5 PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI

Apibrėžimas

Terminas „sutrikimas dėl vartojimo“ gali būti naudojamas nusakyti bet kuriam iš žemiau nurodytų vartojimo sutrikimų: 

• ūmus apsinuodijimas;

• žalingas vartojimas arba

• priklausomybė. 

Blokas F10–F19 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų turi ketvirtą skaitmenį, kuris nusako paciento klinikinę būklę.

 

Atkreipkite dėmesį, kad ne visi keturženkliai kodai yra taikomi visoms medžiagoms. Suteikdamas ketvirtą skaitmenį, klinikinis koduotojas turi remtis medicinine dokumentacija.

 

Žemiau nurodyti apibrėžimai iš TLK-10-AM ir PSO (1992) TLK-10 Psichikos ir elgesio sutrikimų klasifikacija – Klinikiniai aprašymai ir diagnostinės gairės yra pateikiami, kad padėtų geriau suprasti šias būkles:

 

Ūminis apsinuodijimas

„Būklė atsiradusi po psichotropinių medžiagų vartojimo, sukelianti sąmonės, pažinimo ir suvokimo sutrikimus, paveikianti elgesį ar kitas psichomotorines funkcijas ir reakcijas. Sutrikimai yra tiesiogiai susiję su ūminiu medžiagos farmakologiniu poveikiu ir praeina laikui bėgant iki visiško pasveikimo, išskyrus atvejus, kai pažeidžiami audiniai ar atsirado kitos komplikacijos.“

 

Žalingas vartojimas

„Psichotropinių medžiagų vartojimo būdas sukeliantis žalą sveikatai. Žala gali būti fizinė (pvz. hepatitas dėl psichotropinių medžiagų savavališko vartojimo) arba psichinė (pvz. dėl gausaus alkoholio vartojimo atsiradę depresijos epizodai). Žalingas vartojimas neturėtų būti diagnozuojamas, jei nustatytas priklausomybės sindromas, psichikos sutrikimas ar kita specifinio sutrikimo, susijusio su narkotikų ar alkoholio vartojimu, forma tuo pačiu metu ir tai pačiai medžiagai.“

 

Priklausomybės sindromas

„Tai grupė elgesio, pažinimo ir psichologinių reiškinių atsiradusių reguliariai vartojant medžiagą. Paprastai susiformuoja stiprus potraukis vartoti narkotikus, sunku kontroliuoti jų vartojimą, vartojimas tęsiamas nepaisant žalingų pasekmių, narkotikų vartojimui suteikiama pirmenybė lyginant su kitomis veiklomis ar įsipareigojimais, padidėjusi tolerancija medžiagai ir kartais fizinės abstinencijos būklė.“ 

KLASIFIKAVIMAS

Bendrosios klasifikavimo taisyklės 

• Kategorijos F10–F19 neapima pacientų, vartojančių išrašytus ar neišrašytus vaistus neleistinais kiekiais kai tai dokumentuojama kaip „perdozavimas“. „Perdozavimo“ atvejai turi būti priskiriami prie atitinkamo apsinuodijimo kodo iš Vaistų ir Cheminių medžiagų lentelės (taip pat žr. ACS 0530 Vaistų perdozavimas). 

• Kai nėra aiškiai dokumentuota, ar nėra galimybės pasitarti su klinicistu, ir dėl to gyvybiškai svarbi informacija apie alkoholio ar narkotikų vartojimą klasifikuojant keturženkliu kodu iš F10–F19 gali būti prarasta, suteikite keturženklį kodą su ketvirtuoju „1“ (žalingas vartojimas) kaip paskutinę priemonę nespecifinei terminijai kaip „piktnaudžiavimas“ ar „vartojimo sutrikimai“ įvardinti.

Ūminis apsinuodijimas

„Ūminis apsinuodijimas“ (0) gali būti priskirtas papildomai prie kito keturženklio kodo F10–F19. Pavyzdžiui, asmeniui, turinčiam pastovių problemų, susijusių su alkoholio ir narkotikų vartojimu, tokių kaip žalingas vartojimas (F1-.1), priklausomybės sindromas (F1-.2) ar psichoziniai sutrikimai (F1-.5), gali būti ūminio apsinuodijimo epizodai.

1 PAVYZDYS:

Pacientas, kuriam diagnozuotas alkoholinės priklausomybės sindromas, gydomas dėl ūminio apsinuodijimo. Pradžioje suteikite ūminio apsinuodijimo kodą (F10.0 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, ūminis apsinuodijimas) su gretutine diagnoze F10.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas.

Žalingas vartojimas

Jei klinicistas aiškiai dokumentavo, kad yra ryšys tarp tam tikros būklės (-ių) ir alkoholio ar narkotikų vartojimo, suteikite „1“ kaip ketvirtąjį simbolį.

 

Tokioje dokumentacijoje yra nurodomi tokie teiginiai kaip „alkoholio sukeltas“ ar „narkotikų sukeltas“, ar „LOPL ar rūkymo“, kurie įrodo, kad medžiagos vartojimas yra atsiradusios fizinės ar psichinės žalos priežastis ar darė jai didelę įtaką.

 

„Žalingas vartojimas“ iš karto yra numatytas būklėms, kurios klasifikuojamos F1-.2–9, todėl ketvirtas skaitmuo „1“ negali būti suteiktas, jei gydymo laikotarpiu yra nustatyta labiau specifiška būklė, susijusi su tos pačios medžiagos vartojimu. 

2 PAVYZDYS:

Pacientui diagnozuotas su alkoholio vartojimu susijęs pankreatitas.

Kodai:

K85.2 Alkoholinis ūminis pankreatitas F10.1 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas

 

3 PAVYZDYS:

45 metų pacientas hospitalizuotas dėl traukulių. Dėl alkoholinės demencijos gydymo ir gausaus alkoholio vartojimo pacientui reikalinga intensyvi priežiūra.

Kodai:

R56.8 Kiti ir nepatikslinti traukuliai F10.7 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas

Ketvirtasis skaitmuo „1“ „žalingas vartojimas“ nėra nurodomas, nes yra dokumentuota dar specifiškesnė su alkoholio vartojimu susijusi būklė – alkoholinė demencija.

 

Priklausomybės sindromas 

• Nors abstinencija retai pasitaiko nesant priklausomybės, siekiant išlaikyti kodų taikymo nuoseklumą abstinencijos atvejams, kai nenurodytas priklausomybės sindromas, turėtų būti priskiriamas tik abstinencijos kodas, nes priklausomybės sindromas nėra įrodytas. 

• Priklausomybės atvejams su abstinencijos sindromu turi būti priskiriami abu kodai – tiek priklausomybės sindromo, tiek abstinencijos, nes abstinencija ne visada yra priklausomybės požymis. Priklausomybė yra sindrominio pobūdžio (grupė reiškinių) ir abstinencija yra tik vienas iš neesminių priklausomybės kriterijų. 

Sutrikimai dėl alkoholio vartojimo

Dokumentavimas

Tokie apibūdinimai kaip „geriantis“, „išgeriantis per progas“ ar „daug geriantis“ neturėtų būti koduojami, nes suvartojamo alkoholio kiekio ir jo poveikio asmeniui vertinimas yra subjektyvus ir nurodytas kiekis asmenį gali veikti skirtingai. Taigi, žemiau pateikti kodai turėtų būti priskirti tik tada, kai jų klasifikavimui yra pateikiami dokumentai:

F10.0	Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, ūminė intoksikacija
F10.1	Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas
F10.2	Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas
Z72.1	Alkoholio vartojimas
Z86.41	Buvęs asmeniui sutrikimas dėl alkoholio vartojimo

 

Alkoholio vartojimas patvirtintas alkoholio kiekiu kraujyje ir apsinuodijimu

TLK-10-AM yra žemiau pateikti kodai, susiję su alkoholio vartojimu:

 

Y90 Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius alkoholio kiekį kraujyje

Y91 Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius intoksikacijos laipsnį

 

Y90 Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius alkoholio kiekį kraujyje

Jei medicininiuose įrašuose alkoholio kiekis kraujyje yra dokumentuotas, gali būti priskirtas kodas Y90, bet su sąlyga, kad atvejis koduojamas kaip apsinuodijimas (F10.0), žalingas vartojimas (F10.1) arba priklausomybės sindromas (F10.2). Dėl šių priežasčių Y90.9 Nepatikslintas alkoholio kiekis kraujyje niekada neturėtų būti suteiktas.

 

Y91 Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius intoksikacijos laipsnį neturėtų būti naudojamas ligoninėje gydomų pacientų sergamumui koduoti.

 

Sutrikimai dėl tabako vartojimo

Dokumentavimas

Tam tikri dokumentavimo tipai yra aptariami žemiau pagal tai, kur jie turėtų būti klasifikuojami. Svarbu atkreipti dėmesį, kad dokumentacijoje esantys įrašai „naudoja pleistrus“ ar „bando mesti rūkyti“ nėra pakankami, kad atvejis būtų klasifikuojamas kaip priklausomybės sindromas. Priklausomybės sindromas yra apibrėžiamas kaip grupė reiškinių (žr. aukščiau) ir todėl yra svarbu, kad klinikinis sprendimas atvejui suteikti kodą yra pagrįstas įrodymais, o ne visuomenėje vyraujančia nuomone, kad visi rūkantys yra „priklausomi“.

 

Toliau pateikti kodai turėtų būti priskiriami kaip gretutinės diagnozės visiems atvejams, kuriuose tabako vartojimas yra tinkamai dokumentuotas.

 

Tabako vartojimas gali būti klasifikuojamas pagal kurį nors vieną iš žemiau nurodytų kodų:

 

Z86.43 Buvęs asmeniui sutrikimas dėl tabako vartojimo

Priskirkite šį kodą, jei yra dokumentuota, kad praeityje pacientas yra rūkęs (bet koks kiekis), bet ne paskutinį mėnesį.

4 PAVYZDYS:

40 metų pacientas, kuriam diagnozuotas lėtinis bronchitas, rūkė nuo 15 metų, bet prieš tris mėnesius iki hospitalizavimo metė.

Kodai:

J42 Nepatikslintas lėtinis bronchitas Z86.43 Buvęs asmeniui sutrikimas dėl tabako vartojimo

 

Z72.0 Tabako vartojimas, dabartinis

Suteikite šį kodą, jei dokumentacijoje yra nurodyta, kad:

1. Pacientas rūkė tabaką per paskutinį mėnesį (bet koks kiekis).

2. Yra dokumentuota apie tabako „pavojingą vartojimą“. Pavojingas vartojimas yra apibrėžiamas kaip medžiagos vartojimo pavyzdys, kai medžiagos vartojimas didina žalingų pasekmių atsiradimo riziką vartojančiam asmeniui. Priešingai žalingam vartojimui, pavojingas vartojimas nurodo vartojimo pavyzdžius, kurie yra reikšmingi visuomenės sveikatai, nors individualiam vartotojui dabartiniu metu dar nepasireiškė jokie sutrikimai.

 

Z72.0 apima dokumentaciją, kurioje nurodyta „rūkantis“, „naudoja pleistrus“, „bando mesti“. Šis kodas priskiriamas tik tada, kai trūksta informacijos priskirti F17.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant tabaką, priklausomybės sindromas ar F17.1 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, žalingas vartojimas. 

5 PAVYZDYS:

40 metų senai rūkančiam pacientui diagnozuotas riešo kanalo tunelinis sindromas.

Kodai:

G56.0 Riešo kanalo tunelinis sindromas Z72.0 Tabako vartojimas, dabartinis

 

F17.1 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, žalingas vartojimas

Priskirkite šį kodą, jei klinicistas aiškiai dokumentavo ryšį tarp konkrečios būklės (-ių) ir rūkymo (net jei pacientas metė rūkyti).

 

Šiuose dokumentuose yra įvardintos būklės, kurios apibūdintos kaip „susiję su tabako vartojimu“, taip nurodant, kad medžiagos vartojimas yra fizinės ar psichologinės žalos priežastis ar ženkliai prisidėjo prie tos žalos atsiradimo.

 

Jei yra dokumentuotas priklausomybės nuo tabako sindromas, šis kodas neturėtų būti priskiriamas.

6 PAVYZDYS:

65 metų pacientas rūkė nuo 15 metų po 40 cigarečių per dieną, metė 51 metų amžiaus. Dokumentuota pagrindinė diagnozė yra emfizema/rūkalius.

Kodai:

D:J43.9] F17.1 Emfizema, nepatikslinta Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, žalingas vartojimas X Z86.43 neturėtų būti suteikiamas

 

7 PAVYZDYS:

29 metų pacientui su rūkymu susijęs lėtinis bronchitas.

Kodai:

J42 F17.1 Nepatikslintas lėtinis bronchitas Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, žalingas vartojimas X Z72.0 neturėtų būti suteikiamas

 

F17.2 Priklausomybės nuo tabako sindromas

Jei pacientui yra diagnozuotas „priklausomybės nuo tabako sindromas“, priskirkite šį kodą. 

8 PAVYZDYS:

Pacientas hospitalizuotas dėl lėtinės kvėpavimo takų obstrukcijos ir kairės kojos varikozinių venų gydymo. Pacientui yra diagnozuotas priklausomybės nuo tabako sindromas ir jis nerūkė paskutinę savaitę. Priklausomybę pagrindžia dabartinė abstinencinė būklė – stiprus noras toliau rūkyti ir rūkymas per paskutinius 6 mėnesius nepaisant perspėjimų, kad rūkymas žalingas sveikatai.

Kodai:

J44.9 Lėtinė obstrukcinė plaučių liga, nepatikslinta I83.9 Kojų venų varikozė, kai nėra opų arba uždegimo F17.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, priklausomybės sindromas F17.3 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, abstinencijos būklė

Suteikite O99.3 Psichikos sutrikimai ir centrinės nervų sistemos ligos, komplikuojančios nėštumą, gimdymą ir laikotarpį po gimdymo, po kurio seka specifinės psichikos ligos, kodą kaip gretutinę diagnozę. Pastaba: šis kodas neapima depresijos po gimdymo.

 

Depresija po gimdymo

Depresija po gimdymo – nespecifinė diagnozė nurodanti bet kokios depresijos atsiradimą per 42 dienas nuo gimdymo (laikotarpis po gimdymo).

 

„Nuotaikos sutrikimai po gimdymo apima įvairius nuotaikos ir elgesio sutrikimus, kurie atsiranda motinai laikotarpio po gimdymo metu. Šie sutrikimai apima visą spektrą lengvų ir sunkių problemų nuo „baby blues“ iki psichozės. Kažkur per vidurį atsiduria depresija po gimdymo, kuri iš tikrųjų nėra medicininis terminas. Šią depresiją taip pat skirtingai apibūdina įvairūs suinteresuotieji asmenys, dėl ko kartais kyla ginčų. Kai kurie klinicistų pasiūlyti diagnostiniai žymenys yra nurodyti 1 lentelėje. Dėl skirtingo požiūrio nurodytas paplitimo dažnis labai svyruoja.

 

 

1 lentelė

Psichinės sveikatos problemų po gimdymo paplitimas. 

• Psichozės (0,3 %)

• Depresija po gimdymo, kuri apima (10-40 %):

  • nerimą ir depresines neurozes (ar kartu);

  • sunkią depresiją;

  • lengvą depresiją;

  • distimiją;

  • prisitaikymo sutrikimus;

  • potrauminį streso sutrikimą;

  • asmenybės sutrikimus.

• „Baby blues“ būsena (50 – 80 %) 

Reikia atskirti depresiją po gimdymo nuo normalios reakcijos į motinystės išbandymus.

 

Šaltinis: Barnett, B and Fowler, C (1995), Caring for the family's future, Norman Swan Medical Communications, Haymarket.

 

KLASIFIKAVIMAS

Jei depresijos tipas yra nurodomas ir gali būti klasifikuojamas pagal psichikos sveikatos skyrių, tai atitinkamam kodui turi būti suteikta pirmenybė F53.0 Lengvi psichikos ir elgesio sutrikimai laikotarpiu po gimdymo, neklasifikuojami kitur.

 

Jei depresijos tipui nusakyti yra panaudotas kodas iš kategorijos F32 Depresinis epizodas, penktasis ženklas nurodys ar depresija atsirado laikotarpiu po gimdymo.

 

F53.0 Lengvi psichikos ir elgesio sutrikimai laikotarpiu po gimdymo, neklasifikuojami kitur turėtų būti priskiriamas tik tada, kai depresijos tipas yra nedokumentuotas ir kai depresija neklasifikuojama kitur. Dėl pogimdyminės depresijos, kuri yra dokumentuota kaip prasidėjusi jau praėjus laikotarpiui po gimdymo, reikėtų pasikonsultuoti su klinicistu.

 

Pastaba prie kategorijos F53 Psichikos ir elgesio sutrikimai laikotarpiu po gimdymo, neklasifikuojami kitur nurodo: „Ši kategorija apima tik tuos psichikos sutrikimus, kurie susiję su laikotarpiu po gimdymo (prasidėję per šešias savaites po gimdymo)…“. Tačiau, jei pogimdyminės depresijos diagnozė yra dokumentuota be papildomų paaiškinimų, kodas F53.0 vis tiek gali būti panaudotas bet kuriam epizodui iki vienerių metų po gimdymo.

 

A. Gimdymas arba priežiūra po gimdymo

1 PAVYZDYS:

Prasidėjus spontaniškai gimdymo veiklai pacientė natūraliu būdu pagimdė sveiką naujagimį. Diagnozuota depresija po gimdymo. Išsamesnių šio termino paaiškinimų buvo ieškota, bet nebuvo galimybės gauti.

Kodai:

O80 Vienavaisis savaiminis gimdymas F53.0 Lengvi psichikos ir elgesio sutrikimai laikotarpiu po gimdymo, neklasifikuojami kitur Z37.0 Vienas gyvas kūdikis 90467-00 [1336] Savaiminis gimdymas esant galvos pirmeigai (neprivalomas kodas)

2 PAVYZDYS:

Pacientė pagimdė dvynius, bendroje intraveninėje nejautroje atlikta planinė apatinio segmento cezario pjūvio operacija dėl netaisyklingos vaisiaus pirmeigos. Sekančią savaitę ji pasijuto prislėgta ir daug verkė. Psichiatras diagnozavo melancholiją po gimdymo.

Kodai:

O32.5 Nėščiosios priežiūra, kai yra daugiavaisis nėštumas ir vieno ar daugiau vaisių pirmeiga netaisyklinga F53.8 Kiti psichikos ir elgesio sutrikimai laikotarpiu po gimdymo, neklasifikuojami kitur Z37.2 Dvyniai, gimę gyvi 16520-02 [1340] Apatinio segmento planinis cezario pjūvis 92514-99 [1910] Bendroji anestezija, ASA 99

3 PAVYZDYS:

36 savaites nėščia pacientė hospitalizuota taikyti lovos režimą ir gydymą antidepresantais dėl sunkios depresijos paūmėjimo. To paties hospitalizavimo metu, 39 nėštumo savaitę, pagimdė gyvą naujagimį (savaiminis gimdymas per makštį).

Kodai:

O99.3 Psichikos sutrikimai ir centrinės nervų sistemos ligos, komplikuojančios nėštumą, gimdymą ir laikotarpį po gimdymo F32.20 Sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, nepatikslintas kaip atsiradantis postnataliniu periodu. Z37.0 Vienas gyvas kūdikis 90467-00 [1336] Savaiminis gimdymas esant galvos pirmeigai (neprivalomas kodas)

 

B. Gydymo epizodai (po gimdymo ir praėjus pogimdyminiam periodui) iki vienerių metų po gimdymo 

4 PAVYZDYS:

Pacientė hospitalizuota dėl depresijos po gimdymo praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo. Išrašyta po keturių savaičių. Daugiau patikslinimų apie depresijos tipą gauti nepavyko.

Kodas:

F53.0

Lengvi psichikos ir elgesio sutrikimai laikotarpiu po gimdymo, neklasifikuojami kitur

5 PAVYZDYS:

Pacientė hospitalizuota praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo su pradine depresijos po gimdymo diagnoze, kurią patikslinus, nustatyta sunki depresija. Išrašyta po keturių savaičių.

Kodas:

F32.21

Sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, atsirandantis postnataliniu periodu

Depresija, nepatikslinta kitur

Prieš suteikiant kodą F32.9- Nepatikslintas depresijos epizodas klinikinis koduotojas turėtų kreiptis į klinicistą dėl paaiškinimų ir labiau specifiškos informacijos pateikimo.

 

Kai „depresija“ yra pagrindinė diagnozė arba gydoma taikant elektrokonvulsinę terapiją (EKT), reikėtų klausti klinicisto, ar depresija nėra sunkios formos:

 

F32.- Depresijos epizodas

arba

F33.- Pasikartojantis depresinis sutrikimas

 

Sunki depresija

Kai sunkią depresiją apibūdina tik vienas sunkios depresijos epizodas, suteikite F32.- Depresinis epizodas.

 

Kai sunkią depresiją apibūdina daugiau nei vienas sunkios depresijos epizodas, suteikite F33.- Pasikartojantis depresinis sutrikimas.

 

Tiek panikos ataka (F41.0 Panikos sutrikimas [epizodinis paroksizminis nerimas]), tiek fobija turėtų būti koduojama pirma nurodant fobijos kodą (F40.-).

 

Pastaba:

Šis standartas neapima F40.0 Agorafobijos, kurios kodo penktasis ženklas nurodo, ar sutrikimas yra su panikos sutrikimu (F40.01 Agorafobija su panikos sutrikimu), ar be panikos sutrikimo (F40.00 Agorafobija, be panikos sutrikimo). Visoms kitoms fobijoms su panikos atakomis turi būti priskiriami du kodai kaip nurodyta aukščiau.

 

Kai diagnozėje nurodomi asmenybės ypatumai (pvz. paranojiniai), reikia prašyti klinicisto patvirtinti ar nustatyta diagnozė iš tiesų yra sutrikimas, ar ypatumas. Jei tai sutrikimas, tada koduoti reikia.

 

Jei diagnozėje yra nurodomi keletas terminų, kuriuos galima klasifikuoti naudojant skirtingus keturženklius kodus iš F60 Specifiniai asmenybės sutrikimai, tai kiekvienas sutrikimas yra koduojamas. Pavyzdžiui B grupės asmenybės sutrikimai siejami su šiais sutrikimais: asocialus, ribinis, histrioninis arba narcisistinis (dažniausiai ribinis ir asocialus asmenybės sutrikimas). Dominuojantis asmenybės sutrikimas koduojamas pirmas kartu su kitais dokumentuotais asmenybės sutrikimais. Kai diagnozėje neidentifikuojamas dominuojantis asmenybės sutrikimas, reikia siekti, kad klinicistas patikslintų.

 

Koduojant atvejus, kuriuose psichikos sutrikimas yra pagrindinė diagnozė, klinikinis koduotojas turėtų atkreipti dėmesį į tokius kodus:

Z59	Problemos, susijusios su gyvenamąja vieta ir ekonominėmis sąlygomis
Z60	Problemos, susijusios su socialine aplinka
Z63	Kitos problemos, susijusios su artimiausios aplinkos asmenimis, įskaitant šeimines aplinkybes
Z64	Problemos, susijusios su tam tikromis psichosocialinėmis aplinkybėmis
Z65	Problemos, susijusios su kitomis psichosocialinėmis aplinkybėmis

 

ir suteikti šiuos kodus kaip gretutines diagnozes, laikantis ACS 0002 Gretutinės diagnozės reikalavimų, jei šios aplinkybės įtakoja paciento būklės valdymą dabartinio gydymo metu.

 

Z91.1 Buvęs asmens gydymosi ir kitokio režimo nesilaikymas turi būti naudojamas, kai režimo nesilaikymas pagreitino hospitalizavimą. Kaip pagrindinė diagnozė nenaudojamas.

 

Z81.- Psichikos ir elgesio sutrikimai šeimoje niekada nepriskiriamas, nes: 

• Labai sunku išsiaiškinti, ar tokie sutrikimai iš tiesų buvo šeimoje. 

• Psichikos sutrikimų šeimoje kaip diagnozės sudėtinės dalies rašymas prisideda prie psichikos ligų stigmatizavimo. 

• Kai pacientui diagnozuotas ne psichinės kilmės sutrikimas, faktas, kad šeimoje buvo psichikos ligų, neturi jokio ryšio su tuo sutrikimu. 

• Kai pacientui diagnozuotas psichikos sutrikimas, nėra jokios prasmės įrašyti, ar šeimoje kas nors sirgo psichikos ligomis, ar ne. 

• Kai duomenys apie šeimą yra reikalingi psichinės sveikatos moksliniams ar epidemiologiniams tyrimams, tai tinkamesnis būtų tikslingas gilinimasis į konkrečius atvejus, nes įprastai surinkti tokią informaciją gali būti sunku.

 

Priverstinio tyrimo metu pacientui nenustačius psichinės ligos ar kitos diagnozės, pagrindinė diagnozė turi būti Z04.6 Bendras psichiatrinis ištyrimas valdžios institucijų reikalavimu. Paciento savanoriškas kreipimasis, kai nenustatoma jokių psichinės ligos požymių, koduojamas atitinkamai Z00.4 Bendras psichiatrinis ištyrimas, neklasifikuojamas kitur ir Z71.1 Asmuo su fobiniais skundais, kuriam diagnozė nenustatyta.

 

Naudokite kodus, nurodytus bloke [1872] Reabilitacija ir detoksikacija dėl alkoholio ir narkotikų vartojimo atitinkamam gydymui kartu su diagnozės kodu, susijusiu su būkle. Kodai Z50.2 Alkoholikų reabilitacija ir Z50.3 Narkomanų reabilitacija neturėtų būti priskiriami gydymo stacionare metu.

 

Apibrėžimas

Miunhauzeno sindromas apibūdinamas kaip pasikartojantis ligos išsigalvojimas dažniausiai ūminės, dramatiškos ir įtikinančios. Miunhauzeno sindromas, pasireiškiantis kitų asmenų žalojimu (angl. Münchhausen’s by proxy), yra keistas Miunhauzeno sindromo variantas, kai vaikas gali būti naudojamas ligos imitavimui. Tėvai falsifikuoja istoriją ir gali žaloti vaikus vaistų pagalba, pridėti kraujo ar bakterinio užkrato į šlapimo mėginius ir pan.

Šaltinis: (Berkow, R (Ed.) (1999), The Merck Manual of Diagnosis and Therapy (seventeenth ed.), Merck Research Laboratories, West Point). 

KLASIFIKAVIMAS

Kodo suteikimas Miunhauzeno sindromui (F68.1 Tikslingas somatinių arba psichologinių simptomų ar negalios sukėlimas arba išgalvojimas [dirbtinis sutrikimas]) gali būti netinkamas Miunhauzeno sindromo, pasireiškiančio kitų asmenų žalojimu, atveju, nes tai būklė, kuria serga tėvai, bet ne pacientas. Teisingas kodavimas būtų:

T74.1	Blogo elgesio sindromai, fizinė prievarta
Y07.01	Kito blogo elgesio sindromai, tėvai

 

Atitinkamas įvykio vietos kodas (Y92.-) ir veiklos kodas (U73.-).

 

Kai dokumentuota yra tiktai „Alzheimerio liga“ vietoj „Alzheimerio demencija“, demencijos komponentas gali būti numanomas, todėl reikia priskirti du kodus G30.- Alzheimerio (Alzheimer) liga ir F00.-* Demencija sergant Alzheimerio (Alzheimer) liga.

 

Kai hospitalizuojama dėl vaistų perdozavimo ir pacientui to paties gydymo metu skiriamas gydymas dėl susijusios psichiatrinės būklės, perdozavimas turi būti koduojamas kaip pagrindinė diagnozė.

 

Intelekto neįgalumas

Klinicistai pataria, kad terminas intelekto negalia būtų vartojamas lygiagrečiai su protiniu atsilikimu ir tokiu būdu, kai šis terminas yra dokumentuotas, turi būti suteiktas atitinkamas kodas iš kategorijos F70–F79 Protinis atsilikimas. Turėkite omenyje, kad F79.9 Nepatikslintas protinis atsilikimas, nėra duomenų apie elgesio sutrikimą turėtų būti vartojamas kaip paskutinė priemonė. Reikėtų gauti daugiau informacijos iš gydančio klinicisto siekiant nustatyti sutrikimo laipsnį.

 

Intelekto sutrikimas

Atsižvelgiant į terminą intelekto sutrikimas: 

• Jei būklė yra įgimta, tai gali būti suteiktas kodas iš kategorijos F70–F79 Protinis atsilikimas (reikia pasistengti gauti informacijos apie sutrikimo laipsnį iš gydančio klinicisto). 

• Jei būklė yra įgyta, iš klinicisto prašykite labiau apibrėžtos diagnozės (pvz. demencija).

Jei įrašytas pažinimo sutrikimas, klinicistas turi patikslinti sutrikimo laipsnį, t. y. lengvas atminties sutrikimas ar netekimas po organinio smegenų pažeidimo, demencija). Jei patikslinimo gauti nėra galimybės, naudojamas R41.8 Kiti ir nepatikslinti simptomai ir požymiai, susiję su atpažinimu ir supratimu.

 

F06.7 Lengvas kognityvinis sutrikimas suteikiamas tik tuo atveju, jei pagrindžiantys diagnozę terminai yra dokumentuoti.

 

KLASIFIKAVIMAS

Elektrokonvulsinė terapija (EKT) – tai procedūra dažniausiai atliekama taikant bendrąją anesteziją. EKT kaip procedūros kodas padalintas priklausomai nuo atliktų procedūrų skaičiaus su išplėtimu nuo 1 iki = 99 EKT kursų, pavyzdžiui:

93341-01 [1907]	Elektrokonvulsinė terapija[EKT], 1 gydymo procedūra
93341-45 [1907]	Elektrokonvulsinė terapija[EKT], 45 gydymo procedūros
93341-98 [1907]	Elektrokonvulsinė terapija[EKT], 98 gydymo procedūros
93341-99 [1907]	Elektrokonvulsinė terapija[EKT], ≥ 99 gydymo procedūros

 

Tai yra bendras skaičius gydymo epizodui nepriklausomai nuo paskirtų procedūrų skaičiaus.

 

ACS 0031 Anestezija koduotojams nurodo priskirti vieną anestezijos kodą kiekvienam apsilankymui operacinėje, t. y. anestezijos kodai yra priskiriami tiek kartų, kiek ji atliekama. Tačiau pacientui atlikus 6 atskiras EKT procedūras, kurių kiekviena atliekama su bendrąja intravenine anestezija, taikomi žemiau nurodyti kodai: 

PAVYZDYS:

Pacientui jau atliktos dvi atskiros EKT procedūros (3 EKT per procedūrą), visi EKT atlikti su intravenine bendrąja nejautra gydymo epizodo metu:

Kodai:

93341-06 [1907] Elektrokonvulsinė terapija[EKT], 6 gydymo procedūros 92514-99 [1910] Bendroji anestezija, ASA 99 92514-99 [1910] Bendroji anestezija, ASA 99 92514-99 [1910] Bendroji anestezija, ASA 99 92514-99 [1910] Bendroji anestezija, ASA 99 92514-99 [1910] Bendroji anestezija, ASA 99 92514-99 [1910] Bendroji anestezija, ASA 99