Limfomos yra sisteminės ligos, kurios nemetastazuoja tuo pačiu būdu kaip solidiniai navikai. Piktybinės ląstelės cirkuliuoja limfinėje arba kraujotakos apytakoje ir gali būti randamos kitose šių audinių buvimo vietose. Jos labiau laikomos pirminės ligos dalimi, nei metastazių plitimu.
Limfoma, nepriklausomai nuo lokalizacijų skaičiaus, nelaikoma metastazine ir todėl jai reikia suteikti kodą tik iš C81–C88 kategorijos. Limfomos neprivalo susiformuoti limfinėse liaukose. Limfomos gali susidaryti bet kuriame organizmo limfiniame audinyje ir nebūtinai apsiribos tik limfmazgiais arba limfinėmis liaukomis. „Ekstranodalinėms“ arba ne limfinėse liaukose (pvz., skrandyje) esančioms limfomoms reikia suteikti atitinkamą kodą iš C86 ir C88 kategorijų.
1 PAVYZDYS: |
Pacientas, sergantis nefolikuline limfoma, buvo hospitalizuotas ascito drenavimui, taikant bendrąją anesteziją. |
Kodai: |
|
Limfomų morfologija gali laikui bėgant keistis nuo žemo diferenciacijos laipsnio iki aukšto diferenciacijos laipsnio. Todėl suteikiant limfomos morfologinį kodą reikia naudoti vėliausios biopsijos rezultatus.
Vienos dienos hospitalizavimas dėl spindulinio gydymo
Vienos dienos hospitalizavimui dėl spindulinio gydymo (paguldant į ligoninę ir išrašant iš jos tą pačią dieną) suteikiamas pagrindinės diagnozės kodas Z51.0 Radioterapijos kursas, po to nurodomi piktybinio naviko kodai.
Daugiadienis hospitalizavimas dėl spindulinio gydymo
Esant daugiadieniam hospitalizavimui dėl naviko spindulinio gydymo (t. y., kai paciento paguldymo į ligoninę ir išrašymo iš ligoninės datos skiriasi), kaip pagrindinė diagnozė nurodomas naviko kodas.
Informaciją apie spindulinio gydymo nepageidaujamo poveikio klasifikavimą rasite ACS 1902 Nepageidaujamas poveikis.
Spindulinio gydymo procedūros kodavimas
Kai pacientui skiriamas spindulinis gydymas netaikant bendrosios anestezijos, procedūros kodas nurodomas tik vieną kartą nepaisant to, kiek kartų ši procedūra buvo atlikta hospitalizavimo metu.
Kai spindulinis gydymas skiriamas taikant bendrąją anestezija, procedūra koduojama tiek kartų, kiek ji buvo atliekama.
Pirmieji keturi ženklai nurodo naviko histologinį tipą ir penktas – jo elgseną. Suteikiant morfologinius kodus, įsitikinkite, kad priedo „Navikų morfologija“ (TLK-10-AM, Sisteminis sąrašas, priedas A) pradžioje esančios aiškinamosios pastabos suprastos.
Įsidėmėkite toliau nurodytus svarbius dalykus:
1. Morfologinį kodą visada reikia suteikti tiesiai po naviko, kuriam tai taikoma, kodo, t. y.:
Navikai (taip pat žr. ACS 0002 Gretutinės diagnozės) |
|
Klasikinė pūslinė išvisa |
|
Nevisiška ir dalinė pūslinė išvisa |
|
Pūslinė išvisa, nepatikslinta |
|
Neurofibromatozė (nepiktybinė) |
2. Morfologinis kodas niekada negali būti pagrindinės diagnozės kodu.
3. Naviko elgseną nurodo paskutinis morfologinio kodo skaitmuo. Įsidėmėkite, kad elgsenos kodas gali keistis, priklausomai nuo naviko klinikiniame įraše esančio elgsenos apibūdinimo. Pvz., „paviršinę plintančią neinvazinę adenokarcinomą“ geriau priskirti M8143/2 nei M8143/3, kadangi paviršinė plintanti adenokarcinoma įprastai klasifikuojama, kaip „piktybinė, pirminė lokalizacija“ (/3), o apibūdinimas „neinvazinis“ klasifikacijoje keičiamas į /2 „karcinoma in situ“.
Visi šiame dokumente nurodyti morfologiniai kodai yra iš TLK-O trečiojo leidimo.
Jei morfologinė diagnozė apima du histologinius terminus su skirtingais M kodais, pasirinkite didesnės skaitinės reikšmės skaičių, kuris paprastai yra tikslesnis.
1 PAVYZDYS: |
Pereinamųjų ląstelių epidermoidinė karcinoma. |
Pereinamųjų ląstelių karcinoma, neklasifikuojama kitaip suteikiamas M8120/3 kodas. |
Plokščialąstelinė karcinoma, neklasifikuojama kitaip suteikiamas M8070/3 kodas. |
Tokiu atveju reikia naudoti didesnės skaitinės išraiškos skaičių (M8120/3). |
Jei navikas plinta iš nustatytos pirminės lokalizacijos į gretimus organus arba sritis (pvz., iš žarnyno į šlapimo pūslę arba iš tuščiosios žarnos į klubinę žarną), kodą suteikite tik pirminei lokalizacijai. Plitimas į gretimą sritį nėra nei pirminis, nei metastazinis šioje lokalizacijoje ir todėl nekoduojamas.
Pirminis piktybinis navikas, turintis dviejų ar daugiau subkategorijų požymių trijų skaitmenų kategorijoje, ir kurio kilmės lokalizacija nenustatyta, dažniausiai priskiriamas ketvirto skaitmens „8“ subkategorijai.
TLK-10-AM pateikia toliau nurodytus kodus tam tikriems piktybiniams navikams, kurių kilmės lokalizacijos neįmanoma nustatyti ir nustatytoms lokalizacijoms, nurodytoms dviejų arba trijų ženklų kategorijose:
Liežuvio išplitęs piktybinis navikas |
|
Didžiųjų seilių liaukų išplitęs piktybinis navikas |
|
Lūpos, burnos ertmės ir ryklės išplitęs piktybinis navikas |
|
Tiesiosios žarnos, išangės ir išangės kanalo išplitęs piktybinis navikas |
|
Tulžies takų išplitęs piktybinis navikas |
|
Virškinimo sistemos išplitęs piktybinis navikas |
|
Kvėpavimo ir krūtinės ląstos organų išplitęs piktybinis navikas |
|
Kaulo ir sąnarinės kremzlės išplitęs piktybinis navikas |
|
Jungiamojo ir minkštųjų audinių išplitęs piktybinis navikas |
|
Moters lyties organų išplitęs piktybinis navikas |
|
Šlapimo organų išplitęs piktybinis navikas |
|
Galvos smegenų ir kitų centrinės nervų sistemos dalių išplitęs piktybinis navikas |
Gretimų lokalizacijų piktybiniams navikams (išplitusiomis ribomis), neklasifikuojamiems kitur, kurių kilmės lokalizacijos nustatyti neįmanoma, reikia suteikti kodą C76 Kitų ir netiksliai apibrėžtų lokalizacijų piktybinis navikas kodą.
Pastaba: |
Šį kodą galima naudoti tik tada, jei žinoma tik nespecifinė informacija apie naviko kilmę (pvz., krūtinės piktybinis navikas). |
Standartas netaikomas vienos dienos hospitalizavimo dėl chemoterapinio ar spindulinio gydymo kodavimui.
Pirminio arba metastazinio piktybinio naviko kodo pasirinkimas priklauso nuo gydymo kiekvieno epizodo metu. Pagrindinę diagnozę reikia pasirinkti pagal ACS 0001 Pagrindinė diagnozė.
Reikia koduoti pirminį piktybinį naviką, jei gydymo epizodo metu:
Diagnozuojamas arba gydomas pirminis piktybinis navikas, esant bet kuriam toliau nurodytam atvejui:
– pirminio piktybinio naviko pradinė diagnozė;
– piktybinio naviko komplikacijų gydymas;
– operacinė intervencija piktybiniam navikui pašalinti;
– su piktybiniu naviku susijusi sveikatos priežiūra, įtraukiant paliatyvią priežiūrą (taip pat žr. ACS 2116 Paliatyvusis gydymas)
– anksčiau pašalinto iš to paties organo arba audinio pirminio piktybinio naviko recidyvas.
Metastazinio piktybinio naviko diagnozė arba gydymas, nepriklausomai nuo to ar / kada buvo pašalintas pirminis navikas. Gretutinės diagnozės kodą (-us) reikia suteikti nustatytai pirminei naviko lokalizacijai (-joms) arba C80 Nenurodytų lokalizacijų piktybinis navikas, jei pirminė naviko lokalizacija nenustatyta.
Gydymas, siekiant sustabdyti naviko progresavimą, pvz.:
– chemoterapija arba spindulinis gydymas (taip pat žr. ACS 0044 Chemoterapija ir ACS 0229 Spindulinis gydymas);
– vėlesni hospitalizavimai didesnėms ekscizijoms atlikti (net jei histopatologiškai nenustatytas išlikęs piktybinis navikas);
– chirurgija etapais, profilaktiškai šalinant susijusį organą.
Kitos nepiktybinės būklės gydymas, kai piktybinis navikas yra lydinti liga, daranti įtaką gydymo epizodui, kaip nurodyta ACS 0002 Gretutinės diagnozės.
Dantų klirensas prieš spindulinį gydymą. Piktybiniam navikui arba komplikacijai reikia suteikti pagrindinės diagnozės kodą.
Jei tai yra pakartotinio stebėjimo epizodas, piktybinį naviką galima koduoti kaip esamą arba buvusį, priklausomai nuo gydymo epizodo aplinkybių. (Taip pat žr. ACS 1204 Plastinė chirurgija, ACS 2112 Asmeniui buvusios būklės ir ACS 2113 Stebėjimas, esant specifiniams sutrikimams).
Esant dauginėms metastazių lokalizacijoms, kodą suteikite kiekvienai lokalizacijai, kad būtų nurodytas būklės sunkumas.
Jei anksčiau pašalintas pirminis piktybinis navikas atsiranda pakartotinai, suteikite pirminės lokalizacijos kodą, naudojant atitinkamą kodą iš C00–C75. Taip pat suteikite kodą bet kuriai paminėtai metastazinei lokalizacijai.
1 PAVYZDYS: |
1996 metais pacientui atliktas riestinės žarnos pašalinimas dėl karcinomos, dabar hospitalizuotas dėl ligos recidyvo tiesiojoje žarnoje. |
Kodai: |
|
Jei klinikiniame įraše įrašomas „recidyvas mastektomijos rande“ be kitų sąlygų, jam reikia suteikti kodą C79.2 Odos metastazinis piktybinis navikas.
Teiginius, pvz., „metastazinis kiaušidės navikas“ arba „metastazinė kaulo karcinoma“, reikia aptarti su klinicistu, siekiant nustatyti ar nurodyta lokalizacija yra pirminė ar metastazinė.
Būdvardis „metastazinis“ naudojamas dviprasmiškai, kartais metastazėms iš kitur esančio pirminio pažeidimo ir kartais metastazuojančiai pirminei lokalizacijai apibūdinti. Šiai problemai išspręsti nėra sutartinių taisyklių. Todėl, klinikinis koduotojas turėtų ištirti klinikinį įrašą ir, jei būtina, pasitarti su klinicistu.
Navikus, apibūdintus kaip „metastazinius iš“ lokalizacijos, reikia interpretuoti kaip šios lokalizacijos pirminius navikus. Metastaziniam navikui taip pat suteikiamas atitinkamas kodas.
1 PAVYZDYS: |
Pažasties ir plaučių karcinoma, metastazavusi iš krūties. |
Krūtis = pirminė lokalizacija; |
limfmazgiai ir plaučiai = metastazinė lokalizacija. |
Navikus, apibūdintus kaip „metastazinius į“ lokalizaciją, reikia interpretuoti kaip šios lokalizacijos metastazinius navikus. Pirminiam navikui taip pat suteikiamas atitinkamas kodas.
2 PAVYZDYS: |
Krūties karcinoma, metastazavusi į smegenis. |
Krūtis = pirminė lokalizacija; |
smegenys = metastazinė lokalizacija. |
Jei diagnozėje nurodomos dvi ar daugiau lokalizacijų ir visos apibūdintos kaip metastazinės ir nei viena neapibūdinta kaip pirminė, suteikiamas kodas „pirminė lokalizacija nenustatyta“ ir nurodytoms lokalizacijoms suteikite atitinkamus metastazinių navikų kodus.
Lūpos piktybiniams navikams koduoti galimos dvi kodų grupės - C00.- Lūpos piktybinis navikas ir C44.0 Lūpos odos piktybinis navikas.
Kodą C44.0 Lūpos odos piktybinis navikas reikia naudoti piktybiniams pažeidimams, atsiradusiems plaukuotoje odos dalyje tarp viršutinės lūpos raudonio ribos ir nosies (filtras) arba plaukuotoje odos dalyje tarp apatinės lūpos raudonio ribos ir smakro – lūpos siūlės. Dažniausiai bazinių ląstelių karcinoma ir plokščialąstelinė karcinoma atsiranda už lūpų raudonio ribų ir todėl jiems reikia suteikti kodą C44.0 Lūpos odos piktybinis navikas.
Visiems kitiems piktybiniams pažeidimams, apibūdintiems kaip „lūpos“, reikia suteikti atitinkama kodą iš C00.- Lūpos piktybinis navikas.
Šis standartas pateiktas, kad padėtų nustatyti, kada suteikti penktąjį skaitmenį „kai nėra duomenų apie remisiją“ ir „kai yra remisija“ C88 Piktybinės imunoproliferacinės ligos, C90 Dauginė mieloma ir piktybiniai plazminių ląstelių navikai ir C91–C95 Leukemija kategorijoms. Jis taip pat pateikia gaires nustatyti skirtumus tarp sąvokų „remisijoje“ ir „buvęs“. Neabejotinas išgijimas ir „buvęs“ kodo suteikimas gali labai skirtis kiekvienu atveju ir jį galima taikyti tik retrospektyviai. Skirtumas tarp minėtų sąvokų nustatomas po klinikinės konsultacijos ir labiau remiasi tęsiamu piktybinio naviko gydymu, nei praėjusiu laiku.
Visiška remisija – nėra piktybinio naviko požymių arba simptomų.
Dalinė remisija – piktybinio naviko požymių arba simptomų sumažėjimas > 50 %, bet išlieka aktyvios ligos požymių.
Jei dokumentacija neišsami ir yra tik informacija „remisijoje“, patariama pasitarti su klinicistu.
Šis standartas susijęs tik su toliau nurodytomis kategorijomis:
Piktybinės imunoproliferacinės ligos |
|
Dauginė mieloma ir piktybiniai plazminių ląstelių navikai |
|
Limfoidinė leukemija |
|
Mieloidinė leukemija |
|
Monocitinė leukemija |
|
Kitos patikslinto ląstelių tipo leukemijos |
|
Nepatikslinto ląstelių tipo leukemija |
penktasis ženklas:
0 |
kai nėra duomenų apie remisiją |
(įtraukta dalinė remisija) |
1 |
kai yra remisija |
(visiška remisija) |
Kai nėra duomenų apie remisiją („0“)
Reikia suteikti penktąjį skaitmenį „0“ (kai nėra duomenų apie remisiją), jei:
pirmą kartą nustatoma ligos diagnozė, arba
iš dokumentų yra aišku, kad net ligai susilpnėjus, ji vis dar išlieka.
Kai yra remisija („1“)
Penktasis skaitmuo 1 (kai yra remisija) suteikiamas, jei:
klinicistas dokumentavo „remisiją“ ir daugiau informacijos apie ligos stadiją arba ligos anamnezę nėra žinoma bei pasitarti su klinicistu neįmanoma, arba
Pacientas vis dar gydomas dėl neaktyvaus piktybinio naviko arba gydymo nepageidaujamo poveikio (t. y. chirurgija, chemoterapija, kitas gydymas vaistiniais preparatais ir kt.)
IR
iš dokumentų yra aišku, kad pasiekta visiška remisija (t. y. nėra piktybinio naviko požymių arba simptomų įrodymų).
Z85 Buvę asmeniui piktybiniai navikai
Jei dokumentuota visiška remisija ir nėra įrodymų, kad pacientui taikomas bet koks piktybinio naviko arba nepageidaujamo poveikio gydymas, reikia suteikti kodą „buvę piktybiniai navikai“, jei tai susiję su dabartiniu gydymo epizodu (kaip ACS 0002 Gretutinės diagnozės). Galimi „buvę piktybiniai navikai“ kodai yra:
Buvusi asmeniui leukemija |
|
Buvę asmeniui kiti limfinio, kraujodaros ir giminingų audinių piktybiniai navikai |
Šeiminę adenominę polipozę sukelia APC genų mutacija. Kiekvienas turi šį APC geną, bet šeimine adenomine polipoze sergantys asmenys turi pakitusį geną arba mutavusią šio geno kopiją. Vieną kartą pakitus šiam genui, jis perduodamas nuo tėvų vaikams (paveldimas). Šeiminė adenominė polipozė gali prasidėti jau 10 metų vaikams. Jos metu žarnyne susiformuoja tūkstančiai galinčių supiktybėti polipų. Daugiau nei 90 % sergančiųjų šia liga žarnyno vėžys išsivysto iki 50 metų amžiaus.
Storosios (gaubtinės) žarnos gerybinis navikas, nepatikslintas |
|||
Storosios (gaubtinės) žarnos adenomatozinė polipozė |
|||
|
|||
Virškinimo organų piktybiniai navikai šeimoje |
Jei šeimine adenomine polipoze sergančiam pacientui išsivysto žarnyno adenokarcinoma, įsidėmėkite, kad tinkamas morfologinis kodas yra M8220/3 Adenokarcinoma storosios (gaubtinės) žarnos adenomatozinėje polipozėje.
Asmenys, turintys padidėjusią riziką sirgti šeimine adenomine polipoze dėl šios ligos šeimoje, turi būti reguliariai tikrinami (žr. ACS 2111 Patikrinimas dėl specifinių sutrikimų).
Paveldimą nepolipozinį storosios žarnos vėžį sukelia genų mutacija, panašiai, kaip ir šeiminės adenominės polipozės atveju. Terminas „nepolipozinis“ naudojamas šiai būklei atskirti nuo šeiminės adenominės polipozės. Paveldimas nepolipozinis storosios žarnos vėžys sudaro apie 1–5 % visų storosios žarnos vėžio atvejų. Šį geną paveldėjusiam asmeniui apie 80 % padidėja rizika susirgti storosios žarnos vėžiu.
Jei dokumentuotas paveldimas nepolipozinis storosios žarnos vėžys, suteikite šiuos kodus:
Storosios (gaubtinės) žarnos piktybinis navikas |
|
Virškinimo organų piktybiniai navikai šeimoje |
Asmenys, kurių šeimoje nustatytas paveldimas nepolipozinis storosios žarnos vėžys, turėtų būti reguliariai tikrinami (žr. ACS 2111 Patikrinimas dėl specifinių sutrikimų).