Perinatalinis periodas apibūdinamas taip:
„Perinatalinis periodas prasideda nuo pilnos 22 nėštumo savaitės (154 dienų), o pasibaigia 28 dieną po gimimo.“
(Sveikatos duomenų standartų komitetas (2006), Nacionalinis sveikatos duomenų žodynas, 13 leidimas, Australijos sveikatos ir gerovės institutas).
TLK-10-AM 16 skyriaus Tam tikros perinatalinio laikotarpio būklės kodai taikomi būklėms, atsiradusioms perinataliniu laikotarpiu, net jei vaikas mirė ar susirgimas pasireiškė vėliau.
Per anksti gimusio naujagimio gimimo epizodo pagrindinė diagnozė dažniausiai bus arba P07.2- Ypač nesusiformavęs naujagimis arba P07.3- Kitas per anksti gimęs naujagimis.
|
1 PAVYZDYS: |
|
Per anksti gimęs moteriškos lyties naujagimis (gimęs 33 savaitę; svoris – 1300 g) buvo perkeltas į specialios slaugos skyrių dėl intrauterinio augimo sulėtėjimo, geltos ir hipoglikemijos. 24 valandas naujagimis buvo gydomas fototerapija, intraveninėmis dekstrozės injekcijomis ir dažnu maitinimu per burną. |
|
Kodai: |
|
TLK-10-AM 16 skyriaus Tam tikros perinatalinio laikotarpio būklės kodai:
vis dar taikomi > 28 dienų amžiaus kūdikiams, esantiems dar gimimo epizode ir
vis dar taikomi > 28 dienų amžiaus kūdikiams, išrašytiems ir vėliau pakartotinai hospitalizuotiems dėl būklės, kuri pagal turimą dokumentaciją prasidėjo perinatalinio periodo metu.
|
2 PAVYZDYS: |
|
Per anksti gimęs naujagimis (gimęs 27 savaitę; svoris – 700 g) 30 dienų amžiaus buvo perkeltas iš kitos ligoninės geltai, susijusiai su priešlaikiniu gimdymu, gydyti ir dėl mažo svorio. Hospitalizacijos metu 24 valandas kūdikis buvo gydomas fototerapija ir papildomai maitinamas. |
|
Kodai: |
|
|
3 PAVYZDYS: |
|
40 dienų amžiaus moteriškos lyties kūdikis pakartotinai hospitalizuotas dėl motinos pieno sukeltos geltos. Bilirubino koncentracija buvo >18 mg/dl, todėl reikėjo 24 valandų trukmės fototerapijos, kad bilirubino koncentracija grįžtų į normą. |
|
Kodai: |
|
Daugelis perinataliniu periodu atsiradusių būklių išnyksta savaime. Tačiau kai kurios gali likti visam gyvenimui ir joms reikia priskirti šiame skyriuje esančius kodus, neatsižvelgiant į paciento amžių.
|
4 PAVYZDYS: |
|
Makšties šviesių ląstelių adenokarcinoma dėl DES (dietilstilbestrolio) intrauterininio poveikio. Pacientė šiuo metu yra 25 metų amžiaus. |
|
Kodai: |
|
Taip pat svarbu įsidėmėti, kad kai kurios galinčios pasireikšti perinatalinio laikotarpio metu būklės, pvz., bronchiolitas, 16 skyriuje neskirstomos. Gimimo epizodo metu pasireiškus tokiai būklei, priimta, kad jai bus suteikiamas kodas, esantis kituose TLK-10-AM skyriuose, be 16 skyriaus kodo.
|
5 PAVYZDYS: |
|
Vyriškos lyties kūdikis, gimęs 39 savaitę, 2 dieną hospitalizuotas į specialios slaugos skyrių dėl kosulio, švokštimo ir dusulio. Kūdikiui diagnozuotas bronchiolitas ir 24 valandas jis buvo gydomas deguonies terapija ir ilgiau nei 24 valandas maitinamas per zondą kas 3 valandas. |
|
Kodai: |
|
Diabetu sergančių motinų naujagimiams kartais pasireiškia laikinas gliukozės koncentracijos kraujyje padidėjimas, kuris dažniausiai susijęs su motinos būkle. Šios diagnozės kodą P70.1 Motinos, sergančios diabetu, kūdikio sindromas arba P70.0 Motinos, sergančios nėščiųjų diabetu, kūdikio sindromas, turėtų patvirtinti laboratorinių tyrimų radiniai ir paaiškinti klinicistas (taip pat žr. ACS 0401 Cukrinis diabetas ir gliukozės reguliacijos sutrikimas).
Naujagimis – tai gyvas gimęs kūdikis nuo gimimo iki 28 dienų amžiaus.
Neonatalinis periodas apibūdinamas taip:
“…tiksliai keturios savaitės arba 28 dienos, pradedant gimimo dieną (0 diena) ir baigiant 27 dieną. Pvz., kūdikis gimęs spalio 1 d. vadinamas naujagimiu iki keturių savaičių, t. y. iki spalio 28 d. Spalio 29 dieną jis jau nevadinamas naujagimiu.“
(Sveikatos duomenų standartų komitetas (2006), Nacionalinis sveikatos duomenų žodynas, 13 leidimas, Australijos sveikatos ir gerovės institutas).
1. Kodą iš kategorijos Z38 Gyvi gimę kūdikiai pagal jų gimimo vietas reikia nurodyti kaip pagrindinę diagnozę tik tuo atveju, jei naujagimis visiškai sveikas (įskaitant tuos kūdikius, kuriems atlikta cirkumcizija). Šiai kategorijai priklauso kūdikiai, gimę:
ligoninėje;
ne ligoninėje ir hospitalizuoti netrukus po gimdymo.
|
1 PAVYZDYS: |
|
Naujagimis, gimęs namuose, gimdymas per makštį. |
|
Kodai: |
Vienas kūdikis, gimęs ne ligoninėje |
2. Bet kuri būklė, atsiradusi gimimo epizodo metu, turi būti koduojama prieš kodą Z38 Gyvi gimę kūdikiai pagal jų gimimo vietas.
|
2 PAVYZDYS: |
|
Naujagimis, gimęs ligoninėje, su hipoglikemija, gimdymas per makštį. |
|
Kodai: |
|
3. Kodo iš kategorijos Z38 Gyvi gimę kūdikiai pagal jų gimimo vietas suteikti nereikia, koduojant antrą arba vėlesnį hospitalizavimą.
|
3 PAVYZDYS: |
|
Vyriškos lyties naujagimis perkeltas iš ligoninės A 2 dieną po planinio apatinio segmento cezario pjūvio į ligoninę B dėl kvėpavimo sutrikimo sindromo ir pneumotorakso. |
|
Ligoninės A kodai: |
|
||||||
|
Ligoninės B kodai: |
|
|
4 PAVYZDYS: |
|
Septynių dienų amžiaus naujagimis pakartotinai hospitalizuotas cirkumcizijai. |
|
Kodai: |
|
Sveikam naujagimiui, turinčiam statusą „laukiantis įvaikinimo“, reikia suteikti kodą Z02.8 Kitas ištyrimas dėl administracinių priežasčių.
Kodus iš kategorijų P00–P04 Motinos veiksnių ir nėštumo bei gimdymo komplikacijų poveikis vaisiui ir naujagimiui reikia naudoti, kad būtų nurodyta naujagimio patologija dėl motinos būklės.
Kad galima būtų suteikti vieną iš šių kodų, įraše turi būti dokumentacija apie naujagimio ligas (patologiją) ir pastaba, kad ją sukėlė motinos būklės arba nėštumo, natūralaus arba instrumentinio gimdymo komplikacijos. Todėl visada bus suteikiami du kodai: ligos ir priežasties. Visada pirmiausia suteikite kodą ligai, po jos – priežasties kodą. Todėl kodas iš P00–P04 niekada nebus pagrindinės diagnozės kodu.
Kodai iš P10–P15 Gimdymo trauma nurodo, kad gimdymo metu įvyko trauma ir jai reikia suteikti papildomą kodą iš kategorijos P03 Vaisiaus ir naujagimio patologija dėl kitų gimdymo komplikacijų. Tačiau priežastis ir poveikis turi būti dokumentuoti prieš suteikiant P03.- kodą.
Jei motinos būklė arba natūralaus arba instrumentinio gimdymo komplikacija nepageidaujamo poveikio kūdikiui nesukėlė:
jei dėl motinos veiksnių naujagimiui prireikė daugiau pagalbos, nei įprasta, jai galima suteikti atitinkamą kodą Z76.2 Kito sveiko kūdikio ir vaiko sveikatos stebėjimas ir priežiūra (pvz., stebėjimas po cezario pjūvio) arba Z03.7- Naujagimių stebėjimas ir įvertinimas dėl įtariamų nenustatytų būklių.
Kodų iš P00—P04 naudojimas laiku neribojamas. Pvz., 25 metų amžiaus pacientei, sergančiai makšties šviesių ląstelių adenokarcinoma dėl DES (dietilstilboestrolis) intrauterininio poveikio, galima suteikti naviko kodą, po jo – P04.1 Vaisiaus ir naujagimio patologija dėl kitų motinos vartotų vaistų (taip pat žr. ACS 1605 Perinatalinio periodo ligos).
|
1 PAVYZDYS: |
|
Vienas naujagimis su plaukuotosios galvos dalies sužalojimu (kurį reikia susiūti), atsiradusiu cezario pjūvio metu. |
|
Kodai: |
|
|
2 PAVYZDYS: |
|
Vienas naujagimis, per mažas ir neatitinkantis nėštumo trukmės. Motinai diagnozuota hipertenzija. [Įraše nėra tarpusavio ryšio tarp mažo naujagimio svorio ir motinos hipertenzijos.] |
|
Kodai: |
|
|
3 PAVYZDYS: |
|
Vienas naujagimis, gimęs per cezario pjūvį, hospitalizuotas į specialios slaugos skyrių stebėjimui po cezario pjūvio. [Ligų nedokumentuota.] |
|
Kodai: |
|
Naujagimio staigios (netikėtos) mirties sindromas (angl. Sudden Infant Death Syndrome, SIDS) nurodo kūdikių arba mažų vaikų staigios ir nepaaiškinamos mirties sindromą. Paprastai tai turi būti patologinė diagnozė (t. y. kitos priežastys atmetamos, atlikus išsamų pomirtinį ištyrimą).
Ūminis gyvybei pavojingas įvykis (angl. Acute Life Threatening Event, ALTE) nurodo ūminę pavojingą širdies ir kvėpavimo būklę, kurios metu dažnai reikia taikyti gaivinimą. Jos nėra tiksliai išaiškintos. Ūminis gyvybei pavojingas įvykis yra pasirinktas terminas, kuris anksčiau buvo vadinamas „beveik" naujagimio staigios (netikėtos) mirties sindromas. Ryšys tarp naujagimio staigios (netikėtos) mirties sindromo ir ūminio gyvybei pavojingo įvykio neaiškus.
1. Daugelis naujagimio staigios (netikėtos) mirties sindromo atvejų pasibaigia mirtimi dar iki atvykimo. Vadinasi, hospitalizavimo tikslais paprastai jų koduoti nereikia.
2. Kartais atsitinka taip, kad buvo pradėtos taikyti gaivinimo priemonės, bet vėliau vaikas mirė. Jei pomirtinio ištyrimo rezultatai patvirtina naujagimio staigios (netikėtos) mirties sindromą, suteikite kodą R95 Naujagimio staigios (netikėtos) mirties sindromas.
3. Retai naujagimio staigios (netikėtos) mirties sindromas gali komplikuoti hospitalizavimą dėl kitų priežasčių. Jei pomirtinio ištyrimo rezultatai patvirtina šį sindromą, suteikite kodą R95 Naujagimio staigios (netikėtos) mirties sindromas.
4. Jei, pasireiškus ūminis gyvybei pavojingas įvykis, vėlesnių ištyrimų metu nustatyta predisponuojanti priežastis (įskaitant įvairius neurologinius, virškinimo trakto ir kvėpavimo sutrikimus), reikia koduoti tik predisponuojančią priežastį.
5. Jei, pasireiškus ūminis gyvybei pavojingas įvykis, vėlesnių ištyrimų metu nenustatyta predisponuojanti priežastis, suteikite kodą R95 Naujagimio staigios (netikėtos) mirties sindromas.
Z03.7- Naujagimių stebėjimas ir įvertinimas dėl įtariamų nenustatytų būklių kodai skirti naudoti įrašuose tik retais atvejais naujagimiams, kurie kitomis aplinkybėmis būtų laikomi sveikais, ir kuriems įtariama tyrimo reikalaujančios patologinės būklės rizika, bet po ištyrimo ir stebėjimo nustatyta, kad tolimesnio gydymo arba medicinos pagalbos poreikio nėra (Taip pat žr. ACS 1617 Naujagimio sepsis arba sepsio rizika).
Masyvios aspiracijos sindromas pasireiškia, kai vaisius trumpam įkvepia gimdoje arba gimdymo kanale (svarbiu veiksniu gali būti pernešiojimas) ir į kvėpavimo takus patenka vaisiaus vandenų, makšties arba nosiaryklėje esančių skysčių, kurių visų sudėtyje gali būti mekonijaus. Gali pasireikšti kvėpavimo sutrikimas, padažnėjęs kvėpavimas, švokštimas ir (arba) apnėja. Lengvais atvejais kvėpavimo sutrikimas pasireiškia netrukus po gimimo ir trunka 2–3 dienas. Sunkesniais atvejais kūdikio būklė būna sunki ir jai gydyti būtina taikyti aukšto lygio intensyvios priežiūros priemones. Ši būklė gali būti mirtina.
Gydymas apima visų mekonijaus pėdsakų siurbimą iš burnos ir nosiaryklės tik gimstant galvai, o vėliau – iš trachėjos ir ryklės apžiūrint laringoskopu. Jei būtina, taikoma intubacija ir pakartotinis siurbimas, plaučių ventiliacijos palaikymas ir bendroji intensyvi pagalba. Dažniausia prireiks drėkinto deguonies ir profilaktinio gydymo antibiotikais. Komplikacijoms priklauso pneumotoraksas ir pastovaus spaudimo plaučių ventiliacijos palaikymas.
Kategoriją P24 Naujagimio aspiracijos sindromas reikia naudoti tik „masyvios aspiracijos sindromo“ (P24.9 Naujagimio aspiracijos sindromas, nepatikslintas), „aspiracijos mekonijumi sindromo“ (P24.0 Naujagimio įkvėpimas mekonijaus) atveju ir kt. bei esant sunkiai kvėpavimo takų ligai, kurią nurodo papildomo deguonies tiekimo mažiausiai 24 valandas poreikis.
Būklėms, pvz., „masyvios aspiracijos sindromas“ arba „aspiracijos mekonijumi sindromas“, kurioms reikia papildomo deguonies tiekimo mažiau nei 24 valandas, suteikite kodą P22.1 Praeinanti naujagimio tachipnėja.
Praeinanti naujagimio tachipnėja yra gerai žinomas naujagimio sindromas, kuris prasideda per pirmąsias minutes arba valandas po gimimo. Jam būdinga tachipnėja su nežymiu (jei iš viso yra) kvėpavimo pastangų padidėjimu. Dažnai būna hipoksemija, o atsakas į papildomą deguonį paprastai būna geras. Jei neišnyksta per 24 valandas, ji gali išlikti kelias dienas. Neturi būti nei sepsio, nei širdies ligų įrodymo. Krūtinės rentgenas turėtų parodyti padidėjusį skysčių kiekį tarp plaučių skilčių ir intersticiniame audinyje. Praeinanti naujagimio tachipnėja yra gerybinė būklė be ilgalaikių padarinių.
Jei mekonijus buvo likvore, gali būti sunku suteikti kodą, nes tuomet galima alternatyvi aspiracijos sindromo diagnozė (P24.- Naujagimio aspiracijos sindromas) (žiūrėkite kodo P24.-naudojimo kriterijus pirmiau). Jei deguonies priklausomybė išnyksta per 24 valandas ir netrukus kūdikis perkeliamas į palatą, tuomet vyrauja praeinančios naujagimio tachipnėjos diagnozė (P22.1 Praeinanti naujagimio tachipnėja).
Kodą P22.1 Praeinanti naujagimio tachipnėja reikia suteikti tiems kūdikiams, kurių diagnozė apibūdinama taip:
|
|
}kai papildoma deguonies terapija }reikalinga mažiau nei 24 valandoms |
|
Jei būklė apibūdinama kaip „aspiracijos mekonijumi sindromas“ arba „masyvios aspiracijos sindromas“, ir reikalinga papildoma deguonies terapija mažiau nei 24 valandoms, žiūrėkite „masyvios aspiracijos sindromo“ gaires pirmiau.
Kvėpavimo sutrikimo sindromas arba hialininių membranų liga yra surfaktanto nepakankamumo sinonimai. Juos reikia diagnozuoti, jei naujagimiui:
kvėpavimo sutrikimas tęsiasi iki keturių valandų po gimimo ir
abiejuose plaučiuose yra radiologinių požymių difuzinio retikulogranulinio „matinio stiklo“ vaizdo abiejų plaučių laukuose ir (arba)
įkvėpimo bronchogramos ribos uždengia širdies ribas, ir
liga vystosi su diagnozę atitinkančiais požymiais.
Kvėpavimo sutrikimo sindromą apibūdina:
cianozė arba išreikštas deguonies poreikis ir
tachipnėja (kvėpavimo dažnis > 60 per min.), ir
šonkaulių arba krūtinkaulio įtraukimas, ir
į kriuksėjimą panašus garsas iškvėpiant.
Hialininių membranų ligos natūrali eiga:
progresuojantis būklės pablogėjimas nuo pirmųjų kelių valandų po gimimo iki 36 valandų, ir
pastovi būsena (plateau) nuo 36 iki 60 valandų, ir
išnykimas per 5–7 dienas.
Ligos procesas išlieka identifikuojamas, nors jį įvairiai keičia dirbtinio surfaktanto naudojimas.
Tai gyvybei pavojinga būklė, dažnai reikalaujanti kvėpavimo palaikymo mechanine ventiliacija.
Reikia turėti omeny naujagimio kvėpavimo sutrikimo sindromo kodą (P22.0 Naujagimio kvėpavimo sutrikimo sindromas) klasifikuojant šias būkles:
hialininių membranų liga arba
kvėpavimo sutrikimo sindromas, arba
surfaktanto nepakankamumas.
Terminas „nepatikslintas kvėpavimo sutrikimas“ neturėtų būti koduojamas, nes jis laikomas simptomu, o ne diagnoze. Tolimesnės informacijos dėl tikslios diagnozės reikia kreiptis į klinicistą.
Žemiau išvardyti kodavimo standartai yra susiję su specifinėmis intervencijomis sergančiam naujagimiui. Šie standartai pateiks vertingą duomenų pagrindą, kuris padės pagerinti AR-DRG naujagimio būklių klasifikavimą.
|
Pastaba |
Šioms intervencijoms taip pat reikia suteikti kodą, jei jos naudojamos sergantiems naujagimiams, po 28 dienų vis dar esantiems gimimo epizode, gydyti (žr. ACS 1607 Naujagimis). Bet kuriems atskirtiems ir vėl hospitalizuotiems kūdikiams vis tiek galima suteikti intervencijų, taikytų sergančiam naujagimiui, kodą, jei dokumentacijoje nurodyta, kad intervencijos reikalaujanti būklė prasidėjo perinatalinio laikotarpio metu. |
Enterinei infuzijai (96202-07 [1920] Enterinis farmakologinio preparato įvedimas , maistingoji medžiaga), kitaip vadinamai maitinimu per skrandžio zondą arba maitinimo vamzdelį, kodą reikia suteikti tik tuo atveju, jei gydymo epizodo metu procedūra paskiriama daug kartų (> 1).
Pastaba. Šio kodo negalima suteikti skrandžio plovimo procedūroms.
92044-00 [1889] Kiti deguonies terapijos būdai reikia suteikti tik tais atvejais, kai deguonies terapija (inkubatoriuje, per galvos šalmą, kaukę arba kaniulę) buvo atliekama ilgiau, nei keturias valandas. Deguonies terapijos reikalaujančių diagnozių pavyzdžiai yra „praeinanti tachipnėja“ (P22.1 Praeinanti naujagimio tachipnėja) arba „kiti kvėpavimo sutrikimai po gimimo“ (P22.8 Kitas naujagimio kvėpavimo sutrikimas).
Ventiliacijai (pvz., maišu ir kauke, arba IPPB), paskirtai gelbstint naujagimį jo gimimo metu, kodo suteikti nereikia.
Patikslintą informaciją apie palaikomosios ventiliacijos klasifikavimą rasite ACS 1006 Dirbtinė plaučių ventiliacija
96199-07 [1920] Intraveninis farmakologinio preparato įvedimas, maistingoji medžiaga ir
96199-08 [1920] Intraveninis farmakologinio preparato įvedimas , elektrolitas suteikiami tais atvejais, kai gydant angliavandenių, hidratacijos arba elektrolitų apykaitos sutrikimus skiriami intraveniniai farmakologiniai preparatai. Diagnozių, kurioms gali prireikti parenterinės skysčių terapijos, pavyzdžiai yra „naujagimio hipoglikemija“ (P70.- Praeinantys vaisiui ir naujagimiui būdingi angliavandenių apykaitos sutrikimai) arba „kiti praeinantys naujagimio elektrolitų apykaitos sutrikimai“ (P74.- Kiti praeinantys naujagimio vidaus sekrecijos liaukų ir medžiagų apykaitos sutrikimai).
Pastaba: šių kodų suteikti nereikia, jei šios procedūros yra gelbėjimo priemonių dalis gimimo metu.
Procedūrų kodus antibiotikų ir kitų priešinfekcinių vaistų injekcija reikia suteikti tik tais atvejais, jei jie buvo leidžiami ilgiau nei 24 valandas (žr. bloką [1920] Farmakoterapijos preparatų įvedimas su pratęsimu -02). Diagnozių, kurioms gali prireikti tokio gydymo, pavyzdžiai yra „perinatalinio periodo infekcija“ (P39.8 Kitos patikslintos perinataliniam laikotarpiui būdingos infekcijos) ir „naujagimio sepsis“ (P36.- Naujagimio bakterijų sukeltas sepsis).
Naujagimio fototerapijos kodą reikia suteikti tik tuo atveju, jei nepertraukiama fototerapija (> 12 valandų), atliekama naujagimio geltai gydyti. Procedūros kodas 90677-00 [1611] Kita odos fototerapija,
|
Pastaba. |
Naujagimio geltos kodą reikia suteikti, jei fototerapija atliekama > 12 valandų. |
|
Viso kraujo transfuzija |
|
|
Eritrocitų masės transfuzija |
|
|
Kito serumo įvedimas (įskaitant plazmą arba albuminus) |
|
|
Kraujo tūrį didinančių preparatų įvedimas (įskaitant dekstraną ir kt.) |
Pirmiau paminėtus kodus reikia suteikti, jei procedūros atliktos naujagimiui. (Taip pat žr. ACS 0302 Kraujo transfuzijos.)
Diagnozių, kurioms gali prireikti transfuzijų, pavyzdžiai:
|
Vaisiaus kraujavimas |
Vaisiaus kraujavimas |
|
Įgimta anemija |
|
|
Naujagimio policitemija |
Naujagimio policitemija |
|
Anemija dėl priešlaikinio |
|
gimdymo |
Anemija dėl priešlaikinio gimdymo |
|
|
Šokas |
Šokas, nepatikslintas |
|
|
Hipovolemija |
Naujagimio dehidratacija |
Jei naujagimį reikia slaugyti dėl motinos ligos arba „nesugebėjimo slaugyti“, kodą reikia suteikti tik tais atvejais, jei naujagimis visiškai priklausomas nuo slaugos ir jį būtina slaugyti ilgiau nei 24 valandas (nuosekliai).
Tokiems atvejams gali priklausyti „kūdikis, laukiantis įvaikinimo“ (Z02.8 Kitas ištyrimas dėl administracinių priežasčių) arba motinos mirtis (P01.6 Vaisiaus ir naujagimio patologija dėl motinos mirties).
Šis klinikinis sindromas yra encefalopatijos procesas, kuris seka po reikšmingo perinatalinio hipoksinio išeminio pažeidimo. Encefalopatijos klinikiniai laipsniai:
|
1 laipsnis |
Padidėjęs budrumas, hiperrefleksija, išsiplėtę vyzdžiai, tachikardija, bet nėra traukulių.
|
|
2 laipsnis |
Letargija, miozė, bradikardija, susilpnėję refleksai (pvz., Moro), hipotonija ir traukuliai.
|
|
3 laipsnis |
Stuporas, bejėgiškumas, traukuliai, išnykę Moro ir smegenų kamieno refleksai. |
| 1 laipsnis | Suteikite kodą | P91.6 | Naujagimio hipoksinė išeminė encefalopatija [HIE] |
| 2 laipsnis | Suteikite kodą | P91.6 | Naujagimio hipoksinė išeminė encefalopatija [HIE] |
| + | |||
| Naujagimio traukuliai | |||
| 3 laipsnis | Suteikite kodą |
Naujagimio hipoksinė išeminė encefalopatija [HIE] |
|
| + | |||
| Smegeninės kilmės naujagimio depresija | |||
| + | |||
|
Naujagimio traukuliai |
Jei dokumentuota bet kuri kartu esanti sunki vaisiaus asfiksija, jai reikia suteikti kodą (P21.0 Sunki intranatalinė asfiksija).
Naujagimio sepsį galima apibūdinti kaip invazinę bakterinę infekciją, pasireiškusią per pirmąsias 28 dienas po gimimo. Ankstyva naujagimio sepsio pradžia 50 % atvejų kliniškai pastebima per šešias valandas po gimimo. Didžioji dalis atvejų pasireiškia per 72 valandas po gimimo. Vėlyva naujagimio sepsio pradžia dažniausiai pasireiškia po keturių dienų po gimimo ir jai priklauso hospitalinės (ligoninėje) įgytos infekcijos.
Naujagimių invazinės infekcijos rizikos veiksniai:
priešlaikinis gimdymas;
priešlaikinis vaisiaus vandenų pūslės plyšimas;
motinos infekcijos požymiai;
pavėluotas antrojo, trečiojo ir t. t. vaisiaus gimdymas;
užsitęsęs vaisiaus vandenų pūslės plyšimas;
motina yra B grupės streptokokų infekcijos nešiotoja;
anksčiau gimęs kūdikis su invazine B grupės streptokokų infekcija.
Naujagimių su vienu arba daugiau iš pirmiau išvardytų rizikos veiksnių, kuriems nepasireiškia simptomai, diagnozė gali būti „sepsio rizika“ ir jie gali būti profilaktiškai gydomi antibiotikais arba laikomi ligoninėje vėlesniam stebėjimui.
Naujagimiams su specifine infekcija, pvz., naujagimių sepsis, suteikite atitinkamą diagnozės kodą kartu su susijusios intervencijos kodais (kaip yra ACS 1615 Specifinės intervencijos sergančiam naujagimiui). Galima suteikti papildomą kodą iš kategorijos P00–P04 Motinos veiksnių ir nėštumo bei gimdymo komplikacijų poveikis vaisiui ir naujagimiui, jei infekciją sukėlė motinos būklė.
Naujagimiams su diagnoze „sepsio rizika“ ir nedokumentuota būkle galioja sekančios taisyklės:
Jei naujagimis tik stebimas ir profilaktinis sepsio gydymas nepradėtas, suteikite atitinkamą kodą iš kategorijos Z03 Medicininis stebėjimas ir įvertinimas dėl įtariamų ligų ir būklių.
Jei naujagimiui taikomas profilaktinis gydymas, suteikite atitinkamą kodą iš kategorijos Z03 Medicininis stebėjimas ir įvertinimas dėl įtariamų ligų ir būklių, kartu su atitinkamu kodu iš kategorijos Z29 Kitų profilaktinių priemonių poreikis ir atitinkamą intervencijos kodą (kaip yra ACS 1615 Specifinės intervencijos sergančiam naujagimiui).
Kodai P07.0- Labai maža naujagimio kūno masė ir P07.1- Kita maža naujagimio kūno masė nurodo, kiek naujagimis svėrė gimimo metu, bet ne vėlesnių gydymo epizodų metu.
Kodai P07.2- Ypač nesusiformavęs naujagimis ir P07.3- Kitas per anksti gimęs naujagimis nurodo naujagimių gestacinio periodo trukmę (t. y. vaisiaus buvimo gimdoje trukmę), bet ne kūdikių amžių (arba koks jų amžius savaitėmis).
Naudojant kodus iš kategorijos P07 Sutrikimai dėl trumpo nėštumo ir mažos naujagimio kūno masės, neklasifikuojami kitur vėlesniems epizodams po gimimo epizodo, penktasis ženklas turėtų atitikti naujagimio svorį ir gestacinį amžių gimimo metu.
Kodas mažam gimimo svoriui, esant normaliam gestaciniam amžiui, turi būti suteiktas kūdikio įraše tik tuo atveju, jei šiuos rodiklius dokumentavo gydytojas akušeris ginekologas arba klinicistas, arba akušerė ir jie atitinka gretutinės diagnozės kriterijus. Šio kodo nereikia suteikti visiems laiku gimusiems naujagimiams, kurių gimimo svoris yra mažesnis nei 2500 g.
Šios būklės teisingi kodai yra P05.0 Per maža vaisiaus kūno masė pagal esamą nėštumo trukmę arba P05.1 Per mažas vaisiaus ūgis pagal esamą nėštumo trukmę. Kodai iš P07 Sutrikimai dėl trumpo nėštumo ir mažos naujagimio kūno masės, neklasifikuojami kitur skirti naudoti mažo gimimo svorio per anksti gimusiems naujagimiams.