© Visos teisės saugomos. Australijos Sandrauga, 2008, šeštasis leidimas.

 Australijos kodavimo standartas taikomas

 Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo Australijos modifikacijai (TLK-10-AM) – Sisteminiam ligų sąrašui ir abėcėlinei ligų rodyklei. 

Australijos medicininių intervencijų klasifikacijai (ACHI) – Sisteminiam ligų sąrašui ir abėcėlinei ligų rodyklei.

 TLK-10-AM yra grindžiama Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos dešimtąja redakcija (TLK-10), antruoju leidimu. © Visos teisės saugomos. Pasaulio sveikatos organizacija, 2004 m. Pakeitimai atlikti gavus Australijos vyriausybės leidimą pažymėti ⊗.

 Išleido Sidnėjaus universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Nacionalinis medicininės klasifikacijos centras, NSW 1825, Australija. 

Paruošta spaudai Australijoje pagal “NCCH Publications Division”.

 Rengiant šį leidinį stengtasi kiek įmanoma geriau užtikrinti pateikiamos informacijos tikslumą, tačiau Nacionalinis medicininės klasifikacijos centras ir jo personalas negarantuoja, kad šioje knygoje nėra klaidų, ir neatsako už galimus padarinius ja naudojantis.

Šis leidinys saugomas autoriaus teisių. Jis gali būti atnaujinamas visas ar dalimis mokslo tyrimo arba mokymo tikslais su sąlyga, kad bus nurodomas šaltinis, o atnaujintas leidinys nebus naudojamas komerciniais tikslais arba pardavimui. Leidinio atnaujinimui kitais tikslais būtina gauti raštišką leidimą iš Nacionalinio medicinės klasifikacijos centro (National Centre for Classification in Health (Sydney), PO Box 170, Lidcombe, NSW 1825 Australia).

 

Korespondenciją redaktoriams siųskite adresu:	Šio dokumento naudotojai gali prisidėti prie leidinio redagavimo siųsdami savo pastabas ir atsiliepimus adresu:
Publications Manager National Centre for Classification in Health (Sydney) PO Box 170 Lidcombe NSW 1825 AUSTRALIA	Classification Support and Development Manager National Centre for Classification in Health (Sydney) PO Box 170 Lidcombe NSW 1825 AUSTRALIA

Leidinį parduoda Sidnėjaus universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Nacionalinis medicininės klasifikacijos centras.

Leidybinio katalogavimo įrašas.

 Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas, Australijos modifikacija (TLK-10-AM), Australijos medicininių intervencijų klasifikacija (ACHI) ir Australijos kodavimo standartai (ACS).

 Turinys: TLK-10-AM Sisteminis ligų sąrašas – TLK-10-AM Abėcėlinė ligų rodyklė – ACHI Sisteminis intervencijų sąrašas – ACHI Abėcėlinė intervencijų rodyklė – Australijos kodavimo standartai.

 Šeštasis leidimas

Bibliografija

Su rodyklėmis

 ISBN  978-1-74210-016-6   TLK-10-AM Sisteminis ligų sąrašas

ISBN  978-1-74210-017-3   TLK-10-AM Abėcėlinė ligų rodyklė

ISBN  978-1-74210-018-0   ACHI Sisteminis intervencijų sąrašas

ISBN  978-1-74210-019-7   ACHI Abėcėlinė intervencijų rodyklė

ISBN  978-1-74210-020-3   ACS Australijos kodavimo standartai

ISBN  978-1-74210-014-2   Visų tomų komplektas

ISBN  978-1-74210-015-9   TLK-10-AM /ACHI/ACS (elektroninis visų tomų komplektas)

 1. Nozologija                          2. Chirurgija - Klasifikacija.

616.0012

(Dokumento kalba netvarkyta)

PADĖKA

 

Sidnėjaus universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Nacionalinį medicininės klasifikacijos centrą (Sidnėjus)remia „Casemix“ programa, Australijos Vyriausybės sveikatos ir senėjimo departamentas. Nacionalinį medicininės klasifikacijos centrą (Brisbanas), Visuomenės sveikatos mokyklą ir Kvinslendo Technologijos universitetą remia „Casemix“ programa, Australijos sveikatos ir gerovės institutas, Australijos Statistikos biuras ir Kvinslendo technologijos universitetas.

Australijos kodavimo standartus parengė Sidnėjaus Universiteto Nacionalinis medicininės klasifikacijos centras (Sidnėjus) (angl. National centre for clasifikaction in Health, NCCH). Nacionalinis medicininės klasifikacijos centras dėkoja praktikuojantiems klinikiniams koduotojams ir klinicistams, klinicistų grupėms ir Kodavimo standartų patariamajam komitetui (angl. Coding Standards Advisory Committee, CSAC) daugiausiai prisidėjusiems kuriant šią knygą . Nacionalinis medicininės klasifikacijos centras dėkoja Australijos Klinikiniam „Casemix“ komitetui (angl. Clinical Casemix committeeof Australia, CCCA) ir Ūminio gydymo vystymo padaliniui, Sveikatos ir senėjimo departamentui, už paramą rengiant Klinikinę klasifikaciją ir Kodavimo grupes (angl. Clinical Classification and Coding Groups, CCCG), padedančias kurti šiuos standartus.

SANTRUMPOS

 

ACHI	Australijos medicininių intervencijų klasifikacija
ACS	Australijos kodavimo standartas (-ai)
AIDS	Įgytas imunodeficito sindromas
AIKD	Automatinis implantuojamas kardioverteris defibriliatorius
AIV	Apvaisinimas in vitro
ASA	Amerikos anesteziologų asociacija
AR-DRG	Australijos ištobulintos giminingų diagnozių grupės
AV	Atrioventrikulinis
AVF	Arterioveninė fistulė
AVŠ	Arterioveninis šuntas
AZT	Azidotimidinas (zidovudinas)
BiPAP	Dviejų lygių teigiamo kvėpavimo takų slėgio ventiliacija
BKA	Buko kampo arterija
CMV	Citomegalo virusas
CNPV	Nenutrūkstama neigiamo slėgio ventiliacija
CNS	Centrinė nervų sistema
CPAP	Nenutrūkstama teigiamo kvėpavimo takų slėgio ventiliacija
CSS	Cerebrospinalinis skystis
DES	Dietilstilbestrolio sindromas
DKA	Dirbtinė kraujo apytaka
DNR	Deoksiribonukleino rūgštis
DPV	Dirbtinė plaučių ventiliacija
DRG	Giminingų diagnozių grupės
DTL	Didelio tankio lipoproteinas
DVA	Dešinioji vainikinė arterija
DVKA	Dešinioji vidinė krūtinės arterija
EEG	Elektroencefalografija
EFT	Elektrofiziologinis tyrimas
EGDS	Ezofagogastroduodenoskopija
EKG	Elektrokardiografija
EKMO	Ekstrakorporinė membraninė oksigenacija
EKT	Elektrokonvulsinė terapija
EKS	Elektrokardiostimuliatoriai
EMG	Elektromiografija
ERCP	Endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija
ETV	Endotrachėjinis vamzdelis
GFG	Glomerulų filtracijos greitis
GTT	Gliukozės toleravimo testas
HAV	Hepatito A virusas
HBV	Hepatito B virusas
HCV	Hepatito C virusas
HDV	Hepatito D virusas
HEV	Hepatito E virusas
HIE	Hipoksinė išeminė encefalopatija
IgG, IgM, IgA	Imunoglobulinas G, imunoglobulinas M, imunoglobulinas A
IKD	Implantuojamas kardioverteris defibriliatorius
IMV	Intermituojanti būtinoji ventiliacija
INR	Tarptautinis sunormintas santykis
IPPB	Intermituojantis teigiamo slėgio kvėpavimas
IPPV	Intermituojanti teigiamo slėgio ventiliacija
IŠL	Išeminė širdies liga
KJA	Kairioji juosiančioji arterija
KMI	Kūno masės indeksas
KPNA	Kairioji priekinė nusileidžiančoji arterija
KPP	Kūno paviršiaus plotas
KSHV	Kapoši sarkomos herpes virusas
KT	Kompiuterinė tomografija
KTG	Kardiotokografija
KVKA	Kairioji vidinė krūtinės arterija
KVA	Kairioji vainikinė arterija
KPNA	Kairioji priekinė nusileidžiančioji arterija
L-dopa	Levodopa
LINAC	Linijinis akceleratorius
LOPL	Lėtinė obstrukcinė plaučių liga
MALT	Su gleivine susijęs limfinis audinys
MELAS	Mitochondrinės encefalopatijos laktatacidozės insultą primenančių epizodų sindromas
MERRF	Miokloninės susivėlusių raudonųjų skaidulų epilepsijos sindromas
MRT	Magnetinio rezonanso tomografija
NIMV	Neinvazinė ventiliacija, naudojant kaukę
NIPV	Neinvazinė slėgio ventiliacija
NIV	Neinvazinė ventiliacija
NEC	Neklasifikuojamas kitur
NOS	(jei) kitaip nenurodyta arba nepatikslinta arba neklasifikuojama kitaip
PGR	Polimerazinė grandininė reakcija
PKA	Paciento kontroliuojama analgezija
PKVT	Poodinės kojos venos transplantatas
PSO	Pasaulio sveikatos organizacija
PTKA	Perkutaninė transliuminalinė koronarinė angioplastika
PTKRA	Perkutaninė transliuminalinė koronarinė rotacinė aterektomija
SA	Sinoatrialinis
SIMV	Sinchroninė intermituojanti būtinoji ventiliacija
SUAS	Sisteminio uždegiminio atsako sindromas
TLK	Tarptautinė statistinė ligų klasifikacija
TLK -O	Tarptautinė onkologinių ligų klasifikacija
TLK -9-CM	Tarptautinės ligų klasifikacijos devintasis leidimas, klinikinė modifikacija
TLK -10	Tarptautinės statistinė ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos dešimtoji redakcija
TLK -10-AM	Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas, Australijos modifikacija
ŪMI	Ūminis miokardo infarktas
UNA	Užpakalinė nusileidžiančioji arterija
VAŠ	Vainikinės arterijos šuntai
ŽIV	Žmogaus imunodeficito virusas
ŽPV	Žmogaus papilomos virusas

ĮVADAS

 

Australijos Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo Australijos modifikacijos (TLK-10-AM) ir Australijos medicininių intervencijų klasifikacijos (ACHI)  kodavimo standartai  taikomi visose Australijos privačiose ir viešosiose ligoninėse. Šie dokumentai bus reguliariai tvarkomi ir pakartotinai leidžiami. Dabartinis Australijos kodavimo standartų tvarkymas, kad šie standartai atitiktų klinikinės praktikos pokyčius, atnaujintus klinikinės klasifikacijos duomenis, Australijoje naudojamų stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų grupių, nustatomų pagal giminingų diagnozių grupes, pasikeitimus ir įvairius stacionaro duomenų vartotojų reikalavimus.

Šių klinikinių kodavimo standartų parengimo pagrindinis tikslas buvo palengvinti kodavimą pagal TLK-10-AM ir ACHI. Kitų stacionaro duomenų naudojimas buvo antraeilis dalykas. Giminingų diagnozių grupių pasiskirstymas, moksliniai tyrimai ir planavimo buvo papildomi tikslai, kurie buvo siekiami tik įvykdžius tikslaus kodavimo pagal TLK-10-AM ir ACHI reikalavimus.

Tam, kad Standartas būtų naudojamas teisingai, šio dokumento naudotojai turi būti apmokyti kaip iš klinikinių įrašų atsirinkti reikiamą informaciją ir naudotis TLK-10-AM ir ACHI. Laikoma, kad koduotojai yra susipažinę su TLK-10-AM ir ACHI bei vadovaujasi jų taisyklėmis.

Koduojant stacionaro sergamumo duomenis, pirminiu šaltiniu turėtų būti ligos istorija. Tikslus kodavimas galimas tik surinkus nuoseklią ir užbaigtą klinikinę informaciją. Manoma, kad kodavimo sprendimai nėra daromi vien tik remiantis ligos istorijos titulinio lapo informacija (arba jo kopija), bet visos ligos istorijos analize, atlikta prieš suteikiant kodą.

Jei klinikinio įrašo nepakanka išsamiai ir tiksliai koduoti, klinikinis koduotojas turėtų gauti daugiau informacijos iš klinicisto. Jei užrašyta diagnozė, kuriai nepakanka patvirtinančios informacijos ligos istorijos pagrindinėje dalyje, prieš suteikiant kodą, gali prireikti pasitarti su klinicistu.

Kartais gali pakakti nuorodos į atitinkamą TLK-10-AM ir ACHI skyrių paaiškinti klinicistui, kaip reikia aprašyti diagnozę ir procedūrą. Jei to nepavyksta atlikti, būtina informuoti ligoninės vadovybę dėl neatitikimo tarp įrašo ligos istorijoje ir gydomo stacionare paciento duomenų.

Už tikslios diagnozės, ypač pagrindinės diagnozės, ir procedūros užrašymą atsako klinicistas, o ne klinikinis koduotojas.

Klinicistas ir klinikinis koduotojas privalo bendradarbiauti, kad būtų išsamiai ir tiksliai dokumentuojama, suteikiami kodai ir pranešama apie diagnozes ir procedūras.  

 

TLK-10-AM IR ACHI APRAŠYMAS

 

Ligų klasifikaciją galima apibrėžti kaip kategorijų sistemą, kuriai priskiriamos nozologinės formos pagal nustatytus kriterijus. TLK-10-AM ir ACHI tikslas yra leisti sistemiškai užrašyti, analizuoti, interpretuoti ir lyginti sergamumo duomenis, gautus iš skirtingų ligoninių, valstijų ir šalių. TLK-10-AM ir ACHI sistemos leidžia diagnozes, procedūras ir sveikatos problemas iš žodžių išversti į ženklų kodą, palengvinant duomenų saugojimą, gavimą ir analizę.

 Pradžioje TLK buvo naudojama mirtingumo priežastims, nurodytoms mirties liudijime, klasifikuoti. Vėliau, ji buvo išplėsta įtraukiant sergamumo diagnozes. Svarbu įsidėmėti, kad nors TLK pradžioje buvo sukurta ligų ir sužalojimų klasifikacijai su oficialia diagnoze, kreipiantis į sveikatos priežiūros paslaugų įstaigas, ne kiekviena problema arba priežastis gali būti skirstoma tokiu būdu. Todėl, TLK pateikiami įvairūs požymiai, simptomai, pakitę rodikliai, nusiskundimai ir socialinės aplinkybės, kurias galima naudoti kaip diagnozę.

 

Pagrindinė TLK-10-AM ligų klasifikacijos struktūra ir principai

 

TLK-10-AM ligų klasifikacijos pagrindas yra trijų ženklų kodas, kuris yra privalomas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tarptautiniuose pranešimuose bei atliekant bendruosius tarptautinius palyginimus. Šis pagrindinis kodų rinkinys buvo išplėstas iki keturių ir penkių ženklų. Todėl galima nustatyti svarbius specifinius nozologinius vienetus, taip pat išliko galimybė pristatyti duomenis plačiose grupėse, leidžiant gauti naudingos ir suprantamos informacijos.

 TLK-10-AM yra įvairiakryptė klasifikacija. Jos struktūra sukurta daugiausia epidemiologinei analizei palengvinti. Ligos suskirstytos į šias grupes: 

• epideminės ligos;
• konstitucinės arba bendrosios ligos;
• vietinės ligos, suskirstytos pagal sritį;
• vystymosi ligos;
• sužalojimai.

Dvi pirmosios ir dvi paskutiniosios grupės sudaro „specialiąsias grupes“. Šios grupės apima būkles, kurias sunku naudoti epidemiologiniam tyrimui. Šiam tyrimui būklės yra išskaidomos, pvz., klasifikuojamos pagal anatominę sritį. Likusi grupė – vietinės ligos, suskirstytos pagal sritį – apima TLK-10-AM skyrius kiekvienai pagrindinei organizmo sistemai.

 Skyrių, apimančių „specialiąsias grupes“ ir „organizmo sistemas“ skirtumai turi praktinės reikšmės suvokiant klasifikacijos struktūrą, kodavimą pagal ją ir interpretuojant jos pagrindu sudarytus statistinius duomenis. Atsiminkite, kad įprastai būklės pirmiausia priskiriamos vienam iš „specialiųjų grupių“ skyrių. Jei abejojate kur priskirti būklę, pirmenybę skirkite „specialiųjų grupių“ skyriams.

 

Sisteminis ligų sąrašas

 

Didžioji sisteminio ligų sąrašo dalis – tai pagrindinių ligų klasifikacija, kurią sudaro 22 skyriai. Pirmasis TLK-10-AM kodo ženklas yra raidė. Kiekviena raidė yra susijusi su tam tikru skyriumi, išskyrus šias raides: D, kuri apima 2 skyrių „Navikai“ ir 3 skyrių „Kraujo ir kraujodaros organų ligos bei tam tikri sutrikimai, susiję su imuniniais mechanizmais“, ir H, kuri naudojama ir 7 skyriuje „Akies ir jos priklausinių ligos“ ir 8 skyriuje „Ausies ir speninės ataugos ligos“. Keturiuose skyriuose (1, 2, 19 ir 20 skyriai) kaip pirmasis kodo ženklas naudojama daugiau nei viena raidė.

 PSO numato, kad U00–U99 kodai bus naudojami laikinai neaiškios etiologijos naujoms ligoms koduoti ir ypatingais tyrimo tikslais. TLK-10-AM U50–U71 kodai naudojami sportinei veiklai, kuri anksčiau buvo priskirta Y93.0 Veikla, užsiimant sportu, klasifikuoti. 

Skyriai ir atitinkamos raidės bei grupių tipai išvardyti žemiau:

Skyrius	Skyriaus pavadinimas	Prieš kodą rašoma raidė	Tipas
1 skyrius	Kai kurios infekcinės ir parazitinės ligos	A, B	Ypatingas
2 skyrius	Navikai	C, D	Ypatingas
3 skyrius	Kraujo ir kraujodaros organų ligos bei tam tikri sutrikimai  susiję su imuniniais mechanizmais	D	Pagal sritį
4 skyrius	Endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos	E	Pagal sritį
5 skyrius	Psichikos ir elgesio sutrikimai	F	Pagal sritį
6 skyrius	Nervų sistemos ligos	G	Pagal sritį
7 skyrius	Akies ir jos priklausinių ligos	H	Pagal sritį
8 skyrius	Ausies, nosies, burnos ir gerklės ligos	H	Pagal sritį
9 skyrius	Kraujotakos sistemos ligos	I	Pagal sritį
10 skyrius	Kvėpavimo sistemos ligos	J	Pagal sritį
11 skyrius	Virškinimo sistemos ligos	K	Pagal sritį
12 skyrius	Odos ir poodžio ligos	L	Pagal sritį
13 skyrius	Jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligos	M	Pagal sritį
14 skyrius	Urogenitalinės sistemos ligos	N	Pagal sritį
15 skyrius	Nėštumas, gimdymas ir laikotarpis po gimdymo	O	Ypatingas
16 skyrius	Tam tikros perinatalinio periodo ligos	P	Ypatingas
17 skyrius	Įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir chromosomų anomalijos	Q	Ypatingas
18 skyrius	Simptomai, požymiai ir nenormalūs klinikiniai bei laboratoriniai radiniai neklasifikuojami kitur	R	Netaikoma
19 skyrius	Traumos, apsinuodijimai ir kiti išorinių priežasčių padariniai	S, T	Ypatingas
20 skyrius	Išorinės sergamumo priežastys	U, V, W, X, Y	Netaikoma
21 skyrius	Sveikatos būklę veikiantys faktoriai ir kontaktai su sveikatos tarnyba	Z	Netaikoma
22 skyrius	Ypatingų tikslų kodai	U	Netaikoma

Skyriai papildomai suskirstyti į vienarūšius trijų ženklų blokus. 1 skyriuje „Kai kurios infekcinės ir parazitinės ligos“ blokų pavadinimai atspindi dvi klasifikacijos ašis – infekciją sukeliančių organizmų perdavimo būdą ir dideles infekciją sukeliančių organizmų grupes. 2 skyriuje „Navikai“ pirmoji ašis yra navikų elgsena. Elgsenoje ašis nustatoma daugiausiai pagal sritį, išskyrus, kai svarbiems morfologiniams tipams pateikiamos trijų ženklų kategorijos (pvz., leukemijos, limfomos, melanomos, mezoteliomos, Kapoši sarkoma). Kategorijų sritis pateikiama skliaustuose po kiekvieno bloko pavadinimo.

 Kiekviename bloke kai kurios triženklės kategorijos nurodo vieną būklę, parinktą pagal jos dažnį, sunkumą arba jautrumą visuomenės sveikatos intervencijoms. Kitos naudojamos ligų grupėms, kurių kai kurios savybės sutampa. Paprastai laikomasi nuostatos, kad „kitas“ būkles reikia klasifikuoti, tokiu būdu leidžiant įtraukti daug įvairių, bet retų būklių, taip pat ir nenurodytas būkles.

 

ACHI procedūrų klasifikacijos pagrindinė struktūra ir principai

 

Australijos medicininių intervencijų klasifikaciją (ACHI) parengė Nacionalinis medicininės klasifikacijos centras ir ji daugiausia remiasi Australijos Sandraugos kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašu (angl. Medicare Benefits schedule, MBS).

 Klasifikacijos pagrindiniai bruožai:

 1.  Procedūrų klasifikacija apima procedūras ir intervencijas, atliktas privačiose ir viešosiose ligoninėse, dienos gydymo centruose ir ambulatorijose. Įtrauktos pagalbinės sveikatos intervencijos, dantų gydymo paslaugos ir ne operacinėje atliktos procedūros.

 2.  Procedūrų klasifikacija grindžiama Australijos Sandraugos kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašu ir ją sudaro septynženklis kodas xxxxx-xx formatu. Paprastai pirmieji penki ženklai reiškia įrašo numerį šiame sąraše. Prie kiekvieno įrašo numerio pridėti du ženklai reiškia individualios procedūros sąvoką (pvz., 36564-00). Papildomi du ženklai taip pat naudojami anestezijos procedūrų koduose pažymėti ASA, nes farmakoterapijoje jie naudojami nurodyti vaistinio preparato tipą.

       Kitoms ACHI intervencijoms, nenurodytoms Australijos sandraugos kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų sąraše, priskirti kodai, pradedant 90000. Pastaba: 97000 kodai naudojami dantų gydymo paslaugoms.

 3.  Procedūrų klasifikacijos struktūra grindžiama daugiau anatomija, nei chirurgijos specializacija. Skyriai yra pavadinti tiksliai pagal PSO TLK-10 skyrių pavadinimus, kad atitiktų ligų klasifikaciją.

 4.  Kai įmanoma, nechirurginės procedūros išvardytos atskirai nuo chirurginių procedūrų.

 5. Šių ašių hierarchinė struktūra:

      •     Pirmasis lygis – anatominės srities ašis;

      •     Antrasis lygis – procedūros tipo ašis;

      •     Trečiasis lygis – bloko ašis.

 6.  Daugelio procedūrų, kurios gali būti panaudotos ne gydymo įstaigose, pvz., visuomeninė sveikatos ir ambulatorinė priežiūra, įtraukimas.

 Daugiau informacijos apie intervencijų klasifikaciją rasite ACHI Sisteminiame ligų sąraše ir Abėcėlinėje rodyklėje.

 

TLK-10-AM, ACHI IR AUSTRALIJOS KODAVIMO STANDARTAI

 

TLK-10-AM ir ACHI kodavimo žinynai Australijoje atnaujinami kas dvejus metus. Australijos kodavimo standartai sukurti naudoti kartu su TLK-10-AM ir ACHI Sisteminio ligų sąrašo ir Abėcėlinės rodyklės tomais.

Visos ligoninės Australijos standartus turėtų atnaujinti kas dvejus metus pagal TLK-10-AM ir ACHI. Naująją versiją reikia pradėti naudoti ne vėliau, kaip iki leidimo metų liepos 1 d.

TLK-10-AM ir ACHI Sisteminiame ligų sąraše šalia tam tikrų kodų yra ženklas ∇, kuris reiškia, kad yra Australijos kodavimo standartai, kurie padeda pritaikyti kodą.

 

KAIP NAUDOTIS ŠIUO DOKUMENTU

 

Šiame dokumente standartai skirstomi pagal sritį ir (arba) sistemą, priklausomai nuo specializacijos, su kuria susijusi diagnozė arba procedūra.

 Pavyzdžiui, gastroenterito standartas yra 11 skyriuje „Virškinimo sistemos ligos“, net jei į standartą įtrauktas A09 kodo „Viduriavimas ir gastroenteritas, kaip manoma, infekcinės kilmės“ svarstymas, kuris atsiranda TLK-10-AM Sisteminio ligų sąrašo 1 skyriuje „Kai kurios infekcinės ir parazitinės ligos“.

 Operacijos ir procedūros taip pat suskirstytos pagal sritį. Pvz., tonzilės aptartos 8 skyriuje „Ausies, nosies, burnos ir gerklės ligos“. Bet kokios procedūros, kurios gali būti atliktos daugelyje sričių, įtrauktos į skyrių „Intervencijos“.

 Procedūra, apimanti gretutines sritis, klasifikuojama viename iš dviejų tinkamų skyrių ir rodyklėje nurodoma pagal pirmąjį skyrių. Pvz., kaukolės pagrindo chirurgija apima ausies, nosies ir gerklės chirurgiją, plastikos chirurgus ir neurochirurgus, bei yra aptarta 6 skyriuje „Nervų sistemos ligos“.

 Terminas „klinicistas“ naudojamas visame dokumente ir nurodo gydantį medicinos specialistą, bet taip pat gali nurodyti kitus klinicistus, pvz., akušeres, slauges ir giminingų sričių medicinos specialistus. Siekiant suteikti kodą, susijusį su tam tikra klinicisto dokumentacija, dokumentuota informacija turi atitikti klinicisto specialybę.

 

 Standartų numeravimo sistema skyriuose

 

Kiekvieną standartą nurodo keturių ženklų ACS numeris. Šiuos numerius sukūrė Nacionalinis medicininės klasifikacijos centras, nes nauji standartai buvo sukurti ir įvesti į centrinę duomenų bazę. Kiekvienam standartui suteikiamas unikalus numeris. Kai standartas pašalinamas, standartas ir jo unikalus numeris lieka duomenų bazėje, leidžiant periodiškai analizuoti kodavimo tvarką.

 Numeriai turi būti naudojami kaip identifikatoriai, jei klinikiniai koduotojai pageidautų susisiekti su Nacionaliniu medicininės klasifikacijos centru dėl tam tikrų standartų.

 

 Abėcėlinė rodyklė

 

Abėcėlinė rodyklė nurodo klinikiniams koduotojams tam tikrus standarto numerius ir puslapį, kuriame jie pateikiami šiame tome.