Terminas „sutrikimas dėl vartojimo“ gali būti naudojamas nusakyti bet kuriam iš žemiau nurodytų vartojimo sutrikimų:
Blokui F10–F19 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priskiriami kodai turi ketvirtą skaitmenį, kuris patikslina paciento klinikinę būklę.
Atkreipkite dėmesį, kad ne visi keturženkliai kodai yra taikomi visoms medžiagoms. Suteikdamas ketvirtą skaitmenį, klinikinis koduotojas turi remtis medicinine dokumentacija.
Žemiau nurodyti apibrėžimai iš TLK-10-AM ir PSO TLK-10 Psichikos ir elgesio sutrikimų klasifikacija – Klinikiniai aprašymai ir diagnostinės gairės (1992) yra pateikiami, kad padėtų geriau suprasti šias būkles:
Ūminis apsinuodijimas
„Būklė atsiradusi po psichotropinių medžiagų vartojimo, sukelianti sąmonės, pažinimo ir suvokimo sutrikimus, paveikianti elgesį ar kitas psichomotorines funkcijas ir reakcijas. Sutrikimai yra tiesiogiai susiję su ūminiu medžiagos farmakologiniu poveikiu ir praeina laikui bėgant iki visiško pasveikimo, išskyrus atvejus, kai pažeidžiami audiniai ar atsirado kitos komplikacijos.“
Žalingas vartojimas
„Psichotropinių medžiagų vartojimo būdas sukeliantis žalą sveikatai. Žala gali būti fizinė (pvz. hepatitas dėl psichotropinių medžiagų savavališko vartojimo) arba psichinė (pvz. dėl gausaus alkoholio vartojimo atsiradę depresijos epizodai). Žalingas vartojimas neturėtų būti diagnozuojamas, jei nustatytas priklausomybės sindromas, psichikos sutrikimas ar kita specifinio sutrikimo, susijusio su narkotikų ar alkoholio vartojimu, forma tuo pačiu metu ir tai pačiai medžiagai.“
Priklausomybės sindromas
„Tai grupė elgesio, pažinimo ir psichologinių reiškinių atsiradusių reguliariai vartojant medžiagą. Paprastai susiformuoja stiprus potraukis vartoti narkotikus, sunku kontroliuoti jų vartojimą, vartojimas tęsiamas nepaisant žalingų pasekmių, narkotikų vartojimui suteikiama pirmenybė lyginant su kitomis veiklomis ar įsipareigojimais, padidėjusi tolerancija medžiagai ir kartais fizinės abstinencijos būklė.“
Bendrosios klasifikavimo taisyklės
Ūminis apsinuodijimas
„Ūminis apsinuodijimas“ (0) gali būti priskirtas papildomai prie kito keturženklio kodo F10–F19. Pavyzdžiui, asmeniui, turinčiam pastovių problemų, susijusių su alkoholio ir narkotikų vartojimu, tokių kaip žalingas vartojimas (F1-.1), priklausomybės sindromas (F1-.2) ar psichoziniai sutrikimai (F1-.5), gali būti ūminio apsinuodijimo epizodai.
|
1 PAVYZDYS: |
|
Pacientas, kuriam diagnozuotas alkoholinės priklausomybės sindromas, buvo gydytas dėl ūminio apsinuodijimo. Pradžioje suteikiamas ūminio apsinuodijimo kodas (F10.0 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, ūminis apsinuodijimas) su gretutine diagnoze F10.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. |
Jeigu naudojami nespecifiniai terminai, pavyzdžiui, „piktnaudžiavimas“ arba „sutrikimas vartojant“, kaip paskutinę priemonę kodo gale įrašykite ketvirtąjį simbolį „1“.
„Žalingas vartojimas“ iš karto yra numatytas būklėms, kurios klasifikuojamos F1-.2–F1-.9, todėl ketvirtas skaitmuo „1“ negali būti suteikiamas, jei gydymo laikotarpiu yra nustatyta labiau specifiška būklė, susijusi su tos pačios medžiagos vartojimu.
|
2 PAVYZDYS: |
|
Pacientui diagnozuotas su alkoholio vartojimu susijęs pankreatitas. |
|
Kodai: |
|
|
3 PAVYZDYS: |
|
45 metų pacientas buvo hospitalizuotas dėl traukulių. Dėl alkoholinės demencijos gydymo ir gausaus alkoholio vartojimo pacientui reikalinga intensyvi priežiūra. |
|
Kodai: |
|
|
Ketvirtasis skaitmuo „1“ „žalingas vartojimas“ nėra nurodomas, nes yra dokumentuota dar specifiškesnė su alkoholio vartojimu susijusi būklė – alkoholinė demencija. |
Nors abstinencija retai pasitaiko nesant priklausomybės, siekiant išlaikyti kodų taikymo nuoseklumą abstinencijos atvejams, kai nenurodytas priklausomybės sindromas, turėtų būti priskiriamas tik abstinencijos kodas, nes priklausomybės sindromas nėra įrodytas.
Priklausomybės atvejams su abstinencijos sindromu turi būti priskiriami abu kodai – tiek priklausomybės sindromo, tiek abstinencijos, nes abstinencija ne visada yra priklausomybės požymis. Priklausomybė yra sindrominio pobūdžio (grupė reiškinių) ir abstinencija yra tik vienas iš neesminių priklausomybės kriterijų.
Dokumentavimas
Tokie apibūdinimai kaip „geriantis“, „išgeriantis per progas“ ar „daug geriantis“ neturėtų būti koduojami, nes suvartojamo alkoholio kiekio ir jo poveikio asmeniui vertinimas yra subjektyvus ir nurodytas kiekis asmenį gali veikti skirtingai. Taigi, žemiau pateikti kodai turėtų būti suteikti tik tada, kai jų klasifikavimui yra pateikiami dokumentai:
|
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, ūminė intoksikacija |
|
|
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas |
|
|
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas |
|
|
Alkoholio vartojimas |
|
| Buvęs asmeniui sutrikimas dėl alkoholio vartojimo |
Žemiau pateikiami TLK-10-AM kodai, susiję su alkoholio vartojimu:
Y90 Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius alkoholio kiekį kraujyje
Y91 Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius intoksikacijos laipsnį
Y90 Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius alkoholio kiekį kraujyje
Jei medicininiuose įrašuose alkoholio kiekis kraujyje yra dokumentuotas, gali būti suteikiamas kodas Y90, bet su sąlyga, kad atvejis koduojamas kaip apsinuodijimas (F10.0), žalingas vartojimas (F10.1) arba priklausomybės sindromas (F10.2). Dėl šių priežasčių kodas Y90.9 Nepatikslintas alkoholio kiekis kraujyje niekada neturėtų būti suteiktas.
Y91 Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius intoksikacijos laipsnį neturėtų būti naudojamas ligoninėje gydomų pacientų sergamumui koduoti.
Dokumentavimas
Tam tikri dokumentavimo tipai yra aptariami žemiau pagal tai, kur jie turėtų būti klasifikuojami. Svarbu atkreipti dėmesį, kad dokumentacijoje esantys įrašai „naudoja pleistrus“ ar „bando mesti rūkyti“ nėra pakankami, kad atvejis būtų klasifikuojamas kaip priklausomybės sindromas. Priklausomybės sindromas yra apibrėžiamas kaip grupė reiškinių (žr. aukščiau) ir todėl yra svarbu, kad klinikinis sprendimas atvejui suteikti kodą yra pagrįstas įrodymais, o ne visuomenėje vyraujančia nuomone, kad visi rūkantys yra „priklausomi“.
Toliau pateikti kodai turėtų būti priskiriami kaip gretutinės diagnozės visiems atvejams, kuriuose tabako vartojimas yra tinkamai dokumentuotas.
Tabako vartojimas gali būti klasifikuojamas pagal kurį nors vieną iš žemiau nurodytų kodų:
Z86.43 Buvęs asmeniui sutrikimas dėl tabako vartojimo
Šis kodas suteikiamas, jei yra dokumentuota, kad praeityje pacientas yra rūkęs (bet koks kiekis), bet ne paskutinį mėnesį.
|
4 PAVYZDYS: |
|
40 metų pacientas, kuriam diagnozuotas lėtinis bronchitas, rūkė nuo 15 metų, bet prieš tris mėnesius iki hospitalizavimo metė. |
|
Kodai: |
|
Z72.0 Tabako vartojimas, dabartinis
Šis kodas suteikiamas, jei dokumentacijoje yra nurodyta, kad:
1. Pacientas rūkė tabaką per paskutinį mėnesį (bet koks kiekis).
2. Yra dokumentuota apie tabako „pavojingą vartojimą“. Pavojingas vartojimas yra apibrėžiamas kaip medžiagos vartojimas, kuris didina žalingų pasekmių atsiradimo riziką vartojančiam asmeniui. Priešingai žalingam vartojimui, pavojingas vartojimas nurodo vartojimą, kuris yra reikšmingas visuomenės sveikatai, nors individualiam vartotojui dabartiniu metu dar nepasireiškė jokie sutrikimai.
Z72.0 apima dokumentaciją, kurioje nurodyta „rūkantis“, „naudoja pleistrus“, „bando mesti“. Šis kodas priskiriamas tik tada, kai trūksta informacijos priskirti F17.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant tabaką, priklausomybės sindromas ar F17.1 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, žalingas vartojimas.
|
5 PAVYZDYS: |
|
40 metų amžiaus daug metų rūkančiam pacientui buvo diagnozuotas riešo kanalo tunelinis sindromas. |
|
Kodai: |
|
F17.1 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, žalingas vartojimas
Šis kodas suteikiamas, jei klinicistas aiškiai dokumentavo ryšį tarp konkrečios būklės (-ių) ir rūkymo (net jei pacientas metė rūkyti).
Dokumentuose gali būti įvardintos būklės, kurios apibūdintos kaip „susiję su tabako vartojimu“, taip nurodant, kad medžiagos vartojimas yra fizinės ar psichologinės žalos priežastis ar ženkliai prisidėjo prie tos žalos atsiradimo.
Jei yra dokumentuotas priklausomybės nuo tabako sindromas, šis kodas neturėtų būti priskiriamas.
|
6 PAVYZDYS: |
|
65 metų pacientas rūkė nuo 15 metų po 40 cigarečių per dieną, metė 51 metų amžiaus. Dokumentuota pagrindinė diagnozė yra emfizema/rūkalius. |
|
Kodai: |
|
||||||
| 7 PAVYZDYS: | ||
| 29 metų pacientui su rūkymu susijęs lėtinis bronchitas. | ||
| Kodai: | J42 | Nepatikslintas lėtinis bronchitas |
| F17.1 | Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, žalingas vartojimas | |
|
Z72.0 neturėtų būti suteikiamas |
||
F17.2 Priklausomybės nuo tabako sindromas
Šis kodas suteikiamas, jei pacientui yra diagnozuotas priklausomybės nuo tabako sindromas.
|
8 PAVYZDYS: |
|
Pacientas buvo hospitalizuotas dėl lėtinės kvėpavimo takų obstrukcijos ir kairės kojos varikozinių venų gydymo. Pacientui yra diagnozuotas priklausomybės nuo tabako sindromas ir jis nerūkė paskutinę savaitę. Priklausomybę pagrindžia dabartinė abstinencinė būklė – stiprus noras toliau rūkyti ir rūkymas per paskutinius 6 mėnesius nepaisant perspėjimų, kad rūkymas žalingas sveikatai. |
|
Kodai: |
|
Suteikite O99.3 Psichikos sutrikimai ir centrinės nervų sistemos ligos, komplikuojančios nėštumą, gimdymą ir laikotarpį po gimdymo, po kurio seka specifinės psichikos ligos, kodą kaip gretutinę diagnozę. Pastaba: šis kodas neapima depresijos po gimdymo.
Depresija po gimdymo – nespecifinė diagnozė nurodanti bet kokios depresijos atsiradimą per 42 dienas nuo gimdymo (laikotarpis po gimdymo).
„Nuotaikos sutrikimai po gimdymo apima įvairius nuotaikos ir elgesio sutrikimus, kurie atsiranda motinai laikotarpio po gimdymo metu. Šie sutrikimai apima visą spektrą lengvų ir sunkių problemų nuo „baby blues“ iki psichozės. Kažkur per vidurį atsiduria depresija po gimdymo, kuri iš tikrųjų nėra medicininis terminas. Šią depresiją taip pat skirtingai apibūdina įvairūs suinteresuotieji asmenys, dėl ko kartais kyla ginčų. Kai kurie klinicistų pasiūlyti diagnostiniai žymenys yra nurodyti 1 lentelėje. Dėl skirtingo požiūrio nurodytas paplitimo dažnis labai svyruoja.
1 Lentelė: Psichinės sveikatos problemų po gimdymo paplitimas
| PSICHIKOS SUTRIKIMAI PO GIMDYMO | PAPLITIMAS |
| Psichozės | 0,3 % |
|
Depresija po gimdymo (DPG), kuri apima: • nerimą ir depresines neurozes (ar kartu) • sunkią depresiją • lengvą depresiją • distimiją • prisitaikymo sutrikimus • potrauminį streso sutrikimą • asmenybės sutrikimus |
10–40 % |
| „Baby blue“ būsena | 50-80 % |
Reikia atskirti depresiją po gimdymo nuo normalios reakcijos į motinystės išbandymus (Barnett & Fowler 1995).
Jei depresijos tipas yra nurodomas ir gali būti klasifikuojamas pagal psichikos sveikatos skyrių, tai atitinkamam kodui turi būti suteikiama pirmenybė F53.0 Lengvi psichikos ir elgesio sutrikimai laikotarpiu po gimdymo, neklasifikuoti kitur.
Jei depresijai nurodyti yra panaudotas kodas iš kategorijos F32 Depresijos epizodas, kodo penktasis ženklas parodo ar depresija atsirado laikotarpiu po gimdymo.
F53.0 Lengvi psichikos ir elgesio sutrikimai laikotarpiu po gimdymo, neklasifikuoti kitur turėtų būti priskiriamas tik tada, kai depresijos tipas yra nedokumentuotas ir kai depresija neklasifikuojama kitur. Dėl pogimdyminės depresijos, kuri yra dokumentuota kaip prasidėjusi jau praėjus laikotarpiui po gimdymo, reikėtų pasikonsultuoti su klinicistu.
Pastaba prie kategorijos F53 Psichikos ir elgesio sutrikimai laikotarpiu po gimdymo, neklasifikuojami kitur nurodo: „Ši kategorija apima tik tuos psichikos sutrikimus, kurie susiję su laikotarpiu po gimdymo (prasidėję per šešias savaites po gimdymo)…“. Tačiau, jei pogimdyminės depresijos diagnozė yra dokumentuota be papildomų paaiškinimų, kodas F53.0 vis tiek gali būti panaudotas bet kuriam epizodui iki vienerių metų po gimdymo.
A. Gimdymas arba priežiūra po gimdymo
Pastaba: ACHI kodai neįtraukti į šiuos pavyzdžius.
|
1 PAVYZDYS: |
|
Prasidėjus savaiminiam gimdymui esant galvos pirmeigai pacientė pagimdė sveiką naujagimį. Diagnozuota depresija po gimdymo. Išsamesnių šio termino paaiškinimų buvo ieškota, bet nebuvo galimybės gauti. |
|
Kodai: |
|
|
2 PAVYZDYS: |
|
Pacientei bendroje intraveninėje nejautroje buvo atlikta planinė apatinio segmento cezario pjūvio operacija dėl netaisyklingos vaisiaus pirmeigos. Gimė dvyniai. Sekančią savaitę ji pasijuto prislėgta ir daug verkė. Psichiatras diagnozavo melancholiją po gimdymo. |
|
Kodai: |
|
|
3 PAVYZDYS: |
|
36 savaites nėščia pacientė buvo hospitalizuota taikyti lovos režimą ir gydymą antidepresantais dėl sunkios depresijos paūmėjimo. To paties hospitalizavimo metu, 39 nėštumo savaitę, pagimdė gyvą naujagimį (savaiminis gimdymas per makštį). |
|
Kodai: |
|
B. Gydymo epizodai (po gimdymo ir praėjus pogimdyminiam periodui) iki vienerių metų po gimdymo
|
4 PAVYZDYS: |
|
Pacientė buvo hospitalizuota dėl depresijos po gimdymo praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo. Išrašyta po keturių savaičių. Daugiau patikslinimų apie depresijos tipą gauti nepavyko. |
|
Kodas: |
Lengvi psichikos ir elgesio sutrikimai laikotarpiu po gimdymo, neklasifikuojami kitur |
|
5 PAVYZDYS: |
|
Pacientė buvo hospitalizuota praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo dėl depresijos po gimdymo (pirminė diagnozė). Patikslinus diagnozę, nustatyta sunki depresija. Išrašyta po keturių savaičių. |
|
Kodas: |
Sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, atsirandantis postnataliniu periodu |
Prieš suteikiant kodą F32.9- Nepatikslintas depresijos epizodas klinikinis koduotojas turėtų kreiptis į klinicistą dėl paaiškinimų ir labiau specifiškos informacijos pateikimo.
Kai „depresija“ yra pagrindinė diagnozė arba gydoma taikant elektrokonvulsinę terapiją (EKT), reikėtų klausti klinicisto, ar depresija nėra sunkios formos:
F32.- Depresijos epizodas
arba
F33.- Pasikartojantis depresinis sutrikimas
Kai sunkią depresiją apibūdina tik vienas sunkios depresijos epizodas, suteikiamas F32.- Depresinis epizodas.
Kai sunkią depresiją apibūdina daugiau nei vienas sunkios depresijos epizodas, suteikiamas F33.- Pasikartojantis depresinis sutrikimas.
Kai diagnozėje nurodomi asmenybės ypatumai (pvz. paranojiniai), reikia prašyti klinicisto patvirtinti ar nustatyta diagnozė iš tiesų yra sutrikimas ar ypatumas. Jei tai sutrikimas, tada koduoti reikia.
Jei diagnozėje yra nurodomi keletas terminų, kuriuos galima klasifikuoti naudojant skirtingus keturženklius kodus iš F60 Specifiniai asmenybės sutrikimai, tai kiekvienas sutrikimas yra koduojamas. Pavyzdžiui B grupės asmenybės sutrikimai siejami su šiais sutrikimais: asocialus, ribinis, histrioninis arba narcisistinis (dažniausiai ribinis ir asocialus asmenybės sutrikimas). Dominuojantis asmenybės sutrikimas koduojamas pirmas kartu su kitais dokumentuotais asmenybės sutrikimais. Kai diagnozėje neidentifikuojamas dominuojantis asmenybės sutrikimas, reikia siekti, kad klinicistas patikslintų.
Z81.- Psichikos ir elgesio sutrikimai šeimoje niekada nepriskiriamas, nes:
labai sunku išsiaiškinti, ar tokie sutrikimai iš tiesų buvo šeimoje;
psichikos sutrikimų šeimoje kaip diagnozės sudėtinės dalies rašymas prisideda prie psichikos ligų stigmatizavimo;
kai pacientui diagnozuotas ne psichinės kilmės sutrikimas, faktas, kad šeimoje buvo psichikos ligų, neturi jokio ryšio su tuo sutrikimu;
kai pacientui diagnozuotas psichikos sutrikimas, nėra jokios prasmės įrašyti, ar šeimoje kas nors sirgo psichikos ligomis, ar ne;
kai duomenys apie šeimą yra reikalingi psichinės sveikatos moksliniams ar epidemiologiniams tyrimams, tai tinkamesnis būtų tikslingas gilinimasis į konkrečius atvejus, nes įprastai surinkti tokią informaciją gali būti sunku.
Priverstinio tyrimo metu pacientui nenustačius psichinės ligos ar kitos diagnozės, pagrindinė diagnozė turi būti Z04.6 Bendras psichiatrinis ištyrimas valdžios institucijų reikalavimu. Paciento savanoriškas kreipimasis, kai nenustatoma jokių psichinės ligos požymių, koduojamas atitinkamai Z00.4 Bendras psichiatrinis ištyrimas, neklasifikuojamas kitur ir Z71.1 Asmuo su fobiniais skundais, kuriam diagnozė nenustatyta.
Naudokite kodus, nurodytus bloke [1872] Reabilitacija ir detoksikacija dėl alkoholio ir narkotikų vartojimo atitinkamam gydymui kartu su diagnozės kodu, susijusiu su būkle. Kodai Z50.2 Alkoholio vartotojų reabilitacija ir Z50.3 Narkotikų vartotojų reabilitacija neturėtų būti priskiriami gydymo stacionare metu.
Miunhauzeno sindromas yra labai sunki lėtinė nesančios ligos pasireiškimo forma; ji apibūdinama tyčiniu fizinių simptomų ar požymių prasimanymu ar išsigalvojimu be išorinių paskatų. Miunhauzeno sindromas, pasireiškiantis kitų asmenų žalojimu, yra toks šio sindromo variantas, kai globėjai (dažniausiai tėvai) tyčia apsimeta ar išsigalvoja fizinių ar psichinių simptomų ar požymių savo globojamam asmeniui (dažniausiai vaikui). Globėjai klastoja istoriją ir gali sužaloti vaiką vaistais ar kitomis medžiagomis arba į šlapimo mėginius pridėti kraujo ar bakterinio užkrato, kad imituotų ligą (Phillips, 2008).
Kodo suteikimas Miunhauzeno sindromui (F68.1 Tikslingas somatinių ar psichologinių simptomų arba negalios sukėlimas ar išgalvojimas [dirbtinis sutrikimas] gali būti netinkamas Miunhauzeno sindromo, pasireiškiančio kitų asmenų žalojimu, atveju, nes tai būklė, kuria serga tėvai, bet ne pacientas. Teisingas kodavimas būtų:
|
Fizinė prievarta |
|
|
Kitas blogas elgesys, tėvai |
Atitinkamas įvykio vietos kodas (Y92) ir veiklos kodas (U73).
Kai hospitalizuojama dėl vaistų perdozavimo ir pacientui to paties gydymo metu skiriamas gydymas dėl susijusios psichiatrinės būklės, perdozavimas turi būti koduojamas kaip pagrindinė diagnozė.
Klinicistai pataria, kad terminas intelekto negalia būtų vartojamas lygiagrečiai su protiniu atsilikimu ir tokiu būdu, kai šis terminas yra dokumentuotas, turi būti suteiktas atitinkamas kodas iš kategorijos F70–F79 Protinis atsilikimas. Turėkite omenyje, kad F79.9 Nepatikslintas protinis atsilikimas, nėra duomenų apie elgesio sutrikimą turėtų būti vartojamas kaip paskutinė priemonė. Reikėtų gauti daugiau informacijos iš gydančio klinicisto siekiant nustatyti sutrikimo laipsnį.
Atsižvelgiant į terminą intelekto sutrikimas:
Jei būklė yra įgimta, tai gali būti suteiktas kodas iš kategorijos F70–F79 Protinis atsilikimas (reikia pasistengti gauti informacijos apie sutrikimo laipsnį iš gydančio klinicisto).
Jei būklė yra įgyta, iš klinicisto prašykite labiau apibrėžtos diagnozės (pvz. demencija).
Jei įrašytas pažinimo sutrikimas, klinicistas turi patikslinti sutrikimo laipsnį, t. y. lengvas atminties sutrikimas ar netekimas po organinio smegenų pažeidimo, demencija). Jei patikslinimo gauti nėra galimybės, naudojamas R41.8 Kiti ir nepatikslinti simptomai ir požymiai, susiję su atpažinimu ir supratimu.
F06.7 Lengvas kognityvinis sutrikimas suteikiamas tik tuo atveju, jei pagrindžiantys diagnozę terminai yra dokumentuoti.
Elektrokonvulsinė terapija (EKT) – tai procedūra dažniausiai atliekama taikant bendrąją anesteziją. EKT procedūros koduose yra nurodytas atliktų procedūrų skaičiaus nuo 1 iki ≥ 99 EKT procedūrų, pavyzdžiui:
|
Elektrokonvulsinė terapija [EKT], 1 gydymo procedūra |
|
|
Elektrokonvulsinė terapija [EKT], 45 gydymo procedūros |
|
|
Elektrokonvulsinė terapija [EKT], 98 gydymo procedūros |
|
|
Elektrokonvulsinė terapija [EKT], ≥ 99 gydymo procedūros |
Gydymo epizodo metu turi būti nurodytas atitinkams kodas, nurodantis atliktų procedūrų skaičių.
ACS 0031 Anestezija koduotojams nurodo priskirti vieną anestezijos kodą kiekvienam apsilankymui operacinėje, t. y. anestezijos kodai yra nurodomi tiek kartų, kiek ji atliekama. Todėl pacientui atlikus 6 EKT procedūras, kurių kiekviena buvo atlikta su bendrąja intravenine anestezija, taikomi žemiau nurodyti kodai:
|
PAVYZDYS: |
|
Pacientui vieno gydymo epizodo metu buvo atliktos 6 EKT procedūros. Kiekvienos procedūros metu buvo taikoma intraveninė bendroji nejautra: |
|
Kodai: |
|