Diabetu sergančių motinų naujagimiams kartais pasireiškia laikinas gliukozės kiekio kraujyje sumažėjimas, kuris dažniausiai susijęs su motinos būkle. Šiai diagnozei suteikiamas kodas P70.1 Motinos, sergančios diabetu, naujagimio sindromas arba P70.0 Motinos, sergančios nėščiųjų diabetu, naujagimio sindromas tada, kai ji patvirtinama laboratorinių tyrimų rezultatais ir ją nurodo klinicistas (taip pat žr. ACS 0401 Cukrinis diabetas ir gliukozės reguliacijos sutrikimas).

Apibrėžimas

Perinatalinis periodas apibūdinamas taip:

„Perinatalinis periodas prasideda nuo pilnos 22 nėštumo savaitės (154 dienų), o pasibaigia 28 dieną po gimimo“.

Klasifikavimas

TLK-10-AM 16 skyriaus Tam tikros perinatalinio laikotarpio būklės kodai taikomi būklėms, atsiradusioms perinataliniu laikotarpiu, net jei vaikas mirė ar susirgimas pasireiškė vėliau.

Per anksti gimusio naujagimio gimimo epizodo pagrindinė diagnozė dažniausiai bus arba P07.2 Ypač nesusiformavęs naujagimis arba P07.3 Kitas per anksti gimęs naujagimis.

TLK-10-AM 16 skyriaus Tam tikros perinatalinio laikotarpio būklės kodai: 

• vis dar taikomi > 28 dienų amžiaus kūdikiams, esantiems dar gimimo epizode ir

• vis dar taikomi > 28 dienų amžiaus kūdikiams, išrašytiems ir vėliau pakartotinai hospitalizuotiems dėl būklės, kuri pagal turimą dokumentaciją prasidėjo perinatalinio periodo metu.

Daugelis perinataliniu periodu atsiradusių būklių išnyksta savaime. Tačiau kai kurios gali likti visam gyvenimui ir joms reikia priskirti šiame skyriuje esančius kodus, neatsižvelgiant į paciento amžių.

Taip pat svarbu įsidėmėti, kad kai kurios ligos, galinčios pasireikšti perinatalinio laikotarpio metu, pvz., bronchiolitas, 16 skyriuje neklasifikuojamos. Gimimo epizodo metu pasireiškus tokiai būklei, priimta, kad jai bus suteikiamas kodas, esantis kituose TLK-10-AM skyriuose, be 16 skyriaus kodo.

Apibrėžimas

Naujagimis – tai gyvagimis nuo gimimo iki pilnų 28 dienų amžiaus.

Neonatalinis periodas apibūdinamas taip:

“…tiksliai keturios savaitės arba 28 dienos, pradedant gimimo dieną (0 diena) ir baigiant 27 dieną. Pvz., kūdikis gimęs spalio 1 d. vadinamas naujagimiu iki keturių savaičių, t. y. iki spalio 28 d. Spalio 29 dieną jis jau nevadinamas naujagimiu“ (METeOR: 327284) (Australijos sveikatos ir gerovės institutas, 2012).

Klasifikavimas

1. Kodą, priskiriamą kategorijai Z38 Gyvi gimę naujagimiai pagal jų gimimo vietas reikia nurodyti kaip pagrindinę diagnozę tik tuo atveju, jei naujagimis visiškai sveikas (įskaitant tuos naujagimius, kuriems atlikta cirkumcizija). Šiai kategorijai priklauso naujagimiai, gimę: 

• ligoninėje;

• ne ligoninėje ir hospitalizuoti netrukus po gimdymo. 

2. Bet kuri būklė, atsiradusi gimimo epizodo metu, turi būti koduojama prieš kodą Z38 Gyvi gimę naujagimiai pagal jų gimimo vietas. 

3. Kodo, priskiriamo kategorijai Z38 Gyvi gimę naujagimiai pagal jų gimimo vietas suteikti nereikia, koduojant antrą arba vėlesnį hospitalizavimą.

Laukiančiam įvaikinimo sveikam naujagimiui, reikia suteikti kodą Z02.8 Kitas ištyrimas dėl administracinių priežasčių.

Kodus, priskiriamus kategorijai P00–P04 Motinos veiksnių ir nėštumo bei gimdymo komplikacijų poveikis vaisiui ir naujagimiui turėtų buti nurodomi tik tada, kai vaisiaus patologija atsirado dėl motinos būklės.

Kad galima būtų suteikti vieną iš šių kodų, ligos istorijoje turi būti įrašai apie naujagimio ligą (patologiją) ir pastaba, kad ją sukėlė motinos būklės arba nėštumo, natūralaus arba instrumentinio gimdymo komplikacijos. Todėl visada bus suteikiami du kodai: ligos ir priežasties. Visada pirmiausiai suteikiamas kodas ligai, po to – priežasties kodas. Todėl kodas, priskiriamas kategorijai P00–P04, niekada nebus pagrindinės diagnozės kodu.

Kodai, priskiriami kategorijai P10–P15 Gimdymo trauma nurodo, kad gimdymo metu įvyko trauma ir jai reikia suteikti papildomą kodą, priskiriamą kategorijai P03 Vaisiaus ir naujagimio patologija dėl kitų gimdymo komplikacijų. Tačiau prieš suteikiant P03 kodą, priežastis ir poveikis turi būti dokumentuoti. 

Jei motinos būklė arba natūralaus arba instrumentinio gimdymo komplikacija nepageidaujamo poveikio naujagimiui nesukėlė: 

• naujagimio ligos istorijoje kodas, priskiriamas kategorijai P00–P04, nenurodomas; 

• jei dėl motinos veiksnių naujagimiui prireikė daugiau pagalbos nei įprasta, gali būti suteikiamas atitinkamas kodas Z76.2 Kito sveiko kūdikio ir vaiko sveikatos stebėjimas ir priežiūra (pvz., stebėjimas po cezario pjūvio) arba Z03.7- Naujagimių stebėjimas ir įvertinimas dėl įtariamų nenustatytų būklių. 

Kodų P00—P04 naudojimas laike neribojamas. Pvz., 25 metų amžiaus pacientei, sergančiai makšties šviesių ląstelių adenokarcinoma dėl DES (dietilstilboestrolis) intrauterininio poveikio, turėtų būti suteikiamas naviko kodas, po jo – P04.1 Vaisiaus ir naujagimio patologija dėl kitų motinos vartotų vaistų (taip pat žr. ACS 1605 Perinatalinio periodo ligos).

Apibrėžimas

Staigios kūdikių mirties sindromas (angl. Sudden Infant Death Syndrome, SIDS) nurodo kūdikių arba mažų vaikų staigios ir nepaaiškinamos mirties sindromą. Paprastai tai turi būti patoloanatominė diagnozė (t. y. atlikus išsamų pomirtinį ištyrimą kitos priežastys atmetamos).

Akivaizdžiai (ūminio) gyvybei grėsmingo įvykio (angl. Apparent (Acute) Life Threatening Event, ALTE) apibrėžimą kūdikiams suformulavo Nacionalinė sveikatos institucijų bendro susitarimo konferencija:

„Aplinkiniams išgąstį sukeliantis epizodas, pasireiškiantis apnėjos (centrinės kilmės, o kartais – obstrukcinės), spalvos pokyčio (dažniausiai cianozė ar blyškumas, bet kartais paraudimas ar kraujo priplūdimas), reikšmingo raumenų tonuso pokyčio (paprastai ryškus šlubavimas), dusimo ar springimo deriniu. Kai kuriais atvejais aplinkiniai baiminasi, kad kūdikis mirė.“

ALTE yra terminas, kuriam teikiamas pirmumas prieš anksčiau naudotą terminą „beveik staigios kūdikių mirties sindromas“. Ryšys tarp staigios kūdikių mirties sindromo (SIDS) ir akivaizdžiai (ūminio) gyvybei grėsmingo įvykio (ALTE) yra neaiškus.

Klasifikavimas

1. Daugelis staigios kūdikių mirties sindromo atvejų pasibaigia mirtimi dar iki atvykimo. Vadinasi, hospitalizavimo tikslais paprastai jų koduoti nereikia.

2. Kartais atsitinka taip, kad buvo pradėtos taikyti gaivinimo priemonės, bet vėliau vaikas mirė. Jei pomirtinio ištyrimo rezultatai patvirtina staigios kūdikio mirties sindromą, suteikiamas kodas R95.0 Saigios kūdikių mirties sindromas, kai paminėta autopsija

3. Retai staigios kūdikių mirties sindromas gali komplikuoti hospitalizavimą dėl kitų priežasčių. Jei pomirtinio ištyrimo rezultatai patvirtina šį sindromą, suteikiamas kodas R95.0 Staigios kūdikių mirties sindromas, kai paminėta autopsija.

4. Jei, pasireiškus akivaizdžiai gyvybei grėsmingam įvykiui, vėlesnių ištyrimų metu nustatyta predisponuojanti priežastis (įskaitant įvairius neurologinius, virškinimo sistemos ir kvėpavimo sutrikimus), reikia koduoti tik predisponuojančią priežastį.

5. Jei, pasireiškus akivaizdžiai gyvybei grėsmingam įvykiui, vėlesnių ištyrimų metu nenustatyta predisponuojanti priežastis, suteikiamas kodas R68.1 Nespecifiniai simptomai, būdingi kūdikystei.

Z03.7- Naujagimių stebėjimas ir įvertinimas dėl įtariamų nenustatytų būklių kodai gali būti naudojami tik retais atvejais sveikiems naujagimiams, kuriems įtariama ištyrimo reikalaujanti patologinė būklė, bet po ištyrimo ir stebėjimo nustatoma, kad tolimesnio gydymo arba medicinos pagalbos poreikio nėra (Taip pat žr. ACS 1617 Naujagimio sepsis arba sepsio rizika).

Apibrėžimas

Masyvios aspiracijos sindromas pasireiškia, kai vaisius trumpam įkvepia gimdoje arba gimdymo kanale (svarbiu veiksniu gali būti pernešiojimas) ir į kvėpavimo takus patenka vaisiaus vandenų, makšties arba nosiaryklėje esančių skysčių, kurių visų sudėtyje gali būti mekonijaus. Gali pasireikšti kvėpavimo sutrikimas, padažnėjęs kvėpavimas, švokštimas ir (arba) apnėja. Lengvais atvejais kvėpavimo sutrikimas pasireiškia netrukus po gimimo ir trunka 2–3 dienas. Sunkesniais atvejais kūdikio būklė būna sunki ir jai gydyti būtina taikyti aukšto lygio intensyvios priežiūros priemones. Ši būklė gali būti mirtina.

Masyvios aspiracijos sindromas gydomas mekonijų atsiurbiant  iš burnos ir nosiaryklės tik gimstant galvai, o vėliau – iš trachėjos ir ryklės apžiūrint laringoskopu. Jei būtina, taikoma intubacija ir pakartotinis siurbimas, dirbtinė plaučių ventiliacija ir bendroji intensyvi priežiūra. Paprastai prireikia drėkinto deguonies ir profilaktinio gydymo antibiotikais. Būklė gali būti komplikuota pneumotoraksu ir dažnai gali prireikti pastovios teigiamos slėgio dirbtinės plaučių ventiliacijos. 

Klasifikavimas

Kodus, priskiriamus kategorijai P24 Naujagimio aspiracijos sindromas reikia suteikti tik „masyvios aspiracijos sindromo“ (P24.9 Naujagimio aspiracijos sindromas, nepatikslintas), „aspiracijos mekonijumi sindromo“ (P24.0 Naujagimio įkvėpimas mekonijaus) ir kitais atvejais bei esant sunkiam kvėpavimo sutrikimui, kurį nurodo papildomo gydymo deguonimi, trunkančio mažiausiai 24 valandas, poreikis.

Būklėms, pvz., „masyvios aspiracijos sindromas“ arba „aspiracijos mekonijumi sindromas“, kurioms reikia papildomo gydymo deguonimi mažiau nei 24 valandas, suteikiamas kodas P22.1 Praeinanti naujagimio tachipnėja. 

Praeinanti naujagimio tachipnėja

Apibrėžimas

Praeinanti naujagimio tachipnėja yra gerai žinomas naujagimio sindromas, kuris prasideda per pirmąsias minutes arba valandas po gimimo. Jam būdinga tachipnėja su nežymiu (jei iš viso yra) kvėpavimo pastangų padidėjimu. Dažnai būna hipoksemija, o atsakas į papildomą deguonį paprastai būna geras. Nors dažniausiai būklė išnyksta per 24 valandas, ji gali išlikti kelias dienas. Neturi būti nei sepsio, nei širdies ligų požymių. Krūtinės ląstos rentgenologiniame tyrime gali būti nustatytas padidėjęs skysčių kiekis tarp plaučių skilčių ir intersticiniame audinyje. Praeinanti naujagimio tachipnėja yra gerybinė būklė be ilgalaikių padarinių.

Jei mekonijus randamas vaisiaus vandenyse, gali būti sunku suteikti kodą, nes tuomet galima alternatyvi aspiracijos sindromo diagnozė (P24 Naujagimio aspiracijos sindromas) (žiūrėkite kodo P24.- naudojimo kriterijus aukščiau). Jei priklausomybė nuo deguonies išnyksta per 24 valandas ir netrukus naujagimis perkeliamas į palatą, tuomet turėtų būti suteikiamas praeinančios naujagimio tachipnėjos diagnozės kodas P22.1.

Klasifikavimas

Kodą P22.1 Praeinanti naujagimio tachipnėja reikia suteikti tiems naujagimiams, kurių diagnozė apibūdinama taip:

Jei būklė apibūdinama kaip „aspiracijos mekonijumi sindromas“ arba „masyvios aspiracijos sindromas“, ir reikalinga papildoma deguonies terapija ilgiau nei 24 valandos, žiūrėkite „masyvios aspiracijos sindromo“ gaires aukščiau.

Apibrėžimas

Kvėpavimo sutrikimo sindromas arba hialininių membranų liga yra surfaktanto nepakankamumo sinonimai. Jis diagnozuojamas, jei naujagimiui:

• kvėpavimo sutrikimas pasireiškia per pirmąsias keturias valandas po gimimo ir

• abiejuose plaučiuose yra radiologinių difuzinio retikulogranulinio „matinio stiklo“ vaizdo požymių ir (arba)

• įkvėpimo bronchogramos ribos uždengia širdies ribas, ir

• liga vystosi su diagnozę atitinkančiais požymiais. 

Kvėpavimo sutrikimo sindromą apibūdina:

• cianozė kvėpuojant oru arba išreikštas deguonies poreikis ir

• tachipnėja (kvėpavimo dažnis > 60 per min.), ir

• šonkaulių arba krūtinkaulio įtraukimas, ir

• į kriuksėjimą panašus garsas iškvėpiant. 

Hialininių membranų ligos natūrali eiga:

• progresuojantis būklės blogėjimas nuo pirmųjų kelių valandų po gimimo iki 36 valandų, ir

• pastovi būsena (plateau) nuo 36 iki 60 valandų, ir

• pasveikimas per 5–7 dienas. 

Nors natūralią ligos eigą keičia surfaktanto naudojimas, ligos procesas išlieka atpažįstamas.

Naujagimių kvėpavimo sutrikimo sindromo gydymui įprastai skiriamas surfaktantas, kuris yra nekoduojamas (žr. ACS 0042 Procedūros, įprastai nekoduojamos, 8 punktas).

Tai gyvybei pavojinga liga, kurios metu dažnai taikomas gydymas mechanine dirbtine plaučių ventiliacija (žr. ACS 1006 Dirbtinė plaučių ventiliacija).

Klasifikavimas

Naujagimio kvėpavimo sutrikimo sindromo kodas (P22.0 Naujagimio kvėpavimo sutrikimo sindromas) turėtų būti naudojamas klasifikuojant šias būkles:

• hialininių membranų liga arba

• kvėpavimo sutrikimo sindromas, arba

• surfaktanto nepakankamumas. 

Nepatikslintas kvėpavimo sutrikimas

Terminas „nepatikslintas kvėpavimo sutrikimas“ neturėtų būti koduojamas, nes jis laikomas simptomu, o ne diagnoze. Tolimesnės informacijos dėl tikslios diagnozės reikia kreiptis į klinicistą.

Žemiau išvardyti kodavimo standartai yra susiję su specifinėmis ligomis ir intervencijomis sergančiam naujagimiui.

1. Žemiau išvardintos ligos ir intervencijos koduojamos tik tais atvejais, kai jos atitinka nurodytus kriterijus:

Enterinė infuzija

Enterinei infuzijai (96202-07 [1920] Enterinis farmakologinio preparato įvedimas, maistingoji medžiaga), kitaip vadinamai maitinimu per skrandžio zondą arba maitinimo vamzdelį, kodą reikia suteikti tik tuo atveju, jei gydymo epizodo metu procedūra atliekama daug kartų (> 1).

Pastaba. Šio kodo negalima suteikti skrandžio plovimo procedūroms.

Motinos ligos arba nesugebėjimas slaugyti naujagimį

Jei naujagimį reikia slaugyti dėl motinos ligos arba „nesugebėjimo slaugyti“, kodą reikia suteikti tik tais atvejais, jei naujagimis visiškai priklausomas nuo slaugos ir jį būtina slaugyti ilgiau nei 24 valandas (nuosekliai).

Tokiems atvejams gali priklausyti „kūdikis, laukiantis įvaikinimo“ (Z02.8 Kitas ištyrimas dėl administracinių priežasčių) arba motinos mirtis (P01.6 Vaisiaus ir naujagimio patologija dėl motinos mirties).

Deguonies terapija

92044-00 [1889] Kiti deguonies terapijos būdai reikia suteikti tik tais atvejais, kai deguonies terapija (inkubatoriuje, per galvos šalmą, kaukę arba kaniulę) buvo atliekama ilgiau, nei keturias valandas. Deguonies terapijos reikalaujančių diagnozių pavyzdžiai yra „praeinanti tachipnėja“ (P22.1 Praeinanti naujagimio tachipnėja) arba „kiti kvėpavimo sutrikimai po gimimo“ (P22.8 Kitas naujagimio kvėpavimo sutrikimas).

Parenteriniai antibiotikai arba priešinfekciniai vaistai

Procedūrų kodus antibiotikų ir kitų priešinfekcinių vaistų injekcija reikia suteikti tik tais atvejais, jei jie buvo leidžiami ilgiau nei 24 valandas (žr. bloką [1920] Farmakoterapijos preparatų įvedimas su pratęsimu -02). Diagnozių, kurioms gali prireikti tokio gydymo, pavyzdžiai yra „perinatalinio periodo infekcija“ (P39.8 Kitos patikslintos perinataliniam laikotarpiui būdingos infekcijos) ir „naujagimio sepsis“ (P36 Naujagimio bakterijų sukeltas sepsis).

Fototerapija

Naujagimio fototerapijos kodą reikia suteikti tik tuo atveju, jei nepertraukiama fototerapija (> 12 valandų) atliekama naujagimio geltai gydyti. Procedūros kodas yra 90677-00 [1611] Kita odos fototerapija.

Gelta

Naujagimių geltos diagnozės kodą reikia suteikti tik tais atvejai, kai taikoma daugiau nei 12 valandų trunkanti fototerapija.

Tačiau, jei naujagimis dėl geltos į ligoninę paguldytas pakartotinai, nepaisant taikytos ar netaikytos fototerapijos, geltai turi būti suteiktas pagrindinės diagnozės kodas.

Dirbtinė plaučių ventiliacija

Kombinuota dirbtinė plaučių ventiliacija (invazinė ir neinvazinė)

Vienu gydymo ligoninėje laikotarpiu naujagimiams gali būti taikomi nenutrūkstama dirbtinė plaučių ventiliacija (DPV) ir neinvazinė dirbtinė plaučių ventiliacija (NIV). DPV ir NIV reikia suteikti atskirus kodus, kaip nurodyta ACS 1006 Dirbtinė plaučių ventiliacija, 1a punkte.

Be to, jei susumavus laiką, per kurį taikoma invazinė ir neinvazinė dirbtinė plaučių ventiliacija, suma yra ≥ 96 valandos, suteikiamas kodas 92211-00 Kombinuota dirbtinė plaučiu ventiliacija, ≥ 96 valandos.

Plaučių ventiliacija gelbstint naujagimį

Ventiliacijai (pvz., maišu ir kauke, arba IPPB), kuri atliekama gelbstint naujagimį jo gimimo metu, kodo suteikti nereikia.

Patikslinta informacija apie dirbtinę plaučių ventiliaciją nurodyta ACS 1006 Dirbtinė plaučių ventiliacija.

2. Žemiau išvardintos intervencijos koduojamos, kai jos atliekamos: 

Kraujo ir kraujo produktų skyrimas

(žr. ACS 0302 Kraujo transfuzijos)

Naujagimio kateterizavimas / kaniuliavimas

Azoto oksido terapija

Kvėpavimas azoto oksido dujomis kartu su invazine ar neinvazine dirbtine plaučių ventiliacija naudojamas gydant naujagimius, kuriems  išsivystė kritinis kvėpavimo nepakankamumas.

Kartu su atitinkamu (-ais) dirbtinės plaučių ventiliacijos kodu (-ais) suteikiamas kodas 92210-00 [1889] Azoto oksido terapija.

Parenterinė skysčių terapija

Diagnozių, kai reikia skirti parenterinę skysčių terapiją, pavyzdžiai yra „naujagimių hipoglikemija“ (P70 Praeinantys vaisiui ir naujagimiui būdingi angliavandenių apykaitos sutrikimai) arba „kiti praeinantys naujagimių elektrolitų apykaitos sutrikimai“ (P74 Kiti praeinantys naujagimio vidaus sekrecijos liaukų ir medžiagų apykaitos sutrikimai).

Gydomoji hipotermija 

Terapinė hipotermija taikoma naujagimiams, kuriems gresia deguonies stoka smegenyse. Deguonies stoka prieš gimimą ar gimimo metu gali sunaikinti naujagimio smegenų ląsteles, o vienas iš metodų, naudojamų sustabdyti šį procesą, yra hipotermijos sukėlimas. Vėsinimas turėtų būti pradedamas kiek įmanoma anksčiau po gimimo, palaikant 33–34°C naujagimio kūno vidaus temperatūrą per 72 valandų laikotarpį.

Nepaisant procedūros trukmės, naujagimiams suteikiamas kodas 22065-00 [1880] Šalčio terapija.

Apibrėžimas

Naujagimio sepsį galima apibūdinti kaip invazinę bakterinę infekciją, pasireiškusią per pirmąsias 28 dienas po gimimo. Ankstyva naujagimio sepsio pradžia 50 % atvejų kliniškai pastebima per šešias valandas po gimimo. Didžioji dalis atvejų pasireiškia per 72 valandas po gimimo. Vėlyva naujagimio sepsio pradžia dažniausiai pasireiškia po keturių dienų po gimimo ir jai priklauso hospitalinės (ligoninėje) įgytos infekcijos.

Naujagimių invazinės infekcijos rizikos veiksniai: 

• priešlaikinis gimdymas;

• priešlaikinis vaisiaus vandenų pūslės plyšimas;

• motinos infekcijos požymiai;

• daugiavaisis neštumas, kai antrojo, trečiojo ir t. t. vaisiaus gimimas vėluoja;

• užsitęsęs vaisiaus vandenų pūslės plyšimas;

• motina yra B grupės streptokokų infekcijos nešiotoja;

• ankstesniam naujagimiui nustatyta invazinė B grupės streptokokų sukelta liga. 

Naujagimių su vienu arba daugiau iš pirmiau išvardytų rizikos veiksnių, kuriems nepasireiškia simptomai, diagnozė gali būti „sepsio rizika“ ir jie gali būti profilaktiškai gydomi antibiotikais arba laikomi ligoninėje vėlesniam stebėjimui. 

Klasifikavimas

Naujagimiams su specifine infekcija, pvz., naujagimių sepsis, suteikiamas atitinkamas diagnozės kodas kartu su susijusių intervencijų kodais (kaip yra ACS 1615 Specifinės ligos ir intervencijos, susijusios su sergančiu naujagimiu). Galima suteikti papildomą kodą, priskiriamą kategorijai P00–P04 Motinos veiksnių ir nėštumo bei gimdymo komplikacijų poveikis vaisiui ir naujagimiui, jei infekciją sukėlė motinos būklė.

Naujagimiams su diagnoze „sepsio rizika“ ir nedokumentuota būkle galioja sekančios taisyklės:

Jei naujagimis tik stebimas ir profilaktinis sepsio gydymas nepradėtas, suteikiamas atitinkamas kodas, priskiriamas kategorijai Z03 Medicininis stebėjimas ir įvertinimas dėl įtariamų ligų ir būklių.

Jei naujagimiui taikomas profilaktinis gydymas, suteikiamas atitinkamas kodas, priskiriamas kategorijai Z03 Medicininis stebėjimas ir įvertinimas dėl įtariamų ligų ir būklių, kartu su atitinkamu kodu, priskiriamu kategorijai Z29 Kitų profilaktinių priemonių poreikis ir atitinkamas intervencijos kodas (kaip yra ACS 1615 Specifinės ligos ir intervencijos, susijusios su sergančiu naujagimiu).

Naujagimio svoris ir gestacinis amžius

Kodai P07.0- Labai maža naujagimio kūno masė ir P07.1- Kita maža naujagimio kūno masė nurodo, kiek naujagimis svėrė gimimo metu, bet ne vėlesnių gydymo epizodų metu.

Kodai P07.2- Ypač nesusiformavęs naujagimis ir P07.3- Kitas per anksti gimęs naujagimis nurodo naujagimių gestacinio periodo trukmę (t. y. vaisiaus buvimo gimdoje trukmę), bet ne kūdikių amžių (arba koks jų koreguotas amžius savaitėmis).

Naudojant kodus iš kategorijos P07 Sutrikimai dėl trumpo nėštumo ir mažos naujagimio kūno masės, neklasifikuojami kitur vėlesniems epizodams po gimimo epizodo, penktasis ženklas turėtų atitikti naujagimio svorį ir gestacinį amžių gimimo metu. 

Mažas gimimo svoris

Kodas mažam gimimo svoriui, esant normaliam gestaciniam amžiui, turi būti suteikiamas  kūdikio ligos istorijoje tik tuo atveju, jei šiuos rodiklius dokumentavo gydytojas akušeris ginekologas arba klinicistas, arba akušerė ir jie atitinka gretutinės diagnozės kriterijus. Šio kodo nereikia suteikti visiems laiku gimusiems naujagimiams, kurių gimimo svoris yra mažesnis nei 2500 g.

Šios būklės teisingi kodai yra P05.0 Per maža vaisiaus kūno masė pagal esamą nėštumo trukmę arba P05.1 Per mažas vaisiaus ūgis pagal esamą nėštumo trukmę. Kodai iš P07 Sutrikimai dėl trumpo nėštumo ir mažos naujagimio kūno masės, neklasifikuojami kitur skirti naudoti mažo gimimo svorio per anksti gimusiems naujagimiams.