PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI
0503
SUTRIKIMAI DĖL NARKOTIKŲ, ALKOHOLIO IR TABAKO VARTOJIMO
Apibrėžimas

Terminas „sutrikimas dėl vartojimo“ gali būti naudojamas nusakyti bet kuriam iš žemiau nurodytų vartojimo sutrikimų: 

Blokui F10F19 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priskiriami kodai turi ketvirtą skaitmenį, kuris patikslina paciento klinikinę būklę.

Atkreipkite dėmesį, kad ne visi keturženkliai kodai yra taikomi visoms medžiagoms. Suteikdamas ketvirtą skaitmenį, klinikinis koduotojas turi remtis medicinine dokumentacija.

Žemiau nurodyti apibrėžimai iš TLK-10-AM ir PSO TLK-10 Psichikos ir elgesio sutrikimų klasifikacija – Klinikiniai aprašymai ir diagnostinės gairės (1992) yra pateikiami, kad padėtų geriau suprasti šias būkles:

 

Ūminis apsinuodijimas

„Būklė atsiradusi po psichotropinių medžiagų vartojimo, sukelianti sąmonės, pažinimo ir suvokimo sutrikimus, paveikianti elgesį ar kitas psichomotorines funkcijas ir reakcijas. Sutrikimai yra tiesiogiai susiję su ūminiu medžiagos farmakologiniu poveikiu ir praeina laikui bėgant iki visiško pasveikimo, išskyrus atvejus, kai pažeidžiami audiniai ar atsirado kitos komplikacijos.“

 

Žalingas vartojimas

„Psichotropinių medžiagų vartojimo būdas sukeliantis žalą sveikatai. Žala gali būti fizinė (pvz. hepatitas dėl psichotropinių medžiagų savavališko vartojimo) arba psichinė (pvz. dėl gausaus alkoholio vartojimo atsiradę depresijos epizodai). Žalingas vartojimas neturėtų būti diagnozuojamas, jei nustatytas priklausomybės sindromas, psichikos sutrikimas ar kita specifinio sutrikimo, susijusio su narkotikų ar alkoholio vartojimu, forma tuo pačiu metu ir tai pačiai medžiagai.“

 

Priklausomybės sindromas

„Tai grupė elgesio, pažinimo ir psichologinių reiškinių atsiradusių reguliariai vartojant medžiagą. Paprastai susiformuoja stiprus potraukis vartoti narkotikus, sunku kontroliuoti jų vartojimą, vartojimas tęsiamas nepaisant žalingų pasekmių, narkotikų vartojimui suteikiama pirmenybė lyginant su kitomis veiklomis ar įsipareigojimais, padidėjusi tolerancija medžiagai ir kartais fizinės abstinencijos būklė.“ 

 

KLASIFIKAVIMAS

Bendrosios klasifikavimo taisyklės

 

Ūminis apsinuodijimas

„Ūminis apsinuodijimas“ (0) gali būti priskirtas papildomai prie kito keturženklio kodo F10F19. Pavyzdžiui, asmeniui, turinčiam pastovių problemų, susijusių su alkoholio ir narkotikų vartojimu, tokių kaip žalingas vartojimas (F1-.1), priklausomybės sindromas (F1-.2) ar psichoziniai sutrikimai (F1-.5), gali būti ūminio apsinuodijimo epizodai.

1 PAVYZDYS:

Pacientas, kuriam diagnozuotas alkoholinės priklausomybės sindromas, buvo gydytas dėl ūminio apsinuodijimo. Pradžioje suteikiamas ūminio apsinuodijimo kodas (F10.0 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, ūminis apsinuodijimas) su gretutine diagnoze F10.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas.

 
Žalingas vartojimas

Jeigu naudojami nespecifiniai terminai, pavyzdžiui, „piktnaudžiavimas“ arba „sutrikimas vartojant“, kaip paskutinę priemonę kodo gale įrašykite ketvirtąjį simbolį „1“.

 

„Žalingas vartojimas“ iš karto yra numatytas būklėms, kurios klasifikuojamos F1-.2–F1-.9, todėl ketvirtas skaitmuo „1“ negali būti suteikiamas, jei gydymo laikotarpiu yra nustatyta labiau specifiška būklė, susijusi su tos pačios medžiagos vartojimu. 

2 PAVYZDYS:

Pacientui diagnozuotas su alkoholio vartojimu susijęs pankreatitas.

Kodai:

K85.2

Alkoholinis ūminis pankreatitas

F10.1

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas

 

3 PAVYZDYS:

45 metų pacientas buvo hospitalizuotas dėl traukulių. Dėl alkoholinės demencijos gydymo ir gausaus alkoholio vartojimo pacientui reikalinga intensyvi priežiūra.

Kodai:

R56.8

Kiti ir nepatikslinti traukuliai

F10.7

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas

Ketvirtasis skaitmuo „1“ „žalingas vartojimas“ nėra nurodomas, nes yra dokumentuota dar specifiškesnė su alkoholio vartojimu susijusi būklė – alkoholinė demencija.

 

Priklausomybės sindromas 
Sutrikimai dėl alkoholio vartojimo

Dokumentavimas

Tokie apibūdinimai kaip „geriantis“, „išgeriantis per progas“ ar „daug geriantis“ neturėtų būti koduojami, nes suvartojamo alkoholio kiekio ir jo poveikio asmeniui vertinimas yra subjektyvus ir nurodytas kiekis asmenį gali veikti skirtingai. Taigi, žemiau pateikti kodai turėtų būti suteikti tik tada, kai jų klasifikavimui yra pateikiami dokumentai:

F10.0

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, ūminė intoksikacija

F10.1

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas

F10.2

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas

Z72.1

Alkoholio vartojimas

Z86.41

Buvęs asmeniui sutrikimas dėl alkoholio vartojimo

 

Alkoholio vartojimas patvirtintas alkoholio kiekiu kraujyje ir apsinuodijimu

Žemiau pateikiami TLK-10-AM kodai, susiję su alkoholio vartojimu:

 

Y90 Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius alkoholio kiekį kraujyje

Y91 Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius intoksikacijos laipsnį

 

Y90 Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius alkoholio kiekį kraujyje

Jei medicininiuose įrašuose alkoholio kiekis kraujyje yra dokumentuotas, gali būti suteikiamas kodas Y90, bet su sąlyga, kad atvejis koduojamas kaip apsinuodijimas (F10.0), žalingas vartojimas (F10.1) arba priklausomybės sindromas (F10.2). Dėl šių priežasčių kodas Y90.9 Nepatikslintas alkoholio kiekis kraujyje niekada neturėtų būti suteiktas.

 

Y91 Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius intoksikacijos laipsnį neturėtų būti naudojamas ligoninėje gydomų pacientų sergamumui koduoti.

 

Sutrikimai dėl tabako vartojimo

Dokumentavimas

Tam tikri dokumentavimo tipai yra aptariami žemiau pagal tai, kur jie turėtų būti klasifikuojami. Svarbu atkreipti dėmesį, kad dokumentacijoje esantys įrašai „naudoja pleistrus“ ar „bando mesti rūkyti“ nėra pakankami, kad atvejis būtų klasifikuojamas kaip priklausomybės sindromas. Priklausomybės sindromas yra apibrėžiamas kaip grupė reiškinių (žr. aukščiau) ir todėl yra svarbu, kad klinikinis sprendimas atvejui suteikti kodą yra pagrįstas įrodymais, o ne visuomenėje vyraujančia nuomone, kad visi rūkantys yra „priklausomi“.

 

Toliau pateikti kodai turėtų būti priskiriami kaip gretutinės diagnozės visiems atvejams, kuriuose tabako vartojimas yra tinkamai dokumentuotas.

 

Tabako vartojimas gali būti klasifikuojamas pagal kurį nors vieną iš žemiau nurodytų kodų:

 

Z86.43 Buvęs asmeniui sutrikimas dėl tabako vartojimo

Šis kodas suteikiamas, jei yra dokumentuota, kad praeityje pacientas yra rūkęs (bet koks kiekis), bet ne paskutinį mėnesį.

4 PAVYZDYS:

40 metų pacientas, kuriam diagnozuotas lėtinis bronchitas, rūkė nuo 15 metų, bet prieš tris mėnesius iki hospitalizavimo metė.

Kodai:

J42

Nepatikslintas lėtinis bronchitas

Z86.43

Buvęs asmeniui sutrikimas dėl tabako vartojimo

 

Z72.0 Tabako vartojimas, dabartinis

Šis kodas suteikiamas, jei dokumentacijoje yra nurodyta, kad:

1. Pacientas rūkė tabaką per paskutinį mėnesį (bet koks kiekis).

2. Yra dokumentuota apie tabako „pavojingą vartojimą“. Pavojingas vartojimas yra apibrėžiamas kaip medžiagos vartojimas, kuris didina žalingų pasekmių atsiradimo riziką vartojančiam asmeniui. Priešingai žalingam vartojimui, pavojingas vartojimas nurodo vartojimą, kuris yra reikšmingas visuomenės sveikatai, nors individualiam vartotojui dabartiniu metu dar nepasireiškė jokie sutrikimai.

 

Z72.0 apima dokumentaciją, kurioje nurodyta „rūkantis“, „naudoja pleistrus“, „bando mesti“. Šis kodas priskiriamas tik tada, kai trūksta informacijos priskirti F17.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant tabaką, priklausomybės sindromas ar F17.1 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, žalingas vartojimas

5 PAVYZDYS:

40 metų amžiaus daug metų rūkančiam pacientui buvo diagnozuotas riešo kanalo tunelinis sindromas.

Kodai:

G56.0

Riešo kanalo tunelinis sindromas

Z72.0

Tabako vartojimas, dabartinis

 

F17.1 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, žalingas vartojimas

Šis kodas suteikiamas, jei klinicistas aiškiai dokumentavo ryšį tarp konkrečios būklės (-ių) ir rūkymo (net jei pacientas metė rūkyti).

 

Dokumentuose gali būti įvardintos būklės, kurios apibūdintos kaip „susiję su tabako vartojimu“, taip nurodant, kad medžiagos vartojimas yra fizinės ar psichologinės žalos priežastis ar ženkliai prisidėjo prie tos žalos atsiradimo.

 

Jei yra dokumentuotas priklausomybės nuo tabako sindromas, šis kodas neturėtų būti priskiriamas.

6 PAVYZDYS:

65 metų pacientas rūkė nuo 15 metų po 40 cigarečių per dieną, metė 51 metų amžiaus. Dokumentuota pagrindinė diagnozė yra emfizema/rūkalius.

Kodai:

J43.9

F17.1

Emfizema, nepatikslinta

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, žalingas vartojimas

Z86.43 neturėtų būti suteikiamas

 

 7 PAVYZDYS:
 29 metų pacientui su rūkymu susijęs lėtinis bronchitas.
 Kodai:  J42 Nepatikslintas lėtinis bronchitas
   F17.1 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, žalingas vartojimas
 

 Z72.0 neturėtų būti suteikiamas

 

F17.2 Priklausomybės nuo tabako sindromas

Šis kodas suteikiamas, jei pacientui yra diagnozuotas priklausomybės nuo tabako sindromas. 

8 PAVYZDYS:

Pacientas buvo hospitalizuotas dėl lėtinės kvėpavimo takų obstrukcijos ir kairės kojos varikozinių venų gydymo. Pacientui yra diagnozuotas priklausomybės nuo tabako sindromas ir jis nerūkė paskutinę savaitę. Priklausomybę pagrindžia dabartinė abstinencinė būklė – stiprus noras toliau rūkyti ir rūkymas per paskutinius 6 mėnesius nepaisant perspėjimų, kad rūkymas žalingas sveikatai.

Kodai:

J44.9

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga, nepatikslinta

I83.9

Kojų venų varikozė, kai nėra opų arba uždegimo

F17.2

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, priklausomybės sindromas

F17.3

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, abstinencijos būklė

 

 

0505
PSICHIKOS LIGOS, KOMPLIKUOJANČIOS NĖŠTUMĄ

Suteikite O99.3 Psichikos sutrikimai ir centrinės nervų sistemos ligos, komplikuojančios nėštumą, gimdymą ir laikotarpį po gimdymo, po kurio seka specifinės psichikos ligos, kodą kaip gretutinę diagnozę. Pastaba: šis kodas neapima depresijos po gimdymo.

 

Depresija po gimdymo

Depresija po gimdymo – nespecifinė diagnozė nurodanti bet kokios depresijos atsiradimą per 42 dienas nuo gimdymo (laikotarpis po gimdymo).

 

„Nuotaikos sutrikimai po gimdymo apima įvairius nuotaikos ir elgesio sutrikimus, kurie atsiranda motinai laikotarpio po gimdymo metu. Šie sutrikimai apima visą spektrą lengvų ir sunkių problemų nuo „baby blues“ iki psichozės. Kažkur per vidurį atsiduria depresija po gimdymo, kuri iš tikrųjų nėra medicininis terminas. Šią depresiją taip pat skirtingai apibūdina įvairūs suinteresuotieji asmenys, dėl ko kartais kyla ginčų. Kai kurie klinicistų pasiūlyti diagnostiniai žymenys yra nurodyti 1 lentelėje. Dėl skirtingo požiūrio nurodytas paplitimo dažnis labai svyruoja.

 

1 Lentelė: Psichinės sveikatos problemų po gimdymo paplitimas

PSICHIKOS SUTRIKIMAI PO GIMDYMO PAPLITIMAS
Psichozės 0,3 %

Depresija po gimdymo (DPG), kuri apima:

• nerimą ir depresines neurozes (ar kartu)

• sunkią depresiją

• lengvą depresiją

• distimiją

• prisitaikymo sutrikimus

• potrauminį streso sutrikimą

• asmenybės sutrikimus
10–40 %
Baby blue“ būsena 50-80 %

 

Reikia atskirti depresiją po gimdymo nuo normalios reakcijos į motinystės išbandymus (Barnett & Fowler 1995).

 

KLASIFIKAVIMAS

Jei depresijos tipas yra nurodomas ir gali būti klasifikuojamas pagal psichikos sveikatos skyrių, tai atitinkamam kodui turi būti suteikiama pirmenybė F53.0 Lengvi psichikos ir elgesio sutrikimai laikotarpiu po gimdymo, neklasifikuoti kitur.

 

Jei depresijai nurodyti yra panaudotas kodas iš kategorijos F32 Depresijos epizodas, kodo penktasis ženklas parodo ar depresija atsirado laikotarpiu po gimdymo.

 

F53.0 Lengvi psichikos ir elgesio sutrikimai laikotarpiu po gimdymo, neklasifikuoti kitur turėtų būti priskiriamas tik tada, kai depresijos tipas yra nedokumentuotas ir kai depresija neklasifikuojama kitur. Dėl pogimdyminės depresijos, kuri yra dokumentuota kaip prasidėjusi jau praėjus laikotarpiui po gimdymo, reikėtų pasikonsultuoti su klinicistu.

 

Pastaba prie kategorijos F53 Psichikos ir elgesio sutrikimai laikotarpiu po gimdymo, neklasifikuojami kitur nurodo: „Ši kategorija apima tik tuos psichikos sutrikimus, kurie susiję su laikotarpiu po gimdymo (prasidėję per šešias savaites po gimdymo)…“. Tačiau, jei pogimdyminės depresijos diagnozė yra dokumentuota be papildomų paaiškinimų, kodas F53.0 vis tiek gali būti panaudotas bet kuriam epizodui iki vienerių metų po gimdymo.

 

A. Gimdymas arba priežiūra po gimdymo

 

Pastaba: ACHI kodai neįtraukti į šiuos pavyzdžius.

1 PAVYZDYS:

Prasidėjus savaiminiam gimdymui esant galvos pirmeigai pacientė pagimdė sveiką naujagimį. Diagnozuota depresija po gimdymo. Išsamesnių šio termino paaiškinimų buvo ieškota, bet nebuvo galimybės gauti.

Kodai:

O80

Vienavaisis savaiminis gimdymas

F53.0

Lengvi psichikos ir elgesio sutrikimai laikotarpiu po gimdymo, neklasifikuojami kitur

Z37.0

Vienas gyvas naujagimis

2 PAVYZDYS:

Pacientei bendroje intraveninėje nejautroje buvo atlikta planinė apatinio segmento cezario pjūvio operacija dėl netaisyklingos vaisiaus pirmeigos. Gimė dvyniai. Sekančią savaitę ji pasijuto prislėgta ir daug verkė. Psichiatras diagnozavo melancholiją po gimdymo.

Kodai:

O84.2

Daugiavaisis gimdymas, visi vaisiai gimdomi per cezario pjūvį

O30.0

Nėštumas, kai yra du vaisiai

O32.5

Nėščiosios priežiūra, kai yra daugiavaisis nėštumas ir vieno ar daugiau vaisių pirmeiga netaisyklinga

F53.8

Kiti psichikos ir elgesio sutrikimai laikotarpiu po gimdymo, neklasifikuojami kitur

Z37.2

Dvyniai, gimę gyvi

3 PAVYZDYS:

36 savaites nėščia pacientė buvo hospitalizuota taikyti lovos režimą ir gydymą antidepresantais dėl sunkios depresijos paūmėjimo. To paties hospitalizavimo metu, 39 nėštumo savaitę, pagimdė gyvą naujagimį (savaiminis gimdymas per makštį).

Kodai:

O99.3

Psichikos sutrikimai ir centrinės nervų sistemos ligos, komplikuojančios nėštumą, gimdymą ir laikotarpį po gimdymo

F32.20

Sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, nepatikslintas kaip atsiradantis postnataliniu periodu

O80

Vienavaisis savaiminis gimdymas

Z37.0

Vienas gyvas naujagimis

 

B. Gydymo epizodai (po gimdymo ir praėjus pogimdyminiam periodui) iki vienerių metų po gimdymo 

4 PAVYZDYS:

Pacientė buvo hospitalizuota dėl depresijos po gimdymo praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo. Išrašyta po keturių savaičių. Daugiau patikslinimų apie depresijos tipą gauti nepavyko.

Kodas:

F53.0

Lengvi psichikos ir elgesio sutrikimai laikotarpiu po gimdymo, neklasifikuojami kitur

5 PAVYZDYS:

Pacientė buvo hospitalizuota praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo dėl depresijos po gimdymo (pirminė diagnozė). Patikslinus diagnozę, nustatyta sunki depresija. Išrašyta po keturių savaičių.

Kodas:

F32.21

Sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, atsirandantis postnataliniu periodu

 

 

0506
PRISITAIKYMO ARBA DEPRESINĖS REAKCIJOS
Depresija, nepatikslinta kitur

Prieš suteikiant kodą F32.9- Nepatikslintas depresijos epizodas klinikinis koduotojas turėtų kreiptis į klinicistą dėl paaiškinimų ir labiau specifiškos informacijos pateikimo.

 

Kai „depresija“ yra pagrindinė diagnozė arba gydoma taikant elektrokonvulsinę terapiją (EKT), reikėtų klausti klinicisto, ar depresija nėra sunkios formos:

 

F32.- Depresijos epizodas

arba

F33.- Pasikartojantis depresinis sutrikimas

 

Sunki depresija

Kai sunkią depresiją apibūdina tik vienas sunkios depresijos epizodas, suteikiamas F32.- Depresinis epizodas.

 

Kai sunkią depresiją apibūdina daugiau nei vienas sunkios depresijos epizodas, suteikiamas F33.- Pasikartojantis depresinis sutrikimas.

 

0512
ASMENYBĖS YPATUMAI ARBA SUTRIKIMAI

Kai diagnozėje nurodomi asmenybės ypatumai (pvz. paranojiniai), reikia prašyti klinicisto patvirtinti ar nustatyta diagnozė iš tiesų yra sutrikimas ar ypatumas. Jei tai sutrikimas, tada koduoti reikia.

 

Jei diagnozėje yra nurodomi keletas terminų, kuriuos galima klasifikuoti naudojant skirtingus keturženklius kodus iš F60 Specifiniai asmenybės sutrikimai, tai kiekvienas sutrikimas yra koduojamas. Pavyzdžiui B grupės asmenybės sutrikimai siejami su šiais sutrikimais: asocialus, ribinis, histrioninis arba narcisistinis (dažniausiai ribinis ir asocialus asmenybės sutrikimas). Dominuojantis asmenybės sutrikimas koduojamas pirmas kartu su kitais dokumentuotais asmenybės sutrikimais. Kai diagnozėje neidentifikuojamas dominuojantis asmenybės sutrikimas, reikia siekti, kad klinicistas patikslintų.

 

0520
BUVĘ PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI ŠEIMOJE

Z81.- Psichikos ir elgesio sutrikimai šeimoje niekada nepriskiriamas, nes: 

 

0521
HOSPITALIZUOTAS PACIENTAS BE PSICHINĖS LIGOS POŽYMIŲ

Priverstinio tyrimo metu pacientui nenustačius psichinės ligos ar kitos diagnozės, pagrindinė diagnozė turi būti Z04.6 Bendras psichiatrinis ištyrimas valdžios institucijų reikalavimu. Paciento savanoriškas kreipimasis, kai nenustatoma jokių psichinės ligos požymių, koduojamas atitinkamai Z00.4 Bendras psichiatrinis ištyrimas, neklasifikuojamas kitur ir Z71.1 Asmuo su fobiniais skundais, kuriam diagnozė nenustatyta.

 

0525
REABILITACIJA IR DETOKSIKACIJA DĖL MEDŽIAGOS VARTOJIMO

Naudokite kodus, nurodytus bloke [1872] Reabilitacija ir detoksikacija dėl alkoholio ir narkotikų vartojimo atitinkamam gydymui kartu su diagnozės kodu, susijusiu su būkle. Kodai Z50.2 Alkoholikų reabilitacija ir Z50.3 Narkomanų reabilitacija neturėtų būti priskiriami gydymo stacionare metu.

 

0526
MIUNHAUZENO SINDROMAS, PASIREIŠKIANTIS KITŲ ASMENŲ ŽALOJIMU
Apibrėžimas

Miunhauzeno sindromas yra labai sunki lėtinė nesančios ligos pasireiškimo forma; ji apibūdinama tyčiniu fizinių simptomų ar požymių prasimanymu ar išsigalvojimu be išorinių paskatų. Miunhauzeno sindromas, pasireiškiantis kitų asmenų žalojimu, yra toks šio sindromo variantas, kai globėjai (dažniausiai tėvai) tyčia apsimeta ar išsigalvoja fizinių ar psichinių simptomų ar požymių savo globojamam asmeniui (dažniausiai vaikui). Globėjai klastoja istoriją ir gali sužaloti vaiką vaistais ar kitomis medžiagomis arba į šlapimo mėginius pridėti kraujo ar bakterinio užkrato, kad imituotų ligą (Phillips, 2008).

 

Klasifikavimas

Kodo suteikimas Miunhauzeno sindromui (F68.1 Tikslingas somatinių ar psichologinių simptomų arba negalios sukėlimas ar išgalvojimas [dirbtinis sutrikimas] gali būti netinkamas Miunhauzeno sindromo, pasireiškiančio kitų asmenų žalojimu, atveju, nes tai būklė, kuria serga tėvai, bet ne pacientas. Teisingas kodavimas būtų:

T74.1

Fizinė prievarta

Y07.01

Kitas blogas elgesys, tėvai

 

Atitinkamas įvykio vietos kodas (Y92) ir veiklos kodas (U73).

 

0528
ALZHEIMERIO LIGA

Kai dokumentuota yra tiktai „Alzheimerio liga“ vietoj „Alzheimerio demencija“, demencijos komponentas gali būti numanomas, todėl reikia priskirti du kodus G30.- Alzheimerio (Alzheimer) liga ir F00.-* Demencija sergant Alzheimerio (Alzheimer) liga.

 

0530
VAISTŲ PERDOZAVIMAS

Kai hospitalizuojama dėl vaistų perdozavimo ir pacientui to paties gydymo metu skiriamas gydymas dėl susijusios psichiatrinės būklės, perdozavimas turi būti koduojamas kaip pagrindinė diagnozė.

 

0531
INTELEKTO SUTRIKIMAS ARBA NEĮGALUMAS
Intelekto neįgalumas

Klinicistai pataria, kad terminas intelekto negalia būtų vartojamas lygiagrečiai su protiniu atsilikimu ir tokiu būdu, kai šis terminas yra dokumentuotas, turi būti suteiktas atitinkamas kodas iš kategorijos F70F79 Protinis atsilikimas. Turėkite omenyje, kad F79.9 Nepatikslintas protinis atsilikimas, nėra duomenų apie elgesio sutrikimą turėtų būti vartojamas kaip paskutinė priemonė. Reikėtų gauti daugiau informacijos iš gydančio klinicisto siekiant nustatyti sutrikimo laipsnį.

 

Intelekto sutrikimas

Atsižvelgiant į terminą intelekto sutrikimas

0532
PAŽINIMO SUTRIKIMAS

Jei įrašytas pažinimo sutrikimas, klinicistas turi patikslinti sutrikimo laipsnį, t. y. lengvas atminties sutrikimas ar netekimas po organinio smegenų pažeidimo, demencija). Jei patikslinimo gauti nėra galimybės, naudojamas R41.8 Kiti ir nepatikslinti simptomai ir požymiai, susiję su atpažinimu ir supratimu.

 

F06.7 Lengvas kognityvinis sutrikimas suteikiamas tik tuo atveju, jei pagrindžiantys diagnozę terminai yra dokumentuoti.

 

0533
ELEKTROKONVULSINĖ TERAPIJA (EKT)

KLASIFIKAVIMAS

Elektrokonvulsinė terapija (EKT) – tai procedūra dažniausiai atliekama taikant bendrąją anesteziją. EKT procedūros koduose yra nurodytas atliktų procedūrų skaičiaus nuo 1 iki ≥ 99 EKT procedūrų, pavyzdžiui:

93341-01 [1907]

Elektrokonvulsinė terapija [EKT], 1 gydymo procedūra

93341-45 [1907]

Elektrokonvulsinė terapija [EKT], 45 gydymo procedūros

93341-98 [1907]

Elektrokonvulsinė terapija [EKT], 98 gydymo procedūros

93341-99 [1907]

Elektrokonvulsinė terapija [EKT], ≥ 99 gydymo procedūros

 

Gydymo epizodo metu turi būti nurodytas atitinkams kodas, nurodantis atliktų procedūrų skaičių.

 

ACS 0031 Anestezija koduotojams nurodo priskirti vieną anestezijos kodą kiekvienam apsilankymui operacinėje, t. y. anestezijos kodai yra nurodomi tiek kartų, kiek ji atliekama. Todėl pacientui atlikus 6 EKT procedūras, kurių kiekviena buvo atlikta su bendrąja intravenine anestezija, taikomi žemiau nurodyti kodai: 

PAVYZDYS:

Pacientui vieno gydymo epizodo metu buvo atliktos 6 EKT procedūros. Kiekvienos procedūros metu buvo taikoma intraveninė bendroji nejautra:

Kodai:

93341-06 [1907]

Elektrokonvulsinė terapija[EKT], 6 gydymo procedūros

92514-99 [1910]

Bendroji anestezija, ASA 99

92514-99 [1910]

Bendroji anestezija, ASA 99

92514-99 [1910]

Bendroji anestezija, ASA 99

92514-99 [1910]

Bendroji anestezija, ASA 99

92514-99 [1910]

Bendroji anestezija, ASA 99

92514-99 [1910]

Bendroji anestezija, ASA 99