomo lėtinės būklės kodo dėl IS priskirti nereikia.

 

 5 PAVYZDYS:
45 metų pacientas, vaikystėje sirgęs astma, paguldytas į ligoninę laparoskopinei cholecistektomijai atlikti dėl lėtinio cholecistito. Šio gydymo epizodo metu astma neatitinka kodavimo kriterijų, nustatytų ACS 0002 Gretutinės diagnozės ir kituose bendruosiuose bei specialiuosiuose kodavimo standartuose, kodavimo tvarkos aprašuose ir kodavimo taisyklėse. Taip pat astma neatitinka papildomų lėtinių būklių kodavimo kriterijų. Papildomo lėtinės būklės kodo dėl astmos priskirti nereikia.

 

PASTABA: Papildomi kodai lėtinėms būklėms žymėti į TLK-10-AM/ACHI/ACS pateiktus pavyzdžius neįtraukti.

0005
SINDROMAI

Jei nėra galimybės parinkti vieno kodo visų sudedamųjų sindromo dalių apibūdinimui, gali būti sudėtinga suteikti kodus visoms sudedamosioms dalims atskirai.

 

Eiliškumo gairės koduojant sindromus

 

1. Siekite paaiškinimo iš klinicisto dėl kiekvieno sindromo, kuris neturi specifinio kodo TLK-10-AM.

2. Kai nustatytos visos sindromo sudedamosios dalys, pritaikykite pagrindinės diagnozės nustatymo taisyklę.

3. Jei dėl daugybės sindromo pasireiškimo požymių sunku pritaikyti pagrindinės diagnozės nustatymo taisyklę ir nei dėl vienos iš diagnozių nėra taikomas gydymas, pagrindinės diagnozės kodą priskirkite sunkiausiai būklei.

4. Jei yra du ir daugiau vienodo sunkumo pasireiškimai, pagrindinės diagnozės kodą priskirkite chromosominės ar genetinės anomalijos sukeltai ligai.

5. Esant įgimtam sindromui priskirkite kodą Q87 Kiti patikslinti įgimti formavimosi ydų sindromai, pažeidžiantys daugelį sistemų kaip gretutinės diagnozės kodą prie nurodytų pasireiškimų, kuriems kodas jau suteiktas. Šio kodo pridėjimas nurodo, kad tai yra sindromas, kuriam konkretus kodas TLK-10-AM klasifikacijoje nėra numatytas.
6. Kai sindromo apibūdinimui naudojama daug kodų, kodus priskirkite tik tiems pasireiškimams, kurie yra tinkami konkrečiam pacientui – ne visiems pacientams, turintiems sindromą, pasireiškia visi „standartiniai“ požymiai.

0008
PADARINIAI (PASEKMĖS)

Sužalojimų ir apsinuodijimų padarinių aptarimui žr. ACS 1912 Sužalojimų, apsinuodijimų, toksinio poveikio ir kitų išorinių priežasčių padariniai.

 

Terminas „padariniai“ arba pasekmė" TLK-10-AM naudojamas tokiu pačiu būdu kaip naudojamas „vėlyvas poveikis“ TLK-9-CM. Ligos „padariniai“ arba  pasekmė" arba „vėlyvas poveikis“ yra dabartinė būklė, kurią sukėlė anksčiau buvusi būklė.

 

Padarinių kodo naudojimui laiko apribojimų nėra. Liekamieji reiškiniai (padariniai) gali pasireikšti jau ligos pradžioje, pavyzdžiui neurologiniai sutrikimai, atsiradę po galvos smegenų infarkto, arba pasireiškę po kelių mėnesių ar metų, pavyzdžiui lėtinis inkstų nepakankamumas dėl inkstų tuberkuliozės.

 

Ligos padariniai yra vėlyvi, jei diagnozėje yra nurodoma:

Kadangi padarinius sukėlusios būklės jau nėra, kodas numatytas nusakyti ūminei tos ligos formai yra nepriskiriamas.

 

Ligų padarinių kodavimui reikalingi du kodai: 

Liekamosios būklės ar padarinio pasireiškimo kodas yra nurodomas pirmiau, po to nurodomas padarinio priežasties kodas.

1 PAVYZDYS:

Aklumas dėl anksčiau buvusios trachomos.

Kodai:

H54.0

Abiejų akių aklumas

B94.0

Trachomos pasekmės

2 PAVYZDYS:

Monoplegija žasto lygyje dėl persirgto ūminio poliomielito.

Kodai:

G83.2

Rankos monoplegija

B91

Poliomielito pasekmės

3 PAVYZDYS:

Hemiplegija dėl anksčiau buvusios smegenų embolijos.

Kodas:

G81.9

Hemiplegija, nepatikslinta

I69.-

Cerebrovaskulinių (smegenų kraujagyslių) ligų pasekmės

 

Vėlyvojo poveikio specifiniai kodai yra:

 

B90.-

Tuberkuliozės pasekmės

Pasekmės apima būkles, kurios apibūdinamos kaip anksčiau buvusios tuberkuliozės padariniai ar vėlyvas poveikis ir liekamieji reiškiniai tuberkuliozės, kuri nurodyta kaip sustabdyta, išgydyta, neaktyvi ar sena, išskyrus atvejus, kai yra aktyvios tuberkuliozės požymių.

B91

Poliomielito pasekmės

B92

Raupsų pasekmės

B94.-

Kitų bei nepatikslintų infekcinių ir parazitų sukeltų ligų pasekmės

B94.0

Trachomos pasekmės

Pasekmės apima trachomos, kuri yra išgydyta arba neaktyvi, liekamuosius reiškinius arba tam tikrus specifinius padarinius, kaip, pavyzdžiui, aklumas, randinis ektropionas ir junginės randai, išskyrus atvejus, kai yra aktyvios infekcijos požymių.

B94.1

Virusinio encefalito pasekmės

Pasekmės apima būkles, kurios apibūdinamos kaip padariniai ar vėlyvas poveikis, ir tas būkles, kurios išlieka po vienerių ar daugiau metų nuo priežasties atsiradimo.

B94.8

Kitų patikslintų infekcinių ir parazitų sukeltų ligų pasekmės

Pasekmės apima būkles, kurios apibūdinamos kaip padariniai ar vėlyvas poveikis, ir liekamuosius reiškinius šių ligų, kurios nurodytos kaip sustabdytos, išgydytos, neaktyvios ar senos, išskyrus atvejus, kai yra aktyvios ligos požymių. Pasekmės taip pat apima dėl būklių klasifikuojamų kategorijose A00B89 atsiradusias lėtines būkles ar liekamuosius reiškinius, kurie išlieka po vienerių ar daugiau metų nuo atsiradimo.

E64.-

Prastos mitybos ir kitų maisto medžiagų trūkumo padariniai

E64.3

Rachito padariniai

Padariniai apima bet kurią būklę, kuri nurodyta kaip rachitinė ar atsiradusi dėl rachito, ir jei ši būklė išlieka po vienerių ar daugiau metų nuo atsiradimo, arba yra patvirtinta, kad būklė yra rachito padarinys ar vėlyvas poveikis.

E68

Maisto medžiagų pertekliaus padariniai

G09

Centrinės nervų sistemos uždegiminių ligų pasekmės

Ši kategorija yra skirta tų būklių pasekmių kodavimui, kurios klasifikuojamos kaip:

G00.-

Bakterinis meningitas, neklasifikuojamas kitur

G03.-

Meningitas dėl kitų ir nepatikslintų priežasčių

G04.-

Encefalitas, mielitas ir encefalomielitas

G06.-

Intrakranijinis bei intraspinalinis abscesas ir granulioma ir

G08

Intrakranijinis bei intraspinalinis flebitas ir tromboflebitas

Uždegiminių centrinės nervų sistemos ligų, kurios klasifikuojamos dvigubai, pasekmių kodavimui:

G01*

Meningitas sergant bakterinėmis ligomis klasifikuojamomis kitur

G02.-*

Meningitas sergant kitomis infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis, klasifikuojamomis kitur

G05.-*

Encefalitas, mielitas ir encefalomielitas sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur ir

G07*

Intrakranijinis bei intraspinalinis abscesas ir granulioma sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur turėtų būti koduojamas prie kategorijų skirtų sukeliančioms būklėms (pavyzdžiui B90.0 Centrinės nervų sistemos tuberkuliozės pasekmės). Koduokite tik pačią sukeliančią būklę, jei nėra padarinių kategorijos tai sukeliančiai būklei.

I69

Cerebrovaskulinių (smegenų kraujagyslių) ligų pasekmės

O94

Nėštumo, gimdymo ir laikotarpio po gimdymo komplikacijų padariniai

O97

Mirtis dėl akušerinės priežasties padarinių

 

Yra svarbu įsitikinti, kad dabartinė būklė yra prieš tai buvusios ligos tiesioginė pasekmė ir kad dėl tos buvusios ligos šiuo metu aktyvus gydymas netaikomas.

 

0010
BENDROSIOS KODAVIMO GAIRĖS

Už diagnozių nurodymą ligos istorijos pirmajame puslapyje ir/arba epikrizėje atsakingas klinicistas. Klinikinis koduotojas prieš suteikdamas kodą bet kokiai diagnozei ar procedūrai privalo patikrinti informaciją, pateiktą ligos istorijos pirmajame puslapyje ir/arba epikrizėje, peržiūrėdamas atitinkamus dokumentus, esančius ligos istorijoje.

 

Kai tikrinimo metu nustatomi neatitikimai medicininiuose dokumentuose, pavyzdžiui klinikinės skrandžio opos diagnozės nepagrindžia histopatologinis tyrimas, kurio išvadose nurodyta, kad „opos požymių nenustatyta“, atvejis turi būti perduotas peržiūrėti klinicistui. Nors tyrimų rezultatai yra labai svarbūs kodavimo procesui, tačiau yra keletas diagnozių, kurios ne visada yra patvirtinamos tyrimais.

 

Pavyzdžiui, ne visada biopsija patvirtina Krono ligą.

 

Prireikus, svarbu pasitarti su klinicistu dėl:

1 PAVYZDYS:

Klinicistas epikrizėje nurodė šlaunikaulio kaklo lūžį kaip pagrindinę diagnozę. Kaip gretutinės diagnozės ligos istorijos pirmajame puslapyje, yra nurodytos pneumonija ir dvylikapirštės žarnos opa. Išnagrinėjus įrašus ligos istorijoje, nustatyta, kad pacientas dėl pneumonijos buvo hospitalizuotas prieš šešis mėnesius, o dvylikapirštės žarnos opa yra sugijusi. Koduojamas tik šlaunikaulio kaklo lūžis su atitinkamais išorinių priežasčių kodais, kadangi nei pneumonija, nei dvylikapirštės žarnos opa neatitinka gretutinių ligų kodavimo kriterijų (žr. ACS 0002 Gretutinės diagnozės).

 

Tyrimų rezultatai

 

Išvados, sukonkretinančios diagnozę

Laboratorinių tyrimų, rentgeno, patologinių tyrimų ir kitų diagnostinių tyrimų rezultatai turėtų būti koduojami tais atvejais, kai tie rezultatai akivaizdžiai sukonkretina jau dokumentuotas būkles, kurios atitinka pagrindinės diagnozės (žr. ACS 0001 Pagrindinė diagnozė) ar gretutinių diagnozių kriterijus (žr. ACS 0002 Gretutinės diagnozės).

2 PAVYZDYS:

Koduokite kaip nurodyta žemiau:

  • S72.03 Šlaunikaulio subkapitalinės dalies lūžis, kai dokumentuose nurodomas šlaunikaulio kaklo lūžis, o rentgenologinio tyrimo išvadose nurodomas subkapitalinis lūžis.

  • J21.0 Ūminis bronchiolitas, sukeltas respiracinio sincitinio viruso, kai dokumentuose nurodomas bronchiolitas, o citologinis tyrimas patvirtina respiracinį sincitinį virusą kaip sukėlėją.

 

Išvados neaiškios ar nesusijusios su dokumentuota būkle

Tokie tyrimų rezultatai neturėtų būti koduojami, nebent klinicistas gali patvirtinti, kad testų rezultatai yra reikšmingi ir (arba) neaiškūs rezultatai yra susiję su nustatyta būkle.

 

3 PAVYZDYS:

Nekoduokite kaip nurodyta žemiau:

  • N39.0 Šlapimo takų infekcija, kurios lokalizacija nepatikslinta, kai tik mikrobiologinio tyrimo rezultatai nurodo, kad išaugo mikroorganizmų kultūros.
  • J98.1 Plaučių kolapsas, kai rentgenologinio tyrimo išvadose nurodyta bazalinių plaučių segmentų atelektazė.
  • K66.0 Pilvaplėvės sąaugos, kurios nurodomos KT išvadose, kai pagrindinė diagnozė yra pilvo skausmas.
  • D25 Gimdos lejomioma nurodyta histopatologinio tyrimo išvadose, kai dokumentuota histerektomijos priežastis yra menoragija.

 

Būsima arba gresianti būklė

Jei būsima arba gresianti būklė yra dokumentuota, bet taip ir nepasireiškė hospitalizavimo metu, tai klinikinis koduotojas turėtų pasitikrinti, ar yra būsimos arba gresiančios būklės kodas. Jei toks pasirinkimas yra galimas, priskiriamas atitinkamas kodas. Jei tokio pasirinkimo nėra, tai būklė, nurodyta kaip būsima arba gręsianti, neturėtų būti koduojama.

 

4 PAVYZDYS:

Dėl taikyto skubaus gydymo gresianti kojos gangrena hospitalizavimo metu taip ir neperėjo į tikrą gangreną. Tokio pasirinkimo kaip „gangrena, gresianti“ nėra, todėl šis atvejis turėtų būti koduojamas pagal būklę, sukėlusią grėsmę, pavyzdžiui kaip arteriosklerozė su išopėjimu.

Būklės nurodytos kaip „gresiančios“:

O20.0

Gresiantis abortas

O47

Tariamasis gimdymas

0011
HOSPITALIZAVIMAS, KAI NETAIKOMAS CHIRURGINIS GYDYMAS

Jei pacientas hospitalizuojamas chirurginiam gydymui, kuris dėl kokių nors priežasčių nebuvo atliktas ir pacientas išrašytas, koduoti reikėtų kaip nurodyta žemiau:

a. Chirurginis gydymas netaikytas dėl administracinių problemų: 

1 PAVYZDYS:

Pacientas buvo hospitalizuotas būgninės ertmės drenavimui dėl vidurinės ausies uždegimo. Chirurginis gydymas atidėtas, nes nebuvo chirurgo.

Kodai:

 

H65.3

Lėtinis mukozinis vidurinis otitas

Z53.8

Procedūra, neatlikta dėl kitų priežasčių

b. Kai hospitalizavimo priežasčiai nurodyti paprastai būtų priskiriamas Z kodas ir kai chirurginė operacija yra atšaukta.

2 PAVYZDYS:

Pacientas buvo hospitalizuotas vienai dienai atlikti chemoterapiją dėl naviko, tačiau dėl dehidracijos procedūra buvo atšaukta.

Kodai:

 

  

Z51.1

Navikų chemoterapijos kursas

Atitinkami navikų kodai

 

Z53.0

Procedūra, neatlikta dėl kontraindikacijų

E86

Kraujo tūrio sumažėjimas

 

3 PAVYZDYS:

Hospitalizavimas dėl arterioveninės fistulės suformavimo, bet procedūra atšaukta, nes nebuvo chirurgo.

Kodai:

 

Z49.0

Pasiruošimas dializei

Z53.8

Procedūra, neatlikta dėl kitų priežasčių

c. Chirurginis gydymas netaikytas dėl kitų būklių ar komplikacijų, kurios buvo hospitalizavimo metu: 

4 PAVYZDYS:

Pacientas, sergantis tonzilitu, buvo hospitalizuotas tonzilektomijai. Chirurginis gydymas atidėtas, nes hospitalizavimo metu pacientas sirgo viršutinių kvėpavimo takų infekcija.

Kodai:

 

 

J35.0

Lėtinis tonzilitas

Z53.0

Procedūra, neatlikta dėl kontraindikacijų

J06.9

Ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, nepatikslinta

 

Jei pacientas hospitalizuotas chirurginiam gydymui, tačiau jis nėra taikomas dėl hospitalizavimo metu pasireiškusios būklės, kuri turi būti gydoma stacionare, ta būklė turi būti nurodoma kaip pagrindinė diagnozė. Po to nurodomas būklės, dėl kurios buvo numatytas chirurginis gydymas, kodas ir kodas Z53 Asmens apsilankymas sveikatos apsaugos įstaigose dėl specialių procedūrų, kurios nebuvo atliktos. 

5 PAVYZDYS:

Dėl pomenopauzinio kraujavimo pacientė buvo hospitalizuota atlikti gimdos dilataciją ir kiuretažą. Priėmimo metu pacientei diagnozuota pneumonija ir gimdos abrazija buvo atšaukta. Pacientė buvo gydyta ligoninėje 6 dienas, paskirti antibiotikai į veną.

Kodai:

 

 

J18.9

Pneumonija, nepatikslinta

N95.0

Kraujavimas po menopauzės

Z53.0

Procedūra, neatlikta dėl kontraindikacijų

0012
ĮTARIAMOS BŪKLĖS

Įtariamos būklės yra koduojamos skirtingai ir tai priklauso nuo to, ar pacientas išrašytas į namus ar perkeltas į kitą ligoninę.

 

Išrašymas į namus

Jei išrašymo į namus metu dokumentuose nurodoma diagnozė yra apibūdinama kaip tikėtina, įtariama, galima ar naudojamas bet kuris kitas išsireiškimas, nusakantis abejonę dėl galutinės diagnozės, reikia atlikti sekančius veiksmus:

a. perduoti atvejį klinicistui nustatyti, ar vietoj abejotinos diagnozės gali būti nustatyta galutinė diagnozė;

b. jei klinicistas patvirtina, kad galutinė diagnozė nėra aiški, priskirti kodą remiantis žemiau nurodytais kriterijais:

 

jei atliktų tyrimų rezultatai yra neinformatyvūs ir dėl įtariamos būklės nepradėtas joks gydymas, priskirkite kodą pagal simptomą (-us).

1 PAVYZDYS:

Pacientas buvo hospitalizuotas dėl galvos skausmų. Pacientas išrašytas su diagnoze „meningitas ?“. Hospitalizavimo metu atlikti tyrimai nepatvirtino meningito diagnozės ir joks gydymas nebuvo taikytas.

Kodas:

R51

Galvos skausmas

 

Jei atliktų tyrimų rezultatai yra neinformatyvūs, tačiau gydymas buvo pradėtas, priskirkite kodą pagal įtariamą būklę.

 

2 PAVYZDYS:

Pacientas hospitalizuotas dėl galvos skausmų. Pacientas išrašytas su diagnoze „meningitas ?“. Hospitalizavimo metu atlikti tyrimai nepatvirtino meningito diagnozės, bet gydymas buvo pradėtas.

Kodas:

G03.9

Meningitas, nepatikslintas

 

Jei tyrimai buvo atlikti, o jų rezultatai nurodė galimą diagnozę, tačiau hospitalizavimo metu nebuvo pradėtas joks gydymas, priskirkite kodą pagal įtariamą būklę.

 

3 PAVYZDYS:

Pacientas buvo hospitalizuotas dėl pykinimo, silpnumo ir galvos skausmų. Pacientas išrašytas su diagnoze „galima virusinė infekcija“. Tyrimai atmetė kitas galimas diagnozes ir dėl virusinės infekcijos gydymas nebuvo reikalingas (ar galimas).

Kodas:

B34.9

Virusų sukelta infekcija, nepatikslinta

 

Perkėlimas į kitą ligoninę

Jei pacientas perkeliamas įtariamos būklės tolimesniam ištyrimui, siunčiančioji ligoninė turėtų priskirti įtariamos būklės kodą (pvz., meningitas). Taip pat priskiriamas kodas Z75.3 Sveikatos apsaugos priemonių neprieinamumas ir nepasiekiamumas kaip žymėjimas nurodantis, kad pacientas perkeliamas dėl įtariamos būklės. (Pastaba: šis kodas neturi būti naudojamas VISIEMS perkėlimams, nes išrašymo būklė suteikia šią informaciją).

 

Atvejo kodavimui siunčiančiosios ligoninės klinikiniai koduotojai turi naudoti tik perkėlimo metu turimą informaciją. Informacija, gauta iš ligoninės, į kurią pacientas buvo perkeltas, neturi būti naudojama priimant sprendimą dėl kodų suteikimo. Pavyzdžiui, pacientas perkeliamas su diagnoze „meningitas ?“, todėl atvejis koduojamas kaip meningitas. Jei iš ligoninės, kurioje vėliau buvo gydomas pacientas, gaunama epikrizė ir joje nurodoma, kad atlikus tyrimus meningito diagnozė nenustatyta, siunčiančioji ligoninė neturėtų keisti meningito kodo.

 

Psichinė sveikata

Dėl psichinės sveikatos pacientas gali būti hospitalizuojamas ir kelis kartus kol pavyksta nustatyti galutinę diagnozę. Kai dokumentuojama tik viena įtariama būklė, ši būklė turėtų būti koduojama kaip galutinė diagnozė. Kai dokumentuojama daugiau nei viena įtariama būklė ir nėra aišku, kuri iš įtariamų būklių yra pagrindinė diagnozė, taikomas ACS 0001 Pagrindinė diagnozė (Dvi ir daugiau diagnozių, vienodai atitinkančių pagrindinės diagnozės apibrėžimą).

 

0015
MIŠRŪS KODAI

Kodai vadinami mišriais tais atvejais, kai vienas kodas naudojamas iš karto dviems diagnozėms arba diagnozei kartu su pasireiškimais ar su susijusiomis komplikacijomis klasifikuoti. Mišrūs kodai yra nustatomi, perskaičius įtraukties ir atmetimo pastabas sisteminiame sąraše.

 

Kai mišrus kodas pilnai apibūdina diagnostinę būklę, priskiriamas tik mišrus kodas. 

 

Daugybiniai (keli) kodai neturėtų būti naudojami, kai klasifikacijoje numatytas mišrus kodas aiškiai apibūdinantis visas dokumentuotos diagnozės sudedamąsias dalis. 

1 PAVYZDYS:

Galūnių arteriosklerozė su gangrena.

Koduoti:

„Galūnių arterijų aterosklerozė su gangrena I70.24“ – bet ne:

 

I70.20

Galūnių arterijų aterosklerozė, nepatikslinta ir

 

R02

Gangrena, neklasifikuojama kitur

0025
DVIGUBAS KODAVIMAS

Nors yra tam tikrų argumentų, kodėl tas pats kodas turėtų būti naudojamas kelis kartus koduojant tą pačią būklę, siekiant atspindėti jos apimtis (pavyzdžiui, abipusė kojų venų varikozė I83.9, I83.9 arba abiejų rankų stipinkaulių distalinių galų lūžimas S52.51, S52.51), klinikiniai koduotojai neturėtų taikyti šios praktikos. Tas pats kodas gali būti pakartotinai naudojamas tik tų būklių gydymo procedūroms koduoti. 

1 PAVYZDYS:

Abiejų kojų varikozinės venos

Procedūra:

Abiejų kojų varikozinių venų pašalinimas ir safenofemoralinių jungčių perrišimas.

Kodai:

I83.9

Kojų venų varikozė, kai nėra opų arba uždegimo

32508-00 [727]

Išsiplėtusių venų safenofemoralinės jungties nutraukimas

32508-00 [727]

Išsiplėtusių venų safenofemoralinės jungties nutraukimas

2 PAVYZDYS:

Abiejų rankų stipinkaulių distalinių galų lūžimas.

Procedūra:

Abiejų rankų stipinkaulių distalinių galų lūžimų uždara repozicija.

Kodai:

S52.51

Stipinkaulio apatinio galo lūžis su dorsaline dislokacija

47363-00 [1427]

Stipinkaulio distalinės dalies lūžio uždara repozicija

47363-00 [1427]

Stipinkaulio distalinės dalies lūžio uždara repozicija

 

0026
HOSPITALIZAVIMAS DĖL KLINIKINIO TYRIMO AR VAISTO GYDOMOJO POVEIKO STEBĖSENOS
Klinikinis tyrimas

 

Klinikinis tyrimas apibrėžiamas kaip:

 

„... mokslinio tyrimo su žmonėmis  forma, skirta nustatyti intervencijos, įskaitant gydymą ar diagnostinę procedūrą, poveikį. Klinikiniame tyrime gali būti tiriamas vaistinis preparatas, chirurginė procedūra, kitos terapinės procedūros ir prietaisai, profilaktinė procedūra ar diagnostinis prietaisas ar procedūra (Nacionalinė sveikatos ir medicinos mokslinių tyrimų taryba, 2007).


Klasifikavimas

Kai nurodoma hospitalizavimo priežastis yra klinikiniai tyrimai moksliniais tikslais, kodas Z00.6 Palyginamasis ir kontrolinis ištyrimas per klinikines tyrimų programas turėtų būti priskirtas kaip pagrindinė diagnozė.

1 PAVYZDYS: KLINIKINIS TYRIMAS

Pacientas buvo hospitalizuotas bronchoskopijai, kuri buvo numatyta moksliniame tyrime (klinikiniame tyrime).

Kodai:

Z00.6

Palyginamasis ir kontrolinis ištyrimas per klinikines tyrimų programas

41889-05 [543]

Bronchoskopija

 
Vaistų terapinė stebėsena

Vaistų terapinė stebėsena – konkretaus vaisto koncentracijos kraujyje matavimas, siekiant nustatyti veiksmingiausią dozę individualiam pacientui.

 

Tokios stebėsenos daugeliui vaistų nereikia, nes klinikinis efektas gali būti lengvai pamatuotas (kraujospūdis, pulsas ir pan.). Vaistai, kuriems reikia stebėsenos, turi specialių savybių – daugelio jų terapinio taikymo sritis yra siaura. Kai vaisto koncentracija per maža, vaisto poveikis yra nepakankamas ir pacientui vėl atsiranda simptomai. Kai vaisto koncentracija viršija terapinę dozę, atsiranda nepageidaujami ar toksiniai pašaliniai reiškiniai. Vaistų stebėsenos metu taip pat gali būti nustatoma vaistų tarpusavio sąveiką.

 

Išsamiau apie hospitalizavimą antikoaguliantų lygio stabilizavimui: ACS 0303 Sutrikusi koaguliacija dėl antikoaguliantų. 

 

Klasifikavimas

Kai terapinė vaistų stebėsena yra nurodoma kaip hospitalizavimo priežastis, pacientui nustatyta liga turėtų būti nurodoma kaip pagrindinė diagnozė. Kodas Z00.6 Palyginamasis ir kontrolinis ištyrimas per klinikines tyrimų programas šiais atvejais yra nebūtinas.

2 PAVYZDYS: TERAPINĖ VAISTŲ STEBĖSENA

Pacientas, sergantis epilepsija, buvo hospitalizuotas fenitoino lygio stebėsenai.

Kodas:

G40.90

Epilepsija, nepatikslinta, neminint sunkiai gydomos epilepsijos

0046
DIAGNOZĖS PASIRINKIMAS, ATLIEKANT ENDOSKOPIJĄ DIENOS STACIONARO PASLAUGOS METU

Nurodymas koduoti kai kurias būkles, kurios įprastai neatitinka ACS 0002 Gretutinės diagnozės kriterijų, yra svarbi šio standarto savybė. Atkreipkite dėmesį, kad būklėms, kurios yra endoskopijos atlikimo metu (pvz., LOPL), turėtų būti taikomi ACS 0002 Gretutinės diagnozės kriterijai - priešingai nei toms būklėms, kurios nustatytos atliekant endoskopiją.

 

Atkreipkite dėmesį, kada šis standartas turi būti taikomas ir kada ne:

 

Šis standartas taikomas:

 

Pacientams, kurie atvyko bet kurios organų sistemos endoskopiniam (pvz., kolonoskopijai, bronchoskopijai, ERCP) ar artroskopiniam tyrimui, ir kurie yra:

Šis standartas netaikomas: 

1. Jei nustatytas priežastinis ryšys tarp simptomo ir vieno iš radinių (ryšį dokumentuoja klinicistas arba ryšio buvimą remdamasis standartu įtaria koduotojas), šis radinys turi būti laikomas pagrindine diagnoze. Simptomai neturi būti koduojami (nebent jie atitinka ACS 1802 Požymiai ir simptomai kriterijus), ir kiti radiniai, jei tokių yra, turi būti nurodyti kaip gretutinės diagnozės.

 

Kompiuterinė tyrimo rezultatų ataskaita negali būti naudojama priežastinio ryšio nustatymui, nebent tokia ataskaita aiškiai parodo, kad vienas iš radinių yra simptomo priežastis, o kiti radiniai yra atsitiktiniai.

1 PAVYZDYS:

Pacientas dėl pilvo skausmų buvo hospitalizuotas ezofagogastroduodenoskopijai (EGDS). Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad skrandžio opaligė yra pilvo skausmo priežastis. Taip pat pažymėta, kad yra duodenitas.

Pagrindinė diagnozė:

Skrandžio opaligė

Gretutinės diagnozės:

Duodenitas (ir bet kurie kiti radiniai)

Procedūra:

EGDS

2. Jei priežastinis ryšys yra nenustatytas, simptomą reikia koduoti kaip pagrindinę diagnozę ir visus radinius – kaip gretutines diagnozes. 

2 PAVYZDYS:

Pacientas dėl anemijos buvo hospitalizuotas kolonoskopijai. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad nustatyta divertikulinė liga nepaaiškina anemijos.

Pagrindinė diagnozė:

Anemija

Gretutinės diagnozės:

Divertikulinė liga (ir bet kurie kiti radiniai)

Procedūra:

Kolonoskopija

0048
BŪKLĖS PRADŽIOS RODMUO

Būklės pradžios rodmuo (BPR) yra priemonė atskirti patologines būkles, atsiradusias paciento gydymo ligoninėje epizodo metu nuo būklių, atsiradusių iki paguldymo į ligoninę. Turint šią informaciją bus žinoma, kokios patologinės būklės pacientui jau buvo nustatytos prieš atvykstant į ligoninę ir kokios būklės išsivystė paciento gulėjimo ligoninėje epizodo metu. Geresnis supratimas apie patologines būkles, kurios pacientui atsiranda gydymo ligoninėje epizodo metu, gali padėti parengti profilaktikos strategijas, ypač susijusias su medicininių paslaugų komplikacijomis.

 

Galimos reikšmės:

 

BPR 1. Patologinė būklė, atsiradusi paciento gydymo ligoninėje metu

 

Apibrėžimas

Būklė, atsiradusi paciento gydymosi ligoninėje metu, kai jos nebuvo arba ji nebuvo įtarta guldymo į ligoninę metu.  

 

Pavyzdžiai:

 

BPR 2. Patologinė būklė, nenurodyta, kaip atsiradusi paciento gydymo ligoninėje metu 

 

Apibrėžimas

Iki paguldymo į ligoninę buvusi ar įtarta būklė, kaip dabartinis sveikatos sutrikimas, gretutinė liga ar lėtinė liga.

 

Pavyzdžiai:


Naudojimo gairės

 

1. Tinkamą BPR reikšmę nurodykite tik TLK-10-AM kodams, pažymėtiems pagrindinės diagnozės ir gretutinės diagnozės laukeliuose Nacionaliniam sergamumo ligoninėje duomenų rinkimui.

2. TLK-10-AM kodų seka turi atitikti Australijos kodavimo standartus, todėl kodų sekos nereikia keisti mėginant kartu nurodyti tą patį BPR.

3. Pagrindinei diagnozei visada suteikiamas BPR 2. Šios taisyklės išimtis yra naujagimiai, esantys ligoninėje gimimo epizodo metu; tokiais atvejais pagrindinei diagnozei gali būti suteikiama BPR 1 (žr. 6-ąjį pavyzdį).

4. Jeigu nustatyta, kad naujagimiams gimimo epizodo metu atsirado būklė, susijusi su gimimu (t. y. gimdymo veiklos ir gimdymo proceso metu), ji turi būti laikoma atsiradusi paciento gydymo ligoninėje epizodo metu ir suteikiamas BPR 1 (žr. 5-ąjį ir 6-ąjį pavyzdžius).

5. Kai suteikiami mišrūs kodai (žr. ACS 0015 Mišrūs kodai) ir diagnozė, kuriai suteiktas kodas, atitinka BPR 1 kriterijus, o kitas kodas BPR 1 kriterijų neatitinka, tuomet mišriam kodui yra suteikiamas BPR 1 (žr. 2-ąjį pavyzdį).

6. Jeigu sudėtinga nuspręsti, ar būklė buvo paciento paguldymo į ligoninę metu ar atsirado gydymo ligoninėje metu, suteikite BPR 2 kodą (žr. 12-ąjį pavyzdį).

7. BPR suteiktas išorinei priežasčiai, įvykio vietos ir veiklos kodui turi atitikti sužalojimui ar ligai suteiktą BPR kodą. Sužalojimai, atsirandantys paciento gydymo ligoninėje metu, bet įvykę ne ligoninėje (pvz., gydymas namuose gydymosi ligoninėje epizodo metu), reikia suteikti BPR 1, nes būklė „atsirado paciento gydymo ligoninėje epizodo metu“.

8. Morfologijos kodams suteikta BPR vertė turi atitikti atitinkamą naviko kodą.

9. Z kodams, susijusiems su gimdymo rezultatu, nurodytiems motinos gimdymo istorijoje (Z37) arba gimimo vieta, nurodyta naujagimio ligos istorijoje (Z38), visada reikia suteikti BPR 2.

10. Etiologijai ir požymiams (kryželis ir žvaigždutė) suteikiamas BPR, kuris atitinka kiekvieną būklę, todėl kryželiu bei žvaigždute pažymėtiems kodams gali būti suteiktas skirtingas BPR.

11. Paciento gydymo ligoninėje laikotarpis apima visus paciento gydymo ligoninėje laikotarpius, įtraukiant ir gydymą namuose bei tą laikotarpį, kai pacientui leidžiama išvykti iš ligoninės, kai už pacientą atsako sveikatos priežiūros paslaugų specialistas. Kai per šį laikotarpį atsiradusios diagnozės atitinka ACS 0002 Gretutinės diagnozės, kriterijus, koduotojai turi vadovautis BPR Naudojimo gairių nurodymais ir, kai taikytina, suteikti BPR 1 (žr. 13-ąjį pavyzdį). Savavališkas paciento pasišalinimas iš ligoninės negavus personalo sutikimo nepriskiriamas sveikatos priežiūros paslaugų specialisto atsakomybei, o per šį laikotarpį atsirandančioms būklėms reikia suteikti BPR 2.

12. Kai gydymo ligoninėje laikotarpį sudaro keli skirtingų gydymo rūšių etapai (pvz., nuo aktyvus gydymo iki reabilitacijos), kiekvienam skirtingam gydymo rūšies etapui reikia suteikti tinkamą BPR. Per vienos rūšies gydymo etapą atsirandančiai būklei reikia suteikti BPR 1. Jeigu gydymas dėl šios būklės tęsiamas ir kitos gydymo rūšies etape, šioms būklėms reikia suteikti BPR 2.

 

Pastaba: Toliau pateiktuose pavyzdžiuose ACHI kodai nenurodyti.

1 PAVYZDYS:

Ligonis dėl ūminio apendicito buvo hospitalizuotas ir jam atlikta apendektomija. Po operacijos atsirado žaizdos infekcija, o paėmus tepinėlį išaugo meticilinui atsparus auksinis stafilokokas.

 2

Ūminis apendicitas

 1

Žaizdos infekcija

 1

Staphylococcus aureus (infekcijos sukėlėjas)

 1

Meticilinui atsparus auksinis stafilokokas

 1

Organo pašalinimas (išorinės priežasties susijusios su žaizdos infekcija kodas)

 1

Įvykio vieta (išorinės priežasties kodas)

 

2 PAVYZDYS:

Pacientas dėl ūminio cholecistito buvo paguldytas į ligoninę laparoskopinei cholecistektomijai. Pacientas taip pat serga 2 tipo cukriniu diabetu, po operacijos jam išsivystė pieno rūgšties acidozė.

 2

Ūminis cholecistitas

 1

2 tipo cukrinis diabetas su pieno rūgšties acidoze, be komos

 

3 PAVYZDYS:

Dėl užsitęsusio nėštumo moteris buvo paguldyta į ligoninę gimdymo sužadinimui. Prasidėjus gimdymui vaisiaus būklė tapo nestabili, todėl gimdymą reikėjo užbaigti naudojant akušerines reples. Naujagimis gimė gyvas, su aplink kaklą tvirtai apsivyniojusia virkštele. Per gimdymą moteris patyrė antro laipsnio tarpvietės plyšimą (jis buvo susiūtas), o po gimdymo prasidėjo kraujavimas. Trečiąją dieną po gimdymo moteris pajuto skausmą krūtinėje ir širdies plakimą, jai diagnozuota pogimdyminė kardiomiopatija.

 2

Gimdymas naudojant akušerines reples

 2

Užsitęsęs nėštumas

 1

Antrojo laipsnio tarpvietės plyšimas per gimdymą

 1

Komplikuotas gimdymas dėl nestabilios vaisiaus būklės

 1

Komplikuotas gimdymas dėl kitokio virkštelės apsisukimo

 1

Kitas kraujavimas, prasidėjęs iš karto po gimdymo

 1

Kardiomiopatija po gimdymo

 2

Vienas gyvas kūdikis

 

4 PAVYZDYS:

Pacientė buvo paguldyta į ligoninę dėl priešlaikinio gimdymo 36-ąją nėštumo savaitę. Yra žinoma, kad ji užsikrėtusi B grupės streptokoku ir profilaktiškai buvo gydoma antibiotikais. Jai prasidėjo natūralus savaiminis gimdymas, gimė vyriškos lyties naujagimis. Antrojo laipsnio plyšimas buvo susiūtas. Su paciente aptarta spenelių priežiūra, nes jos speneliai kraujavo ir kilo problemų žindant naujagimį. Gydymo ligoninėje metu pacientei atsirado generalizuotas kūno bėrimas, sukeltas ibuprofeno, kuris buvo vėliau pakeistas paracetamoliu.

 2

Gimdymas

 2

Priešlaikinis gimdymas

 2

Nėštumo trukmė

 2

Teigiamas B grupės streptokokų testas

 2

Profilaktinis gydymas antibiotikais

 1

Antrojo laipsnio plyšimas

 1

Kraujuojantys speneliai (nurodant žindymo sunkumus)

 1

Odos ligos, komplikuojančios nėštumą, gimdymą ir laikotarpį po gimdymo

 1

Vaistų sukeltas odos bėrimas

 1

Nepageidaujamas vaistų poveikis

 1

Įvykio vieta – sveikatos priežiūros įstaiga

 2

Vienas gyvas kūdikis

 

5 PAVYZDYS:

Naujagimis gimė ligoninėje 36-ąją nėštumo savaitę (svoris – 3200 g). Po gimdymo remiantis klinikiniais požymiais naujagimiui buvo diagnozuotas mekonijaus aspiracijos sindromas ir paskirti intraveniniai antibiotikai ir deguonis. Atlikus pirminę apžiūrą nustatyta šleivakojystė. Slaugytojos pastebėjo nedidelį klubo sąnario nestabilumą. Naujagimis  buvo neramus ir sudirgęs maitinimo metu. Maitinant reikėjo pagalbos dėl trumpo liežuvio pasaitėlio. Antrąją dieną atsirado gelta, dėl to skirtas 15 valandų trukmės fototerapinis gydymas. Buvo paskirta fizioterapeuto apžiūra dėl šleivakojystės ir pediatro apžiūra 3-ąją dieną dėl „kairiojo klubo panirimo“ tolesnio stebėjimo.

 2

Per anksti gimęs naujagimis

 1

Naujagimio aspiracija mekonijumi

 1

Kiti naujagimio maitinimo sutrikimai

 2

Trumpas liežuvio pasaitėlis

 2

Šleivakojystė

 1

Gelta

 2

Klubo sąnario panirimas

 2

Vienas kūdikis, gimęs ligoninėje

 

 6 PAVYZDYS:

Naujagimis gimė 38-ąją nėštumo savaitę po Cezario pjūvio operacijos (svoris – 2840 g). Atliekant Cezario pjūvio operaciją naujagimiui atsirado galvos nubrozdijimas, dėl kurio reikėjo pediatro konsultacijos. Pirminės apžiūros metu nustatytas naujagimio gomurio nesuaugimas, įgimta odos melanocitozė. Naujagimis buvo nukreiptas kitiems specialistams dėl gomurio nesuaugimo korekcijos.

 1 Kitas galvos plaukuotosios dalies pažeidimas dėl gimdymo traumos
 1 Vaisiaus ir naujagimio patologija dėl gimdymo atliekant Cezario pjūvį
 2 Gomurio nesuaugimas
 2 Vienas kūdikis, gimęs ligoninėje



7 PAVYZDYS:

Pacientas buvo hospitalizuotas dėl skausmo krūtinėje. Anamnezėje išeminė širdies liga (IŠL) ir hipertenzija. Diagnozuota nestabili krūtinės angina

 2

Nestabili krūtinės angina

 2

Hipertenzija

 

8 PAVYZDYS:

Pacientas buvo hospitalizuotas dėl pneumonijos. Krūtinės rentgenogramoje, atliktoje hospitalizavimo metu, matyti keli židinukai kairiajame plautyje, kaip manoma, metastazės. Atlikus biopsiją pagal histologinį vaizdą diagnozuota plokščialąstelinė karcinoma.

 2

Pneumonija

 2

Metastazės plaučiuose

 2

Morfologija (plaučių metastazių kodo)

 2

Nežinoma pirminio naviko lokalizacija

 2

Morfologija (nežinomo pirminio naviko kodo)

 

9 PAVYZDYS:

Pacientas pakartotinai hospitalizuotas dėl operacinės žaizdos (po cholecistektomijos) infekcijos, pasėlyje išaugo meticilinui atsparus auksinis stafilokokas.

 2

Žaizdos infekcija

 2

Staphylococcus aureus (infekcijos sukėlėjas)

 2

Meticilinui atsparus auksinis stafilokokas

 2

Organo pašalinimas (išorinė priežastis)

 2

Atsiradimo vieta (išorinės priežasties)

 

10 PAVYZDYS:

Pacientė buvo hospitalizuota dėl metastazių į kaulus (stuburą ir šonkaulius). Prieš 10 metų atlikta kairiosios krūties mastektomija dėl infiltruojančios kanalėlių karcinomos. Hospitalizavimo metu pacientė skundėsi skausmais, dėl kurių negali judėti keletą dienų. Hospitalizavimo metu stebėtas nedidelis paraudimas kryžkaulio srityje. Ketvirtą stacionarinio gydymo dieną nustatyta 2 pragulų stadija, tęsiama pragulų profilaktika. Aštuntą stacionarinio gydymo dieną atsirado dusulys. Hemoglobinas nuo buvusio lygio hospitalizavimo dieną, t. y. nuo 115 (tai yra normalus rodiklis šiam pacientui), sumažėjo gana ženkliai – iki 80. Dėl nustatytos anemijos buvo perpilta  eritrocitų masė.

 2

Metastazės į kaulus

 2

Morfologija (kaulų metastazių kodo)

 1

Anemija esant navikui

 2

Pirminis navikas krūtyje

 2

Morfologija (krūties vėžio kodo)

 2

Pragulos (1-oji stadija progresavo į 2-ąją)

 

11 PAVYZDYS:

Hospitalizuotas pacientas, sergantis blogai kontroliuojamu 2-ojo tipo cukriniu diabetu. Pacientui anksčiau nebuvo diagnozuota jokių kitų diabeto komplikacijų išskyrus periferinę neuropatiją. Hospitalizavimo metu pacientui atsirado ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas.

 2

2 tipo cukrinis diabetas, blogai kontroliuojamas (E11.65)

 2

2 tipo cukrinis diabetas su daugybinėmis mikrokraujagyslinėmis komplikacijomis ar kitomis patikslintomis nekraujagyslinėmis komplikacijomis (E11.71)

 2

Polineuropatija, nepatikslinta (G62.9 – susijęs su E11.71)

 1

Ūminis inkstų nepakankamumas (N17.9 – susijęs su E11.71)

 

12 PAVYZDYS:

Pneumonija sergantis pacientas buvo paguldytas į ligoninę. Gulėjimo  ligoninėje metu pacientui taip pat diagnozuota šlapimo takų infekcija. Nepavyko nustatyti, ar šlapimo takų infekcija atsirado gydymo ligoninėje laikotarpiu, ar iki paguldymo į ligoninę.

 2 –

Pneumonija

 2 – Šlapimo takų infekcija

 

  13 PAVYZDYS:

Vyresnio amžiaus pacientė buvo paguldyta į ligoninę dėl lėtinio kvėpavimo nepakankamumo. Pacientei leista savaitgalį vykti į namus ir dalyvauti šeimos susitikime, kuris vyko dukros namuose. Savaitgalį pacientė vonios kambaryje paslydo ir nukritusi susilaužė šlaunikaulio kaklelį. Pacientė nedelsdama grįžo į ligoninę, kur buvo suteikta pagalba dėl lūžio.

 2 – Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas
 1 – Šlaunikaulio kaklelio lūžis
 1 – Išorinės priežasties kodas – slydimas
 1 – Įvykio vieta – vonios kambarys
 1 – Veikla – kita veikla

 

 14 PAVYZDYS:
Į ligoninę paguldytas šizofrenija sergantis pacientas. Ketvirtąją dieną pacientas dingo ir sugrįžo po 16 valandų. Pacientui grįžus pastebėta, kad jo kairysis dilbis yra sužalotas dauginių paties paciento padarytų plėštinių žaizdų. Prieš grąžinant į psichikos sveikatos centrą, pacientas paguldytas į skubios pagalbos skyrių gydymui.
 2 – Šizofrenija
 2 – Atvira dilbio žaizda
 2 – Išorinės priežasties kodas – tyčinis pjautinis savęs sužalojimas
 2 – Įvykio vieta – nepatikslinta
 2 – Veikla– kita nurodyta veikla

 

0049
LIGŲ KODAI, KURIE NIEKADA NETURI BŪTI NURODOMI

Šie TLK–10–AM kodai niekada negali būti nurodomi stacionarinio gydymo kodavime:

G26*

Ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur

L14*

Pūsliniai odos pakitimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur

L45*

Papuloskvamoziniai pakitimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur

M09.8*

Jaunatvinis (juvenilinis) artritas sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur

M15.9

Poliartrozė, nepatikslinta

M16.9

Koksartrozė, nepatikslinta

M17.9

Gonartrozė, nepatikslinta

 •M18.9

Riešinio nykščio sąnario artrozė, nepatikslinta

M19.9

Artrozė, nepatikslinta

M99

Biomechaniniai pažeidimai, neklasifikuojami kitur

R65.0

Infekcinės kilmės sisteminis uždegiminio atsako sindromas (SUAS) be ūminio organo nepakankamumo

Y90.9

Nepatikslintas alkoholio kiekis kraujyje - taip pat žr. ACS 0503 Sutrikimai dėl narkotikų, alkoholio ir tabako vartojimo

Y91

Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius intoksikacijos laipsnį - taip pat žr. ACS 0503 Sutrikimai dėl narkotikų, alkoholio ir tabako vartojimo

Z22.5

Virusinio hepatito nešiotojas - taip pat žr. ACS 0104 Virusinis hepatitas

Z50.2

Alkoholikų reabilitacija

Z50.3

Narkomanų reabilitacija

Z58.7

Tabako dūmų poveikis

Z81

Psichikos ir elgesio sutrikimai šeimoje - taip pat žr. ACS 0520 Buvę psichikos ir elgesio sutrikimai šeimoje

 

0050
NEPRIIMTINI PAGRINDINĖS DIAGNOZĖS KODAI

Keleto TLK-10-AM kodų niekada negalima priskirti pagrindinei diagnozei (žr. kodų sąrašą, pateikiamą TLK-10-AM lentelėse, C priede). Tarp šių kodų yra visų išorinių priežasčių, įvykio vietos, veiklos, morfologijos ir kiti kodai.

 

Tam tikri kodai 21 skyriuje Sveikatos būklę veikiantys faktoriai ir apsilankymai sveikatos priežiūros įstaigose (Z00Z99) yra pažymėti kaip nepriimtini pagrindinių diagnozių kodai. Pažymėtina, kad šiame skyriuje yra daug kitų kodų, kurie tik retais pagalbos teikimo ligoninėje atvejais gali būti tinkami pagrindinei diagnozei žymėti.

 

Pastaba: kituose standartuose taip pat pateikiamos tam tikrų kodų, nurodytų sąraše Nepriimtini pagrindinės diagnozės kodai, priskyrimo rekomendacijos.

 

Taip pat žr. ACS 0049 Ligų kodai, kurie niekada negali būti suteikti