Gliukozės toleravimo sutrikimas ir sutrikusi glikemija nevalgius, taip pat apibūdinami kaip prediabetas, rodo sutrikusios medžiagų apykaitos tarpinę ir praeinančią būklę tarp normalios gliukozės homeostazės ir cukrinio diabeto, kuri gali išlikti pastovi (rečiau) arba grįžti į normalią būklę. Be tikėtino cukrinio diabeto progresavimo suintensyvėjimo pacientai, kuriems nustatytas gliukozės reguliavimo sutrikimas (ypač gliukozės toleravimo sutrikimas ar sutrikusi glikemija nevalgius), yra linkę į sunkias širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijas kaip ir sergantieji cukriniu diabetu.
Gliukozės toleravimo sutrikimas nustatomas remiantis teisingai atliktu peroraliniu gliukozės toleravimo testu (GTT) laikantis PSO gairių, kai gliukozės koncentracija veniniame kraujyje nevalgius yra mažesnė nei 6,9 mmol/l, o gliukozės koncentracija veniniame kraujyje po 2 valandų po gliukozės pavartojimo yra 7,8 – 11,0 mmol/l. Sutrikusi glikemija nevalgius nustatoma, kai gliukozės koncentracija nevalgius veniniame kraujyje yra tarp 6,1 ir 6,9 mmol/l.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) redaguota cukrinio diabeto klasifikacija (1999) suskirsto cukrinį diabetą pagal etiologiją ir (arba) patogenezę. Šioje patikrintoje klasifikacijoje gydymas insulinu nenurodo cukrinio diabeto tipo ir nelaikomas savaiminiu priklausomybės nuo insulino įrodymu.
Kiekviena cukrinio diabeto forma pasižymi tam tikrais ypatumais, kurie turi įtakos paciento gydymui.
Šioje klasifikacijoje cukrinio diabeto kategorijos yra tokios:
1-ojo tipo cukrinis diabetas
anksčiau buvo nurodomas kaip nuo insulino priklausomas cukrinis diabetas;
2-ojo tipo cukrinis diabetas
anksčiau buvo nurodomas kaip nuo insulino nepriklausomas cukrinis diabetas;
Kitos specifinės cukrinio diabeto formos
(įtrauktas cukrinis diabetas kaip kitų sutrikimų antrinė būklė);
Nėščiųjų cukrinis diabetas
Ši kategorija apsiriboja tik moterimis, kurioms nėštumo metu diagnozuotas bet kokio laipsnio angliavandenių (gliukozės) netoleravimas.
|
Cukrinio diabeto bendrieji klasifikavimo principai: * Ši klasifikacija apima būkles (dažnai naudojamas terminas „komplikacijos“), kurios dažnai atsiranda SERGANT cukriniu diabetu arba gliukozės reguliavimo sutrikimu. Šios būklės yra arba nėra medžiagų apykaitos sutrikimo tiesioginiai padariniai. * Priežasties ir poveikio sąveikos buvimas arba nebuvimas nedaro įtakos kodo suteikimui. E09 – E14 esančiai kategorijai „su komplikacijomis“ galima priskirti tik būkles, nurodytas kaip „Diabetas, diabetinis“ ar „sutrikęs, sutrikimas, gliukozės reguliavimas". * VISOS esamos diabeto komplikacijos turi būti koduojamos, kad tinkamai nurodytų kiekvieno diabeto atvejo sunkumą. Gali tekti suteikti daug kodų. * Jei cukrinio diabeto forma nenurodoma, ypač jaunesniems nei 40 metų, pacientams, prieš suteikiant kodą iš E14.- Nepatikslintas cukrinis diabetas, reikia gauti išsamų klinicisto išaiškinimą. |
|
1 PAVYZDYS: |
|
2-jo tipo cukriniu diabetu sergantis pacientas hospitalizuotas dėl tinklainės atšokimo. Nepriklausomai nuo to, ar medicininiuose įrašuose dokumentuota cukrinio diabeto ir tinklainės atšokimo sąsaja, reikia suteikti kodą E1-.35 ir papildomą kodą H33.- tinklainės atšokimui. |
1-ojo tipo cukrinis diabetas apibūdinamas kaip kasos salelių insuliną gaminančių ląstelių autoimuninis suardymas, sukeliantis beveik visišką arba visišką insulino gamybos trūkumą. Ši cukrinio diabeto forma dažniausiai pasireiškia iki 30 metų amžiaus, bet gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Iš tikrųjų populiacijoje daugelis 1-ojo tipo cukriniu diabetu sergančiųjų pacientų bus vyresni nei 40 metų amžiaus. Mažuma pacientų (taip pat nurodomi kaip „1b tipo cukrinis diabetas“) neturės šiai formai, apibūdintai kaip 1A, būdingų didelių koncentracijų GAD65 ir (arba) IA2 autoantikūnų. Kadangi daugiau, nei 85% visų cukrinio diabeto atvejų sudaro 2-ojo tipo cukrinis diabetas, vyresniojo amžiaus pacientams 1-ojo tipo cukrinis diabetas pasitaiko ne taip dažnai.
Nedidelei, bet reikšmingai daliai vyresnio amžiaus pacientų 1-ojo tipo cukrinis diabetas išsivysto laipsniškiau, nei jaunesniems žmonėms, ir jie turi būdingus autoantikūnus. Šią grupę galima nurodyti kaip latentinį suaugusiųjų autoimuninį cukrinį diabetą (angl. latent autoimmune diabetes in adults, LADA) arba rečiau vadinamą 1.5 tipo cukrinį diabetą.
1-ojo tipo cukriniu diabetu sergantys pacientai turi polinkį ketozei ir gydymas insulinu jiems gyvybiškai būtinas.
Netrukus po ligos diagnozės nustatymo, 1-ojo tipo cukriniu diabetu sergantys pacientai gali pereiti kintantį etapą (dažniausiai trumpą), kurio metu insulino poreikis tinkamai gliukozės koncentracijai pasiekti smarkiai sumažėja. Iš tiesų, kartais neprireikia gydymo insulinu. Ši laikina remisija dažnai vadinama „medaus mėnesiu“, bet tokių pacientų būklė klasifikacijoje vis tiek apibūdinama kaip 1-ojo tipo cukrinis diabetas.
KLASIFIKAVIMASJei kartu su 1-ojo tipo cukriniu diabetu dokumentuoti nepatikslintas „nutukimas“ (E66.-), pirminė hipertenzija (I10) arba lipoproteinų apykaitos sutrikimai (E78.-), suteikite atitinkamą cukrinio diabeto kodą, o po jo šių būklių kodai suteikiami kaip gretutinės diagnozės. |
2-ojo tipo cukrinis diabetas yra heterogeninis sutrikimas, kurį sukelia įvairūs atsparumo insulinui veiksniai ir sutrikusi insulino sekrecija.
Įprasta 2-ojo tipo cukrinis diabetas pradžia pasitaiko vis jaunesniame amžiuje. Tikėtina, kad taip atsitinka dėl didėjančio viršsvorio ir nutukimo dažnio vaikystėje, nors nedidelė sergančių vaikų ir paauglių dalis turi normalų kūno svorį. Jaunesnio amžiaus asmenims atsiradęs 2-ojo tipo cukrinis diabetu skiriasi nuo jauniems asmenims brendimo laikotarpiu išsivysčiusio suaugusiųjų cukrinio diabeto (angl. maturity onset diabetes of the young, MODY) tuo, kad pirmajam dažniausia i būdingas atsparumas insulinui ir nebūdingi genetiniai sutrikimai. Prognozuojama, kad dėl 2-ojo tipo cukrinio diabeto ir gliukozės reguliavimo sutrikimo didėjančio dažnio ir paplitimo, šiose amžiaus grupėse 2-ojo tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų skaičius greitai viršys 1-ojo tipo cukriniu diabetu sergančiųjų skaičių.
Joms priklauso:
beta-ląstelių funkcijos genetiniai defektai;
insulino veikimo genetiniai defektai;
kasos egzokrininės funkcijos ligos;
infekcijos;
endokrinopatijos;
vaistų arba cheminių medžiagų sukeltas diabetas;
imuninės sistemos ligos;
kiti genetiniai sindromai, kartais susiję su diabetu.
KLASIFIKAVIMASJei dokumentuota kita specifinė diabeto forma, suteikite kodą E13.- Kitas patikslintas cukrinis diabetas, po jo įrašant sukeliančio sutrikimo arba genetinio sindromo atitinkamą kodą.
Jei dokumentuotas kito sukeliančio sutrikimo arba susijusio genetinio sindromo antrinis gliukozės reguliavimo sutrikimas, reikia suteikti kodą E09.- Gliukozės reguliavimo sutrikimas, po jo įrašant sukeliančio sutrikimo arba genetinio sindromo atitinkamą kodą.
Jei diagnozuojamas cukrinis diabetas naujagimystėje, kūdikystėje arba ankstyvoje vaikystėje, prieš priskiriant jį 1-ojo tipo diabetui reikia ekskliuduoti specifines diabeto formas, įskaitant kitų būklių antrinį cukrinį diabetą. (E10.-). |
Ši sutrikimų grupė apima retus beta-ląstelių funkcijos defektus, sąlygojančius insulino sekrecijos sutrikimus ir panašius retus sutrikimus, pasireiškiančius insulino receptorių disfunkcija, kai sutrinka insulino veikimas ir sukeliamas atsparumas insulinui.
Suaugusiųjų cukrinis diabetas išsivystęs brendimo metu jauniems asmenims (angl. MODY) apibrėžia vienas arba kiti beta-ląstelių funkcijos specifiniai monogeniniai defektai (iki šiol aprašytos 6 skirtingos formos), sukeliantys insulino sekrecijos sutrikimą su mažiausiu arba nuliniu atsparumu insulinui, t. y. normaliu insulino veikimo būdu.
Daugelis kasos egzokrininės funkcijos ligų formų gali sukelti cukrinį diabetą arba gliukozės reguliavimo sutrikimą. Joms priskiriamos pankreatektomija, navikas (kasos adenokarcinoma), trauma, ūminis ir lėtinis pankreatitas, fibrokalkuliozinė pankreatopatija, baltymų stokos kasos liga, hemochromatozė, cistinė fibrozė, didžioji beta-talasemija ir cistinozė.
KLASIFIKAVIMASJei totalinė arba dalinė pankreatektomija sukelia cukrinį diabetą arba gliukozės reguliavimo sutrikimą, jų gydymo epizodui, kurio metu buvo atlikta operacija, reikia suteikti kodą E89.1 Hipoinsulinemija, išsivysčiusi po procedūros. Vėliau pacientams, hospitalizuotiems dėl kitų, nei pooperacinių padarinių, reikia suteikti atitinkamai E13 arba E09 kodus. |
Pacientams, kuriems anksčiau dokumentuotas arba nedokumentuotas lėtinis pankreatitas, ūminio pankreatito gydymo epizodo metu gydymas insulinu gali būti laikomas būtinu paciento gyvybei išsaugoti. Po ūminės ligos fazės baigties gydymas insulinu gali būti nutrauktas. Tai nedaro įtakos diabeto priskyrimui E13 kategorijai.
Cukrinį diabetą gali sukelti virusai, kurie tiesiogiai suardo kasos saleles arba sukelia autoimuninius mechanizmus, negrįžtamai pažeidžiančius saleles. Šiems virusams priklauso Enterovirusų šeimos virusai (Koksakio B, ypač B4), raudonukės virusas (ypač įgimta arba intrauterininė infekcija), rotavirusas ir citomegalovirusas (CMV), ir būdingai sukelia diabetą, kurį reikia gydyti insulinu, kad būtų išsaugota paciento gyvybė.
|
Pastaba: |
Daugelio infekcijų metu gali pasireikšti hiperglikemija. Jei ji laikina, tai nebūtinai reiškia diabetą (žr. ACS 0403 Hiperglikemija). Tačiau ši „streso“ hiperglikemija gali rodyti padidėjusią riziką vėliau išsivystyti gliukozės reguliavimo sutrikimui arba cukriniam diabetui. |
Cukrinis diabetas arba gliukozės reguliavimo sutrikimas susijęs su atsparumu insulinui dažnai išsivysto arba išryškėja sergant Kušingo liga arba sindromu, akromegalija, Kono sindromu, gliukagonoma, somatostatinoma, esant skydliaukės hormonų pertekliui (pvz., hipertiroidizmas), įgyta feochromacitoma, dauginiais endokrininių navikų (angl. multiple endocrine neoplasia, MEN) 2a ir 2b sindromais, kiaušidžių androgenų hipersekrecija ir policistinių kiaušidžių sindromu. Normalią gliukozės homeostazę galima atkurti sėkmingai kontroliuojant kai kurių šių būklių gydymą (eradikacija).
Cukrinį diabetą arba gliukozės reguliavimo sutrikimą gali sukelti arba išryškinti daugelis dažnai vartojamų vaistų, įskaitant kortikosteroidus, estrogenus, tiroksiną (skydliaukės hormoną), tiazidinius diuretikus, alfa-adrenoreceptorių agonistus, fenitoiną, atipinius (antros kartos) antipsichotikus (ypač olanzapiną ir klozapiną), nikotino rūgštį, proteazės inhibitorius ir beta-adrenoreceptorių agonistus bei antagonistus. Normalią gliukozės homeostazę galima atkurti nutraukus vaisto vartojimą.
Kai kurie vaistai, įtraukiant diazoksidą, somatostatiną, ciklosporiną, alfa–interferoną ir pentamidiną bei tam tikras chemines medžiagas, pvz., Vacor (rodenticidas), sukelia nuolatinį diabetą, tiesiogiai toksiškai veikdami kasos saleles, dėl ko gali tekti visą gyvenimą gydytis insulinu, kad būtų išsaugota gyvybė.
KLASIFIKAVIMASJei cukrinį diabetą arba gliukozės reguliavimo sutrikimą sukelia vaistai arba cheminės medžiagos, suteikite atitinkamą E13.- arba E09.- kodą ir papildomą išorinės priežasties kodą (20 skyrius), kad nurodytumėte vaistą arba cheminę medžiagą.
Jei cukrinis diabetas arba gliukozės reguliavimo sutrikimas išlieka po aukščiau esančioje kategorijoje paminėtos sėkmingos endokrinopatijos eradikacijos, atitinkamai suteikite kodą iš E09 arba E13 ir papildomą kodą Z86.3 Buvusios asmeniui kitos endokrininės, mitybos ir metabolinės ligos. |
Cukrinis diabetas, dažnai su 1-ojo tipo cukriniu diabetu susijusiais GAD65 ir IA2 autoantikūnais, gali pasireikšti kartu su daugeliu autoimuninių ligų, tokių kaip celiakija, Adisono liga, autoimuninė skydliaukės liga (miksedema dėl Hašimoto tiroidito arba tirotoksikozė dėl Greivso ligos), 1 ir 2 tipo poliglanduliniai autoimuniniai sindromai, reumatoidinis artritas ir sukaulėjimo (angl. Stiff man) sindromas. Daugeliu atvejų šias būkles reikės gydyti insulinu.
Daugybė retai pasitaikančių genetinių ligų su specifiniais nustatytais genetiniais defektais yra susiję su cukriniu diabetu arba gliukozės reguliavimo sutrikimu. Ši grupė apima DIDMOAD (Wolfram) sindromą (necukrinis diabetas, cukrinis diabetas, regos nervo atrofija ir kurtumas), leprechaunizmą, lipodistrofijos sindromą, ataksijos–teleangiektazijų sindromą ir Rabsono-Mendenhalo (angl. Robson-Mendenhall) sindromą. Cukrinį diabetą galima nustatyti labai ankstyvame amžiuje, pvz., sergant Ternerio (angl. Turner) sindromu, Dauno (angl. Down) sindromu, Alštriomo (angl. Alström) sindromu, Lawrence-Moon-Biedl sindromu, Vernerio (Werner) sindromu, Prader-Willi) sindromu, progresuojančia kūgine distrofija, miotonine distrofija, porfirija ir aceruloplazminemija.
KLASIFIKAVIMASSergant Praderio-Vilio (Prader-Willi) sindromu (Q87.14), viršsvoris arba nutukimas dėl nepasotinamos hiperfagijos yra pastovus požymis, todėl jų atskirai koduoti nereikia. |
Kai kurie specifiniai sutrikimai būna dažniau susiję su gliukozės reguliavimo sutrikimu, nei su cukriniu diabetu. Tarp jų yra tam tikri genetiniai sindromai ir endokrinopatijos, įtraukiant Ternerio sindromą, Dauno sindromą, Klainefelterio sindromą, dauginį endokrininių navikų (angl. MEN) 2a ir 2b sindromus, Kokaino (Cockayne) sindromą, Praderio-Vilio (Prader-Willi) sindromą, achrondroplaziją ir paveldimą feochromacitomą.
2-ojo tipo diabeto kontrolei ir kitų įprastai insulinoterapijos nereikalaujančių specifinių diabeto formų gydymui plačiai taikoma insulinoterapija, kai pacientai hospitalizuojami dėl kitų priežasčių, pvz., nebūtinai su diabetu susijusios ligos, traumos, chirurginės arba kitos procedūros. Be to, klinikinėje praktikoje daugelis 2-ojo tipo diabetu sergančiųjų pacientų yra gydomi tik insulinu arba kartu su peroraliniais hipoglikeminiais vaistais.
KLASIFIKAVIMASPacientams, kurie šiuo metu gydomi insulinu, ir jiems suteikti E11, E13 arba E14, bet ne E10 arba O24 kodai, suteikite papildomą kodą Z92.22 Buvęs ilgalaikis (dabartinis) kitų medikamentų vartojimas, insulinas. |
Nėščiųjų gydymas insulinu
Įprastai gydymas insulinu naudojamas tinkamai visų diabeto tipų kontrolei nėštumo metu (anksčiau buvusių ir atsiradusių nėštumo metu). Testinį arba pradinį gydymą peroraliniais hipoglikeminiais vaistais galima pateisinti tik ypatingomis aplinkybėmis.
KLASIFIKAVIMASO24.1–O24.9 kodams suteikiamas penktasis skirstymo ženklas, kad nurodytų, ar pacientas gydomas insulinu (.2), peroraliniais hipoglikeminiais vaistais (.3), kita (dieta, pratimais ir gyvenimo būdo korekcija) (.4) arba nepatikslinta (.9). |
Daugelis gliukozės reguliavimo sutrikimų (ypač gliukozės toleravimo sutrikimas), 2-ojo tipo diabetu ir daugybė kitų diabeto formomis sergančių pacientų yra nutukę arba turi viršsvorį bei jiems labiau būdingas hipertenzijos ir hiperlipidemijos (tinkamesnis terminas yra dislipidemija) derinys, nei kitiems bendrosios populiacijos pacientams. Šių sutrikimų derinys, kuris yra susijusi su atsparumu insulinui ir (arba) hiperinsulinizmu, skatina stambiųjų kraujagyslių ligų vystimąsi ir todėl padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Jei pacientas turi šį ligų derinį, jis vadinamas daugeliu terminų, įtraukiant „metabolinis sindromas“, „atsparumo insulinui sindromas“ ir „X sindromas“.
Buvo aprašyti taip vadinamo „metabolinio sindromo“ kiti komponentai (pvz., hiperurikemija, uždegiminiai endotelio disfunkcijos žymenys, oksidacinis stresas, kaoguliacijos sutrikimai), bet nelaikomi būtinais išskiriant šį sindromą.
KLASIFIKAVIMASŠiuo metu nėra vieno specifinio kodo metaboliniam sindromui arba atsparumo insulinui sindromui be cukrinio diabeto arba gliukozės reguliavimo sutrikimui. Šiuo atveju reikia suteikti atskirus kodus kiekvienam dokumentuotam sutrikimo komponentui (pvz., būdinga dislipidemija, kepenų suriebėjimas ir kt.). Policistinių kiaušidžių sindromas ir kiaušidžių androgenų hipersekrecija dažniausiai yra susiję su atsparumu insulinui, nors šie sutrikimai paprastai priskiriami endokrinopatijoms (žr. Kitos specifinės cukrinio diabeto formos). Šiuos sutrikimus kartu su cukriniu diabetu arba gliukozės reguliavimo sutrikimą turintiems pacientams reikia suteikti kodą E13.- Kitas patikslintas cukrinis diabetas arba E09.72 Gliukozės reguliavimo sutrikimas su atsparumo insulinui požymiais, po jo nurodant lydinčios būklės atitinkamą kodą. |
Visceralinių riebalų kaupimosi negalima painioti su nealkoholine kepenų riebalų infiltracija (žr. skyrių „Nealkoholinė riebalų infiltracija arba kaupimasis kepenyse“), nors šie du požymiai dažnai būna tam pačiam žmogui.
Intraabdominalinis visceralinių riebalų kaupimasis, stebėtas pilvo chirurgijos metu arba nustatytas vaizdiniais tyrimais (pvz., kompiuterine ašine tomografija, MRT arba dvigubos energijos rentgeno absorbciometrijos tyrimai) ypač svarbus skatinant susijusį su cukriniu diabetu arba gliukozės reguliavimo sutikimu atsparumą insulinui, ir dažnai jis būna susijęs su tipišku centrinio (abdominalinio) tipo nutukimu.
Kliniškai vertinant viršsvorį ir nutukimą suaugusiems svarbu paskaičiuoti KMI ir (arba) pamatuoti liemens apimtį (diagnostiniai kriterijai išvardyti žemiau).
Toliau pateiktos PSO pripažintos KMI kategorijos tinka tik europiečiams suaugusiesiems (> 18 metų amžiaus), bet ne kitos etninės kilmės asmenims:
Viršsvoris (1 laipsnio nutukimas) nustatomas, kai KMI yra 25 – 29,9 kg/m2
Nutukimas (2 laipsnio), kai KMI yra 30 – 39,9 kg/m2
Patologinis nutukimas (3 laipsnio), kai KMI yra > 40 kg/m2
Ne europiečiams, kai alternatyvūs kriterijai nepripažinti, jei atitinka europiečių kriterijus, bet nutukimas nedokumentuotas, koduotojai turėtų paprašyti klinicisto išaiškinimo.
Raumeningiems asmenims (pvz., sportininkams) arba pagyvenusiems asmenims KMI tiksliai nenurodo kūno riebalų arba riebalų pasiskirstymo.
Europiečiai vaikai ir paaugliai, kurių kūno masė yra didesnė, nei 85 procentilė, priskiriami turintiems viršsvorį, ir jei kūno masė yra didesnė, nei 97 procentilė – nutukusiems.
Juosmens apimtis yra pagrįstas pilvo riebalų masės matavimas asmenims, kurių KMI < 35 kg/m2.
Taip pat galima įvertinti alternatyviai nenormalų ir perteklinį riebalų pasiskirstymą juosmens ir klubų santykiu. Vyrams nenormalus juosmens ir klubų santykis būna > 0,90 ir moterims > 0,85.
Hipertenzija apibūdinama kaip nekintantis kraujospūdis iki gydymo su toliau nurodytais rodmenimis:
Diagnostiniai hipertenzijos kriterijai
|
Hipertenzija (AKS) (mmHg) |
Sistolinis ≥ 140
ARBA
Diastolinis ≥ 90 |
|
Pastaba: |
Šie kriterijai skirti naudoti tik klinicistams, bet ne klinikiniams koduotojams. |
Būdinga negydyta dislipidemija, kaip atsparumą insulinui lydintis požymis, pasireiškia padidėjusia trigliceridų koncentracija nevalgius ir sumažėjusia DTL – cholesterolio frakcija.
Diagnostiniai dislipidemijos kriterijai
|
Trigliceridai (mmol/l)
DTL - cholesterolis (mmol/l) |
≥ 2,0
IR
≤ 1,0 |
Kai kuriems diabetu arba gliukozės reguliavimo sutrikimu sergantiems pacientams gali būti taip pat dokumentuoti atsparumui insulinui nebūdingi lipidų pokyčiai iki gydymo, įskaitant nepatikslintą „hipercholesterolemiją“.
Klinikiniuose įrašuose dažniau naudojami terminai „hipercholesterolemija“, „aukštas cholesterolio lygis“ arba „↑ chol“, vietoj termino „dislipidemija“. Tai trukdo koduotojams nustatyti diabetu arba gliukozės reguliavimo sutrikimu sergantiems pacientams esantį atsparumą insulinui. Jei bet kuris iš šių terminų dokumentuotas, toliau sekančios gairės gali padėti nustatyti, kokiais atvejais suteikti E1-.72 * Cukrinis diabetas su atsparumo insulinui požymiais arba E09.72 Gliukozės reguliavimo sutrikimas su atsparumo insulinui požymiais.
KLASIFIKAVIMAS• Jei ligos istorijoje dokumentuota padidėjusi cholesterolio koncentracija su trigliceridų koncentracijos padidėjimu nevalgius arba DTL koncentracijos sumažėjimu, kurie patvirtinti testų rezultatais, – suteikite kodą E1-.72 arba E09.72 • Jei nedokumentuota padidėjusi cholesterolio koncentracija, bet ligos istorijoje dokumentuotas trigliceridų koncentracijos padidėjimas nevalgius ir DTL koncentracijos sumažėjimas – suteikite kodą E1-.72 arba E09.72 • Jei dokumentuota tik padidėjusi cholesterolio koncentracija, o trigliceridų koncentracijos padidėjimas nevalgius arba DTL koncentracijos sumažėjimas neminimi– nesuteikite kodo E1-.72 arba E09.72 |
Šis sutrikimas apima daug kepenų pažeidimų, pradedant nuo paprastos steatozės ir baigiant steatohepatitu (NASH – nealkoholinis steatohepatitas), fibroze ir ciroze. Sunkiausios formos gali progresuoti į kepenų nepakankamumą ir gali būti susiję su padidėjusia kepenų vėžio rizika. Tai patvirtinta vaizdiniais tyrimais ir (arba) būdingais pokyčiais kepenų biopsijoje. Dabar pripažįstama, kad šis sutrikimas labai susijęs su atsparumu insulinui.
Juodoji akantozė yra odos sutrikimas, susijęs su insulinui atspariomis būklėmis (ypač įgimtomis) ir nesusijęs su 1-ojo tipo cukriniu diabetu.
KLASIFIKAVIMASE11.72, E13.72, E14.72 * Cukrinis diabetas su atsparumo insulinui požymiais arba E09.72 Gliukozės reguliavimo sutrikimas su atsparumo insulinui požymiais, reikia suteikti atitinkamai, jei dokumentuotas vienas arba daugiau iš toliau nurodytų požymių:
Juodajai akantozei, dislipidemijai, hipertenzijai, hiperinsulinizmui, nealkoholiniam kepenų suriebėjimui (pokyčiams) arba nutukimui reikia suteikti atitinkamus gretutinės diagnozės kodus. Pastaba: Kai kitas lipidų sutrikimas (E78.-) nebūdingas atsparumui insulinui (kaip nurodyta aukščiau) yra dokumentuotas kartu su diabetu arba gliukozės reguliavimo sutrikimu, ir nei vienas iš minėtų kriterijų netinka, suteikite atitinkamą diabeto arba gliukozės reguliavimo sutrikimo kodą ir būklės, kaip gretutinės diagnozės, kodą. |
Cukrinis diabetas beveik visada komplikuoja nėštumo priežiūrą, nes nėštumas gali destabilizuoti diabetą ir tai bus pagrindinė hospitalizavimo priežastis.
KLASIFIKAVIMASCukrinis diabetas arba gliukozės reguliavimo sutrikimas, komplikuojantis nėštumą, priskiriami kategorijai O24 Cukrinis diabetas nėštumo metu O24.0 Nėščiųjų 1 tipo cukrinis diabetas, prasidėjęs iki nėštumo O24.1- Nėščiųjų 2 tipo cukrinis diabetas, prasidėjęs iki nėštumo O24.2- Nėščiųjų kito patikslinto tipo cukrinis diabetas, prasidėjęs iki nėštumo O24.3- Nėščiųjų nepatikslintas cukrinis diabetas, prasidėjęs iki nėštumo O24.5- Nėščiųjų gliukozės reguliavimo sutrikimas, prasidėjęs iki nėštumo
Šiuos kodus reikia suteikti toms moterims, kurioms diabetas arba gliukozės reguliavimo sutrikimas nustatyti iki nėštumo. Jei anksčiau buvęs diabetas su komplikacijomis išlieka nėštumo metu, suteikite atitinkamą papildomą kodą (-us) iš E09–E14. |
PSO bet kurį gliukozės netoleravimą nėštumo metu priskiria cukriniam diabetui ir gliukozės reguliavimo sutrikimas atskirai neskirstomas.
Nėščiųjų cukrinio diabeto negalima atskirti nuo šiuo laikotarpiu pirmą kartą atsiradusio 2-ojo tipo diabeto arba gliukozės tolerancijos sutrikimo. Net nėščiųjų cukriniu diabetu sergančioms moterims, kurioms pagimdžius gliukozės tolerancija grįžta iki normalaus lygio (dažniausiai pasitaikantis scenarijus), vėliau rizika susirgti 2-ojo tipo cukriniu diabetu auga progresyviai, ypač nutukusioms, turinčioms viršsvorio ir (arba) fiziškai neaktyvioms moterims.
KLASIFIKAVIMASO24.4- Gestacinis cukrinis diabetas tinka, jei cukrinis diabetas pirmą kartą patvirtintas, atlikus bet kuriuo nėštumo metu pagal PSO gaires peroralinį gliukozės tolerancijos testą. Jei abejojama dėl nėščiųjų cukrinio diabeto pradžios, kuri gali rodyti nediagnozuotą anksčiau buvusį diabetą, tuomet suteikite kodą O24.9- Cukrinis diabetas nėštumo laikotarpiu, nepatikslintas. Dokumentuotam „Nėščiųjų cukriniam diabetui, nepatikslintam kitaip“ gali būti suteiktas kodas O24.4- Gestacinis cukrinis diabetas.
Nėščiųjų diabetas gali pasikartoti sekančio nėštumo metu. Jei taip atsitiko, suteikite nėščiųjų diabeto kodą kartu su sekančiu iškart po jo Z87.5 Buvusios asmeniui nėštumo, gimdymo ir laiktarpio po gimdymo komplikacijos. |
Laikina naujagimio hiperglikemija (P70.2 Naujagimio cukrinis diabetas) yra retas sutrikimas ir klinicistai dažniausiai nenaudoja termino „pseudodiabetas“ . Jei šis terminas naudojamas, reikia paprašyti klinicisto atskirti šią būklę nuo tikrojo diabeto.
Diabetu sergančių motinų naujagimiams dažnai pasireiškia laikinas gliukozės koncentracijos kraujyje sumažėjimas, kuris siejamas su motinos būkle ir jos gydymu. Jis pasireiškia dažniau, jei motinos diabetas kontroliuojamas nepakankamai. Tokiais atvejais dažniau pasireiškia laikina hipokalcemija (P71.1) ir hipomagnezemija (P71.2).
KLASIFIKAVIMASNaujagimiui su laikinu gliukozės koncentracijos kraujyje sumažėjimu, susijusiu su motinos diabetu, galima suteikti du kodus:
P70.0 Motinos, sergančios nėščiųjų diabetu, kūdikio sindromas P70.1 Motinos, sergančios diabetu, kūdikio sindromas
Jei motinos diabeto pradžia neaiški (t. y. anksčiau buvęs diabetas pirmą kartą nustatomas nėštumo metu arba tai yra nėščiųjų diabetas), suteikite kodą P70.1 Motinos, sergančios diabetu, kūdikio sindromas. |
Diabetinė ketoacidozė dažniausiai pasireiškia pacientams, kuriems insulinas yra būtinas gyvybei išsaugoti, nors jis taip pat gali pasireikšti kitomis cukrinio diabeto formomis kartu su sunkiu sepsiu arba infekcijomis sergantiems pacientams. Būdingi tyrimų radiniai yra gliukozurija (4+), sunki ketonurija, hiperglikemija, metabolinė acidozė (mažas arterinio kraujo pH ir sumažėjusi bikarbonatų koncentracija kraujo plazmoje). Klinicistai įprastai netikrina ketonų koncentracijos kraujyje (ketonemija) diabetinės ketoacidozės diagnozei patvirtinti.
Diabetinė ketoacidozė dažnai pasireiškia mieguistumu, stuporu arba psichinės būklės slopinimu, bet retai – komine būkle, todėl retai reikia suteikti kodą E1-.12 *Cukrinis diabetas su ketoacidoze, su koma.
Diabetinė ketoacidozė sergantiems pacientams gali būti tam tikro lygio hiperosmoliariškumas. Tai nedaro įtakos suteikiamam kodui (E1-.1-).
KLASIFIKAVIMASJei cukrinio diabeto metu pasireiškia ketoacidozė, suteikite E1-.1- * Cukrinis diabetas su ketoacidoze ir gretutinės diagnozės kodą E87.0 Hiperosmoliariškumas ir hipernatremija, jei taip pat dokumentuota hipernatremija arba hiperosmoliariškumas
Jei diabetinė ketoacidozė atsiranda, nesilaikant paskirto gydymo insulinu arba kito cukrinio diabeto gydymo režimo, tokiam elgesiui reikia suteikti papildomą kodą Z91.1 Buvęs asmens gydymosi ir kitokio režimo nesilaikymas (žr. ACS 0517 Gydymo režimo nesilaikymas). |
Laktatinė acidozė (E1-.13 * Cukrinis diabetas su pieno rūgšties acidoze, be komos, E1-.14 * Cukrinis diabetas su pieno rūgšties acidoze, su koma) dažniausiai išsivysto cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kurie dar serga sunkiu sepsiu arba piktnaudžiauja alkoholiu, arba pacientams, kurių inkstų arba kepenų funkcija sunkiai sutrikusi, arba sergantiems kraujotakos nepakankamumą sukeliančia širdies liga, ypač gydomiems peroraliniu hipoglikeminiu vaistu metforminu. Šiems pacientams patvirtinama laktatinė acidozė, jei laktatų koncentracija kraujyje ryškiai padidėjusi.
KLASIFIKAVIMASDiabetinė acidozė, ketoacidozė ir laktatinė acidozė retai gali pasireikšti kartu. Tokiais atvejais suteikite: E1-.15 * Cukrinis diabetas su ketoacidoze, su pieno rūgšties acidoze, be komos ARBA E1-.16 * Cukrinis diabetas su ketoacidoze, su pieno rūgšties acidoze, su koma |
Diabetinė ketoacidozė sergantiems vaikams gydymo metu gali pasireikšti labai sunki komplikacija – galvos smegenų edema, galinti pasibaigti mirtimi. Ši komplikacija labiau būdinga vaikams, bet gali pasireikšti ir suaugusiesiems.
Pacientams, kuriems reikia stabilizuoti blogai valdomą diabetą, priklauso asmenys, kuriems reikia pradėti insulino vartojimą ir jų gydymas peroraliniais hipoglikeminiais vaistais buvo nesėkmingas. Nepaisant blogos arba nestabilios glikemijos kontrolės, pagal apibūdinimą šie pacientai neturi ketoacidozės. Kai kuriems pacientams lydinti liga, ypač sukelianti dehidrataciją arba trikdanti normalią mitybą (pvz., virškinimo trakto sutrikimai), gali būti svarbiu veiksniu, darančiu įtaką blogai arba nestabiliai medžiagų apykaitos kontrolei. Atitinkamai hiperglikemija gali sukelti pykinimą ir vėmimą. Toks blogai kontroliuojamas diabetas nebūtinai bus pagrindine hospitalizavimo priežastimi.
Pacientų, kurie pradeda gydytis insulinu:
hospitalizavus chirurginei arba kitai procedūrai, arba
kitų medicininių būklių gydymo kurso metu (pvz., miokardo infarktas)
nereikia automatiškai priskirti šiai kategorijai, nes gydymas insulinu šiomis aplinkybėmis nebūtinai rodo nestabilų diabetą.
Hospitalizuojant diabetu sergantį pacientą, gliukozės koncentracijos kraujyje nustatymas neturėtų būti vieninteliu rodikliu diabeto kontrolei įvertinti. „Nekontroliuojamas“ arba „blogai kontroliuojamas diabetas“ geriausiai gali būti nustatomas klinicistui retrospektyviai įvertinus praeities ir dabarties paciento istorijos visumą, kuri dažniausiai lydima padidėjusios glikuoto hemoglobino koncentracijos (≥ 8%). Reikia įsidėmėti, kad insulino vartojimas slenkančiu režimu nereiškia „nekontroliuojamo diabeto“.
KLASIFIKAVIMASJei dokumentuoti „nestabilus“, „stabilizacijai“, „nekontroliuojamas“, „blogai kontroliuojamas“ arba „bloga kontrolė“ pagrindinei arba gretutinei diagnozei reikia suteikti atitinkamą kodą E1-.65 *Blogai kontroliuojamas cukrinis diabetas.
Jei šios kategorijos pacientams nustatytos diabeto komplikacijos, suteikite papildomą (-us) atitinkamą (-us) kodą (-us) iš E10–E14. |
Hipoglikemijos metu pacientus gali ištikti koma ir (arba) atsirasti konvulsijos ar traukuliai, kurių buvimas nereiškia epilepsijos.
KLASIFIKAVIMASHipoglikemijos epizodus, kuriuos sukėlė arba neteisingas insulino/peroralinių hipoglikeminių vaistų paskyrimas, arba netinkamas jų vartojimas, reikia koduoti kaip toliau nurodyta:
Pagrindinė diagnozė: E1-.64 * Cukrinis diabetas su hipoglikemija
Gretutinė diagnozė: T38.3 Apsinuodijimas insulinu ir geriamais hipoglikeminiais [antidiabetiniais] vaistais
Išorinė priežastis: X44 Atsitiktinis apsinuodijimas kitais ir nepatikslintais medikamentais ir biologinėmis medžiagomis bei jų poveikis.
Atitinkamai suteikite įvykio vietos kodą (Y92.-) ir veiklos kodą (U73.-).
Hipoglikemijos epizodus, kurie atsirado teisingai dozuojant insuliną arba peroralinius hipoglikeminius vaistus arba keičiant jų dozę, reikia koduoti kaip toliau nurodyta:
Pagrindinė diagnozė: E1-.64 * Cukrinis diabetas su hipoglikemija
Išorinė priežastis: Y42.3 Insulinas ir peroraliniai hipoglikeminiai vaistai [vaistai diabetui gydyti]
Įvykio vieta: Y92.22 Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sritis
Hipoglikemijai, kuri pasireiškia pacientams, sergantiems diabetu ir turintiems kasos vidinės sekrecijos sutrikimų, suteikite E16.1 Kita hipoglikemija ir E16.9 Nepatikslinti kasos vidaus sekrecijos funkcijos sutrikimai, atitinkamai suteikite E13 kodą su atitinkamu kodu iš E16.-. |
KLASIFIKAVIMASAntriniam hipoglikemijos epizodui dėl insulino antikūnų suteikite:
Pagrindinė diagnozė: E1-.64 * Cukrinis diabetas su hipoglikemija
Išorinė priežastis: Y42.3 Insulinas ir peroraliniai hipoglikeminiai vaistai [vaistai diabetui gydyti]
Atitinkamai suteikite įvykio vietos kodą (Y92.-) |
Gliukozės reguliavimo sutrikimu sergantiems pacientams gali būti nustatomi mikrovaskuliniai inkstų, akių ir nervų pažeidimai (panašūs aprašytiems žemiau, sergant diabetu). Gali būti įvairūs pažeidimų deriniai. Jei pažeidžiami inkstai, gali pasireikšti mikro- arba makroalbuminurija.
Glomerulų filtracijos greitis (GFG) tiksliausias inkstų funkcijos rodiklis, kuris gali labai sumažėti serumo kreatinino koncentracijai kylant virš normos ribų. Sergantiems diabetu su anksti nustatytomis inkstų komplikacijomis, GFG gali būti normalus arba net padidėjęs. Nustačius nefropatiją, palaipsniui GFG gali pradėti mažėti ir dažnai sumažėja 50 % žemiau normos ribos (žr. ACS 1438 Lėtinė inkstų liga).
Tiksliai koduoti inkstų komplikacijas gali būti sudėtinga dėl didesnio hipertenzijos dažnio diabetu sergančiųjų pacientų tarpe. Pačią hipertenziją gali sukelti inkstų komplikacijos ir pirmą kartą ji dažnai pasireiškia jau sergantiems diabetine nefropatija. Jei kils tokių interpretacijos problemų, jas reikia aptarti su klinicistu.
Šiai pradinei inkstų ligos stadijai būdinga nuolatinė arba atkakli mikroalbuminurija, kuri rodo pradinę diabetinę nefropatiją. Ji rodo iki gydymo padidėjusią virš normos ribos albumino ekskreciją, nors nedidelei šios nefropatijos atvejų daliai mikroalbuminurija gali nepasireikšti.
Nuolatinę arba atkaklią mikroalbuminuriją apibrėžia trijų vienas po kito per 3–6 mėnesius imtų šlapimo mėginių radiniai:
albumino ekskreciją su šlapimu 20–200 mikrogramai per minutę (arba mg per parą) nakties metu rinktuose šlapimo mėginiuose,
ARBA
albumino ir kreatinino santykis vyrams: 2,5–25 mg/mmol ir moterims: 3,5–35 mg/mmol, matuotas atsitiktinai, mėginius renkant nakties metu arba visą parą.
|
Pastaba: |
Šlapimo takų infekcijos metu arba atliekant sunkius fizinius pratimus gali pasireikšti laikina mikroalbuminurija. |
Mikroalbuminuriją galima sumažinti arba visiškai panaikinti, pagerinus medžiagų apykaitos ir AKS kontrolę.
Jei dokumentuota mikroalbuminurija be nuolatinės arba atkaklios būsenos apibūdinimo, reikia kreiptis į klinicistą patikslinimui.
KLASIFIKAVIMASDokumentuoto įrašo „nuolatinė“ arba „atkakli“ mikroalbuminurija pakanka, kad būtų suteiktas kodas E1-.21 * Cukrinis diabetas su prasidedančia diabetine nefropatija. |
Mikroalbuminurija laikoma svarbiu daugelio diabeto sukeliamų širdies ir kraujagyslių sistemos padarinių prognoziniu veiksniu.
Atkaklios arba kliniškai reikšmingos proteinurijos (mikroalbuminurijos) pradžia, kuri būdinga nustatytai (akivaizdžiai) inkstų ligai, apibrėžiama, kai baltymų ekskrecija su šlapimu viršija 0,5 g per 24 valandas (iš kurių apie 50% yra albuminas).
Klinicistai paprastai nenaudoja terminų diabetinis „nefritas“ arba „nefrozė“, bet, jei šie terminai naudojami, suteikite kodą 1-.22 * Cukrinis diabetas su nustatyta diabetine nefropatija.
|
2 PAVYZDYS: |
|
54 metų amžiaus vyrui, sergančiam 1-ojo tipo cukriniu diabetu, atsiradusi diabetinė nefropatija. |
|
Kodas: |
|
|
3 PAVYZDYS: |
|
Sergančiajam 1-ojo tipo cukriniu diabetu atsiradęs nefrozinis sindromas su galutine inkstų nepakankamumo stadija. |
|
Kodai: |
|
KLASIFIKAVIMASJei dokumentuotiems sergančiojo diabetu nefropatijos pokyčiams galima suteikti daugiau, nei vieną kodą iš (E1-.21 ir E1-.22), tik labiausiai pažengusiems reikia suteikti (E1-.22). |
Sergantiems diabetu ūminis inkstų nepakankamumas gali būti grįžtamas. Jį gali pagreitinti tūrio netekimas (dehidratacija) ir intraveninių radiologinių kontrastinių medžiagų koncentruotų tirpalų naudojimas, ypač, jei pacientui buvo apribotas skysčių vartojimas.
|
4 PAVYZDYS: |
|
2-ojo tipo cukriniu diabetu sergančiam pacientui po intraveninio kontrasto vartojimo išsivystė ūminis inkstų nepakankamumas. |
|
Kodai: |
|
Ūminis inkstų nepakankamumas dažniau pasireiškia pacientams, jau sirgusiems diabetine nefropatija ir (arba) IV tipo inkstų kanalėlių acidoze (hiporeninemija, hipoaldosteronemija).
KLASIFIKAVIMASJei dokumentuota buvusi diabetinė nefropatija su ūminiu inkstų nepakankamumu, suteikite E1-.29 Cukrinis diabetas su kita patikslinta inkstų komplikacija ir susijusį kodą E1-.2- nefropatijai, po jo nurodant kodą, atitinkantį lėtinės inkstų ligos stadiją (N18.-). |
Susilpnėjęs regėjimas nedažnai siejamas su buvusia diabetine retinopatija (E1-.31). Regos sutrikimai dažniausiai susiję su pažengusiais tinklainės pokyčiais, priskirtinais E1-.32–D:E1-.35. Jei dokumentuota diabetinė retinopatija ir nustatytas regos netekimas, vėliau reikia pasitarti su gydančiu gydytoju dėl papildomų tinklainės (geltonosios dėmės) edemos pokyčių (E1-.34). Gydymas lazeriu tinka labiau retinopatijai valdyti, nei jai gydyti.
KLASIFIKAVIMASJei diabetinė akių liga sukėlė aklumą arba regėjimo susilpnėjimą, reikia suteikti papildomą kodą H54.- Regėjimo sutrikimai, įskaitant abiejų akių arba vienos akies aklumą.
Jei dokumentuotiems diabetinės retinopatijos pokyčiams galima suteikti daugiau, nei vieną kodą iš E1-.31 – E1-.33 ir (arba) E1-.35, reikia koduoti labiau pažengusią stadiją. |
Diabetas gali sukelti kataraktas, nors šį priežastinį ryšį sunku nustatyti. Klinicistas turėtų patvirtinti šį ryšį. Pacientams, kuriems naujai diagnozuotas 1-ojo tipo diabetas, atsitiktinai gali būti nustatyta lęšiuko drumstis (laikinos kataraktos). Stabilizavus diabetą, šios drumstys dažniausiai praeina savaime.
KLASIFIKAVIMASE1-.36 * Cukrinis diabetas su diabetine katarakta reikia suteikti, jei klinicistas nurodė priežastinį ryšį tarp kataraktos ir diabeto. Šis ryšys gali būti dokumentuotas kaip „diabetinė katarakta“ arba „katarakta dėl diabeto“.
Jei toks ryšys nenustatomas, diabetu sergančiųjų kataraktai reikia suteikti E1-.39 * Cukrinis diabetas su kita patikslinta akių komplikacija ir atitinkamą papildomą kodą kataraktos tipui (pvz., H25.- Senatvinė katarakta, H26.- Kitos kataraktos). |
Sergant diabetu padidėja tinklainės arterijos nepraeinamumo, tinklainės venos nepraeinamumo ir regos nervo disko infarkto (išeminės regos nervo neuropatijos) dažnis.
KLASIFIKAVIMASŠiems sutrikimams reikia suteikti kodą E1-.39 * Cukrinis diabetas su kita patikslinta akių komplikacija su gretutinės diagnozės kodu, kaip nurodyta toliau: • tinklainės arterijos nepraeinamumas H34.2 Kiti tinklainės arterijų nepraeinamumai • tinklainės venos nepraeinamumas H34.8 Kitų tinklainės kraujagyslių nepraeinamumas • išeminė regos nervo neuropatija H47.0 Regos nervo ligos, neklasifikuojamos kitur
|
Tam pačiam pacientui gali išsivystyti periferinės, galvos smegenų ir autonominės neuropatijos įvairūs deriniai. Periferinė neuropatija dažniausiai jau būna pacientams, kuriems išsivystė autonominė neuropatija. Autonominės neuropatijos buvimas padidina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką ir mirtingumą nuo jų.
Diabetu ir autonomine neuropatija sergantiems pacientams dažniau pasireiškia širdies aritmijos (ypač bendrosios anestezijos metu) ir kvėpavimo sustojimas.
KLASIFIKAVIMASJei dokumentuotiems įvairiems neuropatijos tipams suteikiamas daugiau, nei vienas kodas (E1-.41 – E1-.43), reikia koduoti kiekvieną tipą. |
|
5 PAVYZDYS: |
|
2-ojo tipo cukrinis diabetas su hipotoniška šlapimo pūsle ir galvos smegenų akies judinamojo nervo paralyžiumi. |
|
Kodai: |
|
„Insulininis neuritas“ (ankstyvos pradžios neuropatija arba stabilizavimo neuropatija) nepakankamai išaiškinta būklė, kuri gali pasireikšti gydymo insulinu pradžioje stabilizuojant diabetą ir išnyksta savaime.
Retai, netrukus po diabeto diagnozės nustatymo, nepriklausomai nuo vartojamų hipoglikeminių vaistų (insulino arba peroralinių hipoglikeminių vaistų), gali išsivystyti panaši ūminė neuropatija, susijusi su išreikštu bendruoju išsekimu.
Diabetinis viduriavimas yra atskira viduriavimo forma, dažniausiai labiau pasireiškianti naktį, ir galinti išaiškėti arba suintensyvėti blogos medžiagų apykaitos periodais. Jei diabetinis viduriavimas įrašytas be kitų autonominės neuropatijos požymių, priskiriama E1-.43 *2 tipo cukrinis diabetas su diabetine autonomine neuropatija, kai šį kodą patvirtina klinicistas.
Aiškaus patogeninio ryšio tarp stambiųjų kraujagyslių (makrovaskulinė liga) aterosklerozės ir diabeto arba gliukozės reguliavimo sutrikimo nenustatyta. Okliuzinę arterijų ligą gali sukelti pagreitėjusi aterosklerozė dėl atsparumo insulinui, susijusi su hipertenzija ir dislipidemija ir vėliau ją gali sukelti arba pagreitinti tabako vartojimas (žr. ACS 0503 Sutrikimai dėl narkotikų , alkoholio ir tabako vartojimo).
KLASIFIKAVIMASPeriferinių kraujagyslių ligos, sergant cukriniu diabetu, kodai nurodyti toliau: E1-.51 * Cukrinis diabetas su periferine angiopatija, be gangrenos E1-.52 * Cukrinis diabetas su periferine angiopatija, su gangrena
Gliukozės reguliacijos sutrikimo kodai nurodyti toliau: E09.51 Gliukozės reguliavimo sutrikimas su periferine angiopatija, be gangrenos E09.52 Gliukozės reguliavimo sutrikimas su periferine angiopatija, su gangrena |
Diabetinė kardiomiopatija (E1-.53)
Diabetu sergantiems pacientams gali pasireikšti atskira kardiomiopatijos forma, dažnai sukelianti širdies nepakankamumą, be ryškios aterosklerozės. Ją apibūdina diastolinė disfunkcija, kuri nustatoma, atlikus širdies branduolinį skenavimą ir (arba) echokardiografiją.
E1-.62 * Cukrinis diabetas su patikslinta odos ir poodinio audinio komplikacija kodui priskirtos būklės tam tikromis aplinkybėmis nurodo mikrovaskulinį sutrikimą, dažnai susijusį su makrovaskulinėmis komplikacijomis (pvz., neuropatija, retinopatija, nefropatija).
Diabetinėms komplikacijoms priklauso tik periodonto abscesas ir periodontitas (ir jokia kita dantenų arba periodonto liga nepriskiriama K05 Gingivitas ir periodonto ligos).
Ši neaiškios etiologijos liga pasireiškia 1-ojo tipo diabetu sergančioms moterims, nors ji priskiriama ne tik šiai kategorijai. Tai gerybinė, skausminga būklė, kuri pradžioje gali būti supainiota su piktybine liga. Paprastai ją visiškai išgydyti sudėtinga ir dažnai po to seka lėtinė, vangi eiga su pasikartojančiais skausmo priepuoliais ir naujų mazgelių krūtyje susiformavimu. Krūties biopsijos medžiagoje pastebėti būdingi histologiniai pokyčiai (sklerozuojantis limfocitinis lobulitas).
KLASIFIKAVIMASE1-.71 * Cukrinis diabetas su daugybinėmis mikrokraujagyslinėmis ir kitomis patikslintomis nekraujagyslinėmis komplikacijomis reikia suteikti, jei pacientas turi būklę, kurią galima priskirti prie dviejų arba daugiau toliau pateiktų penkių kategorijų:
1–3 kategorijos apibūdinamos kaip mikrovaskulinės komplikacijos. Tačiau 4 ir 5 kategorijoms dar reikia išaiškinti tikslesnę etiologiją.
Pagrindinei diagnozei suteikite E1-.71, jei tik nė viena komplikacijų neatitinka pagrindinės diagnozės apibūdinimo.
Specifinėms komplikacijoms taip pat reikia suteikti papildomus kodus. |
|
6 PAVYZDYS: |
|
Pacientas hospitalizuotas 2-ojo tipo diabeto sukeltai diabetinei nefropatijai gydyti. Pacientas taip pat turi tinklainės išemiją, susijusią su diabetu. |
|
Kodai: |
|
|
Pagal ACS 0001 Pagrindinė diagnozė, E11.22 nurodyta kaip pagrindinė diagnozė. |
|
7 PAVYZDYS: |
|
1-ojo tipo diabetu sergantis pacientas hospitalizuotas su nefrozinio sindromo, tinklainės išemijos ir šlaunies nervo neuropatijos komplikacijomis. |
|
Kodai: |
|
|
Šiuo atveju nė viena diabeto komplikacija nėra hospitalizavimo priežastis, todėl E10.71 nurodytas kaip pagrindinė diagnozė. |
KLASIFIKAVIMASE09.71 Gliukozės reguliavimo sutrikimas su dauginėmis mikrokraujagyslinėmis komplikacijomis reikia suteikti, jei pacientas turi būklę, kurią galima priskirti prie dviejų arba daugiau toliau pateiktų trijų kategorijų:
Pagrindinei diagnozei suteikite E09.71 tik tuo atveju, kai nė viena komplikacijų neatitinka pagrindinės diagnozės apibūdinimo. Specifinėms komplikacijoms taip pat reikia suteikti papildomus kodus. |
Opų buvimas kojose savaime nebūtinai reiškia „diabetinę pėdą“ (žr. toliau). Todėl, jei diabetu sergančio paciento pėdos opos etiologija neaiški, reikia kreiptis į klinicistą patikslinimo.
KLASIFIKAVIMASKojos diabetinei opai suteikiamas toliau nurodytas kodas:
E1-.69 * Cukrinis diabetas su kita patikslinta komplikacija L97 Kojos opa, neklasifikuojama kitur
Pastaba: E1-.73 *Cukrinis diabetas su pėdos opa dėl dauginių priežasčių negalima suteikti pėdos opai, nes šis kodas naudojamas „diabetinės pėdos“ būklei nurodyti. |
Šis terminas naudojamas apibūdinti cukriniu diabetu sergančius pacientus, turinčius pėdos opą arba infekciją su periferinėmis ir (arba) neurologinėmis komplikacijomis ir (arba) kitais skirtingais klinikiniais veiksniais. Šie 1-oje kategorijoje esantys pacientai turi opą ir (arba) infekciją ir mažiausiai vieną kitą būklę iš toliau nurodytų 2–5 kategorijose:
|
1. Infekcija ir (arba) opa |
|
Diabetas su pėdos opa |
E1-.69 |
|
Galūnės odos abscesas (pūlinys), furunkulas (šunvotė) ir karbunkulas (piktvotė) |
|
|
Kojos piršto celiulitas |
|
|
Kojos celiulitas |
|
|
Pėdos pragulos opa ir spaudimo plotai (III ir IV stadijos) |
|
2. Periferinių kraujagyslių liga |
|
Cukrinis diabetas su periferine angiopatija, be gangrenos |
E1-.51 |
|
Cukrinis diabetas su periferine angiopatija, su gangrena |
E1-.52 |
|
3. Periferinė neuropatija |
|
|
Cukrinis diabetas su diabetine polineuropatija |
E1-.42 |
|
Cukrinis diabetas su diabetine autonomine neuropatija |
E1-.43 |
|
Cukrinis diabetas su neuropatine edema |
E1-.43 |
|
Cukrinis diabetas su Šarko (Charcot) artropatija |
E1-.61 |
|
Cukrinis diabetas su diabetine osteopatija |
E1-.61 |
|
Cukrinis diabetas su daugybinėmis mikrokraujagyslinėmis arba kitomis patikslintomis nekraujagyslinėmis komplikacijomis |
E1-.71 |
|
(tik jei viena iš būklių priskiriama E1-.4-) |
|
|
4. Būklės, sukeliančios pažeistos pėdos deformacijas ir didelį apkrovimą |
|
Cukrinis diabetas su neuropatine edema |
E1-.43 |
|
Cukrinis diabetas su Šarko (Charcot) artropatija |
E1-.61 |
|
Cukrinis diabetas su diabetine osteopatija |
E1-.61 |
|
Suragėjimai ir sukietėjimai |
|
|
Į išorinę pusę iškrypęs kojos nykštys [hallux valgus] (įgytas) |
|
|
Nelankstus kojos nykštys [hallux rigidus] |
|
|
Kitos kojos nykščio deformacijos (įgytos) |
|
|
Kitos „plaktuko formos“ kojų piršto (-ų) deformacijos (įgytos) |
|
|
Kitos kojų piršto(-ų) deformacijos (įgytos) |
|
|
Lenkimo deformacijos, čiurna ir pėda |
|
|
Kabanti plaštaka ar pėda (įgyta), čiurna ir pėda |
|
|
Plokščia pėda [pes planus] (įgyta) |
|
|
Įgytos „nagų“ pavidalo plaštakos ir pėdos deformacijos šleiva plaštaka ir pėda, čiurna ir pėda |
|
|
Kitos įgytos čiurnos ir pėdos deformacijos |
|
|
Kitos įgytos galūnių deformacijos, patikslintos, čiurna ir pėda |
|
5. Pažeistos ir (arba) kitos kojos buvusi amputacija |
|
Įgytas pėdos ir kulkšnies nebuvimas |
|
|
Įgytas kojos kelio srityje ar žemiau kelio nebuvimas |
|
|
Įgytas kojos aukščiau kelio nebuvimas |
|
|
Įgytas abiejų kojų nebuvimas [bet kuriame lygyje, išskyrus vien kojų pirštus] |
KLASIFIKAVIMASSuteikite kodą E1-.73 * Cukrinis diabetas su pėdos opa dėl daugybinių priežasčių, jei:
Specifinėms komplikacijoms (pvz., polineuropatijai (G62.9), periferiniai angiopatijai (I70.2-), kojos piršto celiulitui (L03.02)) taip pat reikia suteikti papildomus kodus. |
KLASIFIKAVIMASJei diabeto komplikacija buvo pašalinta, dažniausiai chirurginiu būdu, jos požymiams specifinio kodo suteikti nereikia, nes būklė buvo pašalinta. Vietoje „kita patikslinta komplikacija“ suteikite kodą iš atitinkamo diabeto skyriaus.
Kraujagyslių rekonstrukcijos procedūros arba kojos amputacijos nepašalina periferinių kraujagyslių ligos. Tačiau, šios procedūros gali pašalinti kojos diabetinę opą. Pastaruoju atveju suteikite kodą E1-.51 * Cukrinis diabetas su periferine angiopatija, be gangrenos ir, jei tinka, papildomą kodą Z89.- įgytam galūnės netekimui nurodyti. |
|
8 PAVYZDYS: |
||
|
2-ojo tipo cukriniu diabetu ir nefropatija sirgusiam pacientui atlikta inkstų transplantacija. |
||
|
Kodai:
|
2 tipo cukrinis diabetas su nustatyta diabetine nefropatija |
|
|
Lėtinės inkstų ligos, 3 stadija |
||
|
Persodintas inkstas |
||
|
Šiuo atveju E11.29 2 tipo cukrinis diabetas su kita patikslinta inkstų komplikacija nepriskirta, nes lėtinė inkstų liga niekada nebus išgydyta. |
||
|
9 PAVYZDYS: |
||
|
1-ojo tipo diabetu sergančiam pacientui su anksčiau pašalinta katarakta įterptas intraokulinis lęšis. |
||
|
Kodai:
|
1 tipo cukrinis diabetas su kita patikslinta akių komplikacija |
|
|
Intraokulinis lęšis |
||
Jei lydinčios endokrinopatijos, gydymo vaistais arba cheminiais preparatais sukeltas diabetas išnyko po sėkmingo endokrinopatijos gydymo arba jos kontrolės, arba nutraukus vaisto vartojimą, suteikite atitinkamą kodą gliukozės reguliavimo sutrikimu (jei oficialiai patvirtintas GTT) arba Z86.3 Buvusios asmeniui kitos endokrininės, mitybos ir metabolinės ligos, jei GTT yra nepakitęs.
|
10 PAVYZDYS: |
|
Pacientas hospitalizuotas kairiosios akies kataraktos pašalinimui ir intaokulinio lęšio įterpimui. Pastebėta, kad pacientas anksčiau sirgo Kušingo sindromo sukeltu diabetu, kuris buvo išgydytas pašalinus antinksčių adenomą. Hospitalizavimo metu atliktas GTT buvo nepakitęs. |
|
Kodai: |
|
KLASIFIKAVIMASJei 1-ojo tipo diabetas išgydytas atlikus kasos arba kasos salelių ląstelių transplantaciją, suteikite atitinkamą 1-ojo tipo diabeto kodą bet kuriai diabetinei komplikacijai kartu su papildomu kodu Z94.8 Kitas persodintas organas ar audinys. (Taip pat žr. ACS 2112 Asmeniui buvusios būklės). |
Rizika susirgti 2-ojo tipo diabetu didėja, priklausomai nuo:
amžiaus;
nutukimo;
sumažėjusio fizinio aktyvumo.
Diabeto atranka dažnai vykdoma:
asmenims, kurių šeimoje buvo ligos atvejų;
didelės rizikos rasinių arba etninių grupių asmenims;
moterims, kurios anksčiau sirgo arba policistinių kiaušidžių sindromu;
asmenims, sergantiems hipertenzija, dislipidemija arba kuriems anksčiau nustatyta gliukozės reguliavimo sutrikimas arba kraujagyslių liga;
pacientams, kurių gliukozės koncentracija veninio kraujo plazmoje viršija 5,5 mmol/l.
(Taip pat žr. ACS 2111 Patikrinimas dėl specifinių sutrikimų).
KLASIFIKAVIMASZ13.1 Specialus patikrinimas dėl gliukozės reguliacijos sutrikimo ir cukrinio diabeto reikia suteikti kaip pagrindinės diagnozės kodą, jei pacientas hospitalizuotas specialiai atrankai, nors cukrinis diabetas arba gliukozės reguliavimo sutrikimas yra atmesti. Jei atranka atlikta, remiantis cukrinio diabeto šeimine anamneze, suteikite papildomą kodą Z83.3 Cukrinis diabetas šeimoje. |
KLASIFIKAVIMASPacientams, hospitalizuotiems tik diabeto mokymams, suteikite pagrindinės diagnozės kodą iš E10–E14 Cukrinis diabetas, ir papildomą kodą Z71.8 Kitas patikslintas konsultavimas bei procedūros kodą 95550-14 [1916] Bendroji sveikatos intervencija , cukrinio diabeto mokymas.
Pacientams, mokomiems kontroliuoti diabetą, hospitalizuotiems dėl kitų priežasčių, suteikite tik 95550-14 [1916] Bendroji sveikatos intervencija, cukrinio diabeto mokymas. Nesuteikite kodo Z71.8 Kitas patikslintas konsultavimas, nes mokymas laikomas įprastinio diabeto gydymo standartu.
(Taip pat žr. ACS 0032 Pagalbinės sveikatos intervencijos.)
|
Prieš šį stebėjimą suteiktas kodas R73 Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje. Reikia paprašyti klinicisto atmesti galimą cukrinio diabeto arba gliukozės reguliavimo sutrikimo diagnozę.
Streso arba ligos metu, įtraukiant infekcijas, gali pasireikšti laikina hiperglikemija, bet ji nebūtinai rodo diabetą arba gliukozės reguliavimo sutrikimą. PSO skirsto atitinkamas būkles, kurioms nustatyti atliekami diabeto arba gliukozės reguliavimo sutrikimo diagnostiniai testai. Kartu esanti liga gali nepatvirtinti jų rezultatų.
Naujagimio laikinajai hiperglikemijai reikia suteikti kodą P70.2 Naujagimio cukrinis diabetas. Atkaklus diabetas naujagimystėje pasitaiko retai ir gali būti dėl gliukokinazės geno (MODY 2) homozigotinio defekto. Jį patvirtinus, reikia suteikti kodą E13 (žr. ACS 0401 Cukrinis diabetas ir gliukozės reguliacijos sutrikimas).
Cistinei fibrozei reikia suteikti atitinkamą kodą iš E84.- Cistinė fibrozė, po kurio turi būti nurodytas specifinio požymio (pasireiškimo) kodas. Įsidėmėkite, kad E84.8 Cistinė fibrozė su kitais simptomais kodas apima atvejus su keliais požymiais.
|
1 PAVYZDYS: |
|
Pacientas, nukritęs nuo kopėčių, hospitalizuotas blauzdikaulio kūno lūžio atstatymui. Pacientas taip pat buvo gydomas dėl susijusių su cistine fibroze bronchektazių. |
|
Kodai: |
|