9 KRAUJOTAKOS SISTEMOS LIGOS

Širdies arba širdies veiklos ir kvėpavimo sustojimas (I46.- Širdies sustojimas) turi būti koduojamas tik tuomet, jei taikytos reanimacijos priemonės, neatsižvelgiant į ligos baigtį.

Galimi kodai:

I46.0	Širdies sustojimas, kai gaivinimas sėkmingas
I46.1	Staigi kardialinė mirtis, jei taip aprašyta
I46.9	Širdies sustojimas, nepatikslintas

 

Širdies sustojimo (I46.- Širdies sustojimas) negalima koduoti kaip pagrindinės diagnozės, jei jį sukėlusi priežastis žinoma.

 

Apibrėžimas

Pacientai, kuriems reikalingi vainikinės arterijos šuntai (VAŠ), serga artimiausių širdžiai vainikinių arterijų šakų pirmine stenozuojančia arba okliuzine aterosklerotine liga. Kai pažeidžiama ir netenkama daugiau, nei 50 % kraujagyslės spindžio, žymiai sumažėjusi vainikinių arterijų kraujotaka sutrikdo miokardo perfuziją (aprūpinimą krauju) šių arterijų aprūpinamoje zonoje. Pagrindinis VAŠ tikslas yra pagerinti vainikinių arterijų kraujotaką į išeminį miokardą, atokiau nuo ženklios stenozės arba okliuzijos taškų. Tai pasiekiama, apeinant pažeidimą ir tiesiogiai aprūpinant nesutrikusia papildoma kraujotaka.

 

VAŠ indikacijos yra prognozės pagerinimas, taikant chirurginį gydymą palyginus su medikamentiniu, ir išeminio skausmo kontrolė (t. y. nekontroliuojama lėtinė krūtinės angina, nekontroliuojama nestabili krūtinės angina arba krūtinės angina po infarkto). Krūtinės anginos tipui reikia suteikti pagrindinės diagnozės kodą, po kurio seka atitinkamas koronarinės širdies ligos kodas (žr. ACS 0940 Išeminė širdies liga).

 

Vainikinę kraujotaką sudaro dvi pagrindinės arterijos – dešinioji ir kairioji vainikinės arterijos. Jos turi kelias šakas. Dešinioji vainikinė arterija (DVA) šakojasi į smailaus kampo dešiniąją ir dešiniąją užpakalinę nusileidžiančiąją arterijas (UNA). Pagrindinė kairioji vainikinė arterija (KVA) šakojasi į kairiąją priekinę nusileidžiančiąją arteriją (KPNA), įstrižinę, pertvarinę, kairiąją juosiančiąją arteriją (KJA), buko kampo arteriją (BKA), užpakalinę nusileidžiančiąją ir užpakalinę lateralinę arterijas. TLK-10-AM dvi pagrindinės arterijos ir jų šakos laikomos vainikinėmis arterijomis.

 

Vainikinių arterijų šuntų tipai

Yra du šuntų, kurie gali būti atliekami, tipai – aortokoronarinės (aorta į vainikinę arteriją) ir vidinės krūtinės arterijos šuntai į vainikinę arteriją.

 

Aortokoronarinė jungtis yra dažniausia. Ja tiekiamas kraujas iš aortos į susiaurėjusią vainikinę arteriją, apeinant okliuzinę kraujagyslės dalį. Tam naudojamas kraujagyslės segmentas, dažniausiai paimtas iš to paties paciento (autologinis transplantatas).

 

Vidinės krūtinės arterijos šuntams į vainikinę arteriją sudaryti dažniausiai naudojama vidinė krūtinės arterija kraujui tiekti iš poraktinės arterijos į okliuzinę vainikinę arteriją. Kartais dešiniosios vidinės krūtinės arterijos (DVKA) abu galai disekuojami, o tai vadinama „laisvuoju“ DVKA transplantatu, ir gali būti naudojami kraujui tiekti iš bet kurios kraujagyslės. Krūtinės arterijos gali būti dokumentuojamos kaip DVKA (angl. RIMA) ir KVKA. (angl. LIMA).

Minimalios angos arba minimaliai invazinė operacija

VAŠ dažniausiai atliekami per sternotomiją. Tačiau, kai kuriems pacientams gali būti atliekama mažiau invazinė operacija. Šie pacientai dažniausiai turės okliuziją, paprastai KPNA, kuri gali būti apeita, naudojant kairiąją vidinę krūtinės arteriją (KVKA). Operacija dažniausiai atliekama nesustabdžius širdies ir nenaudojant dirbtinės kraujo apytakos (DKA) per nedidelę torakotomiją. Dažniausiai atliekama periferinė kateterizacija (o ne centrinė), jei pacientui, atliekant minimaliai invazinę operaciją, naudojama DKA. 

Klasifikavimas

Vainikinės arterijos šuntavimo procedūros kodavimo pagrindas yra vainikinės arterijos transplantatų skaičius ir transplantato medžiagos tipas (pvz., poodinė kojos vena, vidinė krūties arterija arba kita medžiaga). Kraujagyslės paėmimo transplantatui koduoti nebūtina, nes jis jau nurodomas procedūros kode.

 

Operacijos apraše turi būti nurodomas tikslus jungtų kraujagyslių skaičius ir naudoto transplantato medžiagos tipas. Įsidėmėkite, kad „VAŠ x 4“ apibūdinimas gali apimti skirtingus transplantato medžiagos tipus (pvz., buvo įterpti 3 šuntai iš poodinės kojos venos (PKVT) ir šuntas iš kairiosios vidinės krūtinės arterijos (KVKA)). Atliktos procedūros detalės gali būti apibūdinamos, naudojant tokias santrumpas.

 

Šuntams, naudojant vidines krūtinės arterijas, suteikiami kodai iš blokų:

[674]	Vainikinės arterijos šuntavimas – kairiosios vidinės krūtinės arterijos [LIMA] jungtis
[675]	Vainikinės arterijos šuntavimas – dešiniosios vidinės krūtinės arterijos [RIMA] jungtis

 

Laisvasis DVKA transplantatas taip pat priskirtas šiam blokui [675].

 

Šuntams, kai naudojamos kitos nei vidinės krūtinės arterijos jungtys, suteikiami kodai iš blokų:

 

[672]	Vainikinės arterijos šuntavimas – poodinės kojos venos jungtis Didžioji arba mažoji poodinė kojos vena
[673]	Vainikinės arterijos šuntavimas – kitos veninės jungtys Joms gali priklausyti rankos galvinė (v. cephalica) arba karališkoji vena (v. basilica).
[676]	Vainikinės arterijos šuntavimas – stipininės arterijos jungtis Rankos stipininė arterija
[677]	Vainikinės arterijos šuntavimas – epigastrinės arterijos jungtis Jam priklauso skrandžio taukinės ir apatinė epigastrinė arterijos.
[678]	Vainikinės arterijos šuntavimas – kitos arterinės jungtys Gali apimti arterijas, pvz., pomentinę, blužnies, alkūninę ir tarpšonkaulines arterijas.
[679]	Vainikinės arterijos šuntavimas – kitos jungtys Apima „Goretex“ (sintetines) ir eksperimentines karvių arba kitų galvijų arterijas.

 

Gali būti atliekami nuoseklieji (praleidimo) transplantatai. Jie apima apeinamojo transplantato vienos dalies naudojimą, bet jungiant jį daugiau nei su viena kraujagysle.

 

1 PAVYZDYS:

Vainikinės arterijos vaskuliarizacija buvo atstatyta keturiais poodinės kojos venos transplantatais; iš aortos į kairiosios vainikinės arterijos įstrižą šaką ir nuosekliuoju būdu į dešiniosios vainikinės arterijos juosiančios šakos buko kampo ir kairiosios vainikinės arterijos priekinę nusileidžiančią šaką. Ši procedūra taip pat gali būti dokumentuota kaip: VAŠx4 PKVT → D1 PKVT → BKA1 → DVA → KPNA

Kodas:

38497-03 [672]

Vainikinės arterijos šuntavimas, naudojant ≥ 4 poodinės kojos venų jungtis

2 PAVYZDYS:

Kairioji vidinė krūtinės arterija buvo nuleista iki KPNA ir buvo naudoti poodinės kojos venos transplantatai kraujui atvesti iš aortos į juosiančios arterijos buko kampo šaką ir į įstrižinę arteriją.

VAŠx3

KVKA →	KPNA
SVG:	Aorta → BKA 1 Aorta → D1
Kodai:	38500-00 [674] Vainikinės arterijos šuntavimas, naudojant 1 LIMA jungtį 38497-01 [672] Vainikinės arterijos šuntavimas, naudojant 2 poodinės kojos venų jungtis

 

Papildomos procedūros, atliktos kartu su VAŠ

Dirbtinė kraujo apytaka (DKA)

DKA yra kraujo nukreipimas iš širdies ir plaučių į išorinį širdies – plaučių aparatą per centrinę arba periferinę kaniulę. Šis aparatas atlieka minėtų organų ventiliacijos ir pumpavimo funkcijas. Kaniulės vieta turi būti dokumentuota ligos istorijoje.

 

Centrinis kaniuliavimas (per aortą, tuščiąją veną arba prieširdį) yra dažnesnis metodas, ypač atliekant VAŠ atviruoju būdu.

 

Suteikite:

38600-00 [642]

Dirbtinė kraujo apytaka, centrinis kaniuliavimas

Periferinis kaniuliavimas gali būti atliktas per šlaunies arteriją arba poraktinę arteriją.

Suteikite:

38603-00 [642]

Dirbtinė kraujo apytaka, periferinis kaniuliavimas

 

Kardioplegija

Širdis apsaugoma ir išlieka asistolijoje, suleidus šalto kardiopleginio skysčio injekciją į aortos šaknį, sukeliant hipoterminį, hiperkaleminį širdies sustojimą. Kardioplegija yra įprasta VAŠ procedūros dalis. Šios dalies koduoti nereikia.

 

Hipotermija

Kardioplegiją papildo vietinis širdies paviršiaus šaldymas, pastoviai ją drėkinant šaltu skysčiu. Kadangi hipotermija yra įprasta VAŠ procedūros dalis, jos dalies koduoti nereikia.

 

Širdies stimuliavimo elektrodai (laikinas širdies stimuliatorius) (laikini elektrodai)

Laikini širdies stimuliavimo elektrodai gali būti uždedami ant prieširdžio ir (arba) skilvelio epikardo paviršiaus ir išvedami per krūtinės ląstos sieną prieš uždarant operacinę žaizdą. Širdies stimuliavimo elektrodai gali būti naudojami po operacijos, kad stimuliuotų širdį, įvykus širdies blokadai arba aritmijai. Kadangi širdies stimuliavimo elektrodų įterpimas yra įprasta VAŠ procedūros dalis, jos daliai procedūros kodo suteikti nereikia. (Taip pat žr. ACS 0936 Širdies stimuliatoriai ir implantuojami defibriliatoriai.)

 

Komplikacijos

VAŠ komplikacijos dažniausiai pasireiškia per pirmąjį mėnesį po operacijos ir gali apimti pooperacinę hipertenziją, širdies aritmijas, kraujavimus ir žaizdų infekcijas (arba krūtinkaulio žaizda arba transplantato paėmimo vietos, pvz., kojos arba rankos). Taip pat gali išsivystyti smegenų kraujotakos sutrikimai.

(Taip pat žr. ACS 1904 Procedūrų komplikacijos ir ACS 0934 Širdies revizija arba pakartotinės operacijos.)

 

VAŠ, atliktas be dirbtinės kraujo apytakos

Šiuo metu kai kuriems pacientams atliekamas VAŠ be dirbtinės kraujo apytakos (DKA). Dažniausiai pacientams reikalingas tik vienas šuntas. Operacija atliekama per sternotomiją, bet naudojamas širdies stabilizatorius, vietoj paciento prijungimo prie dirbtinės kraujo apytakos aparato (siurblio), kad operaciją galima būtų atlikti nesusitraukiant širdžiai. Širdies stabilizatorius sugniaužia širdį, panašiai kaip aštuonkojis, laikydamas ją pakankamai tvirtai, kad galima būtų atlikti operaciją neplakant širdžiai. Šios procedūros turi būti dokumentuotos kaip „VAŠ be DKA“, „VAŠ be šunto“, „VAŠ, padedant širdies stabilizatoriui (arba aštuonkojui)“, „Aštuonkojo VAŠ“ arba „BS (be siurblio) VAŠ“.

 

Jei VAŠ atliktas be DKA, nesuteikite dirbtinės kraujo apytakos kodo.

 

VAŠ pakartotinė („redo“) operacija

Ligos klasifikavimas

VAŠ pakartotinė operacija atlikta praėjus vienam mėnesiui po pradinės operacijos dažniausiai rodys natūralią ligos eigą. Tai yra, greičiau arterijos transplantatas siaurėja arba uždaromas ateromos, nei įvyksta transplantato komplikacijos. Širdies liga arba būklė, kuriai reikalinga pakartotinė operacija, aprašoma kaip pagrindinė diagnozė.

3 PAVYZDYS:

Pacientas hospitalizuotas dėl nestabilios krūtinės anginos, kuri išsivystė praėjus trims metams po atliktos VAŠ procedūros. Širdies kateterizacijos metu rasta koronarinė širdies liga transplantuotose kraujagyslėse (PKVT).

Pagrindinė diagnozė:	I20.0	Nestabilioji krūtinės angina
Gretutinė diagnozė:	I25.12	Aterosklerozinė širdies liga, autologinės apeinamosios jungties pažeidimas

 

Kodai I25.12 Aterosklerozinė širdies liga, autologinės apeinamosios jungties pažeidimas arba I25.13 Aterosklerozinė širdies liga, neautologinės apeinamosios jungties pažeidimas turėtų būti naudojami tik tuomet, kai liga apima buvusius šuntus. Esant šiai aplinkybei, kaip gretutinės diagnozės kodo Z95.1 Aortokoronarinė jungtis suteikti nebūtina.

 

Jei buvę šuntai yra atviri ir gyvybingi, o operacija buvo atlikta norint apeiti ligos pažeistas savąsias kraujagysles, suteikite kodą I25.11 Aterosklerozinė širdies liga, vainikinės arterijos pažeidimas kartu su Z95.1 Aortokoronarinė jungtis.

 

Šunto embolijai arba okliuzijai suteikiamas kodas T82.8 Kitos širdies ir kraujagyslių protezų, implantų ir transplantatų komplikacijos.

 

Operacijų klasifikavimas

Pakartotinės operacijos yra sudėtingesnės ir techniškai sunkesnės nei pradinės širdies operacijos ir todėl joms atlikti reikia žymiai daugiau išteklių. Audinių plokštuma dažniausiai išnykusi, bet yra fibrozė, randėjimas ir daug sąaugų. Kai buvę šuntai vis dar funkcionuoja, būtina elgtis atsargiai, kad nebūtų išjudinta lengvai išjudinama medžiaga, kuri dažniausiai būna šiose kraujagyslėse ir gali embolizuoti kraujagyslę ir sukelti išemiją arba infarktą.

 

Operacijos apraše turėtų būti išsamiai aprašyta pakartotina operacija. Procedūra gali apimti buvusio šunto rekonstrukciją. Rekonstrukcija apima buvusio šunto galo atjungimą arba atskyrimą ir (arba) pakartotiną prisiuvimą. Buvusio šunto rekonstrukcija dažniausiai atliekama kartu su naujaisiais šuntais. Taip pat gali būti atskiriamos sąaugos.

 

* Kai atlikta VAŠ ir buvęs šuntas rekonstruotas, suteikite:

VAŠ kodą (-us) atitinkamai iš blokų [672]–[679] ir

38637-00 [680]

Vainikinės arterijos jungties pakartotinė rekonstrukcinė operacija

Jei atliktas sąaugų atskyrimas, suteikite:

38647-00[644]

Torakalinių sąaugų šalinimas

Jei taikyta DKA, atitinkamai suteikite:

38600-00 [642]	Dirbtinė kraujo apytaka, centrinis kaniuliavimas
38603-00 [642]	Dirbtinė kraujo apytaka, periferinis kaniuliavikas

* Kai atlikta VAŠ ir buvęs apeinamasis transplantatas nerekonstruotas, suteikite:

VAŠ kodą (-us) atitinkamai iš blokų [672]–[679] ir

38640-00 [664]

Pakartotinė operacija po kitos širdies operacijos, neklasifikuojama kitur

Jei atliktas sąaugų atskyrimas, suteikite:

38647-00 [644]

Torakalinių sąaugų šalinimas

Jei atlikta DKA, atitinkamai suteikite:

38600-00 [642]	Dirbtinė kraujo apytaka, centrinis kaniuliavimas
38603-00 [642]	Dirbtinė kraujo apytaka, periferinis kaniuliavimas

Tam tikroms inkstų būklėms:

 

N18.-	Lėtinis inkstų nepakankamumas
N19	Nepatikslintas inkstų nepakankamumas arba
N26	Nepatikslintos kilmės inksto sumažėjimas

 

suteikiami kodai iš kategorijos I12 Hipertenzinė inkstų liga, kai nurodytas priežastinis tarpusavio ryšys (pvz., „dėl hipertenzijos“ arba „hipertenzinis“). Tokiais atvejais suteikite kodą iš kategorijos I12 (taip pat žr. ACS 1438 Lėtinė inkstų liga).

 

Tos pačios inkstų būklės su hipertenzija, bet be nurodyto priežastinio tarpusavio ryšio, koduojamos atskirai. Skirstykite pagal gydymo epizodo aplinkybes.

 

Kairiojo skilvelio funkcijos sutrikimas neturėtų būti priskiriamas pagrindinei diagnozei. Jo kodas yra I51.8 Kitos nepakankamai patikslintos širdies ligos.

 

Kai dokumentuota „plaučių edema“ be išsamesnio sukėlusios priežasties paaiškinimo, suteikite kodą I50.1 Kairiojo skilvelio nepakankamumas.

 

Koduojant hipertenzijos, širdies ir inkstų sutrikimus, svarbu atskirti, ar jie yra susiję ir kaip jie yra susiję. 

• Hipertenzija gali sukelti širdies ir (arba) inkstų ligą.

• Hipertenziją gali sukelti kitos būklės, įskaitant kai kuriuos inkstų sutrikimus.

• Hipertenzija ir širdies bei inkstų liga gali būti nesusijusios, nors jomis sergama tuo pačiu metu.

 

Tam tikros širdies būklės:

I50.-	Širdies nepakankamumas
I51.4	Miokarditas, nepatikslintas
I51.5	Miokardo degeneracija
I51.6	Kardiovaskulinė liga, nepatikslinta
I51.7	Kardiomegalija
I51.8	Kitos nepakankamai patikslintos širdies ligos
I51.9	Širdies liga, nepatikslinta

 

priskiriamos kategorijai I11 Hipertenzinė širdies liga, kai nurodytas priežastinis tarpusavio ryšys (pvz., „dėl hipertenzijos“ arba „hipertenzinis“). Tokiais atvejais suteikite tik kodą iš kategorijos I11.

 

Tos pačios širdies būklės su hipertenzija, bet be nurodyto priežastinio tarpusavio ryšio, koduojamos atskirai. Skirstykite pagal gydymo epizodo aplinkybes.

 

Suteikite kodus iš kombinacijos kategorijos I13 Hipertenzinė širdies ir inkstų liga, kai sergama ir hipertenzine širdies liga (I11) ir hipertenzine inkstų liga (I12). Numatytasis terminas „hipertenzinė“ nurodo, kad tarp šių ligų yra priežastinis tarpusavio ryšys.

 

(Taip pat žr. ACS 1438 Lėtinė inkstų liga).

 

Šiuos kodus suteikite, kai hipertenzija nurodoma kaip „atsiradusi dėl“ arba „antrinė dėl“ kitos būklės, pvz., inkstų arterijos stenozė (I15.0 Renovaskulinė (inkstų kraujagyslių) hipertenzija) arba feochromacitoma (I15.2 Hipertenzija, kurią sukelia endokrininiai sutrikimai).

Taip pat suteikite kodą iš N18.- Lėtinis insktų nepakankamumas, kai suteikti kodai I15.0 Renovaskulinė (inkstų kraujagyslių) hipertenzija arba I15.1 Hipertenzija, kurią sukelia kiti inkstų sutrikimai.

 

Apibrėžimas

Terminai širdies kateterizavimas ir vainikinių arterijų angiograma dažnai naudojami pakaitomis, net kai tai laikoma dviem atskiromis procedūromis. Kai kuriais atvejais koronarinė angiografija atliekama be širdies kateterizavimo.

Vainikinių arterijų angiografija

Vainikinių arterijų angiografija yra miokardo kraujotakos vaizdavimas, suleidžiant kontrastinę medžiagą, dažniausiai atliekant kiekvienos vainikinės arterijos selektyvinę kateterizaciją. Širdies kameros nekateterizuojamos. Kairiosios ir dešiniosios vainikinių arterijų angiografijos negalima painioti su dešiniosios ir kairiosios širdies pusės kateterizavimu.

Širdies kateterizavimas

Širdies kateterizavimas skiriasi nuo vainikinių arterijų angiografijos tuo, kad pirmosios metu kateteris įvedamas į širdies kamerą (skilvelį arba prieširdį).

 

Širdies kateterizavimas atliekamas, norint išmatuoti spaudimą širdies ir kraujagyslių viduje – sekama širdies veikla, paimamas kraujas atliekant kraujo dujų analizę – ir širdies išmetimo frakciją. Bet dažniausia procedūros priežastis – ventrikulografijos atlikimas. Šių tyrimų dokumentavimas rodo, kad buvo atlikta širdies kateterizavimas.

 

Kaip invazinė procedūra širdies kateterizacija atliekama:

• dešiniosios širdies pusės, paprastai per šlaunies veną;

• kairiosios širdies pusės, paprastai punktuojant šlaunies arteriją;

• kaip kombinuota dešiniosios širdies ir kairiosios širdies pusių procedūra. 

Širdies kateterizacija dažniausiai atliekama kartu su koronarine angiografija. 

Klasifikavimas

• Koronarinė angiografija be širdies kateterizacijos, suteikite šį kodą: 

38215-00 [668] Vainikinių arterijų angiografija 

• Koronarinė angiografija su širdies kateterizavimu, suteikite atitinkamą kodą iš bloko [668] Vainikinių arterijų angiografija: 

38218-00 [668] Vainikinių arterijų angiografija ir kairiosios širdies pusės kateterizavimas

38218-01 [668] Vainikinių arterijų angiografija ir dešiniosios širdies pusės kateterizavimas

38218-02 [668] Vainikinių arterijų angiografija ir kairiosios bei dešiniosios širdies pusės kateterizavimas 

• Širdies kateterizavimas be vainikinių arterijų angiografijos, suteikite atitinkamą kodą iš bloko [667] Širdies kateterizavimas: 

38200-00 [667] Dešiniosios širdies pusės kateterizavimas

38203-00 [667] Kairiosios širdies pusės kateterizavimas

38206-00 [667] Dešiniosios ir kairiosios širdies pusės kateterizavimas

 

Taip pat suteikiami papildomi kodai, jei kartu su širdies kateterizavimu ir vainikinių arterijų angiografija atliekama ventrikulografija arba aortografija:

59903-00 [607]	Kairiojo skilvelio ventrikulografija
59903-01 [607]	Dešiniojo skilvelio ventrikulografija
59903-02 [607]	Kairiojo ir dešiniojo skilvelių ventrikulografija
59903-03 [1990]	Aortografija

 

Kai negalima gauti daugiau informacijos apie tai, kurioje širdies pusėje buvo atliktas kateterizavimas, numatyta, kad „kairiosios“ pusės atliekama 10 metų amžiaus ar vyresniems pacientams, o „dešiniosios ir kairiosios“ jaunesniems nei 10 metų pacientams.

 

Pakartotinės operacijos procedūros arba revizija yra sudėtingesnės nei pradinės širdies procedūros ir todėl joms atlikti reikia žymiai daugiau išteklių. Jos dažniausiai atliekamos vožtuvams pakeisti, VAŠ (žr. ACS 0909 Vainikinės arterijos šuntai) ir pediatriniams pacientams, pvz., konduitui pakeisti, sergant įgimta širdies liga. Revizija arba pakartotinės operacijos procedūra gali būti neišvengiama, pavyzdžiui, pasikartojanti paciento krūtinės angina arba pacientas, sergantis širdies nepakankamumu; taip dažniausiai atsitinka dėl to, kad arterijos šunto spindis uždaromas (greičiau natūrali ligos eiga nei šunto komplikacija). Revizija arba pakartotinės operacijos procedūra taip pat gali būti atliekama dėl šunto komplikacijos.

 

Bendrai priimta, kad revizija arba pakartotinės operacijos procedūros, atliktos per vieną mėnesį po pradinės operacijos, dažniausiai nurodo, kad įvyko pradinės procedūros komplikacija. Revizija arba pakartotinės operacijos procedūros, atliktos praėjus daugiau kaip vienam mėnesiui po pradinės operacijos, dažniausiai nurodo natūralią ligos eigą.

1. Pacientams, hospitalizuotiems per vieną mėnesį po pradinės operacijos revizijai arba pakartotinei operacijai dėl pradinės procedūros komplikacijos, turėtų būti nustatyta su komplikacija susijusi pagrindinė diagnozė.

2. Pacientams, hospitalizuotiems praėjus daugiau nei vienam mėnesiui po pradinės operacijos revizijai arba pakartotinei operacijai, nesusijusiai su operacijos komplikacija, turėtų būti nustatyta širdies būklės, dėl kurios reikia atlikti operaciją, pagrindinė diagnozė.

 

Kai ACHI Sisteminiame sąraše nėra specifinio revizijos arba pakartotinės operacijos kodo tam tikrai širdies procedūrai, suteikite procedūrai kodą, po kurio nurodykite 38640-00 [664] Pakartotinė operacija kitos širdies procedūros atveju, neklasifikuojama kitur.

1 PAVYZDYS:

Širdies revizijos procedūros kodų pavyzdžiai:

38637-00 [680]	Vainikinės arterijos jungties pakartotinė rekonstrukcinė operacija
38760-00 [613]	Ekstrakardinio konduito tarp dešiniojo skilvelio ir plaučių arterijos keitimas
38760-01 [613]	Ekstrakardinio konduito tarp kairiojo skilvelio ir aortos keitimas

Apibrėžimai

Širdies laidžioji sistema

Sveikoje širdyje kiekvieną dūžį arba susitraukimą pradeda elektrinis impulsas, atsirandantis sinoatrialiniame (SA) mazge ir perduodamas per širdies laidžiąją sistemą. Impulsas iš SA mazgo plinta prieširdžiais, priversdamas juos susitraukti ir pumpuoti kraują žemyn į skilvelį. Po to impulsas praeina per atrioventrikulinį (AV) mazgą (jungtis tarp prieširdžių ir skilvelių) į skilvelius, priversdamas juos susitraukti ir pumpuoti kraują iš dešiniojo skilvelio į plaučius ir iš kairiojo skilvelio į likusią kūno dalį.

 

Laidžiosios sistemos sutrikimai (pvz., AV blokada) arba SA mazgo liga (žinoma kaip sinusinio mazgo silpnumo sindromas) sukelia nereguliarų arba pernelyg retą širdies ritmą, todėl sumažėja širdies išmetimo tūris. Kitos aritmijos su greitu dažniu taip pat sumažina širdies išstumiamą tūrį, nes skilveliai nesugeba pilnai užsipildyti prieš susitraukdami. Širdies stimuliatoriai dirbtinai stimuliuoja širdį, tokiu būdu koreguodami šiuos ritmo sutrikimus. Implantuojamų širdies defibriliatorių elektriniai šokai sinchronizuoja širdį, jei pasireiškia tachiaritmija (greitas širdies plakimas).

 

Širdies stimuliatoriaus funkcijos

Yra dvi pagrindinės širdies stimuliatoriaus funkcijos: detekcija ir stimuliacija. Šiuolaikiniai elektrokardiostimuliatoriai (EKS) sugeba stebėti (detektuoti) širdies savąją laidžiąją sistemą ir generuoti elektrinį impulsą (stimuliacija) tik tuomet, kai nuosavas ritmas suretėja. Todėl, esant normaliam širdies susitraukimų dažniui, EKS nestimuliuoja. Tačiau, jei EKS pajunta, kad širdis laiku nesusitraukė, tuomet generuojami elektriniai impulsai skatina širdį susitraukti.

 

Implantuojamų kardioverterių defibriliatorių funkcijos

Implantuojami kardioverteriai defibriliatoriai (IKD) žinomi daugeliu sinoniminių pavadinimu, pvz., automatinis defibriliatorius, automatinis implantuojamas kardioverteris defibriliatorius (AIKD) ir implantuojamas kardioverteris. IKD implantuojami kad elektriniu impulsu sinchronizuotų širdį, jei pasireiškia tachiaritmija (greitas širdies plakimas, kaip skilvelinė tachikardija ar skilvelių virpėjimas. IKD reaguoja į greitą širdies plakimą arba kardioversiją (mažos energijos elektrinis šokas) arba defibriliaciją (didelės energijos elektrinis šokas). Naujausi IKD gali būti programuojami ir stimuliuoti širdį – antitachikardinis stimuliavimas (greitam bet ritmiškam širdies plakimui, t. y. skilvelinei tachikardijai, bet ne skilvelių virpėjimui) arba bradikardiniam stimuliavimui (kaip ir įprasti EKS). Taip pat galima nustatyti žemą stimuliavimo dažnį (žemesnį nei paties paciento širdies dažnis), t. y. prietaisui nereikia stimuliuoti.

 

Nuolatiniai stimuliatoriai ir implantuojamos širdies defibriliacijos sistemos

Nuolatinis EKS arba IKD yra dviejų dalių sistema, kurią sudaro generatorius (stimuliatorius arba defibriliatorius) ir vienas–trys elektrodai.

 

Generatorius (stimuliatorius arba defibriliatorius) – jį sudaro baterija, elektroninė schema ir elektrodo jungtis, o pats generatorius implantuojamas į poodinį „guolį“, suformuotą arba poraktinėje arba intraabdominalinėje srityje.

 

Elektrodas arba laidas – elektrodai yra izoliuota (-os) viela (-os), kuriomis perduodamas impulsas iš EKS arba IKD generatoriaus į širdį, o signalai perduodami iš širdies į EKS arba IKD generatorių. Laidas sujungtas su elektrodu taip, kad jų negalima atskirti, todėl ši konstrukcija vadinama elektrodu. Širdies stimuliatoriaus elektrodai gali būti įvedami per veną (per poraktinę, galvinę arba išorinę jungo veną) į širdies vidų arba fiksuojami epikardiškai (per sternotomiją, torakotomiją arba po kardinę ataugą) širdies išorėje. Elektrodai naudojami detekcijai, stimuliacijai arba elektros šokams.

 

Elektrodo įvedimo į dešinįjį prieširdį, kairįjį prieširdį arba dešinįjį skilvelį procedūros yra panašios, nors naudojami skirtingo ilgio ir formos elektrodai. Vieno elektrodo įvedimas užtrunka nuo pusvalandžio iki valandos; dviejų elektrodų įvedimas užtrunka mažiausiai valandą. Elektrodo įvedimas kairiojo skilvelio stimuliacijai yra techniškai sudėtingesnis. Tai laido ir elektrodo įvedimas į širdies veną, kontrastavimas, kad surastume šonines venos šakas ir laidą įvestume į tinkamą stimuliacijai venos šaką. Naudojamos įvairios technikos ir ši procedūra gali trukti iki kelių valandų.

 

Yra trys nuolatinių širdies stimuliatorių ir implantuojamų kardioverterių defibriliatorių sistemų tipai: vienos kameros (vienkameriniai), dviejų kamerų (dvikameriniai) ir trijų kamerų (trikameriniai). Tai nurodo sistemos galimybę stimuliuoti, detektuoti ir (arba) defibriliuoti vienoje, dviejose arba trijose širdies kamerose.

 

Vienkamerinis EKS turi vieną elektrodą, įvedamą į dešinįjį arba kairįjį prieširdį, arba į dešinįjį skilvelį. Ši sistema sugeba stimuliuoti ir detektuoti impulsus tik prieširdyje arba skilvelyje.

 

Dvikamerinis EKS turi elektrodus, kurie įvedami į prieširdį ir skilvelį, dažniausiai į dešinįjį prieširdį ir dešinįjį skilvelį. Ši sistema sugeba stimuliuoti ir detektuoti signalus ir prieširdyje, ir skilvelyje. Šiuo metu dviejų kamerų įtaisai naudojami dažniau nei vienos kameros. Jie leidžia sinchronizuoti prieširdžio ir skilvelio stimuliaciją ir taip padidina širdies našumą. VDD (angl. ventricular dual chamber device) tipo sistemose naudojamas vienas laidas, turintis elektrodus prieširdžių signalams detektuoti ir elektrodus skilvelių signalų detekcijai ir stimuliacijai.

 

Trikamerinis EKS turi elektrodus, kurie įvedami į tris širdies kameras. Biventrikulinis EKS yra trijų kamerų įtaisas, turintis elektrodus, dešiniojo prieširdžio ir abiejų skilvelių stimuliacijai ir signalų detekcijai. Taip pat žinomi kaip širdies resinchronizacijos terapijos prietaisai, biventrikuliniai EKS leidžia sinchronizuoti prieširdžio ir abiejų skilvelių stimuliaciją. Tai leidžia daugiau prisipildyti kairiajam skilveliui ir mažiau kraujo grįžta į dešinįjį prieširdį, taip didinant kraujo, išstumiamo į kūną, oksigenaciją. Biventrikuliniai prietaisai gali turėti defibriliavimo funkciją gydyti skilvelines aritmijas (biventrikulinis defibriliatorius).

Vienkamerinis IKD turi vieną elektrodą, įvedamą į dešinįjį skilvelį. Ši sistema sugeba stimuliuoti, detektuoti signalus ir defibriliuoti dešiniajame skilvelyje.

 

Dvikamerinis IKD turi elektrodą, įvedamą į dešinįjį skilvelį, kuris naudojamas stimuliacijai, detekcijai ir defibriliacijai. Implantuojamas papildomas elektrodas detektuoti signalus ir stimuliuoti, paprastai į dešinįjį prieširdį.

 

Trikamerinis arba biventrikulinis defibriliatorius naudoja elektrodą, įvedamą į dešinįjį skilvelį, stimuliuoti, detektuoti signalus ir defibriliuoti. Papildomi elektrodai detektuoti signalus ir stimuliuoti, paprastai implantuojami į dešinįjį prieširdį ir širdies veną arba epikardiškai (kairiajam skilveliui).

 

Nuolatinių širdies stimuliatorių klinikinė klasifikacija

Tarptautinė penkiaženklė širdies stimuliatorių klasifikacija apibūdina širdies stimuliatoriaus funkcijas, pvz., DDDR tipo širdies stimuliatorius stimuliuoja ir jaučia prieširdžio ir skilvelio signalus (dviejose) kamerose ir dvejopai reaguoja į gaunamus signalus (sinchronizuoja ir slopina). Taip pat jis keičia stimuliacijos dažnį fizinio krūvio metu:

 

Pozicija	I	II	III	IV	V
Kategorija:	Stimuliuojamos kameros	Detektuojamos kameros	Atsakas į detekciją	Dažnio moduliacija	Daugelio vietų stimuliacija
	O = Nėra A = Prieširdis V = Skilvelis D = Dvigubas (A+V)	O = Nėra A = Prieširdis V = Skilvelis D = Dvigubas (A+V)	O = Nėra T = sinchronizuojama I = Slopinama D = Dvigubas (T+I)	O = Nėra R = Dažnio moduliacija	O = Nėra A = Prieširdis V = Skilvelis D = Dvigubas (A+V)

Tik gamintojo nurodymas:

S = Vienas (A arba V)

S = Vienas (A arba V)

 

Šiaurės Amerikos Širdies stimuliacijos ir elektrofiziologijos draugijos ir Britanijos Širdies stimuliacijos ir elektrofiziologijos grupės bendrinis širdies stimuliatorių kodas (priimtas 2001 m.). Daugelio vietų stimuliacija apibrėžiama mažiausiai dviejų vietų stimuliacija kiekvienoje širdies kameroje.

 

Ši detalė nenurodyta ACHI širdies stimuliatorių procedūrų koduose, išskyrus kodus, esančius bloke [1856] Širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus tikrinimas. Antitachikardinis širdies stimuliatorius daugiau negali būti nustatomas pagal nuorodą į Šiaurės Amerikos Širdies stimuliacijos ir elektrofiziologijos draugijos ir Britanijos Širdies stimuliacijos ir elektrofiziologijos grupės Bendrinius širdies stimuliatoriaus kodus.

 

Implantuojamų kardioverterių defibriliatorių klinikinė klasifikacija

Tarptautinė kardioverterių defibriliatorių klasifikacija apibūdina šių prietaisų funkcijas:

 

I	II	III	IV
Kamera į kurią perduodamas elektrinis šokas	Kamera kur vykdoma antitachikardinė stimuliacija	Tachikardijos detekcijos būdas	Kamera kur vykdoma antibradikardinė stimuliacija
O = Nėra A = Prieširdis V = Skilvelis D = Dvigubas (A+V)	O = Nėra A = Prieširdis V = Skilvelis D = Dvigubas (A+V)	E = Elektrograma H = Hemodinamika	O = Nėra A = Prieširdis V = Skilvelis D = Dvigubas (A+V)

 

Šiaurės Amerikos Širdies stimuliacijos ir elektrofiziologijos draugijos ir Britanijos Širdies stimuliacijos ir elektrofiziologijos grupės defibriliatorių funkcijų kodavimas.

 

Taip pat gali būti naudojama trumpoji forma (IKD = implantuojamas kardioverteris arba defibriliatorius):

IKD-S = IKD tik su elektrinio šoko galimybe;

IKD-B = IKD su antibradikardine stimuliacija ir elektriniu šoku;

IKD-T = IKD su antitachikardine (ir antibradikardine) stimuliacija ir elektriniu šoku.

 

Šis detalizavimas nenurodytas ACHI širdies defibriliatorių procedūrų koduose.

 

Laikinos stimuliacijos elektrodai

Laikinos stimuliacijos elektrodai dažniausiai įvedami per veną, t. y. laidas įvedamas per odą ir pravedamas per stambią veną į dešiniąją širdies pusę. Transkutaninis (transderminis) laikinas širdies stimuliavimas taip pat gali būti atliekamas prijungus laidus prie plokščių elektrodų, esančių ant paciento krūtinės ir nugaros, kad perduotų elektrinius impulsus. Oda nepraduriama.

 

Laikinos stimuliacijos elektrodai prijungti prie išorinio srovės šaltinio ir todėl nereikia implantuoti impulsų generatoriaus. Laikini širdies stimuliatoriai naudojami palaikyti paciento širdies dažnį tiek laiko, per kiek gali būti implantuojamas nuolatinis širdies stimuliatorius arba defibriliatorius, arba stebėti paciento širdies funkcijas po širdies operacijos. (Taip pat žr. ACS 0909 Vainikinės arterijos šuntai.) 

Klasifikavimas

Nuolatiniai širdies stimuliatoriai ir defibriliatoriai

Nuolatinio širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus sistemos pradinio implantavimo kodavimui reikalingas generatoriaus (įtaiso) kodas ir vienas arba daugiau kodų elektrodui (-ams):

Širdies stimuliatoriaus įtaiso implantavimo kodas yra:

38353-00 [650]

Širdies stimuliatoriaus generatoriaus implantavimas

Širdies defibriliatoriaus įtaiso implantavimo kodas yra:

38393-00 [653]

Širdies defibriliatoriaus generatoriaus implantavimas

 

Šis kodas apima defibriliatorius su antibradikardinės stimuliacijos funkcija ir širdies resinchronizacijos prietaisus su defibriliavimo funkcija.

 

Taip pat koduokite širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus elektrodo (-ų) implantavimą iš blokų:

[648]	Širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus nuolatinio transveninio elektrodo implantavimas arba
[649]	Širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus kito elektrodo arba plokštelinio elektrodo implantavimas

 

Kodą (-us) reikia suteikti, remiantis elektrodo (širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus) tipu ir jo įvedimo būdu (transveninis, epikardinis ir kt.), neatsižvelgiant į tai, ar jie vėliau naudojami, ir kaip naudojami.

 

1 PAVYZDYS:

Transveninis nuolatinio defibriliatoriaus elektrodo implantavimas į dešinįjį skilvelį ir nuolatinio širdies stimuliatoriaus elektrodo implantavimas į dešinįjį prieširdį.

Kodai:

38390-02 [648] Širdies defibriliatoriaus nuolatinio transveninio elektrodo implantavimas į kitą(-as) širdies kamerą(-as) ir   38350-00 [648] Širdies stimuliatoriaus nuolatinio transveninio elektrodo implantavimas į kitą(-as) širdies kamerą(-as)

 

2 PAVYZDYS:

Transveninis dešiniojo prieširdžio ir dešiniojo skilvelio širdies stimuliatoriaus elektrodų implantavimas. Širdies stimuliatorius nustatytas stimuliuoti impulsus tik dešiniajame skilvelyje.

Kodas:

38350-00 [648]

Širdies stimuliatoriaus nuolatinio transveninio elektrodo implantavimas į kitą(-as) širdies kamerą(-as)

 

Transveniniams elektrodams implantuoti į kairįjį skilvelį arba į kitą (-as) širdies kamerą (-as) (kairįjį arba dešinįjį prieširdį arba dešinįjį skilvelį) naudojami atskiri kodai.

 

3 PAVYZDYS:

Kairiojo skilvelio ir dešiniojo prieširdžio transveninis širdies stimuliatoriaus elektrodų įvedimas.

Kodai:

38368-00 [648] Širdies stimuliatoriaus nuolatinio transveninio elektrodo implantavimas į kairįjį skilvelį ir   38350-00 [648] Širdies stimuliatoriaus nuolatinio transveninio elektrodo implantavimas į kitą(-as) širdies kamerą(-as) (dešiniojo prieširdžio elektrodui).

 

Kai elektrodai naudojami stimuliacijai ir defibriliacijai, taikykite hierarchijos principą ir suteikite tik defibriliatoriaus kodą (-us).

4 PAVYZDYS:

Transveninis nuolatinio širdies defibriliatoriaus elektrodo įvedimas į dešinįjį skilvelį ir nuolatinio širdies stimuliatoriaus ir defibriliatoriaus elektrodo įvedimas į dešinįjį prieširdį.

Kodas:

38390-02 [648]

Širdies defibriliatoriaus nuolatinio transveninio elektrodo implantavimas į kitą(-as) širdies kamerą(-as)

 

Kai ištraukiamas laikinas elektrodas ir implantuojamas nuolatinis širdies stimuliatorius, nuolatinis širdies stimuliatorius koduojamas kaip pradinis implantavimas, o ne pakeitimas.

 

Nuolatinio širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus testavimas gali apimti EKG (elektrokardiogramą) arba telemetriją (signalų perdavimą iš širdies stimuliatoriaus vidaus). Telemetrija suteikia informacijos apie baterijos eksploatavimo laiką, programavimo funkcijas (pvz., režimą, impulsų dažnį, amplitudę arba trukmę) ir naudojimo dažnumą. Testavimas paprastai atliekamas gydymo epizodo metu, kai implantuojamas, derinamas arba pakeičiamas širdies stimuliatorius arba defibriliatorius, ir todėl šiomis aplinkybėmis procedūros kodas nebūtinas. Hospitalizavimui dėl prietaiso testavimo arba testavimui, kuris yra atliekamas kito gydymo epizodo metu, suteikiamas procedūros kodas iš [1856] Širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus tikrinimas, arba jei atliktas kaip elektrofiziologinis tyrimas (EFT), suteikiamas 38213-00 [665] Širdies elektrofiziologinis tyrimas, atliekant širdies defibriliatoriaus tolesnį testavimą.

 

Nuolatinio širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus perprogramavimo (dažnio derinimo, režimo pakeitimo) kodas taip pat įtrauktas į bloką [1856] Širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus tikrinimas. Įprastinio testavimo arba perprogramavimo diagnozės kodas yra Z45.0 Širdies prietaiso derinimas ir priežiūra.

 

Nuolatinio širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus pakeitimui reikia suteikti generatoriaus, elektrodo (-ų) arba jų abiejų keitimo kodus. Ši informacija turi būti aprašyta procedūros protokole. Neturėtų būti laikoma, kad buvo pakeisti visi komponentai. Jei pakeistas generatorius, suteikite generatoriaus pakeitimo kodą (arba širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus). Jei buvo pakeistas elektrodas toje pačioje vietoje, taip pat koduokite elektrodo (-ų) pakeitimą.

Pastaba.

Keičiant nuolatinį širdies stimuliatorių arba defibriliatorių, elektrodas gali būti pašalinamas iš vienos vietos ir perkeliamas į kitą (pvz., nuolatinio transveninio kairiojo skilvelio elektrodo pašalinimas ir nuolatinio epikardinio elektrodo implantavimas). Nors tai yra pakeitimo procedūros sudedamoji dalis, nelaikoma, kad pakeitimas susijęs su elektrodais, todėl esančiam elektrodui (-ams) pašalinti ir naujajam elektrodui (-ams) įvesti naujoje vietoje reikia suteikti atskirus kodus.

 

Pašalinimo procedūra: nuolatinio transveninio širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus elektrodai gali būti pašalinti ranka traukiant laidą, į išorę išvedus jo proksimalinį galą (elektrodo eksplantavimas), naudojant (intravaskulinį) ekstrakcijos prietaisą arba per atvirą priėjimą (per sternotomiją, po kardine atauga arba torakotomiją). Šiems skirtingiems metodams suteikti atskiri kodai. Kai elektrodai ir laidai išbūna organizme ilgesnį laiką (paprastai daugiau nei šeši mėnesiai), aplink juos išauga fibrozinis audinys ir laidą traukiant ranka galima sukelti endokardo, vožtuvo arba venos plyšimą. Be to, gali atsiskirti laido jungtys, o elektrodas (laido distalinė dalis) ir neizoliuotas laidas pasilieka širdyje arba venoje. Taikant intravaskulinės ekstrakcijos metodą, naudojami stiletai, kilpos, įvairios gaudyklės ir (arba) ekstrakcijos vamzdeliai. Pastarieji turi arba neturi papildomų pjovimo funkcijų (pvz., lazeriu, fotoabliacija, radijo dažnio srovė, mechaniškai). Stiletai leidžia atlikti tiesioginį elektrodų traukimą; teleskopiniai vamzdeliai išlaisvina laidą iš fibrozinio audinio; kilpos, gaudyklės ar vielos naudojami sugriebti laidą ir, siekiant jį atlaisvinti, traukiama arba įstumiama. Jei elektrodo ir laido nereikia šalinti dėl problemos, pvz., infekcijos, nenaudojami laidai dažniausiai paliekami in situ („paliktieji“) ir izoliuojami dangteliais. Dangteliai reikalingi tam, kad elektriniai signalai neplistų iš elektrodų į širdį. Dangtelio uždėjimui kodo suteikti nereikia.

 

Derinimas: nuolatinio širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus derinimui, įtraukiant taisymą, perkėlimą arba įtaiso revizija, suteikti kodai:

90203-05 [655] Širdies stimuliatoriaus generatoriaus taisymas ARBA

90203-06 [656] Širdies defibriliatoriaus generatoriaus taisymas.

Šie kodai apima poodinio guolio reviziją arba perkėlimą.

Jei atliekama tik poodinio guolio revizija, suteikite kodą 90219-00 [663] Širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus guolio revizija arba perkėlimas.

 

Baterijos išsekimas yra širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus generatoriaus (įtaiso) planinio pakeitimo indikacija. Tai nėra komplikacija susijusi su įtaisu. Kaip ir „širdies stimuliatoriaus atšaukimas“ (aplinkybė, kai atrandamas širdies stimuliatorių serijos gedimas ir rekomenduojama keisti visus prietaisus). Hospitalizavimui dėl širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus planinio pakeitimo suteikite kodą:

 

Z45.0 Širdies prietaiso derinimas ir priežiūra kartu su atitinkamu procedūros kodu (-ais).

 

Širdies stimuliatorių arba defibriliatorių komplikacijoms suteikti kodai:

 

T82.1 Širdies elektroninio prietaiso mechaninė komplikacija apima širdies stimuliatoriaus, defibriliatoriaus, elektrodų arba laidų blogą funkcionavimą, laido lūžimą arba elektrodo arba laido dislokaciją.

 

T82.7 Infekcija ar uždegiminė reakcija dėl kitų širdies ir kraujagyslių prietaisų, implantų ir transplantatų apima infekuotą širdies stimuliatorių arba defibriliatorių (guolį) arba infekciją dėl laido arba elektrodų.

 

T82.8 Kitos širdies ir kraujagyslių protezų, implantų ir transplantatų komplikacijos apima širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus guolio arba srities hematomą, žaizdos hematomą arba seromą dėl širdies stimuliatoriaus, defibriliatoriaus implantavimo arba pakeitimo, ir guolio pragulos į įšorę.

 

Širdies stimuliatoriaus sindromas gali pasireikšti pacientams, turintiems skilvelinį širdies stimuliatorių. Sindromas pasireiškia daugeliu funkcinių sutrikimų, įtraukiant sumažėjusį širdies išstūmimą, kardiomegaliją, prieširdžių - skilvelių sinchronizacijos išnykimą ir kairiosios Hiso pluošto kojytės blokadą. Sindromą sukelia esantis širdies stimuliatorius, bet ne įtaiso komplikacija. Širdies stimuliatoriaus sindromui suteikite kodą I97.1 Kiti funkciniai sutrikimai po širdies operacijos.

 

Širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus būklei reikia suteikti kodą Z95.0 Širdies prietaisas, išskyrus tuos atvejus, kai gydymo epizodo metu reikia derinti arba aptarnauti EKS ar IKD (kai vietoj būklės kodo reikia suteikti Z45.0 Širdies prietaiso derinimas ir priežiūra arba širdies įtaiso komplikacijos kodą). Pacientams, turintiems širdies stimuliatorių arba defibriliatorių in situ, intervencinių procedūrų metu reikalinga papildoma priežiūra, todėl tokiais atvejais, kai atliekama intervencija, reikia suteikti kodą Z95.0 Širdies prietaisas.

 

Laikinieji širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus elektrodai

Laikinojo širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus elektrodo įvedimo kodai yra:

90202-01 [649]	Širdies stimuliatoriaus laikinojo transkutaninio elektrodo uždėjimas
38256-00 [647]	Laikinojo transveninio elektrodo įvedimas į prieširdį
38256-01 [647]	Laikinojo transveninio elektrodo įvedimas į skilvelį
90202-00 [649]	Širdies stimuliatoriaus laikinojo epikardinio elektrodo uždėjimas
90202-02 [649]	Širdies defibriliatoriaus laikinojo epikardinio elektrodo uždėjimas

 

Kai įvedami laikinieji širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus elektrodai (stimuliacijos laidai) atliekant širdies operaciją, jų koduoti nereikia. Laikinųjų transkutaninių arba transveninių širdies stimuliatoriaus arba defibriliatoriaus elektrodų derinimas, perkėlimas, manipuliacijos arba pašalinimas nekoduojami (taip pat žr. [S:0042] Procedūros, įprastai nekoduojamos).

 

EKMO (90225-00 [642] Ekstrakorporinė membraninė oksigenacija [EKMO]) yra kvėpavimo palaikymo technika, kai kraujas cirkuliuoja per dirbtinį plautį, kurį sudaro dvi kameros, atskirtos dujoms laidžios membranos, kurios vienoje pusėje yra kraujas, kitoje – dujos.

 

EKMO atliekama, esant kvėpavimo nepakankamumui dėl daugelio priežasčių, apima kvėpavimo ir ne kvėpavimo sutrikimų diagnozes, pvz., politraumą, skendimą, infekcijas, naujagimio plaučių ligas ir kt. Procedūra reikalauja didelių išlaidų ir ilgo hospitalizavimo laiko.

 

EKMO reikia koduoti, kai ji aprašoma ligos istorijoje. Įsidėmėkite, kad EKMO yra ne tas pats kaip ekstrakorporinė cirkuliacija, todėl reikia atsižvelgti į išskirtą pastabą (Neįtraukta: ekstrakorporinė kraujo apytaka, atliekant atvirą širdies operaciją).

 

Arterioveninė fistulė (AVF): nenormalus, vamzdžio pavidalo kanalas tarp arterijos ir venos. Kai kurios suformuojamos chirurginiu būdu, pvz., inkstų dializei, tuo tarpu kitos susiformuoja dėl sužalojimo arba įgimtų apsigimimų. AVF inkstų dializei suformuojama anastomozei naudojant venos transplantatą arba protezą (pvz., „Goretex“, „Thoratec“). AVF suformavimo procedūrai suteikite kodą iš bloko [765] Chirurginiu būdu sukurtos arterioveninės fistulės procedūros.

 

Arterioveninis šuntas (AVŠ): „U“ formos plastiko vamzdelis, įterptas tarp arterijos ir venos, dažniausiai formuojamas pacientams, kuriems atliekama hemodializė (palengvina pakartotiną priėjimą prie arterijų sistemos). Dalis plastiko vamzdelio yra virš odos. AVŠ įterpimo procedūrai suteikite kodą 34500-00 [764] Išorinio arterioveninio šunto implantavimas.

 

AVF arba AVŠ krešulių pašalinimas

AVF ir AVŠ krešuliai gali būti pašalinami atliekant operaciją arba angiografiją.

 

Operacinis būdas apima fistulės arba šunto atvėrimą ir krešulio išvalymą (trombektomija). Suteikite:

13106-00 [764]	Išorinio arterioveninio šunto trombektomija arba
34515-00 [765]	Arterioveninės fistulės trombektomija

 

Angiografijos būdas apima įtekančios į fistulę (arba konduitą) arterijos kaniuliaciją ir trombolitinio preparato paskyrimą (atliekama, taikant vietinę arba bendrąją anesteziją) arba naudojant transliumininę balioninę angioplastiką, kai naudojamas balionas krešuliui ištraukti iš fistulės (balioninė angioplastika neatliekama AVŠ).

 

AVF arba AVŠ krešulių pašalinimo procedūrai, naudojant trombolitinius preparatus, suteikite:

 

35317-00 [741]	Perkutaninis periferinių arterijų arba venų kateterizavimas, skiriant nenutrūkstamą infuziją su tromboliziniais arba chemoterapiniais preparatais arba
35319-00 [741]	Perkutaninis periferinių arterijų arba venų kateterizavimas, skiriant trombolizinius arba chemoterapinius preparatus pertraukiamo įpurškimo metodu, arba
35320-00 [741]	Atviras periferinių arterijų arba venų kateterizavimas, skiriant trombolizinius arba chemoterapinius preparatus

 

AVF krešulių pašalinimo procedūrai, naudojant balioninę angioplastiką, suteikite:

 

35303-06 [754]	Perkutaninė transliuminalinė balioninė angioplastika arba
35303-07 [754]	Atvira transliuminalinė balioninė angioplastika

 

AVF stenozės korekcija

Arterioveninės fistulės stenozės korekcija atliekama vienu iš toliau nurodytų būdų:

 

Stenozės diliatacija, atliekant balioninę angioplastiką. Suteikite:

 

35303-06 [754]	Perkutaninė transliuminalinė balioninė angioplastika arba
35303-07 [754]	Atvira transliuminalinė balioninė angioplastika

 

ARBA

Stenozės revizija, atliekant fistulės inciziją, perrišimą ir reanastomozę. Suteikite:

 

34518-00 [765]	Arterioveninės fistulės stenozės korekcija arba
34518-01 [765]	Arterioveninės prieigos įrenginio protezo (transplantato) stenozės korekcija

 

Hospitalizavimas dėl AVF uždarymo arba AVŠ pašalinimo

Hospitalizavimo procedūrai dėl AVF uždarymo arba AVŠ pašalinimo suteikiamas pagrindinės diagnozės kodas Z48.8 Kita patikslinta chirurginė pagalba su procedūros kodu:

 

34130-00 [765]	Galūnės chirurginiu būdu sukurtos arterioveninės fistulės uždarymas arba
34506-00 [764]	Išorinio arterioveninio šunto pašalinimas

Apibrėžimas

Išeminė širdies liga yra bendrinis terminas daugeliui sutrikimų, kurie pažeidžia miokardą dėl koronarinio nepakankamumo, mažinančio širdies aprūpinimą krauju. Jį dažniausiai sukelia aterominių plokštelių sankaupos, kurios palaipsniui užkemša vainikines arterijas ir jų šakas. 

Klasifikavimas

Išeminė širdies liga priskiriama kategorijoms I20–I25 kaip nurodyta toliau:

 

Krūtinės angina	I20
Ūminis miokardo infarktas	I21
Pakartotinis miokardo infarktas	I22
Tam tikros komplikacijos po ūminio miokardo infarkto	I23
Kitos ūminės išeminės širdies ligos formos	I24
Lėtinė išeminė širdies liga	I25

 ŪMINIS KORONARINIS SINDROMAS

Apibrėžimas

Ūminis koronarinis sindromas apima daugelį klinikinių požymių ir simptomų, leidžiančių įtarti ūminį miokardo infarktą (ŪMI) (su ST segmento pakilimu ir nusileidimu, Q bangos ir be Q bangos) ar nestabilią krūtinės anginą (NKA). Šis sindromas naudojamas kaip naudingas darbinis terminas bet kuriai klinikinių simptomų grupei, kuri atitinka ūminę miokardo išemiją, aprašyti. Sindromas apima pacientus su:

• neseniai prasidėjusiu užsitęsusiu kardialiniu krūtinės skausmu, pasireiškusiu ramybės metu;

• neseniai prasidėjusiu užsitęsusiu kardialiniu krūtinės skausmu, pasireiškusiu po nežymios įtampos;

• buvusia įtampos krūtinės angina, kai skausmas greitai stiprėja. 

Toliau pateikta diagrama rodo ūminio koronarinio sindromo, miokardo infarktų ir nestabilios krūtinės anginos tarpusavio ryšį.

Šaltinis: Braunwald, E (2000), ACC/AHA guidelines for the management of patients with unstable angina and non-ST–segment elevation myocardial infarction, Journal of the American College of Cardiology, Vol 36, No 3: 970–1062. 

 

Klasifikavimas

Ūminis koronarinis sindromas yra bendrinis terminas, kuris apima būkles, apibūdintas kaip miokardo infarktas, miokardo infarktas su ST segmento pakilimu, miokardo infarktas be ST segmento pakilimo arba nestabili krūtinės angina. Klinikiniai koduotojai turi vadovautis ligos istorijos dokumentacija ir 

• suteikti kodą iš kategorijos I21.- Ūminis miokardo infarktas, jei infarktas dokumentuotas,

arba

• koduoti I20.0 Nestabilioji krūtinės angina, jei diagnozuotas „ūminis koronarinis sindromas“ su nedokumentuotu miokardo infarktu.

KRŪTINĖS ANGINA (I20)

Apibrėžimas

Priežastis = laikina, lokalizuota miokardo išemija.

 

Miokardo deguonies poreikis neatitinka jo kiekio, pristatomo per vainikines arterijas. Krūtinės anginai būdinga tumpa priepuolio trukmė, jam pasibaigus diskomforto nelieka.

Ji dažniausiai pasireiškia dėl aterosklerozinės širdies ligos, bet gali būti ir be ženklios vainikinių arterijų ligos dėl vainikinių arterijų spazmų, sunkios aortos stenozės arba nepakankamumo, padidėjusių medžiagų apykaitos poreikių, pvz., sergant hipertiroidizmu arba po skydliaukės gydymo, taip pat sergant anemija, paroksizmine tachikardija su dažnu skilvelių ritmu arba esant jungiamojo audinio pažeidimams, pvz., sisteminei raudonajai vilkligei, kuri pažeidžia smulkesnes vainikinių arterijų šakas.

 

Specifiniai krūtinės anginos tipai yra:

 

* Nestabili krūtinės angina (I20.0)

Apibrėžimas

Kodas I20.0 Nestabilioji krūtinės angina apima būkles, apibūdintas kaip tarpinis koronarinis sindromas, priešinfarktinis sindromas arba gręsiantis miokardo infarktas. Krūtinės angina, pasireiškusi praėjus daugiau nei 24 valandoms po miokardo infarkto ir infarkto gydymo epizodo metu, žinoma kaip krūtinės angina po infarkto ir taip pat koduojama I20.0 Nestabilioji krūtinės angina.

 

Nestabili krūtinės angina yra tarpinis sindromas tarp įtampos krūtinės anginos ir ūminio miokardo infarkto, apimant daugelį koronarinių širdies ligų. Ji atpažįstama pagal skausmo atsiradimą, kuris yra kitokio pobūdžio, trukmės, plitimo ir sunkumo arba kuris per keletą valandų ar dienų palaipsniui stiprėja ir lengvai išprovokuojamas, arba kuris pasireiškia ramybės būsenoje arba naktį.

 

Klasifikavimas

Jei pacientas hospitalizuojamas dėl nestabilios krūtinės anginos, kuri vystosi į miokardo infarktą to paties gydymo epizodo metu, koduokite tik miokardo infarktą.

 

Tačiau jei pacientui išsivysto krūtinės angina po infarkto, I20.0 Nestabilioji krūtinės angina gali būti suteikiamas kaip papildomas kodas.

 

* Krūtinės angina su nustatytu spazmu (I20.1)

Apibrėžimas

Dėl vainikinių arterijų spazmų sumažėja kraujotaka vainikinėse arterijose, ši būklė gali atsirasti savaime arba ją gali sukelti mechaninis koronarinio kateterio dirginimas, šaltis arba tam tikri vaistai. Spazmai gali pasireikšti ir sveikose, ir stenozuotose vainikinėse arterijose. Dėl spazmo, nesant obstrukcinei koronarinei stenozei, gali atsirasti aritmija, krūtinės angina ir net išsivystyti miokardo infarktas.

 

Tikėtina, kad Prinzmetalo tipo krūtinės angina labiau pasireiškia ramybės būsenoje nei įtampos metu, ir ji gali atsirasti bet kuriuo dienos arba nakties metu.

 

Klasifikavimas

Bet kurios krūtinės anginos tipo kodas turi būti suteikiamas prieš koronarinę aterosklerozę, jei pacientui nustatoma ši būklė.

 

Pacientai gali sirgti vainikinių arterijų liga be jokių krūtinės anginos simptomų. Tokiais atvejais krūtinės angina nekoduojama.

 

Daugelis koduotojų įprastai priskiria krūtinės anginą aterosklerozės „simptomui“ ir neteisingai aterosklerozei suteikia pagrindinės diagnozės kodą, t. y. įvardija kaip krūtinės anginą sukėlusią priežastį. Nors krūtinės angina gali būti apibūdinta kaip simptomas, ji sudaro vieną „simptomų“ grupę, kuri yra savaime reikšminga.

 

Pacientams, kuriems dokumentuota ir išeminė širdies liga, ir krūtinės angina, gali būti suteikti abu kodai I25.9 Lėtinė išeminė širdies liga, nepatikslinta ir I20.9 Krūtinės angina, nepatikslinta.

ŪMINIS MIOKARDO INFARKTAS (I21)

Apibrėžimas

Priežastis = arterijų okliuzija.

 

Ūminis miokardo infarktas yra ūminė išeminė būklė, kurią dažniausiai sukelia vainikinės arterijos okliuzija trombu ateromatozinio susiaurėjimo vietoje. Okliuzija nutraukia kraujo tiekimą pažeista arterija į miokardo sritį, sukeldama šios srities ląstelių mirtį. Būklės sunkumas priklauso nuo pažeistos miokardo srities ploto ir gali svyruoti nuo vidutiniškai sunkios ligos iki staigios mirties. 

Klasifikavimas

Miokardo infarktas apibūdinamas kaip ūminis arba trunkantis iki keturių savaičių (28 dienų) nuo infarkto pasireiškimo pradžios, priskiriamas kategorijai I21 Ūminis miokardo infarktas. Kodai I21.0–I21.3 nurodo transmuralinį arba miokardo infarktą su ST segmento pakilimu.

Kodai I21.4 nurodo subendokardo infarktą, taip pat žinomą kaip miokardo infarktas be Q bangos, be ST pakilimo arba ne transmuralinis. Subendokardo infarktai nepažeidžia viso miokardo sienelės storio. EKG jie matomi kaip ST segmento praplatėjimo pokyčiai ir jų vieta sunkiai nustatoma. Subendokardo infarktui reikia suteikti vieną I21.4 kodą. Pažeista sritis arba sienelė nekoduojama. 

 

Kodus iš kategorijos I21 Ūminis miokardo infarktas reikia suteikti infarktui tik pirmą kartą hospitalizuojant pacientą gydyti į ligoninę ar perkeliant jį į bet kokį skubios pagalbos skyrių per keturias savaites (28 dienas) arba mažiau nuo infarkto pasireiškimo pradžios.

1 PAVYZDYS:

Ligoninė A – pacientas hospitalizuotas pradiniam gydymo epizodui dėl ūminio priekinės sienelės miokardo infarkto, o vėliau, 2 dieną, perkeltas į kitą ligoninę.

Suteikite kodą:

I21.0

Ūminis transmuralinis priekinės miokardo sienelės infarktas

Ligoninė B – pacientas perkeltas atlikti išsamų diagnostinį tyrimą arba operaciją ir 20 dieną perkeltas atgal į ligoninę A.

Suteikite kodą:

I21.0

Ūminis transmuralinis priekinės miokardo sienelės infarktas

Ligoninė A – perkeltas atgal pacientas buvo išrašytas į namus 24 dieną.

Suteikite kodą:

I21.0

Ūminis transmuralinis priekinės miokardo sienelės infarktas

PAKARTOTINIS MIOKARDO INFARKTAS (I22)

Ši kategorija turėtų būti suteikta bet kurios miokardo srities infarktui, kuris pasireiškė per keturias savaites (28 dienas) po buvusio infarkto pradžios.

KITOS ŪMINĖS IŠEMINĖS ŠIRDIES LIGOS FORMOS (I24)

Apibrėžimas

Priežastis = užsitęsusi miokardo išemija su miokardo nekroze arba be jos.

 

Vainikinių arterijų trombozė, nesukėlusi miokardo infarkto (I24.0)

Tinkamas trombolitinis gydymas ir (arba) operacija gali padėti išvengti arterijos okliuzijos arba trombozės, kurios gali sukelti infarktą.

 

Dreslerio (Dressler) sindromas (I24.1)

Taip pat žinomas kaip sindromas po infarkto. Jis laikomas padidėjusio jautrumo reakcija į miokardo infarktą ir šiuo metu sutinkamas retai, nes pagerėjo miokardo infarkto gydymas. Jis gali pasireikšti praėjus 4–6 savaitėms po miokardo infarkto. Šiam sindromui būdingas perikarditas, perikardo lapelių trintis ir karščiavimas su pneumonija arba be jos.

LĖTINĖ IŠEMINĖ ŠIRDIES LIGA (I25)

Ši kategorija apima tokias būkles: koronarinę aterosklerozę, lėtinį koronarinį nepakankamumą, miokardo išemiją ir širdies aneurizmą. 

Aterosklerozinė širdies liga (I25.1-)

Apibrėžimas

Šie kodai apima būkles, apibūdinamas kaip aterosklerozinė širdies liga, koronarinė aterosklerozė, vainikinių arterijų liga, vainikinių arterijų susiaurėjimas ir vainikinių arterijų sklerozė arba ateroma.

 

Priežastis = plokštelės arba riebalų sankaupos vidinėje arterijų sienelėje (intimoje).

 

Dėl šių plokštelių, arba kitaip, ateromų, vidinė sienelė tampa nelygi, o sienelės raumenys tampa nejudrūs ir neelastingi. Spindžio susiaurėjimas ir raumeninės sienelės sukietėjimas sumažina kraujo tėkmės greitį kraujagysle ir gali sukelti šių kraujagyslių aprūpinamų audinių išemiją ir krešulių formavimąsi pačioje kraujagyslėje.

 

Klasifikavimas

Penktojo ženklo poskyris nurodo, kokia vainikinė arterija buvo pažeista. Jei iš dokumentavimo yra aišku, kad anksčiau nebuvo atlikta vainikinės arterijos jungties operacija, suteikite kodą I25.11 Aterosklerozinė širdies liga, vainikinės arterijos pažeidimas.

 

Šunto aterosklerozei priskiriamas kodas I25.12 Aterosklerozinė širdies liga, autologinės apeinamosios jungties pažeidimas arba I25.13 Aterosklerozinė širdies liga, neautologinės apeinamosios jungties pažeidimas.

 

Šunto embolijai arba okliuzijai priskiriamas kodas T82.8 Kitos širdies ir kraujagyslių protezų, implantų ir transplantatų komplikacijos. 

Senas miokardo infarktas (I25.2)

I25.2 Senas miokardo infarktas yra faktiškai kodo „anamnezė“, net jei jis neįtrauktas į Z kodų skyrių. Jis turi būti suteikiamas kaip papildomas kodas tik tais atvejais, kai atitinka visus sekančius kriterijus: 

• „senas“ miokardo infarktas įvyko seniau nei prieš keturias savaites (28 dienas);

• šiuo metu pacientas negydomas (apima stebėjimą, įvertinimą arba gydymą) dėl jo „senojo“ miokardo infarkto;

• „senas“ miokardo infarktas atitinka kriterijus, esančius ACS 2112 Asmeniui buvusios būklės 

Širdies aneurizma (I25.3) arba vainikinės arterijos aneurizma (I25.4)

Aneurizma yra maišelis, susiformavęs išsiplėtus širdies arba vainikinių arterijų sienelei. Aneurizmą gali sukelti aterosklerozė, nes ji deformuoja ir taip pažeidžia raumeninę sienelę, kad ji susilpnėja ir vystosi aneurizma. 

Išeminė kardiomiopatija (I25.5)

Išeminė kardiomiopatija yra terminas, kartais naudojamas išskirti būklę, kurios metu išeminė širdies liga sukelia difuzinę fibrozę arba dauginius infarktus, o vėliau – širdies nepakankamumą su kairiojo skilvelio išsiplėtimu.

Pastaba

Visi kiti kardiomiopatijos tipai priskiriami I42 Kardiomiopatija ir I43* Kardiomiopatija sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur.

Kitos lėtinės išeminės širdies ligos formos (I25.8)

Miokardo infarktas, apibūdinamas kaip „lėtinis“ arba trunkantis ilgiau nei keturias savaites (28 dienas) nuo pasireiškimo pradžios ir dėl kurio pacientui suteikiama neatidėliotina pagalba (apima stebėjimą, įvertinimą arba gydymą), priskiriamas kodui I25.8  Kitos lėtinės išeminės širdies ligos formos. Toliau nurodytos būklės taip pat priklauso šiam kodui: 

• Vainikinės venos aneurizma;

• Vainikinės arterijos arteritas;

• Vainikinės arterijos deformacija (įgyta);

• Širdies liga, patikslinta forma, neklasifikuojama kitur;

• Koronarinis nepakankamumas, lėtinis arba tęsiasi daugiau nei keturias savaites. 

Lėtinė išeminė širdies liga, nepatikslinta (I25.9)

Šis kodas turėtų būti naudojamas kaip paskutinė priemonė. Jei išeminė širdies liga (IŠL) dokumentuota kaip dabartinio gydymo epizodo liga ir neatlikta jokių intervencijų, pvz., VAŠ arba PTKA, su stento įterpimu arba be jo, tuomet tinka koduoti ligos ypatybę (t. y. aterosklerozinė širdies liga I25.1-), kaip dokumentuota ankstesniame angiogramos apraše, kai jis prieinamas.

 

Tačiau kai IŠL dokumentuota kaip liga, bet atliktos intervencijos, galima suteikti abu kodus I25.1- Aterosklerozinė širdies liga ir Z95.1 Aortokoronarinė jungtis arba Z95.5 Koronarinis angioplastinis implantas ar transplantatas, jei pakanka informacijos apie abiejų anksčiau gydytų transplantatų ir savųjų kraujagyslių būklę. Jei daugiau informacijos gauti nepavyksta, bet IŠL vis dar nurodoma kaip liga, galima suteikti du kodus I25.9 Lėtinė išeminė širdies liga, nepatikslinta ir Z95.1 Aortokoronarinė jungtis.

 

Jei anksčiau atlikta vainikinės arterijos jungties operacija arba koronarinė angioplastika, suteikite kodus Z95.1 Aortokoronarinė jungtis arba Z95.5 Koronarinis angioplastinis implantas ar transplantatas tik tais atvejais, kai tokia būklė yra reikšminga dabartinio gydymo epizodo metu.

 

Pastaba: šis standartas NETAIKOMAS smegenų ir precerebrinėms arterijoms.

Arteriosklerozė

Arteriosklerozė yra bendrinis terminas kelioms ligoms, kai arterijų sienelė sustorėja ir praranda elastingumą.

 

Yra trys pagrindinės arteriosklerozės formos: 

• aterosklerozė (dažniausia);

• Monckebergo arteriosklerozė (smulkiųjų arterijų kalcifikacija, paprastai vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat vadinama kalcifikuojančia medijos skleroze);

• arteriolių sklerozė (arteriolosklerozė, kurią dažniausiai sukelia arteriolių hipertenzija, ypač inkstų, blužnies ir kasos). 

Klasifikavimas

Jei dokumentuota arteriosklerozė (nepatikslinta kitaip), pažeidžianti stambiąją arteriją (pvz., vainikinę, inkstų, pilvo aortą, klubinę, šlaunies arba kitą galūnių arteriją), reikia suteikti atitinkamą aterosklerozės kodą.

1 PAVYZDYS:

I25.1-	Aterosklerozinė širdies liga
I70.2-	Galūnių arterijų aterosklerozė

Aterosklerozė

Aterosklerozė yra dažniausia arteriosklerozės forma, kurią apibūdina geltonųjų plokštelių (ateromų) formavimasis arterijose, pvz., vainikinėse ir inkstų arterijose.

 

Aterosklerozė iš esmės yra patologija, kurios diagnozė daugiau priklauso nuo stebimų ligos simptomų (pvz., krūtinės skausmo simptomai, protarpinis šlubavimas) nei nuo užsikimšimo laipsnio.

 

Angiogramos dokumentacijoje „obstrukcija“ arba „arterijų plokštelė“ reiškia aterosklerozę.

Procedūros, atliekamos sergant ateroskleroze

Angioplastika (PTKA – perkutaninė [balioninė] transliuminalinė koronarinė angioplastika, PTKRA – perkutaninė [balioninė] transliuminalinė koronarinė rotacinė aterektomija), intraarterinis stentavimas ir vainikinių arterijų šuntavimas (VAŠ, šlaunies bei pakinklio ir kt.) dažniausiai atliekami palengvinti aterosklerozės sukeliamus simptomus (pvz., krūtinės anginą, protarpinį šlubavimą). Todėl, nesant išsamaus dokumentavimo arba konsultacijos, jei atlikta viena iš šių procedūrų, diagnoze galima laikyti aterosklerozę.

 

Klasifikavimas

Jei dokumentuota, kad aterosklerozė pažeidžia arteriją, reikia suteikti atitinkamą aterosklerozės kodą. Vainikinių arterijų aterosklerozės (vainikinių arterijų ligos arba trijų kraujagyslių ligos) atveju, esant krūtinės anginai, pagrindine diagnoze nurodoma krūtinės angina ir suteikiamas papildomas kodas aterosklerozei (žr. ACS 0940 Išeminė širdies liga).

Vainikinių arterijų liga

Vainikinių arterijų liga 99 % atvejų nurodo aterosklerozę. Likęs 1 % atvejų yra dėl spazmo, embolijos ir kitų specifinių priežasčių.

 

Klasifikavimas

Jei dokumentuota vainikinių arterijų liga ir nenurodoma, kad yra spazmas, embolija ir kitos specifinės priežastys (išskyrus aterosklerozę), reikia suteikti kodą iš kategorijos I25.1- Aterosklerozinė širdies liga.

Embolija

Embolija yra svetimos medžiagos trombo, dažniausiai kraujo krešulio (pvz., iš prieširdžio), atsiskyrimas ir užstrigimas smulkioje kraujagyslėje. Embolija gali įvykti ir nesant aterosklerozės. Todėl, jei dokumentuota diagnozė „embolija“, negalima laikyti, kad yra aterosklerozė. Tačiau ateroembolija yra ateromatozinės plokštelės gabalėlio (krešulio) arba trombuojančios medžiagos, dažniausiai prilipusios prie plokštelės, atsiskyrimas ir užstrigimas kraujagyslėje, sukeliant obstrukciją. Todėl ateroembolija reiškia aterosklerozės buvimą su ūmine obstrukcija, kurią sukelia laisvasis plokštelės gabalėlis.

 

Klasifikavimas

Jei dokumentuota vainikinės arterijos embolija (ir pacientui nesivysto miokardo infarktas), suteikite kodą I24.0 Vainikinių kraujagyslių trombozė, nesukėlusi miokardo infarkto. Priešingu atveju, kai pacientui vystosi miokardo infarktas, suteikite atitinkamą kodą iš kategorijos I21 Ūminis miokardo infarktas. Kai dokumentuotas aterosklerozės buvimas (pvz., ateroembolija) reikia taip pat ją nurodyti, suteikiant gretutinės diagnozės kodą iš kategorijos I25.1- Aterosklerozinė širdies liga.

 

Kitų sričių embolijos koduojamos, pvz., šlaunies, klubinės arterijos – kategorija I74 Arterijų embolija ir trombozė; inkstų – N28.0 Inkstų išemija ir infarktas.

Išemija

Terminas „išemija“ nurodo sumažėjusios kraujo srovės fiziologinį poveikį. Gali būti nustatyta išemijos priežastis (trauma, embolas, trombas).

 

„Išeminės kojos“ dokumentavimas nurodo periferinių kraujagyslių ligą (žr. Periferinių kraujagyslių liga žemiau). Išeminė širdies liga (IŠL) gali rodyti koronarinę aterosklerozę, lėtinį koronarinį nepakankamumą, miokardo išemiją arba širdies aneurizmą. Todėl aterosklerozė negali būti laikoma priežastimi.

 

Klasifikavimas

Jei įmanoma, išemijos priežasčiai reikia suteikti specifinį kodą (pvz., trauma, embolas, trombas).

 

Jei dokumentuota tik „kojos išemija“, suteikite kodą iš kategorijos I70.2- Galūnių arterijų aterosklerozė.

 

Jei dokumentuota tik „išeminė širdies liga“ ir daugiau informacijos gauti nepavyko, suteikite I25.9 Lėtinė išeminė širdies liga, nepatikslinta. (Taip pat žr.ACS 0940 Išeminė širdies liga.)

Obstrukcija

„Obstrukcijos“ dokumentavimas daugeliu atvejų nurodo aterosklerozę (žr. Aterosklerozė aukščiau). Terminai obstrukcija ir stenozė yra sinonimai (žr. Stenozė žemiau).

 

Klasifikavimas

Jei dokumentuota didesnė nei 50 % arterijos spindžio obstrukcija, ją reikia koduoti kaip aterosklerozę (nebent nurodyta kita obstrukcijos priežastis).

Okliuzija

Terminas „okliuzija“ naudojamas apibūdinti visišką kraujagyslės užsikimšimą arba obstrukciją, dažniausiai dėl aterosklerozės.

 

Klasifikavimas

Jei dokumentuota vainikinės arterijos „okliuzija“ be išsamesnės informacijos, reikia suteikti kodą iš kategorijos I25.1- Aterosklerozinė širdies liga. Jei širdies kateterizacijos arba angiogramos rezultatai įrodo, kad okliuzija įvyko dėl trombo arba embolo (ir pacientui neišsivystė ŪMI), suteikite I24.0 Vainikinių kraujagyslių trombozė, nesukėlusi miokardo infarkto. Priešingu atveju, kai pacientui vystosi miokardo infarktas, suteikite atitinkamą kodą iš kategorijos I21 Ūminis miokardo infarktas.

 

Kitų arterijų „okliuzijai“, kuri nedokumentuota, kad atsirado dėl kitos priežasties, reikia suteikti atitinkamą aterosklerozės kodą.

Periferinių kraujagyslių liga

Daugeliu atvejų periferinių kraujagyslių liga atsiranda dėl aterosklerozės.

 

Periferinių kraujagyslių ligą taip pat gali sukelti embolas arba mikroembolas (pvz., iš širdies dėl prieširdžių virpėjimo), trombozė, arterijų trauma, arterijų sienelės spazmas arba įgimtas struktūrinis defektas. Jei dokumentuota periferinių krayjagyslių liga arba „(lėtinė) kojos išemija“, bet išsamios informacijos apie jos priežastį gauti nepavyko, gali būti laikoma, kad ji atsirado dėl aterosklerozės.

 

Klasifikavimas

Jei periferinių kraujagyslių liga išsamiai aprašoma dokumentacijoje (pvz., Reino sindromas – I73.0 Reino (Raynaud) sindromas; šlaunies arterijos embolija – I74.3 Kojų arterijų embolija ir trombozė), koduokite specifinę ligą.

 

Jei dokumentuota periferinių kraujagyslių liga arba „lėtinė kojos išemija“ be išsamesnio patikslinimo, suteikite I70.2- Galūnių arterijų aterosklerozė. (I73.9 Periferinių kraujagyslių liga, nepatikslinta kodo suteikti nereikia.)

Stenozė

Stenozė yra kiekybinis anatominis terminas ir dažnai nurodo aterosklerozę.

 

Terminai „stenozė“ ir „obstrukcija“ yra lygiaverčiai (pvz., 60 % stenozė = 60 % obstrukcija). Visiška stenozė sukelia okliuziją. (Taip pat žr. Obstrukcija aukščiau.)

 

Klasifikavimas

Jei dokumentuota didesnė nei 50 % vainikinės arterijos stenozė be išsamesnės informacijos, reikia suteikti kodą iš kategorijos I25.1- Aterosklerozinė širdies liga. Jei širdies kateterizacijos arba angiogramos rezultatai įrodo, kad stenozė įvyko dėl trombo (ir pacientui neišsivystė ŪMI), suteikite I24.0 Vainikinių kraujagyslių trombozė, nesukėlusi miokardo infarkto. Pastaruoju atveju, kai pacientui vystosi miokardo infarktas, suteikite atitinkamą kodą iš kategorijos I21 Ūminis miokardo infarktas.

 

Kai yra kitų arterijų spindžio didesnė nei 50 % stenozė, kuri nedokumentuota kad atsirado dėl kitos priežasties, reikia suteikti atitinkamą aterosklerozės kodą.

Striktūra

Striktūra apibūdinama kaip nenormalus angos arba kūno kanalo, pvz., kraujagyslės, susiaurėjimas.

 

Klasifikavimas

Nesant išsamios informacijos klinikiniuose dokumentuose, nelaikykite, kad striktūra atsirado dėl aterosklerozės. Todėl jei dokumentuota „arterijos striktūra“ be išsamaus patikslinimo, suteikite kodą I77.1 Arterijos striktūra. Tačiau jei įrodyta (pvz., iš širdies kateterizacijos arba angiogramos rezultatų), kad arterijos striktūra atsirado dėl trombo arba ateromos, suteikite labiau specifinį kodą, pvz., vainikinei arterijai, I24.0 Vainikinių kraujagyslių trombozė, nesukėlusi miokardo infarkto arba kodą iš kategorijos I25.1- Aterosklerozinė širdies liga. Tokiu atveju, kai pacientui vystosi miokardo infarktas, suteikite atitinkamą kodą iš kategorijos I21 Ūminis miokardo infarktas.

Trombozė

Trombozė dažniausiai yra galutinis aterosklerozės progresavimo taškas, kai kraujo krešulys (trombas) susiformuoja ant plokštelės paviršiaus, sukeldamas obstrukciją.

 

Klasifikavimas

Jei dokumentuota vainikinės arterijos trombozė (ir pacientui neišsivystė ŪMI), suteikite I24.0 Vainikinių kraujagyslių trombozė, nesukėlusi miokardo infarkto. Tokiu pat atveju kaip ir aukščiau, bet kai pacientui vystosi miokardo infarktas, suteikite kodą iš kategorijos I21 Ūminis miokardo infarktas.

 

Kitų arterijų trombozei taip pat reikia suteikti atitinkamus kodus.

 

Apibrėžimas

Išoriniai hemoroidiniai mazgai yra užsikimšę išoriniai perianalinių kraujagyslių rezginiai, kuriuos dengia perianalinės srities oda. Išoriniai hemoroidiniai mazgai teisingiau vadinami „odos mazgeliais“ arba „perianalinėmis hematomomis“. Jie yra ypač jautrūs ir juos dengia anoderma (pakitusi oda).

 

Vidiniai hemoroidiniai mazgai yra kraujagyslių voleliai, kilę iš išangės kanalo subepitelinio rezginio virš dantytosios linijos. Vidinius hemoroidinius mazgus dengia gleivinė, ir jie nėra jautrūs.

 

Chirurginis hemoroidinių mazgų gydymas apima skleroterapiją, suardymą (kauterizaciją, krioterapiją, gydymą infraraudonaisiais spinduliais), eksciziją (hemoroidektomiją) arba perrišimą guminiu žiedu.

 

Perrišimas guminiu žiedu yra procedūra, taikoma tik vidiniams hemoroidiniams mazgams. Proktoskopas naudojamas vizualizacijai, ir hemoroidinis mazgas sugriebiamas replėmis, tuomet praleidžiamas per perrišimo priemonę, su kuria galima užmauti guminį žiedą. Perrišimas guminiu žiedu taikomas tik vidiniams hemoroidiniams mazgams. Procedūra niekada neatliekama išoriniams hemoroidiniams mazgams, nes perrišimas gali būti itin skausmingas.

 

Šaltinis: Orlay, G (2003), Haemorrhoids – a review, Australian Family Physician, Vol 32, No 7: 523–526. 

Klasifikavimas

Kai hemoroidinių mazgų ligavimas arba perrišimas, atliekamas nenurodant dokumentacijoje hemoroidinių mazgų tipo, suteikite kodą vidiniams hemoroidiniams mazgams. Suteikite procedūros kodą 32135-00 [941] Hemorojinio mazgo perrišimas guminiu žiedu.