5 SKYRIUS
PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI
(F00-F99)

Šį skyrių sudaro tokie poskyriai:

F00-F09 ORGANINIAI IR SIMPTOMINIAI PSICHIKOS SUTRIKIMAI
F10-F19 PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI DĖL PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO
F20-F29 ŠIZOFRENIJA, ŠIZOTIPINIS IR KLIEDESINIAI SUTRIKIMAI
F30-F39 NUOTAIKOS [AFEKTINIAI] SUTRIKIMAI
F40-F48 NEUROZINIAI, STRESINIAI IR SOMATOFORMINIAI SUTRIKIMAI
F50-F59 ELGESIO SINDROMAI, SUSIJĘ SU FIZIOLOGINIAIS SUTRIKIMAIS IR SOMATINIAIS VEIKSNIAIS
F60-F69 SUAUGUSIŲJŲ ASMENYBĖS IR ELGESIO SUTRIKIMAI
F70-F79 PROTINIS ATSILIKIMAS
F80-F89 PSICHOLOGINĖS RAIDOS SUTRIKIMAI
F90-F98 ELGESIO IR EMOCIJŲ SUTRIKIMAI, PRASIDEDANTYS VAIKYSTĖJE IR PAAUGLYSTĖJE
F99 NEPATIKSLINTAS PSICHIKOS SUTRIKIMAS

Šiame skyriuje žvaigždute pažymėta:
F00* Demencija sergant Alzheimerio (Alzheimer) liga (G30†)
F02* Demencija sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur

Apima:
fiziologinės raidos sutrikimus
Išskyrus:
simptomus, požymius ir nenormalius klinikinius bei laboratorinius radinius, neklasifikuojamus kitur (R00R99)
ORGANINIAI IR SIMPTOMINIAI PSICHIKOS SUTRIKIMAI
(F00-F09)

Šiame poskyryje aprašomi psichikos sutrikimai, kuriuos jungia bendra etiologija, t. y. aiški smegenų liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas, sukeliantis smegenų disfunkciją. Ji gali būti pirminė, kai liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas tiesiogiai veikia smegenis; arba antrinė, kai sisteminės ligos ir sutrikimai pažeidžia smegenis kaip vieną iš daugelio organų ar sistemų.
Demencija (F00F03) – tai sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Sąmonė sutrikusi nebūna. Paprastai pažinimo proceso sutrikimus lydi, o kartais būna iki jų atsiradimo, emocijų kontrolės, socialinio elgesio ar motyvacijos pablogėjimas. Šis sindromas pasireiškia sergant Alzheimerio (Alzheimer) liga, smegenų kraujagyslių patologija ir esant kitoms būsenoms, pirminiu ar antriniu būdu pažeidusioms smegenis.

Pagrindinei psichopatologinį sindromą sukėlusiai ligai nurodyti naudokite papildomą kodą.

F00*
Demencija sergant Alzheimerio (Alzheimer) liga (G30†)

Alzheimerio (Alzheimer) liga yra nežinomos etiologijos pirminė degeneracinė smegenų liga, kuriai būdingi saviti neurologiniai ir neurocheminiai pakitimai. Jos pradžia dažniausiai nepastebima, eiga lėta, kelerius metus nuosekliai progresuojanti.

F00.0*
Demencija, sergant anksti prasidėjusia Alzheimerio (Alzheimer) liga (G30.0†)

Demencija, sergant Alzheimerio (Alzheimer) liga, kuri prasideda iki 65 metų ir progresuoja reliatyviai greitai, blogėjant daugeliui aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų.
Alzheimerio (Alzheimer) liga, 2 tipas
Alzheimerio (Alzheimer) tipo priešsenatvinė demencija
Alzheimerio (Alzheimer) tipo pirminė degeneracinė demencija, prasidedanti priešsenatviniame amžiuje

F00.1*
Demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio (Alzheimer) liga (G30.1†)

Demecija, sergant Alzheimerio (Alzheimer) liga, kuri prasideda sulaukus 65 metų, paprastai aštuntajame dešimtmetyje ar dar vėliau progresuoja lėtai, vyraujant atminties pablogėjimui.
Alzheimerio (Alzheimer) liga, 1 tipas
Alzheimerio (Alzheimer) tipo pirminė degeneracinė demencija, prasidedanti senatviniame amžiuje
Alzheimerio (Alzheimer) tipo senatvinė demencija

F00.2*
Demencija, sergant netipiška arba mišria Alzheimerio (Alzheimer) liga (G30.8†)

Alzheimerio (Alzheimer) tipo netipiška demencija

F00.9*
Nepatikslinta demencija, sergant Alzheimerio (Alzheimer) liga (G30.9†)
F01
Kraujagyslinė demencija
Demencija yra smegenų infarkto, sukelto kraujagyslinio susirgimo, pavyzdžiui, hipertoninės ligos, rezultatas. Infarktai paprastai būna maži, bet jų efektai kumuliuojasi. Paprastai prasideda vyresniame amžiuje.
Apima:
arteriosklerozinę demenciją
F01.0
Staiga prasidėjusi kraujagyslinė demencija
Paprastai atsiranda staiga po kelių insultų dėl trombozės, embolijų ar hemoragijų galvos smegenų kraujagyslėse. Retai to priežastis gali būti vienas stiprus insultas.
F01.1
Multiinfarktinė demencija
Jai būdinga laipsniška eiga, priklausanti nuo kelių praeinančių smegenų išemijos epizodų, kurie sukelia infarktų kaupimąsi smegenų parenchimoje.
Dažniausiai kortikinė demencija
F01.2
Subkortikinė kraujagyslinė demencija
Šiuo atveju anamnezėje galima hipertenzija ir išeminės destrukcijos židiniai smegenų pusrutulių baltojoje medžiagoje. Smegenų žievė dažniausiai išlieka nepažeista, o tai prieštarauja klinikiniam vaizdui, kuris panašus į demenciją, sergant Alzheimerio (Alzheimer) liga.
F01.3
Mišri kortikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija
F01.8
Kita kraujagyslinė demencija
F01.9
Nepatikslinta kraujagyslinė demencija
F02*
Demencija sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur
Demencija ne dėl Alzheimerio (Alzheimer) ligos ar smegenų kraujagyslių pažeidimo. Ji gali prasidėti bet kuriame amžiuje, nors rečiau – seniems žmonėms.
F02.0*
Demencija, sergant Piko (Pick) liga (G31.0†)

Progresuojanti demencija, kuri prasideda vidutiniame amžiuje ir pasireiškia lėtai progresuojančiais asmenybės ir socialinės adaptacijos pakitimais, lydimais žemėjančiu intelektu, blogėjančia atmintimi ir kalba kartu su apatija, euforija ir (retkarčiais) ekstrapiramidine simptomatika.

F02.1*
Demencija, sergant Kroictfeldo-Jakobo (Creutzfeldt-Jakob) liga (A81.0†)

Progresuojanti demencija su įvairia neurologine simptomatika, atsirandančia dėl specifinio morfologinio nervų sistemos pakenkimo, kurį, manoma, sukelia tam tikras paveldimas faktorius. Prasideda paprastai vidutiniame ar vyresniame amžiuje, bet gali bet kuriame suaugusiojo žmogaus amžiuje. Eiga poūmė, mirštama per 1–2 metus.

F02.2*
Demencija, sergant Hantingtono (Huntington) liga (G10†)

Demencija, atsirandanti kaip plačios smegenų dalies degeneracijos išraiška. Hantingtono (Huntington) liga paveldima autosominiu-dominantiniu būdu. Simptomų dažniausiai atsiranda trečiajame ar ketvirtajame amžiaus dešimtmetyje. Ligos eiga yra lėta, mirštama dažniausiai per 10–15 metų.
Demencija, sergant Hantingtono (Huntington) chorėja.

F02.3*
Demencija, sergant Parkinsono (Parkinson) liga (G20†)

Demencija, kuri atsiranda nustatytos Parkinsono (Parkinson) ligos fone. Kol kas nėra žinoma specifinių klinikinių šios demencijos požymių.
Demencija, sergant:
drebamuoju paralyžiumi
parkinsonizmu

F02.4*
Demencija, sergant žmogaus imunodeficito viruso [ŽIV] liga (B22†)

Demencija, kuri atsiranda sergant ŽIV liga, kai nėra jokios kitos ligos ar būsenos, išskyrus žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) ligą, kuria galima paaiškinti klinikinių požymių buvimą.

F02.8*
Demencija, sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur

Demencija sergant:
smegenų lipidoze (E75†)
epilepsija (G40†)
hepatolentikuline degeneracija (E83.0†)
hiperkalcemija (E83.5†)
hipotiroze, įgyta (E01†, E03†)
intoksikacija (T36T65†)
Levi (Lewy) kūnelių liga (G31.3†)
išsėtine skleroze (G35†)
neurosifiliu (A52.1†)
niacino trūkumu [pelagra] (E52†)
mazginiu poliartritu (polyarteritis nodosa) (M30.0†)
sistemine raudonąja vilklige (M32†)
tripanosomozėmis (B56†, B57†)
uremija (N18.5†)
vitamino B12 trūkumu (E53.8†)

F03
Nepatikslinta demencija
Priešsenatvinė:
demencija, neklasifikuojama kitaip
psichozė, neklasifikuojama kitaip
Pirminė degeneracinė demencija, neklasifikuojama kitaip
Senatvinė:
demencija:
  depresinio arba paranoidinio tipo
  neklasifikuojama kitaip
psichozė, neklasifikuojama kitaip
Išskyrus:

senatvinę demenciją su delyru arba ūminę suglumimo būseną (F05.1)
senatvę, neklasifikuojamą kitaip (R54)

F04
Organinis amnezinis sindromas, nesusijęs su alkoholio arba kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu

Sindromas, kai dominuoja didelis atminties sutrikimas neseniai ir seniai buvusiems įvykiams. Nors išlikęs sugebėjimas pakartoti, sugebėjimas išmokti naują medžiagą yra gerokai pablogėjęs, nebesiorientuojama laike. Gali būti konfabuliacijų, tačiau suvokimas ir kitos kognityvinės funkcijos, tarp jų ir intelektas, paprastai išlieka nepakenktos. Prognozę nulemia esančio pažeidimo eiga.

Išskyrus:

amneziją:
anterogradinę (R41.1)
disociacinę (F44.0)
kitas amnezijos rūšis (R41.3)
retrogradinę (R41.2)
Korsakovo (Korsakov) sindromą:
sukeltą alkoholio arba nepatikslintą (F10.6)
sukeltą kitos psichoaktyviosios medžiagos (F11F19 dažnai su ketvirtuoju ženklu .6)

F04.0
Potrauminė amnezija
F04.00
Nepatikslinta potrauminė amnezija
F04.01
Potrauminė amnezija, trunkanti mažiau nei 24 valandas
F04.02
Potrauminė amnezija, trunkanti ne mažiau kaip 24 valandas, bet trumpiau kaip 14 dienų
F04.03
Potrauminė amnezija, trunkanti ne mažiau kaip 14 dienų
F04.9
Nepatikslintas amnezinis sindromas
Nealkoholinė Korsakovo (Korsakov) psichozė arba sindromas
F05
Delyras, nesusijęs su alkoholiu ir kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis

Etiologiškai nespecifinis organinis smegenų funkcijos sutrikimo sindromas, apibūdinamas kartu pasireiškiančiais sąmonės ir dėmesio, suvokimo, mąstymo, atminties, psichomotorinio elgesio, emocijų bei miego ir budrumo ciklo sutrikimais. Sindromo trukmė gali būti įvairi, o simptomų išraiška svyruoti nuo lengvo iki labai sunkaus.

Apima:

ūminį (-ią) ir poūmį (-ę):
smegenų sindromą
suglumimo būseną (nealkoholinę)
infekcinę psichozę
organinę reakciją
psichoorganinį sindromą

Išskyrus:

alkoholio sukeltą arba nepatikslintą baltąją karštligę (delirium tremens) (F10.4)

F05.0
Delyras be demencijos
F05.1
Delyras, esant demencijai
Būsenos, atitinkančios minėtus kriterijus, bet atsirandančios demencijos eigoje (F00F03).
F05.8
Kitas delyras
Mišrios kilmės delyras
F05.9
Nepatikslintas delyras
F06
Kiti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos

Ši kategorija apima įvairias būkles, kai sutrinka smegenų veikla dėl pirminės smegenų ligos, dėl sisteminės ligos, antriniu būdu pažeidžiančios smegenis, dėl egzogeninių toksinių medžiagų arba hormonų, dėl endokrininių sutrikimų ar kitos somatinės ligos.

Išskyrus:

psichikos sutrikimus su:
delyru (F05)
demencija, klasifikuojama F00F03
psichikos ir elgesio sutrikimus, vartojant alkoholį ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas (F10F19)

F06.0
Organinė haliucinozė

Sutrikimas, kuriam būdingos nuolatinės ar pasikartojančios haliucinacijos, dažniausiai regos ar klausos, esant nesutrikusiai sąmonei. Gali būti kliedesinė haliucinacijų interpretacija, tačiau kliedesiai nėra dominuojantis klinikinis požymis. Kritika gali išlikti.
Organinė haliucinacinė būsena (nealkoholinė)

Išskyrus:

alkoholinę haliucinozę (F10.5)
šizofreniją (F20)

F06.1
Organinis katatoninis sutrikimas

Sutrikimas, kuriam būdingas sumažėjęs (stuporas) ar padidėjęs (sujaudinimas) psichomotorinis aktyvumas, susijęs su katatoniniais simptomais. Psichomotorinio sutrikimo kraštutinės būsenos gali keistis.

Išskyrus:

katatoninę šizofreniją (F20.2)
stuporą:
disociacinį (F44.2)
neklasifikuojamą kitaip (R40.1)

F06.2
Organinis kliedesinis [panašus į šizofreniją] sutrikimas

Sutrikimas, kai vyrauja nuolatiniai ar pasikartojantys kliedesiai. Jie gali būti kartu su haliucinacijomis. Gali būti ir kai kurių šizofrenijai būdingų simptomų, tokių kaip įmantrios haliucinacijos ar mąstymo sutrikimas.
Paranoidinės ir paranoidinės haliucinacinės organinės būsenos
Panaši į šizofreniją psichozė, sergant epilepsija

Išskyrus:

sutrikimą (-us):
ūminius ir praeinančius psichozinius (F23)
nuolatinį kliedesinį (F22)
narkotikų sukeltus psichozinius (F11F19 dažnai su ketvirtuoju ženklu .5)
šizofreniją (F20)

F06.3
Organiniai nuotaikos [afektiniai] sutrikimai
Sutrikimai, kuriems būdingi nuotaikos ar afekto pokyčiai, paprastai lydimi pakitusio bendro aktyvumo lygio. Sutrikimai gali atitikti depresijos, hipomanijos, manijos ar bipolinio sutrikimo kriterijus (žr. F30F38), tačiau turi būti atsiradę dėl organinio sutrikimo.
Išskyrus:
nuotaikos sutrikimus, neorganinius ar nepatikslintus (F30F39)
F06.30
Nepatikslintas organinis nuotaikos [afektinis] sutrikimas
F06.31
Organinė manija
F06.32
Organinis bipolinis sutrikimas
F06.33
Organinė depresija
F06.34
Organinis mišrus afektinis sutrikimas
F06.39
Kitas organinis nuotaikos [afektinis] sutrikimas
F06.4
Organinis nerimo sutrikimas

Sutrikimas, kuriam būdingi pagrindiniai apibendrinto nerimo sutrikimo (F41.1), panikos sutrikimo (F41.0) arba jų abiejų derinio požymiai, kurie atsirado dėl organinio sutrikimo.

Išskyrus:

nerimo sutrikimą, neorganinį ar nepatikslintą (F41)

F06.5
Organinis disociacinis sutrikimas

Sutrikimas, kuriam būdingas normalios praeities atsiminimų integracijos, tapatumo suvokimo, dabarties pojūčių įsisąmoninimo ar kūno judesių kontrolės dalinis ar visiškas praradimas (žr. F44), atsiradęs dėl organinio sutrikimo.

Išskyrus:

disociacinius [konversinius] sutrikimus, neorganinius arba nepatikslintus (F44)

F06.6
Organinis emocinio labilumo [asteninis] sutrikimas

Sutrikimas, kuriam būdingas emocinis nesusivaldymas arba labilumas, nuovargis ar keletas nemalonių somatinių pojūčių (pvz., svaigulys) ir skausmai, atsiradę dėl organinio sutrikimo.

Išskyrus:

somatoforminius sutrikimus, neorganinius arba nepatikslintus (F45)

F06.7
Lengvas kognityvinis sutrikimas

Tai sutrikimas, kuriam būdingas atminties susilpnėjimas, sunkumai mokytis ir sumažėjusi dėmesio koncentracija, kai atliekant užduotį reikia nuolat daryti pertraukas, bandant atlikti užduotį, dažnai pajuntamas protinis nuovargis, o išmokti naują informaciją subjektyviai atrodo sunku, net jei objektyviai vertinant sunkumų nepastebima. Šie simptomai yra nepakankami demencijos (F00F03) arba delyro (F05) diagnozėms nustatyti. Ši diagnozė turi būti nustatoma tik esant ryšiui su somatine patologija ir neturi būti naudojama, jei yra bet kuris psichikos ar elgesio sutrikimas, klasifikuojamas F10F99. Šis sutrikimas gali atsirasti prieš, kartu arba po daugelio smegenų ir sisteminių infekcinių ar somatinių sutrikimų. Nebūtinai randamas pirminis neurologinis smegenų pakenkimas. Šis sutrikimas turi būti skiriamas nuo poencenfalitinio sindromo (F07.1) ir potrauminio sindromo (F07.2), atsižvelgiant į skirtingą etiologiją, švelnesnius ir ne tokius gausius simptomus bei trumpesnę eigą.

F06.8
Kiti patikslinti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos
F06.9
Nepatikslintas sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos

Organinis:
smegenų sindromas, neklasifikuojamas kitaip
psichikos sutrikimas, neklasifikuojamas kitaip

F07
Asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ir disfunkcijos
Asmenybės ir elgesio pakitimas gali atsirasti kartu su galvos smegenų liga, pažeidimu ar disfunkcija arba būti kaip liekamasis reiškinys.
F07.0
Organinis asmenybės sutrikimas

Šiam sutrikimui būdingas labai pakitęs įprastinis premorbidinis elgesys. Ypač pakinta emocijų, poreikių ir impulsų išraiška. Kliniškai taip pat gali pasireikšti kognityvinių funkcijų ir seksualinės sferos pakitimai.
Organiniai sutrikimai:
pseudopsichopatinė asmenybė
pseudoretarduota asmenybė
Sindromai:
kaktinės skilties
limbinės epilepsijos asmenybinis
lobotominis
poleukotominis

Išskyrus:

ilgalaikį asmenybės pakitimą po:
katastrofos (F62.0)
psichikos ligos (F62.1)
potrauminį sindromą (F07.2)
poencefalitinį sindromą (F07.1)
specifinį asmenybės sutrikimą (F60)

F07.1
Poencefalitinis sindromas
Šis sindromas apima liekamuosius nespecifinius ir kintančius elgesio pokyčius, atsirandančius sveikstant po virusinio ar bakterinio encefalito. Pagrindinis skirtumas tarp šio sutrikimo ir organinio asmenybės sutrikimo yra tai, kad jis praeina.
Išskyrus:
organinį asmenybės sutrikimą (F07.0)
F07.2
Potrauminis sindromas

Tai sindromas, atsirandantis po galvos traumos (paprastai po sunkios, kai asmuo buvo praradęs sąmonę) ir pasireiškiantis šiais simptomais: galvos skausmas, svaigimas, nuovargis, dirglumas, negebėjimas susikoncentruoti ir atlikti protines užduotis, pakenkta atmintis, nemiga, sumažėjusi tolerancija stresui, emociniam sujaudinimui ar alkoholiui.
Potrauminis smegenų sindromas, nepsichozinis
Potrauminis sindromas (encefalopatija)

Išskyrus:

dabartinis sukrėtimas, smegenų (S06.0)

F07.8
Kiti organiniai asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ir disfunkcijos
Dešiniojo smegenų pusrutulio organinis afektinis sutrikimas
F07.9
Nepatikslintas organinis asmenybės ir elgesio sutrikimas dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ar disfunkcijos
Organinis psichosindromas
F09
Nepatikslintas organinis arba simptominis psichikos sutrikimas

Psichozės:
organinė, neklasifikuojama kitaip
simptominė, neklasifikuojama kitaip

Išskyrus:

psichozę, neklasifikuojamą kitaip (F29)

PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI DĖL PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO
(F10-F19)
Šis poskyris apima platų spektrą sutrikimų, kurie skiriasi sunkumu ir klinikine išraiška, bet visus juos galima susieti su vienos arba daugiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu (gali būti skiriamos medicininiams tikslams arba ne). Trečiasis kodo ženklas nurodo vartotą medžiagą, o ketvirtasis – klinikinę būklę. Kodai turi būti naudojami kiekvienai atskirai medžiagai, kaip reikalaujama, bet reikia pažymėti, kad ne visi keturženkliai kodai gali būti pritaikyti visoms medžiagoms.

Identifikuoti vartotą psichoaktyviąją medžiagą reikia remiantis kiek įmanoma daugiau šaltinių: anamneze, objektyviu kraujo ir kitų kūno skysčių mėginių tyrimu, būdingais somatiniais ir psichologiniais simptomais, klinikiniais požymiais ir elgesiu bei kitais šaltiniais, tokiais kaip paciento turimi narkotikai ar trečiųjų asmenų liudijimai. Dauguma narkomanų vartoja daugiau nei vieną narkotikų rūšį, tačiau sutrikimo diagnozė turėtų būti klasifikuojama (kai tai įmanoma) pagal medžiagą arba jų klasę, kuri sukėlė ar labiausiai prisidėjo prie klinikinio sindromo atsiradimo. Kita diagnozė turi būti taikoma, jei psichoaktyvioji medžiaga sukėlė intoksikaciją (ketvirtas ženklas .0) arba buvo žalingas vartojimas (ketvirtasis ženklas .1), išsivystė priklausomybės sindromas (ketvirtas ženklas .2) ar kiti sutrikimai (ketvirtas ženklas .3–.9).

Tik tais atvejais, kai psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pobūdis yra chaotiškas ir nenusakomas arba kai skirtingų narkotikų poveikis yra neišskiriamai susijęs, galima naudoti kodą F19.-.
Išskyrus:
piktnaudžiavimą priklausomybės nesukeliančiomis medžiagomis (F55)
Kategorijoms F10F19 toliau pateikiama ketvirtojo skaitmens subklasifikacija:

.0 ūmi intoksikacija
Tai būklė, kuri atsiranda dėl psichoaktyviosios medžiagos pavartojimo, kai sutrinka sąmonė, pažinimas, suvokimas, afektas, elgesys ir kitos psichofiziologinės funkcijos bei reakcijos. Sutrikimai yra tiesiogiai susiję su ūmiu medžiagos farmakologiniu poveikiu. Ilgainiui ūmios intoksikacijos sukelti sveikatos sutrikimai praeina. Pasveikstama visiškai, išskyrus atvejus, kai pažeidžiami audiniai arba atsiranda kitų komplikacijų, tokių kaip trauma, paspringimas vėmalų mase, delyras, koma, traukuliai ir kitos medicininės komplikacijos. Jų pobūdis priklauso nuo vartotos medžiagos farmakologinio poveikio ir vartojimo būdo.

Staigus girtumas, sergant alkoholizmu
Nemalonus apsvaigimas dėl haliucinogeninių narkotikų (angl. – bad trips)
Girtumas, neklasifikuojamas kitaip
Patologinė intoksikacija
Transas ir savitvardos praradimas dėl intoksikacijos psichoaktyviąja medžiaga

Išskyrus:
apsinuodijimą (T36T50)
.1 žalingas vartojimas
Tai psichoaktyviosios medžiagos vartojimo būdas, kuris kenkia sveikatai. Gali pakenkti somatinei būklei (pavyzdžiui, hepatitas nuo sau injekuojamų narkotikų) arba psichikai (pvz., depresinio sutrikimo epizodai dėl gausaus alkoholio vartojimo).

Psichoaktyviosios medžiagos vartojimo sutrikimas, neklasifikuojamas kitaip

.2 priklausomybės sindromas
Tai elgesio, kognityvinių ir fiziologinių reiškinių kompleksas, kuris atsiranda dėl kartotinio medžiagos vartojimo. Tipiškiausi šio sindromo požymiai yra stiprus troškimas vartoti psichoaktyviąją medžiagą, sunkumas kontroliuoti vartojimą, vartojimas, nepaisant žalingų pasekmių, medžiagos vartojimas individui yra svarbesnis nei kiti veiksmai ar įsipareigojimai, padidėjusi tolerancija vartojamai medžiagai ir kai kuriais atvejais fizinės abstinencijos būklė.

Priklausomybės sindromas gali būti specifiškas medžiagai (pvz., tabakui, alkoholiui arba diazepamui), medžiagų klasei (pvz., opioidams) arba didesnei įvairių farmakologinių medžiagų grupei.

Lėtinis alkoholizmas
Dipsomanija
Narkomanija

.3 abstinencijos būklė
Tai grupė įvairiai besiderinančių ir įvairaus sunkumo laipsnio simptomų, atsirandančių visiškai ar santykinai susilaikant nuo medžiagos po ilgalaikio ir nuolatinio vartojimo. Abstinencijos būklės pradžia ir eiga priklauso nuo laiko ir nuo medžiagos, kuri buvo vartota prieš pat susilaikymą ar vartojimo sumažinimą, rūšies bei dozės. Abstinencijos būklę gali komplikuoti traukuliai.

.4 abstinencijos būklė su delyru
Tai būklė, kuriai esant, abstinencijos būsena (žr. .3) yra komplikuota delyru, aprašytu F05.-. Gali būti ir traukulių. Kai tikėtina, kad etiologijai įtakos turi ir organiniai veiksniai, būklė turi būti koduojama F05.8.

(Baltoji karštligė (Delirium tremens) (sukelta alkoholio)

.5 psichozinis sutrikimas
Tai psichozinių reiškinių visuma, pasireiškianti vartojant psichoaktyviąją medžiagą ar tuoj po vartojimo ir nepaaiškinama vien kaip ūmi intoksikacija arba dalis abstinencijos būklės. Šiam sutrikimui būdingos haliucinacijos (dažniausiai klausos, tačiau gali būti ir kitų jutimo organų), klaidingi pažinimai, kliedesiai (dažnai paranoidinio arba persekiojimo pobūdžio), psichomotorinio aktyvumo sutrikimai (sujaudinimas arba stuporas) ir nenormalus afektas, kuris gali svyruoti nuo intensyvios baimės iki ekstazės. Sąmonė paprastai yra aiški, bet gali būti tam tikro laipsnio nedidelis jos susiaurėjimas.

Alkoholinis (-ė):
  • haliucinozė
  • pavydas
  • paranoja
  • psichozė, neklasifikuojama kitaip
Išskyrus:
alkoholio ar kitos psichoaktyviosios medžiagos sukeltą rezidualinį arba vėlai atsirandantį psichozinį sutrikimą (F10F19 su ketvirtuoju ženklu .7)
.6 amnezinis sindromas
Tai sindromas, susijęs su dideliu lėtiniu trumpalaikės ir ilgalaikės atminties pakenkimu. Pakartojimas paprastai išlieka nepakitęs, o trumpalaikei atminčiai yra pakenkiama labiau nei ilgalaikei. Dažniausiai būna didelių laiko ir įvykių eiliškumo suvokimo, taip pat sugebėjimo išmokti naują medžiagą sutrikimų. Konfabuliacijų gali būti arba ne. Kitos kognityvinės funkcijos paprastai būna santykinai gerai išlikusios, ir amneziniai defektai yra neproporcingai dideli, palyginti su jomis.

Amnezinis sutrikimas, sukeltas alkoholio arba narkotikų

Korsakovo (Korsakov) psichozė arba sindromas, sukeltas alkoholio arba kitos psichoaktyviosios medžiagos, arba nepatikslinta
 
Susijusiam su Vernikės (Wernicke) liga ar sindromu nurodyti naudokite papildomą kodą  (E51.2G32.8*)

Išskyrus:
nealkoholinę Korsakovo (Korsakov) psichozę arba sindromą (F04.9)
potrauminę amneziją (F04.0-)
.7 rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas
Sutrikimas, kai alkoholio arba psichoaktyviosios medžiagos sukelti kognityviniai, afekto, asmenybės ir elgesio pakitimai užsitęsia ilgiau nei laikotarpis, per kurį, kaip priimta manyti, tiesiogiai veikia psichoaktyvioji medžiaga. Sutrikimo pradžia turėtų tiesiogiai sietis su alkoholio arba psichoaktyviosios medžiagos vartojimu. Tie atvejai, kai sutrikimas prasideda vėliau nei medžiagos vartojimo epizodas, turėtų būti koduojami šiame skyriuje, tik kai yra aiškūs ir įtikinami įrodymai, kad būklę galima susieti su rezidualiniu medžiagos poveikiu. Reminiscencijos gali būti atskiriamos nuo psichozinių sutrikimų dėl savo epizodinės prigimties, dažniausiai neilgos trukmės, kartais besikartojančių ankstesnių, susijusių su alkoholiu ar narkotikais, pojūčių (angl. – flashbacks).

Alkoholinė demencija, neklasifikuojama kitaip
Lėtinis alkoholinis smegenų sindromas
Demencija ir kitos lengvesnės nuolatinio kognityvinio pakenkimo formos
Reminiscencijos
Vėlai atsirandantis psichoaktyviosios medžiagos sukeltas psichozinis sutrikimas
Pohaliucinogeninis suvokimo sutrikimas
Rezidualinis:
  • afektinis sutrikimas
  • asmenybės ir elgesio sutrikimas
Išskyrus:
alkoholio arba psichoaktyviosios medžiagos sukeltą:
  • Korsakovo (Korsakov) sindromą (F10F19 su ketvirtuoju ženklu .6)
  • psichozę (F10F19 su ketvirtuoju ženklu .5)
.8 kiti psichikos ir elgesio sutrikimai

.9 nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas
F10
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo
F10.0
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, ūminė intoksikacija
F10.1
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas
F10.2
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas
F10.3
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė
F10.4
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė su delyru
F10.5
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, psichozinis sutrikimas
F10.6
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, amnezinis sindromas
F10.7
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas
F10.8
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai
F10.9
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas
F11
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo
F11.0
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, ūminė intoksikacija
F11.1
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, žalingas vartojimas
F11.2
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, priklausomybės sindromas
F11.3
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, abstinencijos būklė
F11.4
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, abstinencijos būklė su delyru
F11.5
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, psichozinis sutrikimas
F11.6
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, amnezinis sindromas
F11.7
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas
F11.8
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai
F11.9
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas
F12
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių medžiagų iš kanapių vartojimo
F12.0
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių medžiagų iš kanapių vartojimo, ūminė intoksikacija
F12.1
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių medžiagų iš kanapių vartojimo, žalingas vartojimas
F12.2
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių medžiagų iš kanapių vartojimo, priklausomybės sindromas
F12.3
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių medžiagų iš kanapių vartojimo, abstinencijos būklė
F12.4
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių medžiagų iš kanapių vartojimo, abstinencijos būklė su delyru
F12.5
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių medžiagų iš kanapių vartojimo, psichozinis sutrikimas
F12.6
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių medžiagų iš kanapių vartojimo, amnezinis sindromas
F12.7
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių medžiagų iš kanapių vartojimo, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas
F12.8
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių medžiagų iš kanapių vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai
F12.9
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių medžiagų iš kanapių vartojimo, nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas
F13
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo

Žr. ketvirtojo ženklo poskyrius

Subkategorijoms F13.0-F13.9 toliau pateikiama penktojo skaitmens subklasifikacija, rodanti raminamosios ar migdomosios medžiagos rūšį:

⊗ 0 nepatikslinta raminamoji ar migdomoji medžiaga

⊗ 1 gama hidroksibutiratas (GHB)

⊗ 9 kita patikslinta raminamoji ar migdomoji medžiaga

F13.0
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, ūminė intoksikacija
F13.00
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, ūminė intoksikacija, nepatikslinta raminamoji ar migdomoji medžiaga
F13.01
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, ūminė intoksikacija, gama hidroksibutiratas (GHB)
F13.09
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, ūminė intoksikacija, kita patikslinta raminamoji ar migdomoji medžiaga
F13.1
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, žalingas vartojimas
F13.10
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, žalingas vartojimas, nepatikslinta raminamoji ar migdomoji medžiaga
F13.11
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, žalingas vartojimas, gama hidroksibutiratas (GHB)
F13.19
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, žalingas vartojimas, kita patikslinta raminamoji ar migdomoji medžiaga
F13.2
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas
F13.20
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas, nepatikslinta raminamoji ar migdomoji medžiaga
F13.21
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas, gama hidroksibutiratas (GHB)
F13.29
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas, kita patikslinta raminamoji ar hipnotinė medžiaga
F13.3
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, abstinencijos būklė
F13.30
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, abstinencijos būklė, nepatikslinta raminamoji ar migdomoji medžiaga
F13.31
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, abstinencijos būklė, gama hidroksibutiratas (GHB)
F13.39
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, abstinencijos būklė, kita patikslinta raminamoji ar migdomoji medžiaga
F13.4
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, abstinencijos būklė su delyru
F13.40
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, abstinencijos būklė su delyru, nepatikslinta raminamoji ar migdomoji medžiaga
F13.41
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, abstinencijos būklė su delyru, gama hidroksibutiratas (GHB)
F13.49
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, abstinencijos būklė su delyru, kita patikslinta raminamoji ar migdomoji medžiaga
F13.5
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, psichozinis sutrikimas
F13.50
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, psichozinis sutrikimas, nepatikslinta raminamoji ar migdomoji medžiaga
F13.51
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, psichozinis sutrikimas, gama hidroksibutiratas (GHB)
F13.59
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, psichozinis sutrikimas, kita patikslinta raminamoji ar hipnotinė medžiaga
F13.6
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, amnezinis sindromas
F13.60
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, amnezinis sindromas, nepatikslinta raminamoji ar migdomoji medžiaga
F13.61
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, amnezinis sindromas, gama hidroksibutiratas (GHB)
F13.69
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, amnezinis sindromas, kita patikslinta raminamoji ar migdomoji medžiaga
F13.7
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas
F13.70
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas, nepatikslinta raminamoji ar migdomoji medžiaga
F13.71
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas, gama hidroksibutiratas (GHB)
F13.79
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas, kita patikslinta raminamoji ar migdomoji medžiaga
F13.8
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai
F13.80
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, nepatikslinta raminamoji ar migdomoji medžiaga
F13.81
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, gama hidroksibutiratas (GHB)
F13.89
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, kita patikslinta raminamoji ar migdomoji medžiaga
F13.9
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas
F13.90
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas, nepatikslinta raminamoji ar migdomoji medžiaga
F13.91
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas, gama hidroksibutiratas (GHB)
F13.99
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas, kita patikslinta raminamoji ar migdomoji medžiaga
F14
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kokaino vartojimo
F14.0
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kokaino vartojimo, ūminė intoksikacija
F14.1
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kokaino vartojimo, žalingas vartojimas
F14.2
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kokaino vartojimo, priklausomybės sindromas
F14.3
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kokaino vartojimo, abstinencijos būklė
F14.4
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kokaino vartojimo, abstinencijos būklė su delyru
F14.5
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kokaino vartojimo, psichozinis sutrikimas
F14.6
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kokaino vartojimo, amnezinis sindromas
F14.7
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kokaino vartojimo, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas
F14.8
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kokaino vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai
F14.9
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kokaino vartojimo, nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas
F15
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių, taip pat ir kofeino, vartojimo

Žr. ketvirtojo ženklo poskyrius

Toliau pateikti penktojo ženklo poskyriai yra skirti F15.0F15.9 kodams stimuliatoriui identifikuoti:

⊗0 nepatikslinti stimuliatoriai

⊗ 1 metilamfetaminas
metamfetaminas

⊗ 2 metilenedioksimetamfetaminas
Ekstazis
MDMA

⊗ 9 kiti patikslinti stimuliatoriai
amfetaminas
kofeinas

F15.0
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių, taip pat ir kofeino, vartojimo, ūminė intoksikacija

Žr. penktojo ženklo poskyrius

Tai būklė, kuri atsiranda dėl psichoaktyviosios medžiagos pavartojimo, kai sutrinka sąmonė, pažinimas, suvokimas, afektas, elgesys ir kitos psichofiziologinės funkcijos bei reakcijos. Sutrikimai yra tiesiogiai susiję su ūminiu medžiagos farmakologiniu poveikiu. Ilgainiui ūminės intoksikacijos sukelti sveikatos sutrikimai praeina. Pasveikstama visiškai, išskyrus atvejus, kai pažeidžiami audiniai arba atsiranda kitų komplikacijų, tokių kaip trauma, paspringimas vėmalų mase, delyras, koma, traukuliai ir kitos medicininės komplikacijos. Jų pobūdis priklauso nuo vartotos medžiagos farmakologinės klasės ir vartojimo būdo.
Staigus girtumas, sergant alkoholizmu
Nemalonus apsvaigimas dėl haliucinogeninių narkotikų (angl. – bad trips)
Girtumas, neklasifikuojamas kitaip
Patologinė intoksikacija
Transas ir savitvardos praradimas dėl intoksikacijos psichoaktyviąja medžiaga

Išskyrus:

apsinuodijimą (T36T50)

F15.00
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų nepatikslintų stimuliatorių vartojimo, ūminė intoksikacija
F15.01
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių (metilamfetamino) vartojimo, ūminė intoksikacija

metamfetaminas

F15.02
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių (metilenedioksimetamfetamino) vartojimo, ūminė intoksikacija

Ekstazis
MDMA

F15.09
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų patikslintų stimuliatorių, taip pat ir kofeino, vartojimo, ūminė intoksikacija

amfetaminas
kofeinas

F15.1
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių, taip pat ir kofeino, vartojimo, žalingas vartojimas

Žr. penktojo ženklo poskyrius

Tai psichoaktyviosios medžiagos vartojimo būdas, kuris kenkia sveikatai. Gali pakenkti somatinei būklei (pavyzdžiui, hepatitas nuo sau injekuojamų narkotikų) arba psichikai (pvz., depresinio sutrikimo epizodai dėl gausaus alkoholio vartojimo).
Psichoaktyviosios medžiagos vartojimo sutrikimas.

F15.10
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų nepatikslintų stimuliatorių vartojimo, žalingas vartojimas
F15.11
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių (metilamfetamino) vartojimo, žalingas vartojimas

metamfetaminas

F15.12
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių (metilenedioksimetamfetamino) vartojimo, žalingas vartojimas

Ekstazis
MDMA

F15.19
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų patikslintų stimuliatorių, taip pat ir kofeino, vartojimo, žalingas vartojimas

amfetaminas
kofeinas

F15.2
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių, taip pat ir kofeino, vartojimo, priklausomybės sindromas

Žr. penktojo ženklo poskyrius

Tai elgesio, kognityvinių ir fiziologinių reiškinių kompleksas, kuris atsiranda dėl kartotinio medžiagos vartojimo. Tipiškiausi šio sindromo požymiai yra stiprus troškimas vartoti psichoaktyviąją medžiagą, sunkumas kontroliuoti vartojimą, vartojimas, nepaisant žalingų pasekmių, medžiagos vartojimas individui yra svarbesnis nei kiti veiksmai ar įsipareigojimai, padidėjusi tolerancija vartojamai medžiagai ir kai kuriais atvejais fizinės abstinencijos būklė.
Priklausomybės sindromas gali būti specifiškas medžiagai (pvz., tabakui, alkoholiui arba diazepamui), medžiagų klasei (pvz., opioidams) arba didesnei įvairių farmakologinių medžiagų grupei.
Lėtinis alkoholizmas
Dipsomanija
Narkomanija

F15.20
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų nepatikslintų stimuliatorių vartojimo, priklausomybės sindromas
F15.21
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių (metilamfetamino) vartojimo, priklausomybės sindromas

metamfetaminas

F15.22
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių (metilenedioksimetamfetamino) vartojimo, priklausomybės sindromas

Ekstazis
MDMA

F15.29
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų patikslintų stimuliatorių, taip pat ir kofeino, vartojimo, priklausomybės sindromas

amfetaminas
kofeinas

F15.3
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių, taip pat ir kofeino, vartojimo, abstinencijos būklė

Žr. penktojo ženklo poskyrius

Tai grupė įvairiai besiderinančių ir įvairaus sunkumo laipsnio simptomų, atsirandančių visiškai ar santykinai susilaikant nuo medžiagos po ilgalaikio ir nuolatinio vartojimo. Abstinencijos būklės pradžia ir eiga priklauso nuo laiko ir nuo medžiagos, kuri buvo vartota prieš pat susilaikymą ar vartojimo sumažinimą, rūšies bei dozės. Abstinencijos būklę gali komplikuoti traukuliai.

F15.30
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų nepatikslintų stimuliatorių vartojimo, abstinencijos būklė
F15.31
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių (metilamfetamino) vartojimo, abstinencijos būklė

metamfetaminas

F15.32
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių (metilenedioksimetamfetamino) vartojimo, abstinencijos būklė

Ekstazis
MDMA

F15.39
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų patikslintų stimuliatorių, taip pat ir kofeino, vartojimo, abstinencijos būklė

amfetaminas
kofeinas

F15.4
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių, taip pat ir kofeino, vartojimo, abstinencijos būklė su delyru

Žr. poskyrius

Tai būklė, kuriai esant abstinencijos būsena (žr. .3) yra komplikuota delyru, aprašytu F05. Gali būti ir traukulių. Kai tikėtina, kad etiologijai turi įtakos ir organiniai veiksniai, būklė turi būti koduojama F05.8.
Baltoji karštligė (Delirium tremens) (sukelta alkoholio)

F15.40
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų nepatikslintų stimuliatorių vartojimo, abstinencijos būklė su delyru
F15.41
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių (metilamfetamino) vartojimo, abstinencijos būklė su delyru

metamfetaminas

F15.42
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių (metilenedioksimetamfetamino) vartojimo, abstinencijos būklė su delyru

Ekstazis
MDMA

F15.49
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų patikslintų stimuliatorių, taip pat ir kofeino, vartojimo, abstinencijos būklė su delyru

amfetaminas
kofeinas

F15.5
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių, taip pat ir kofeino, vartojimo, psichozinis sutrikimas

Žr. poskyrius

Tai psichozinių reiškinių visuma, pasireiškianti vartojant psichoaktyviąją medžiagą ar tuoj po vartojimo ir nepaaiškinama vien kaip ūminė intoksikacija arba dalis abstinencijos būklės. Šiam sutrikimui būdingos haliucinacijos (dažniausiai klausos, tačiau gali būti ir kitų jutimo organų), klaidingi pažinimai, kliedesiai (dažnai paranoidinio arba persekiojimo pobūdžio), psichomotorinio aktyvumo sutrikimai (sujaudinimas arba stuporas) ir nenormalus afektas, kuris gali svyruoti nuo intensyvios baimės iki ekstazės. Sąmonė paprastai yra aiški, tačiau gali būti tam tikro laipsnio nedidelis jos susiaurėjimas.
Alkoholinis (-ė):
haliucinozė
pavydas
paranoja
psichozė, neklasifikuojama kitaip

Išskyrus:

alkoholio ar kitos psichoaktyviosios medžiagos sukeltą rezidualinį arba vėlai atsirandantį psichozinį sutrikimą (F10F19 su ketvirtuoju ženklu .7)

F15.50
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų nepatikslintų stimuliatorių vartojimo, psichozinis sutrikimas
F15.51
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių (metilamfetamino), vartojimo, psichozinis sutrikimas

metamfetaminas

F15.52
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių (metilenedioksimetamfetamino) vartojimo, psichozinis sutrikimas

Ekstazis
MDMA

F15.59
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų patikslintų stimuliatorių, taip pat ir kofeino, vartojimo, psichozinis sutrikimas

amfetaminas
kofeinas

F15.6
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių, taip pat ir kofeino, vartojimo, amnezinis sindromas

Žr. penktojo ženklo poskyrius

Tai sindromas, susijęs su dideliu lėtiniu pakenkimu trumpalaikei ir ilgalaikei atminčiai. Pakartojimas paprastai išlieka nepakitęs, o trumpalaikei atminčiai yra pakenkiama labiau nei ilgalaikei. Dažniausiai būna didelių laiko ir įvykių eiliškumo suvokimo, taip pat sugebėjimo išmokti naują medžiagą sutrikimų. Konfabuliacijų gali būti arba ne. Kitos kognityvinės funkcijos paprastai būna santykinai gerai išlikusios ir amneziniai defektai, palyginti su jomis, yra neproporcingai dideli.
Amnezinis sutrikimas, sukeltas alkoholio arba narkotikų
Korsakovo (Korsakov) psichozė arba sindromas, sukeltas alkoholio arba kitos psichoaktyviosios medžiagos, arba nepatikslinta

Išskyrus:

nealkoholinę Korsakovo (Korsakov) psichozę arba sindromą (F04.9)
potrauminę amneziją (F04.0)

F15.60
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų nepatikslintų stimuliatorių vartojimo, amnezinis sindromas
F15.61
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių (metilamfetamino) vartojimo, amnezinis sindromas

metamfetaminas

F15.62
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių (metilenedioksimetamfetamino), vartojimo, amnezinis sindromas

Ekstazis
MDMA

F15.69
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų patikslintų stimuliatorių, taip pat ir kofeino, vartojimo, amnezinis sindromas

amfetaminas
kofeinas

F15.7
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių, taip pat ir kofeino, vartojimo, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas

Žr. penktojo ženklo poskyrius

Sutrikimas, kai alkoholio arba psichoaktyviosios medžiagos sukelti kognityviniai, afekto, asmenybės ir elgesio pakitimai užsitęsia ilgiau nei laikotarpis, per kurį, kaip priimta manyti, tiesiogiai veikia psichoaktyvioji medžiaga. Sutrikimo pradžia turėtų tiesiogiai sietis su alkoholio arba psichoaktyviosios medžiagos vartojimu. Tie atvejai, kai sutrikimas prasideda vėliau nei medžiagos vartojimo epizodas, turėtų būti koduojami šiame skyriuje, tik kai yra aiškūs ir įtikinami įrodymai, kad būklę galima susieti su rezidualiniu medžiagos poveikiu. Reminiscencijos gali būti atskiriamos nuo psichozinių sutrikimų dėl savo epizodinės prigimties, dažniausiai neilgos trukmės, kartais besikartojančių ankstesnių, susijusių su alkoholiu ar narkotikais, pojūčių (angl. – flashbacks).
Alkoholinė demencija, neklasifikuojama kitaip
Lėtinis alkoholinis smegenų sindromas
Demencija ir kitos lengvesnės nuolatinio kognityvinio pakenkimo formos
Reminiscencijos
Vėlai atsirandantis psichoaktyviosios medžiagos sukeltas psichozinis sutrikimas
Pohaliucinogeninis suvokimo sutrikimas
Rezidualinis:
afektinis sutrikimas
asmenybės ir elgesio sutrikimas

Išskyrus:

alkoholio arba psichoaktyviosios medžiagos sukeltą:
Korsakovo (Korsakov) sindromą (F10F19 su ketvirtuoju ženklu .6)
psichozę (F10F19 su ketvirtuoju ženklu .5)

F15.70
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų nepatikslintų stimuliatorių vartojimo, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas
F15.71
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių (metilamfetamino) vartojimo, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas

metamfetaminas

F15.72
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių (metilenedioksimetamfetamino) vartojimo, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas

Ekstazis
MDMA

F15.79
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų patikslintų stimuliatorių, taip pat ir kofeino, vartojimo, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas

amfetaminas
kofeinas

F15.8
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių, taip pat ir kofeino, vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai

Žr. penktojo ženklo poskyrius

F15.80
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų nepatikslintų stimuliatorių vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai
F15.81
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių (metilamfetamino) vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai

metamfetaminas

F15.82
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių (metilenedioksimetamfetamino), vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai

Ekstazis
MDMA

F15.89
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų patikslintų stimuliatorių, taip pat ir kofeino, vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai

amfetaminas
kofeinas

F15.9
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių, taip pat ir kofeino, vartojimo, nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas

Žr. penktojo ženklo poskyrius

F15.90
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų nepatikslintų stimuliatorių vartojimo, nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas
F15.91
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių (metilamfetamino) vartojimo, nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas

metamfetaminas

F15.92
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių (metilenedioksimetamfetamino) vartojimo, nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas

Ekstazis
MDMA

F15.99
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų patikslintų stimuliatorių, taip pat ir kofeino, vartojimo, nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas

amfetaminas
kofeinas

F16
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl haliucinogenų vartojimo

Žr. ketvirtojo ženklo poskyrius

Subkategorijoms F16.0-F16.9 toliau pateikiama penktojo skaitmens subklasifikacija, rodanti haliucinogeno rūšį:

⊗ 0 nepatikslintas haliucinogenas

⊗ 1 ketaminas

⊗ 9 kitas patikslintas haliucinogenas

F16.0
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl haliucinogenų vartojimo, ūminė intoksikacija
F16.00
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl nepatikslinto haliucinogeno vartojimo, ūminė intoksikacija
F16.01
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl ketamino vartojimo, ūminė intoksikacija
F16.09
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kito patikslinto haliucinogeno vartojimo, ūminė intoksikacija
F16.1
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl haliucinogenų vartojimo, žalingas vartojimas
F16.10
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl nepatikslinto haliucinogeno vartojimo, žalingas vartojimas
F16.11
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl ketamino vartojimo, žalingas vartojimas
F16.19
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kito patikslinto haliucinogeno vartojimo, žalingas vartojimas
F16.2
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl haliucinogenų vartojimo, priklausomybės sindromas
F16.20
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl nepatikslinto haliucinogeno vartojimo, priklausomybės sindromas
F16.21
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl ketamino vartojimo, priklausomybės sindromas
F16.29
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kito patikslinto haliucinogeno vartojimo, priklausomybės sindromas
F16.3
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl haliucinogenų vartojimo, abstinencijos būklė
F16.30
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl nepatikslinto haliucinogeno vartojimo, abstinencijos būklė
F16.31
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl ketamino vartojimo, abstinencijos būklė
F16.39
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kito patikslinto haliucinogenų vartojimo, abstinencijos būklė
F16.4
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl haliucinogenų vartojimo, abstinencijos būklė su delyru
F16.40
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl nepatikslinto haliucinogeno vartojimo, abstinencijos būklė su delyru
F16.41
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl ketamino vartojimo, abstinencijos būklė su delyru
F16.49
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kito patikslinto haliucinogeno vartojimo, abstinencijos būklė su delyru
F16.5
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl haliucinogenų vartojimo, psichozinis sutrikimas
F16.50
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl nepatikslinto haliucinogenų vartojimo, psichozinis sutrikimas
F16.51
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl ketamino vartojimo, psichozinis sutrikimas
F16.59
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kito patikslinto haliucinogeno vartojimo, psichozinis sutrikimas
F16.6
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl haliucinogenų vartojimo, amnezinis sindromas
F16.60
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl nepatikslinto haliucinogenų vartojimo, amnezinis sindromas
F16.61
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl ketamino vartojimo, amnezinis sindromas
F16.69
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kito patikslinto haliucinogenų vartojimo, amnezinis sindromas
F16.7
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl haliucinogenų vartojimo, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas
F16.70
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl nepatikslinto haliucinogeno vartojimo, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas
F16.71
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl ketamino vartojimo, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas
F16.79
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kito patikslinto haliucinogeno vartojimo, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas
F16.8
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl haliucinogenų vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai
F16.80
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl nepatikslinto haliucinogeno vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai
F16.81
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl ketamino vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai
F16.89
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kito patikslinto haliucinogeno vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai
F16.9
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl haliucinogenų vartojimo, nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas
F16.90
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl nepatikslinto haliucinogeno vartojimo, nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas
F16.91
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl ketamino vartojimo, nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas
F16.99
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kito patikslinto haliucinogeno vartojimo, nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas
F17
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo
F17.0
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, ūminė intoksikacija
F17.1
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, žalingas vartojimas
F17.2
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, priklausomybės sindromas
F17.3
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, abstinencijos būklė
F17.4
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, abstinencijos būklė su delyru
F17.5
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, psichozinis sutrikimas
F17.6
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, amnezinis sindromas
F17.7
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas
F17.8
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai
F17.9
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas
F18
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl lakiųjų medžiagų vartojimo
F18.0
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl lakiųjų medžiagų vartojimo, ūminė intoksikacija
F18.1
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl lakiųjų medžiagų vartojimo, žalingas vartojimas
F18.2
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl lakiųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas
F18.3
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl lakiųjų medžiagų vartojimo, abstinencijos būklė
F18.4
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl lakiųjų medžiagų vartojimo, abstinencijos būklė su delyru
F18.5
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl lakiųjų medžiagų vartojimo, psichozinis sutrikimas
F18.6
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl lakiųjų medžiagų vartojimo, amnezinis sindromas
F18.7
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl lakiųjų medžiagų vartojimo, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas
F18.8
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl lakiųjų medžiagų vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai
F18.9
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl lakiųjų medžiagų vartojimo, nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas
F19
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo
F19.0
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, ūminė intoksikacija
F19.1
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, žalingas vartojimas
F19.2
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas
F19.3
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, abstinencijos būklė
F19.4
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, abstinencijos būklė su delyru
F19.5
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, psichozinis sutrikimas
F19.6
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, amnezinis sindromas
F19.7
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas
F19.8
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai
F19.9
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas

Šis kodas turi būti taikomas tik tada, kai yra žinoma, kad vartojamos dvi ar daugiau psichoaktyviųjų medžiagų, tačiau neįmanoma įvertinti, kuri medžiaga padarė didžiausią įtaką sutrikimams atsirasti. Be to, kadangi dauguma narkomanų vartoja daugiau nei vieną narkotikų rūšį ir patys dažnai tiksliai nežino, kokią psichoaktyviąją medžiagą vartoja, šis kodas gali būti naudojamas ir situacijoms, kai nėra žinoma kelių ar net visų vartojamų psichoaktyviųjų medžiagų identifikacija.

Apima:

piktnaudžiavimą narkotikais, neklasifikuojamą kitaip

ŠIZOFRENIJA, ŠIZOTIPINIS IR KLIEDESINIAI SUTRIKIMAI
(F20-F29)
Šis skyrius apima svarbiausią šios grupės sutrikimą šizofreniją, šizotipinį sutrikimą, nuolatinius kliedesinius sutrikimus ir didesnę grupę ūminių bei praeinančių psichozinių sutrikimų. Šizoafektiniai sutrikimai palikti šiame skyriuje, nepaisant jų prieštaringo pobūdžio.
F20
Šizofrenija

Šizofreniniams sutrikimams apskritai yra būdingi esminiai ir specifiniai mąstymo bei suvokimo sutrikimai ir neadekvatus arba blankus afektas. Būdinga aiški sąmonė, intelektas paprastai išlieka, nors tam tikrų kognityvinių trūkumų, bėgant laikui, gali atsirasti. Svarbiausi psichopatologiniai fenomenai yra minčių skambėjimas, minčių įdėjimas ar atėmimas, minčių perdavimas, kliedesinis suvokimas, poveikio, įtakos ar pasyvumo kliedesiai, klausos haliucinacijos, pasireiškiančios balsais, komentuojančiais arba aptariančiais pacientą trečiuoju asmeniu, mąstymo sutrikimai ir negatyvūs simptomai.
Šizofreninių sutrikimų eiga gali būti nepertraukiama arba epizodinė su progresuojančiu arba nekintamu defektu, gali būti vienas arba daugiau epizodų su visiška arba daline remisija. Šizofrenija neturėtų būti diagnozuojama, kai yra ryškių depresijos ar manijos simptomų, nebent yra aišku, kad šizofrenijos simptomai pasireiškė anksčiau už afektinius. Šizofrenija taip pat neturi būti diagnozuojama, esant aiškiai smegenų ligai, narkotinei intoksikacijai ar abstinencijai. Panašūs sutrikimai, kylantys esant epilepsijai ar kitai smegenų ligai, turi būti koduojami F06.2, o sukelti psichoaktyviųjų medžiagų – F10F19 su ketvirtuoju ženklu .5.

Išskyrus:

šizofreniją:
ūminę (nediferencijuotą) (F23.2)
ciklinę (F25.2)
šizofreninę reakciją (F23.2)
šizotipinį sutrikimą (F21)

F20.0
Paranoidinė šizofrenija

Klinikiniame vaizde dominuoja sąlyginai stabilūs, dažniausiai paranoidiniai kliedesiai, kuriuos paprastai lydi haliucinacijos, ypač klausos, ir kiti suvokimo sutrikimai. Afektų, valios ir kalbos sutrikimų bei katatonijos simptomų nebūna arba jie nedideli.
Parafreninė šizofrenija

Išskyrus:

involiucinę paranoidinę būseną (F22.8)
paranoją (F22.0)

F20.1
Hebefreninė šizofrenija

Šizofrenijos forma, kuriai būdingi ryškūs afektiniai pakitimai, trumpalaikiai ir fragmentiški kliedesiai bei haliucinacijos, neatsakingas ir neprognozuojamas elgesys bei manieringumas. Nuotaika yra paviršutiniška ir neadekvati, mąstymas sutrikęs, o kalba inkoherentiška. Būdingas polinkis į socialinę izoliaciją. Prognozė bloga, nes greitai atsiranda negatyvių simptomų, ypač afekto nuskurdimas ir valios praradimas. Hebefrenija turi būti diagnozuojama paauglystėje arba jaunystėje.
Dezorganizuota šizofrenija
Hebefrenija

F20.2
Katatoninė šizofrenija

Katatoninės šizofrenijos klinikinėje išraiškoje dominuoja ryškūs psichomotorinio aktyvumo sutrikimai, kurie gali svyruoti nuo hiperkinezės iki stuporo arba nuo automatinio paklusnumo iki negatyvizmo. Ilgą laiką išbūnama nenatūraliose pozose. Intensyvaus psichomotorinio sujaudinimo epizodai gali būti ryškiausias šios būsenos požymis. Katatonijos fenomenas gali būti kartu su sapnine (oneiroidine) būsena ir gyvomis sceninėmis haliucinacijomis.
Katatoninis stuporas
Šizofreninis (-ė):
katalepsija
katatonija
vaškinis lankstumas

F20.3
Nediferencijuota šizofrenija

Psichoziniai sutrikimai turi atitikti bendruosius šizofrenijos diagnostinius kriterijus, tačiau nepatvirtinti nė vienos šizofrenijos formos, koduojamos F20.0F20.2, arba turi pasireikšti požymiai, būdingi kelioms šizofrenijos formoms, bei nė viena jų neturi būti dominuojanti.
Netipinė šizofrenija

Išskyrus:

ūminį panašų į šizofreniją psichozinį sutrikimą (F23.2)
lėtinę nediferencijuotą šizofreniją (F20.5)
pošizofreninę depresiją (F20.4)

F20.4
Pošizofreninė depresija

Depresijos epizodas, kuris gali būti ilgalaikis, atsiradęs po šizofrenijos epizodo. Kai kurie šizofrenijos simptomai, tiek teigiami, tiek neigiami, turi būti išlikę, bet turi nedominuoti klinikiniame vaizde. Šis depresinis sutrikimas yra susijęs su padidėjusia suicido rizika. Jei pacientui nebėra būdingi jokie šizofrenijos simptomai, turi būti diagnozuojamas depresijos epizodas (F32). Jei šizofrenijos simptomai vis dar tebėra ryškūs, paliekama atitinkamos šizofrenijos formos diagnozė (F20.0F20.3).

F20.5
Rezidualinė šizofrenija

Tai lėtinė šizofreninio sutrikimo stadija, progresavusi nuo ankstyvosios iki vėlyvosios stadijos. Būdingi ilgalaikiai, tačiau nebūtinai negrįžtami negatyvūs simptomai, tokie kaip psichomotorinis sulėtėjimas, sumažėjęs aktyvumas, skurdus afektas, pasyvumas ir iniciatyvos stoka, kalbos kiekio bei turinio skurdumas, skurdi neverbalinė komunikacija (neišraiškingas veidas, balsas ir poza, akių kontakto stoka), menkas rūpinimasis savimi ir skurdi socialinė veikla.
Lėtinė nediferencijuota šizofrenija
Restzustand (vok. – liekamasis sutrikimas) (šizofreninis)
šizofreninė rezidualinė būklė

F20.6
Paprastoji šizofrenija
Sutrikimas, kuris atsiranda nepastebimai, progresuojant elgesio keistumams, nesugebėjimui vykdyti visuomenės keliamų reikalavimų ir bendro darbingumo sumažėjimu. Būdingi negatyvūs rezidualinės šizofrenijos požymiai (pvz., afekto nuskurdimas, valios praradimas) atsiranda be aktyviųjų psichozinių simptomų.
F20.8
Kita šizofrenija

Senestopatinė šizofrenija
Šizofreniforminis (-ė):
sutrikimas, neklasifikuojamas kitaip
psichozė, neklasifikuojama kitaip

Išskyrus:

trumpalaikius šizofreniforminius sutrikimus (F23.2)

F20.9
Nepatikslinta šizofrenija
F21
Šizotipinis sutrikimas

Sutrikimas, kuriam būdingas ekscentriškas elgesys ir mąstymo bei afekto anomalijos, primenančios sutrikimus, konstatuojamus kai yra šizofrenija, nors per jokią sutrikimo stadiją nepastebima aiškių ir būdingų šizofreninių anomalijų. Sutrikimui būdingi šie simptomai: susiaurėjęs arba neadekvatus afektas, anhedonija, keistas ar ekscentriškas elgesys, polinkis į socialinį atsiribojimą, paranoidinės arba keistos idėjos, nesiekiančios kliedesinio lygio, obsesinės mintys, mąstymo ir suvokimo sutrikimai, trumpalaikiai praeinantys pusiau psichoziniai epizodai su ryškiomis iliuzijomis, klausos ar kitomis haliucinacijomis bei panašiomis į kliedesį idėjomis, kylančiomis be egzogeninės provokacijos. Nėra aiškios pradžios ir vystymosi, eiga paprastai panaši į asmenybės sutrikimą.
Latentinė šizofreninė reakcija
Šizofrenija:
ribinė
latentinė
prepsichozinė
prodrominė
pseudoneurozinė
pseudopsichopatinė
Šizotipinis asmenybės sutrikimas

Išskyrus:

Aspergerio (Asperger) sindromą (F84.5)
šizoidinio tipo asmenybės sutrikimą (F60.1)

F22
Nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai

Ši grupė apima įvairius sutrikimus, kurių vienintelis arba pats svarbiausias klinikinis požymis yra ilgalaikiai kliedesiai ir kurių negalima klasifikuoti kaip organinio, šizofreninio ar afektinio sutrikimo. Kliedesiniai sutrikimai, trukę trumpiau kaip kelis mėnesius, turėtų būti koduojami bent jau kaip laikini, taikant kodą F23.

F22.0
Kliedesinis sutrikimas

Šiai sutrikimų grupei būdinga arba vieno kliedesio atsiradimas, arba kompleksas giminingų kliedesių, kurie trunka ilgai, kartais – visą gyvenimą. Kliedesiai yra įvairaus turinio. Aiškios ir nuolatinės klausos haliucinacijos (balsai), šizofreniniai simptomai, tokie kaip poveikio kliedesiai, ryškus afekto nuskurdimas bei aiškūs smegenų ligos požymiai su šia diagnoze nesuderinami. Tačiau atsitiktinės arba trumpalaikės klausos haliucinacijos, ypač vyresnio amžiaus ligoniams, nesančios tipiškos šizofrenijai ir sudarančios tik nedidelę dalį viso klinikinio pasireiškimo, šios diagnozės neekskliuduoja.
Paranoja
Paranoidinė:
psichozė
būsena
Parafrenija (vėlyvoji)
Sensitiver Beziehungswahn (vok. – sensityvus santykio kliedesys)

Išskyrus:

paranoidinį (-ę):
asmenybės sutrikimą (F60.0)
psichogeninę paranoidinę psichozę (F23.3)
reakciją (F23.3)
šizofreniją (F20.0)

F22.8
Kiti nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai

Tai sutrikimai, kuriems būdingas vienas kliedesys ar kliedesių grupė, lydima nuolatinių klausos haliucinacijų (balsų) arba šizofrenijos simptomų, kurie neatitinka šizofrenijos kriterijų (F20).
Kliedesinė dismorfofobija
Involiucinė paranoidinė būsena
Kveruliantinė paranoja

F22.9
Nepatikslintas nuolatinis kliedesinis sutrikimas
F23
Ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai

Šiai heterogeniškai sutrikimų grupei būdingi ūmiai prasidedantys psichoziniai simptomai, tokie kaip kliedesiai, haliucinacijos, suvokimo sutrikimai ir gerokai sutrikęs elgesys. Ūminė pradžia apibūdinama kaip psichozės išsivystymas iki aiškiai nenormalaus klinikinio vaizdo ne ilgiau kaip per dvi savaites. Šiems sutrikimams nėra organinės priežasties. Būdingas sumišimas ir sutrikimas, tačiau nesiorientavimas laiko, vietos ir savęs paties atžvilgiu nėra nuolatinis ar pakankamai ryškus, kad būtų galima diagnozuoti organinės kilmės delyrą (F05). Visiškai pasveikstama per kelis mėnesius, o dažnai ir per kelias savaites ar net dienas. Jei sutrikimas išlieka ilgiau, turėtų būti taikomas kitas kodas. Šis sutrikimas gali būti susijęs su ūminiu stresu, apibrėžiamu kaip veiksnys, kuris sukeltų stresą daugumai žmonių, ir išprovokuojančiu sutrikimo pradžią per vieną dvi savaites.

Kategorijai F23.0 - F23.9 taikomi šie penktojo ženklo poskyriai:

⊗ 0 be susijusio ūminio streso

⊗ 1 su susijusiu ūminiu stresu

F23.0
Ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas be šizofrenijos simptomų

Ūminis psichozinis sutrikimas, kai haliucinacijos, kliedesiai ir suvokimo sutrikimai yra aiškūs, bet kintantys per dienas ar net valandas. Taip pat dažnai pasitaiko emocinis sumišimas su intensyviu trumpalaikiu laimės ir ekstazės ar nerimo ir dirglumo pojūčiais. Klinikinei išraiškai būdingas polimorfizmas ir nestabilumas, o psichoziniai simptomai neatitinka šizofrenijos kriterijų (F20). Dažnai šiems sutrikimams būdinga staigi pradžia, greitas progresavimas, trunkantis kelias dienas, ir greitas simptomų išnykimas be recidyvavimo. Jei simptomai trunka ilgiau, turėtų būti taikoma nuolatinių kliedesinių sutrikimų diagnozė (F22).
Bouffée délirante (pranc. – kliedesių protrūkis) be šizofrenijos simptomų arba nepatikslintas
Ciklinė psichozė be šizofrenijos simptomų arba nepatikslinta

F23.00
Ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas be šizofrenijos simptomų, be susijusio ūminio streso
F23.01
Ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas be šizofrenijos simptomų, su susijusiu ūminiu stresu
F23.1
Ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas su šizofrenijos simptomais

Ūminis psichozinis sutrikimas, kurio polimorfinis ir nestabilus klinikinis pasireiškimas atitinka F23.0 pateiktus kriterijus, tačiau, nepaisant nestabilumo, didžiąją laiko dalį esama kai kurių tipiškų šizofrenijos simptomų. Jei šizofrenijos simptomai tampa nuolatiniai, diagnozė turi būti keičiama į šizofrenijos (F20).
Bouffée délirante (kliedesių protrūkis) su šizofrenijos simptomais
Ciklinė psichozė su šizofrenijos simptomais

F23.10
Ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas su šizofrenijos simptomais, be susijusio ūminio streso
F23.11
Ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas su šizofrenijos simptomais, su susijusiu ūminiu stresu
F23.2
Ūminis panašus į šizofreniją psichozinis sutrikimas

Ūminis psichozinis sutrikimas, kai psichoziniai simptomai yra sąlyginai stabilūs ir atitinka šizofrenijos kriterijus, tačiau trunka trumpiau nei vieną mėnesį. Polimorfiški ir nestabilūs požymiai, aprašyti F23.0, nebūdingi. Jei šizofrenijos simptomai trunka ilgiau, diagnozė turėtų būti keičiama į šizofrenijos (F20).
Ūminė (nediferencijuota) šizofrenija
Trumpalaikis (-ė) šizofreniforminis (-ė):
sutrikimas
psichozė
Oneirofrenija
Šizofreninė reakcija

Išskyrus:

organinį kliedesinį [panašų į šizofreniją] sutrikimą (F06.2)
šizofreniforminiai sutrikimai, neklasifikuojami kitaip (F20.8)

F23.20
Ūminis panašus į šizofreniją psichozinis sutrikimas, be susijusio ūminio streso
F23.21
Ūminis panašus į šizofreniją psichozinis sutrikimas, su susijusiu ūminiu stresu
F23.3
Kiti ūminiai psichoziniai sutrikimai, vyraujant kliedesiams

Ūminiai psichoziniai sutrikimai, kai klinikiniame vaizde vyrauja sąlyginai stabilūs kliedesiai ar haliucinacijos, tačiau išraiška neatitinka šizofrenijos kriterijų (F20). Jei kliedesiai tampa nuolatiniai, diagnozė turėtų būti keičiama į nuolatinio kliedesinio sutrikimo (F22).
Paranoidinė reakcija
Psichogeninė paranoidinė psichozė

F23.30
Kiti ūminiai psichoziniai sutrikimai, vyraujant kliedesiams, be susijusio ūminio streso
F23.31
Kiti ūminiai psichoziniai sutrikimai, vyraujant kliedesiams, su susijusiu ūminiu stresu
F23.8
Kiti ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai

Šiuo kodu koduojami kiti patikslinti ūminiai psichoziniai sutrikimai, kurių priežastis nėra organinė patologija ir kurie neatitinka kriterijų, aprašytų F23.0F23.3.

F23.80
Kiti ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai, be susijusio ūminio streso
F23.81
Kiti ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai, su susijusiu ūminiu stresu
F23.9
Nepatikslintas ūminis ir praeinantis psichozinis sutrikimas
Trumpalaikė reaktyvioji psichozė, neklasifikuojama kitaip
Reaktyvioji psichozė
F23.90
Nepatikslintas ūminis ir praeinantis psichozinis sutrikimas, be susijusio ūminio streso
F23.91
Nepatikslintas ūminis ir praeinantis psichozinis sutrikimas, su susijusiu ūminiu stresu
F24
Indukuotas kliedesinis sutrikimas

Kliedesinis sutrikimas, kuris būdingas dviem ar daugiau emociniais ryšiais susijusiems žmonėms. Tik vienas asmuo serga tikru psichoziniu sutrikimu, kitiems kliedesiai indukuojami ir paprastai išnyksta, kai žmonės atskiriami.
Folie à deux (pranc. – dviejų pamišimas)
Indukuotas:
paranoidinis sutrikimas
psichozinis sutrikimas

F25
Šizoafektiniai sutrikimai
Tai epizodiniai sutrikimai, kai ir afektiniai, ir šizofreniniai simptomai yra ryškūs, tačiau nepakankami diagnozuoti šizofreniją arba depresijos ar manijos epizodą. Kitos būsenos, kai afektiniai simptomai stebimi jau nustačius šizofreniją, egzistuoja kartu arba kaitaliojasi su kitais nuolatinių kliedesinių sutrikimų tipais, klasifikuojami F20F29. Nuotaikos neatitinkantys psichoziniai simptomai per afektinius sutrikimus nepagrindžia šizoafektinio sutrikimo diagnozės.
F25.0
Šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas
Sutrikimas, kai tiek šizofrenijos, tiek manijos simptomai per ligos epizodą yra aiškiai išreikšti, tačiau nepakankami šizofrenijai arba manijos epizodui diagnozuoti. Šis kodas turi būti taikomas tiek vienam epizodui, tiek ir pasikartojančiam sutrikimui, kurio didžiąją dalį epizodų sudaro šizoafektiniai sutrikimai, manijos tipas.
Šizoafektinė psichozė, manijos tipas
Šizofreniforminė psichozė, manijos tipas
F25.1
Šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas
Sutrikimas, kai tiek šizofrenijos, tiek depresijos simptomai per ligos epizodą yra aiškiai išreikšti, tačiau nepakankami šizofrenijai arba depresijos epizodui diagnozuoti. Šis kodas turi būti taikomas tiek vienam epizodui, tiek ir pasikartojančiam sutrikimui, kurio didžiąją dalį epizodų sudaro šizoafektiniai sutrikimai, depresijos tipas.
Šizoafektinė psichozė, depresijos tipas
Šizofreniforminė psichozė, depresijos tipas
F25.2
Šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas
Ciklinė šizofrenija
Mišri šizofreninė ir afektinė psichozė
F25.8
Kiti šizoafektiniai sutrikimai
F25.9
Nepatikslintas šizoafektinis sutrikimas
Šizoafektinė psichozė, neklasifikuojama kitaip
F28
Kiti neorganiniai psichoziniai sutrikimai

Tai kliedesiniai arba haliucinaciniai sutrikimai, kurie neatitinka šizofrenijos (F20), nuolatinių kliedesinių sutrikimų (F22), ūminių ir praeinančių psichozinių sutrikimų (F23), manijos su psichozės simptomais (F30.2) arba sunkios depresijos epizodo su psichozės simptomais (F32.3) kriterijų.
Lėtinė haliucinacinė psichozė

F29
Nepatikslinta neorganinė psichozė
Psichozė, neklasifikuojama kitaip
Išskyrus:
psichikos sutrikimą, neklasifikuojamą kitaip (F99)
organinę arba simptominę psichozę, neklasifikuojamą kitaip (F09)
NUOTAIKOS [AFEKTINIAI] SUTRIKIMAI
(F30-F39)
Šiam skyriui priklauso sutrikimai, kurių svarbiausias požymis yra afekto arba nuotaikos pakitimai, apibūdinami kaip depresija (su susijusiu nerimu arba be jo) arba nuotaikos pakilimas. Nuotaikos sutrikimą paprastai lydi visų aktyvumo lygių pakitimai. Daugelis kitų simptomų yra antriniai arba aiškiau suprantami nuotaikos ir aktyvumo pakitimų kontekste. Daugelis šių sutrikimų kartojasi, o atskirų epizodų pradžia dažnai susijusi su stresogeniniais įvykiais ar situacijomis.
F30
Manijos epizodas

Visos šio skyriaus kategorijos turi būti naudojamos tik vienkartiniam epizodui klasifikuoti. Hipomanijos arba manijos epizodas asmeniui, kuriam anksčiau yra buvęs vienas ar daugiau afektinis sutrikimas (depresijos, hipomanijos, manijos arba mišrus), turėtų būti koduojamas kaip bipolinis afektinis sutrikimas (F31).

Apima:

bipolinį sutrikimą, vienkartinį manijos epizodą

F30.0
Hipomanija
Šiam sutrikimui būdingas pastovus lengvas nuotaikos pakilumas, padidėjusi energija ir aktyvumas, gerovės pojūtis bei fizinis ir psichinis produktyvumas. Dažnai būna išreikštas padidėjęs socialumas, kalbumas, familiarumas, seksualumas ir sumažėjęs miego poreikis, tačiau šie simptomai ryškiau nesutrikdo darbo rezultatų ir socialinės adaptacijos. Kartais vietoje labiau įprasto euforinio draugiškumo pasireiškia dirglumas, pasipūtimas ir šiurkštus elgesys. Nuotaikos ir elgesio sutrikimai nėra lydimi haliucinacijų arba kliedesių.
F30.1
Manija be psichozės simptomų
Nuotaika yra pakili, neatsižvelgiant į aplinkybes, ir gali varijuoti nuo nerūpestingo linksmumo iki beveik nekontroliuojamo susijaudinimo. Pakilumą lydi energijos padidėjimas, dėl kurio atsiranda hiperaktyvumas, kalbos skubumas bei sumažėjęs miego poreikis. Dėmesys nekoncentruojamas, dažnai ryškus išsiblaškymas. Būdinga padidėjusi savivertė su didybės idėjomis ir perdėtu pasitikėjimu savimi. Prarandamas normalių socialinių normų jutimas, todėl elgesys gali tapti neapgalvotas, perdėtai rizikingas arba netinkamas ir neadekvatus aplinkybėms.
F30.2
Manija su psichozės simptomais

Esant šiam sutrikimui, be požymių, aprašytų F30.1, taip pat stebimi kliedesiai (paprastai – didybės) arba haliucinacijos (paprastai balsai, kalbantys tiesiogiai su pacientu). Susijaudinimas, padidėjęs fizinis aktyvumas ir minčių gausa gali būti taip išreikšti, kad asmuo tampa nesuprantamas arba su juo neįmanoma bendrauti įprastai.
Manija su:
nuotaiką atitinkančiais (kongruentiniais) psichoziniais simptomais
nuotaikos neatitinkančiais (nekongruentiniais) psichoziniais simptomais
Manijos sukeltas stuporas

F30.8
Kiti manijos epizodai
F30.9
Nepatikslintas manijos epizodas
Manija, neklasifikuojama kitaip
F31
Bipolinis afektinis sutrikimas

Šiam sutrikimui būdingi du ar daugiau epizodai, kai gerokai pakinta paciento nuotaika ir aktyvumo lygis. Vieniems epizodams būdingas nuotaikos pakilumas ir padidėjusi energija bei aktyvumas (hipomanija ar manija), kitiems – nuotaikos pablogėjimas, sumažėjusi energija bei aktyvumas (depresija). Pasikartojantys tik hipomanijos arba manijos epizodai klasifikuojami kaip bipoliniai.

Apima:

maninė depresija
maniakinę depresinę:
ligą
psichozę
reakciją

Išskyrus:

bipolinį sutrikimą, vienkartinį manijos epizodą (F30)
ciklotimiją (F34.0)

F31.0
Bipolinis afektinis sutrikimas, hipomanija
Šis epizodas atitinka hipomanijos kriterijus, ir praeityje yra buvęs mažiausiai vienas kitas afektinis epizodas (hipomanijos, manijos, depresijos arba mišrus).
F31.1
Bipolinis afektinis sutrikimas, manija be psichozės simptomų
Šis epizodas atitinka manijos be psichozės simptomų kriterijus (kaip aprašyta F30.1), ir praeityje yra buvęs mažiausiai vienas kitas afektinis epizodas (hipomanijos, manijos, depresijos arba mišrus).
F31.2
Bipolinis afektinis sutrikimas, manija su psichozės simptomais
Šis epizodas atitinka manijos su psichozės simptomais kriterijus (kaip aprašyta F30.2), ir praeityje yra buvęs mažiausiai vienas kitas afektinis epizodas (hipomanijos, manijos, depresijos arba mišrus).
F31.3
Bipolinis afektinis sutrikimas, lengva arba vidutinio sunkumo depresija
Šis epizodas atitinka lengvos arba vidutinio sunkumo depresijos (F32.0 arba F32.1), ir praeityje yra buvęs diagnozuotas mažiausiai vienas hipomanijos, manijos arba mišrus afektinis sutrikimas.
F31.4
Bipolinis afektinis sutrikimas, sunki depresija be psichozės simptomų
Šis epizodas atitinka sunkios depresijos be psichozės simptomų kriterijus (F32.2), ir praeityje yra buvęs diagnozuotas mažiausiai vienas hipomanijos, manijos arba mišrus afektinis sutrikimas.
F31.5
Bipolinis afektinis sutrikimas, sunki depresija su psichozės simptomais
Šis epizodas atitinka sunkios depresijos su psichozės simptomais kriterijus (F32.3), ir praeityje yra buvęs diagnozuotas mažiausiai vienas hipomanijos, manijos arba mišrus afektinis sutrikimas.
F31.6
Bipolinis afektinis sutrikimas, mišrus epizodas
Pacientas praeityje yra patyręs mažiausiai vieną hipomanijos, manijos, depresijos arba mišrų afektinį epizodą, ir šiuo metu pasireiškia mišrus arba greitai besikeičiančių manijos bei depresijos simptomų epizodas.
Išskyrus:
vienkartinį mišrų afektinį sutrikimą (F38.0)
F31.7
Bipolinis afektinis sutrikimas, remisija
Pacientas praeityje yra patyręs mažiausiai vieną hipomanijos, manijos arba mišrų afektinį epizodą ir papildomai bent vieną kitą afektinį epizodą (hipomanijos, manijos, depresijos arba mišrų), tačiau šiuo metu nepatiria jokių reikšmingų nuotaikos sutrikimų, ir tai tęsiasi keletą mėnesių. Remisijos laikotarpis, esantis per profilaktinį gydymą, taip pat koduojamas čia.
F31.8
Kiti bipoliniai afektiniai sutrikimai
II tipo bipolinis afektinis sutrikimas
Pasikartojantys (rekurentiniai) manijos epizodai, neklasifikuojami kitaip
F31.9
Nepatikslintas bipolinis afektinis sutrikimas

Maninė depresija, neklasifikuojama kitaip

F32
Depresijos epizodas

Esant tipiškam lengvos, vidutinės arba sunkios depresijos epizodui, būdinga liūdna nuotaika, sumažėjusi energija ir aktyvumas. Dažnai pasireiškia sumažėjęs pasitenkinimas, interesų ratas, dėmesio koncentracija ir didelis nuovargis net ir nuo minimalių pastangų. Paprastai būdingas sutrikęs miegas ir sumažėjęs apetitas. Beveik visada sumažėja savivertė ir pasitikėjimas savimi, o kaltės ir bevertiškumo idėjos būdingos net ir lengvos depresijos epizodui. Bloga nuotaika mažai kinta, jos neveikia aplinkybės, galimi vadinamieji somatiniai simptomai, tokie kaip interesų ir malonių jutimų praradimas, prabudimas ryte keliomis valandomis anksčiau nei įprastai, didžiausias depresijos pasireiškimas ryte, stiprus psichomotorinis slopinimas, susijaudinimas (ažitacija), apetito praradimas, svorio netekimas ir libido susilpnėjimas. Priklausomai nuo simptomų skaičiaus ir išraiškos, depresijos epizodas skirstomas į lengvą, vidutinį ir sunkų.

Apima:

vienkartinį epizodą:
depresinės reakcijos
psichogeninės depresijos
reaktyvinės depresijos

Išskyrus:

adaptacijos sutrikimus (F43.2)
pasikartojantį depresinį sutrikimą (F33)
kai susijusi su elgesio sutrikimais, koduojamais F91 (F92.0)

Toliau pateikti penktojo ženklo poskyriai, skirti F32.0 - F32.9 kodui:

⊗ 0 nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu

⊗ 1 atsirandantis postnataliniu periodu

F32.0
Lengvos depresijos epizodas
Nustatant šį sutrikimą, būtini du arba trys iš aukščiau pateiktų simptomų. Pacientas, sergantis lengva depresija, paprastai jaudinasi dėl minėtų simptomų, bet dažniausiai gali užsiimti didžiąja dalimi įprastos savo veiklos.
F32.00
Lengvos depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu
F32.01
Lengvos depresijos epizodas, atsirandantis postnataliniu periodu
F32.1
Vidutinio sunkumo depresijos epizodas
Šiam sutrikimui diagnozuoti būtini keturi arba daugiau iš aukščiau pateiktų simptomų. Esant šiam sutrikimui, pacientas paprastai turi didelių sunkumų, atlikdamas savo kasdienę veiklą.
F32.10
Vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu
F32.11
Vidutinio sunkumo depresijos epizodas, atsirandantis postnataliniu periodu
F32.2
Sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų
Tai depresijos epizodas, kuriam būdinga stipri ir pacientui kelianti stresą kelių aukščiau paminėtų simptomų išraiška, ypač ryškus yra savęs nuvertinimas, menkavertiškumo ir kaltės idėjos. Šiam sutrikimui būdingos suicidinės mintys ir veiksmai bei įvairūs somatiniai simptomai.
Ažituota depresija }
Didžioji depresija } vienkartinis epizodas be psichozės simptomų
Vitalinė depresija }
F32.20
Sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu
F32.21
Sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, atsirandantis postnataliniu periodu
F32.3
Sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais

Tai sunkios depresijos epizodas, pasireiškiantis kriterijais, aprašytais F32.2, ir haliucinacijomis, kliedesiais, psichomotorine retardacija arba stuporu. Būklė tokia sunki, kad įprastinė socialinė veikla tampa neįmanoma. Atsiranda pavojus gyvybei dėl suicido, dehidratacijos arba badavimo. Haliucinacijos ir kliedesiai gali arba atitikti nuotaiką, arba jos neatitikti.
Vienkartinis epizodas:
didžiosios depresijos su psichozės simptomais
psichogeninės depresinės psichozės
psichozinės depresijos
reaktyviosios depresinės psichozės

F32.30
Sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu
F32.31
Sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais, atsirandantis postnataliniu periodu
F32.8
Kiti depresijos epizodai
Netipinė depresija
Vienkartinis „maskuotos“ depresijos epizodas, neklasifikuojamas kitaip
F32.80
Kiti depresijos epizodai, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu
F32.81
Kiti depresijos epizodai, atsirandantis postnataliniu periodu
F32.9
Nepatikslintas depresijos epizodas
Depresija, neklasifikuojama kitaip
Depresinis sutrikimas, neklasifikuojamas kitaip
F32.90
Nepatikslintas depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu
F32.91
Nepatikslintas depresijos epizodas, atsirandantis postnataliniu periodu
F33
Pasikartojantis depresinis sutrikimas

Sutrikimui būdingi pasikartojantys depresijos epizodai, atitinkantys depresijos epizodo kriterijus (F32), kai anamnezėje nėra savarankiškų pakilios nuotaikos ir padidėjusio aktyvumo epizodų, atitinkančių manijos kriterijus. Ši diagnozė taip pat naudojama, jeigu iš karto po depresijos epizodo pasireiškia trumpas lengvo nuotaikos pakilimo ir padidėjusio aktyvumo, atitinkančio hipomanijos kriterijus, epizodas, galimai sukeltas gydymo antidepresantu. Sunkesnės pasikartojančio depresijos epizodo formos (F33.2 ir F33.3) turi daug bendro su anksčiau vartotomis sąvokomis, tokiomis kaip „maniakinė depresinė depresija“, „melancholija“, „vitalinė depresija“ ir „endogeninė depresija“. Pirmasis epizodas gali prasidėti bet kokiame amžiuje – nuo vaikystės iki vyresniojo amžiaus, pradžia gali būti tiek ūminė, tiek nepastebima, trukmė varijuoja nuo kelių savaičių iki daugelio mėnesių. Sergantysis pasikartojančiu depresiniu sutrikimu gali patirti daug depresijos epizodų, tačiau visada išlieka galimybė, kad pasireikš manijos epizodas. Jeigu pasireiškia manijos epizodas, diagnozė turi būti pakeista į bipolinio afektinio sutrikimo diagnozę (F31).

Apima:

pasikartojantį epizodą:
depresinės reakcijos
psichogeninės depresijos
reaktyvinės depresijos
sezoninį depresinį sutrikimą

Išskyrus:

pasikartojantį trumpalaikį depresinį sutrikimą (F38.1)

F33.0
Pasikartojantis depresinis sutrikimas, lengvos depresijos epizodas
Sutrikimui būdingi pasikartojantys depresijos epizodai, per šį epizodą yra lengvos depresijos kriterijai, aprašyti F32.0, o praeityje nėra buvę manijos epizodo.
F33.1
Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas
Sutrikimui būdingi pasikartojantys depresijos epizodai, per šį epizodą yra vidutinio sunkumo depresijos kriterijai, aprašyti F32.1, o praeityje nėra buvę manijos epizodo.
F33.2
Pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų
Sutrikimui būdingi pasikartojantys depresijos epizodai, per šį epizodą yra sunkios depresijos be psichozės simptomų kriterijai, aprašyti F32.2, o praeityje nėra buvę manijos epizodo.
Endogeninė depresija be psichozės simptomų
Pasikartojanti didžioji depresija be psichozės simptomų
Maniakinė depresinė psichozė, depresinio tipo, be psichozės simptomų
Pasikartojanti vitalinė depresija be psichozės simptomų
F33.3
Pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais

Sutrikimui būdingi pasikartojantys depresijos epizodai, per šį epizodą yra sunkios depresijos su psichozės simptomais kriterijai, aprašyti F32.3, o praeityje nėra buvę manijos epizodo.
Endogeninė depresija su psichozės simptomais
Maniakinė depresinė psichozė, depresinio tipo, su psichozės simptomais
Pasikartojantys sunkūs epizodai:
didžiosios depresijos su psichozės simptomais
psichogeninės depresinės psichozės
psichozinės depresijos
reaktyviosios depresinės psichozės

F33.4
Pasikartojantis depresinis sutrikimas, remisija
Praeityje yra buvę du ar daugiau depresijos epizodai, aprašyti F33.0F33.3, tačiau jau kelis mėnesius nepasireiškia depresijos simptomų.
F33.8
Kiti pasikartojantys depresiniai sutrikimai
F33.9
Nepatikslintas pasikartojantis depresinis sutrikimas
Monopolinė depresija, neklasifikuojama kitaip
F34
Nuolatiniai nuotaikos [afektiniai] sutrikimai
Tai nuolatiniai ir paprastai kintantys nuotaikos sutrikimai, kai dauguma atskirų epizodų nėra pakankamai ryškūs, kad juos būtų galima vertinti kaip hipomanijos ar lengvos depresijos epizodus. Kadangi jie tęsiasi daugelį gyvenimo metų, o kartais net didesnę gyvenimo dalį, jie pacientą labai kankina ir sutrikdo darbingumą. Kartais per nuolatinį nuotaikos sutrikimą gali būti vienkartiniai ar pasikartojantys manijos arba depresijos epizodai.
F34.0
Ciklotimija

Tai nuolatinis nuotaikos nestabilumas su daugybe depresyvių ir lengvo nuotaikos pakilimo periodų, kurių nė vienas nėra pakankamai ryškus arba pakankamai ilgai trunkantis, kad atitiktų bipolinio afektinio sutrikimo (F31) arba pasikartojančio depresinio sutrikimo (F33) kriterijus. Dažnai šis sutrikimas nustatomas žmonėms su bipolinio afektinio sutrikimo anamneze giminėje. Kai kuriems pacientams, sergantiems ciklotimija, pagaliau išsivysto bipolinis afektinis sutrikimas.
Afektinis asmenybės sutrikimas
Cikloidinė asmenybė
Ciklotiminė asmenybė

F34.1
Distimija

Tai lėtinė depresinė nuotaika, trunkanti mažiausiai kelerius metus, tačiau nesanti pakankamai ryški ir atskirų epizodų atžvilgiu pakankamai ilgai trunkanti, kad atitiktų sunkaus, vidutinio sunkumo arba lengvo pasikartojančio depresinio sutrikimo diagnozę (F33).
Depresinis (-ė):
neurozė
asmenybės sutrikimas
Neurozinė depresija
Užsitęsusi nerimastinga depresija

Išskyrus:

nerimastingą depresiją (lengvą ar neužsitęsusią) (F41.2)

F34.8
Kiti nuolatiniai nuotaikos [afektiniai] sutrikimai
F34.9
Nepatikslintas nuolatinis nuotaikos [afektinis] sutrikimas
F38
Kiti nuotaikos [afektiniai] sutrikimai
Tai kiti nuotaikos sutrikimai, kurie dėl savo išraiškos ar trukmės neatitinka kriterijų, nurodytų F30F34.
F38.0
Kiti vienkartiniai nuotaikos [afektiniai] sutrikimai
Mišrus afektinis epizodas
F38.1
Kiti pasikartojantys nuotaikos [afektiniai] sutrikimai
Pasikartojantis trumpalaikis depresinis sutrikimas
F38.8
Kiti specifiniai nuotaikos [afektiniai] sutrikimai
F39
Nepatikslintas nuotaikos [afektinis] sutrikimas
Afektinė psichozė, neklasifikuojama kitaip
NEUROZINIAI, STRESINIAI IR SOMATOFORMINIAI SUTRIKIMAI
(F40-F48)
Išskyrus:

susijusius su elgesio sutrikimais, koduojamais F91 (F92.8)

F40
Fobiniai nerimo sutrikimai

Tai grupė sutrikimų, kai nerimą sukelia išskirtinės ar daugiausia tik tam tikros konkrečiai apibrėžtos situacijos, kurios tuo metu nėra pavojingos. Šių situacijų stengiamasi išvengti arba jos yra išgyvenamos su baime. Pacientas gali labiausiai jaudintis dėl tokių patiriamų simptomų, kaip širdies plakimas ar silpnumo pojūtis, dėl kurių atsiranda antrinė mirties baimė, baimė prarasti savikontrolę ir išprotėti. Mintis, kad teks vėl patekti į fobiją keliančią situaciją, paprastai sukuria lūkesčio nerimą. Fobinis nerimas ir depresija dažnai pasireiškia kartu. Ar diagnozuojant reikia nurodyti abu sutrikimus, t. y. fobinį nerimą ir depresijos epizodą, ar tik vieną sutrikimą, priklauso nuo to, kuris sutrikimas atsirado anksčiau ir kuris vyrauja, kai nustatoma diagnozė.

F40.0
Agorafobija
Tai konkrečiai apibrėžta fobija, sukelianti baimę išeiti iš namų, eiti į parduotuvę, būti minioje ir viešose vietose arba keliauti vienam traukiniu, autobusu arba lėktuvu. Tiek esamuoju momentu, tiek praeityje dažnai kartu pasireiškia ir panikos sutrikimas. Kartu gali būti depresinių ar obsesinių simptomų ir socialinės fobijos. Ryškus šio sutrikimo požymis yra fobiją keliančių situacijų vengimas. Tą daryti išmoksta dauguma agorafobija sergančių pacientų, todėl jie išvengia ir didelio nerimo.
F40.00
Agorafobija be panikos sutrikimo
F40.01
Agorafobija su panikos sutrikimu
F40.1
Socialinės fobijos

Tai buvimo kitų žmonių dėmesio centre baimė, sukelianti socialinių situacijų vengimą. Socialinės fobijos paprastai susijusios su žema saviverte ir kritikos baime. Jos gali pasireikšti tokiais nusiskundimais kaip paraudimas, rankų tremoras, pykinimas, staigus poreikis šlapintis, pacientai kartais būna įsitikinę, kad šie vienas iš šių antrinių nerimo požymių yra jų pagrindinė problema. Simptomai gali progresuoti iki panikos priepuolio.
Antropofobija
Socialinė neurozė

Nustatytai fobijai su panikos atakomis (sutrikimu) nurodyti naudokite papildomą kodą (F41.0)

F40.2
Specifinės (izoliuotos) fobijos

Šios fobijos būdingos griežtai apibrėžtoms situacijoms, pavyzdžiui, prisiartinimas prie tam tikrų gyvūnų, aukštis, griaustinis, tamsa, skridimas, uždara erdvė, šlapinimasis ar tuštinimasis viešuosiuose tualetuose, tam tikro maisto valgymas, dantų gydymas ar kraujo ir žaizdos vaizdas. Nors provokuojanti situacija yra labai specifiška, susidūrimas su ja gali sukelti paniką, kaip ir agorafobijos ar socialinės fobijos atveju.
Akrofobija
Gyvūnų fobija
Klaustrofobija
Paprastoji fobija

Nustatytai fobijai su panikos atakomis (sutrikimu) nurodyti naudokite papildomą kodą (F41.0)

Išskyrus:

dismorfofobiją (nekliedesinę) (F45.2)
nozofobiją (F45.2)

F40.8
Kiti fobiniai nerimo sutrikimai

Nustatytai fobijai su panikos atakomis (sutrikimu) nurodyti naudokite papildomą kodą (F41.0)

F40.9
Nepatikslintas fobinis nerimo sutrikimas

Fobija, neklasifikuojama kitaip
Fobinė būsena, neklasifikuojama kitaip

Nustatytai fobijai su panikos atakomis (sutrikimu) nurodyti naudokite papildomą kodą (F41.0)

F41
Kiti nerimo sutrikimai
Pagrindinis šių sutrikimų simptomas yra nerimas, kurio pasireiškimas nėra sukeltas vienos aiškiai apibrėžtos išorinės situacijos. Kartu gali pasireikšti depresinių ir obsesinių simptomų ar net tam tikrų fobinio nerimo elementų, tačiau jie yra antriniai arba gerokai silpniau išreikšti.
F41.0
Panikos sutrikimas [epizodinis paroksizminis nerimas]

Esminis sutrikimo požymis yra pasikartojantys stipraus nerimo (panikos) priepuoliai, kurie nėra susiję su kokia nors specifine situacija ar aplinkybėmis, todėl jų negalima prognozuoti. Kaip ir per kitus nerimo sutrikimus, dominuojantys simptomai yra širdies plakimas, krūtinės skausmas, dusimo pojūtis, svaigimas ir realybės pojūčio sutrikimas (depersonalizacija ir derealizacija). Dažnai kartu pasireiškia antrinė mirties, savitvardos praradimo ir baimė išprotėti. Jei tuo metu, kai patiriamas panikos priepuolis, pacientui diagnozuotas ir depresijos sutrikimas, panikos sutrikimas neturėtų būti pagrindinė diagnozė. Tokiu atveju panikos priepuoliai greičiausiai yra antrinis depresijos sutrikimo simptomas.
Panikos:
priepuolis
būsena

Pirmiausia koduokite fobiją (F40.1-F40.9) fobijai su panikos atakomis (sutrikimu) nurodyti, jei nustatyta

Išskyrus:

panikos sutrikimą su agorafobija (F40.01)

F41.1
Generalizuotas nerimo sutrikimas

Pagrindinis šio sutrikimo požymis yra generalizuotas ir nuolatinis nerimas, tačiau jis neapsiriboja ir nėra stipriai susijęs su jokiomis konkrečiomis išorinėmis aplinkybėmis (t. y. jis yra „laisvai plaukiojantis“). Dominuojantys simptomai gali būti įvairūs, bet dažniausiai skundžiamasi nuolatiniu nervingumu, virpuliu, raumenų įtampa, prakaitavimu, galvos svaigimu, širdies plakimu, silpnumu ir diskomfortu epigastriume. Dažnai baiminamasi, kad pats pacientas ar jo artimieji susirgs ar pateks į kokį nors nelamingą atsitikimą.
Nerimo:
neurozė
reakcija
būklė

Išskyrus:

neurasteniją (F48.0)

F41.2
Mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas
Šią kategoriją reikėtų naudoti tada, kai kartu pasireiškia ir nerimo, ir depresijos simptomų, tačiau nė vieni jų nėra vyraujantys, o kiekvienas sindromas atskirai nėra pakankamai ryškus specifiniam sutrikimui (nerimui ar depresijai) diagnozuoti. Jei ir depresinė, ir nerimo simptomatika yra pakankamai išreikštos ir atitinka abiejų sutrikimų diagnostikos kriterijus, turi būti diagnozuojami abu sutrikimai ir netaikoma ši diagnozė.
Nerimastinga depresija (lengva arba neužsitęsusi)
F41.3
Kiti mišrūs nerimo sutrikimai
Tai sutrikimai, kuriems būdingi nerimo simptomai ir kartu esantys kitų sutrikimų, aprašytų F42F48, požymiai. Nė vienas simptomų tipas nėra pakankamai išreikštas, kad būtų diagnozuojamas kaip atskiras sutrikimas.
F41.8
Kiti specifiniai nerimo sutrikimai
Nerimo isterija
F41.9
Nepatikslintas nerimo sutrikimas
Nerimas, neklasifikuojamas kitaip
F42
Obsesinis kompulsinis sutrikimas
Esminis šio sutrikimo požymis yra pasikartojančios obsesinės mintys arba kompulsiniai veiksmai. Obsesinės mintys yra paciento idėjos, vaizdiniai ar potraukiai, kurie nuolatos ir stereotipiškai grįžta į paciento sąmonę. Jie yra beveik visada nemalonaus turinio, ir pacientas dažnai, nors ir nesėkmingai, stengiasi jiems atsispirti. Nors šios mintys yra suvokiamos kaip savos, jos nepaklūsta paciento norams ir dažnai prieštarauja jo valiai. Kompulsiniais veiksmais vadintinas stereotipinis elgesys, kuris nuolat kartojasi. Jie nėra malonūs ir naudingi. Šių veiksmų funkcija yra apsaugoti pacientą nuo objektyviai mažai tikėtino įvykio, kuris gali jam pakenkti ar kuriuo jis gali kelti pavojų kitiems. Paprastai pacientas suvokia šių veiksmų beprasmiškumą ir neefektyvumą ir bando jiems atsispirti. Beveik visada kartu apima ir nerimas. Jei kompulsiniams veiksmams atsispiriama, nerimas sustiprėja.
Apima:
anakastinė neurozė
obsesinė kompulsinė neurozė
Išskyrus:
obsesinio kompulsinio tipo asmenybės sutrikimas (F60.5)
F42.0
Vyrauja obsesinės mintys ar apmąstymai
Tai gali būti idėjos, psichiniai vaizdiniai ar impulsai veikti, kurie beveik visada pacientui yra nemalonūs. Kartais šios idėjos pasireiškia kaip nesugebėjimas apsispręsti, kaip nesibaigiantis alternatyvų svarstymas, susijęs su nesugebėjimu priimti elementarius, bet kasdieniame gyvenime būtinus sprendimus. Ryšys tarp obsesinių apmąstymų ir depresijos yra ypač glaudus: obsesinio kompulsinio sutrikimo diagnozę galima pasirinkti tik tada, jei šių apmąstymų atsiranda arba jie tęsiasi, kai depresinio sutrikimo nėra.
F42.1
Vyrauja kompulsiniai veiksmai [įkyrūs ritualai]
Dauguma kompulsinių veiksmų yra susiję su valymu (ypač rankų plovimu), nuolatiniu tikrinimu, siekiant įsitikinti, kad potencialiai pavojingai situacijai užkirsta galimybė atsirasti, ar su tvarka ir švara. Po šiuo elgesiu slepiasi baimė, paprastai kylanti dėl galimos žalos pačiam pacientui ar jo sukeltos žalos. Ritualinis veiksmas yra neefektyvus arba simbolinis mėginimas išvengti šios žalos.
F42.2
Mišrus, įkyrios mintys ir veiksmai
F42.8
Kiti obsesiniai kompulsiniai sutrikimai
F42.9
Nepatikslintas obsesinis kompulsinis sutrikimas
F43
Reakcijos į didelį stresą ir adaptacijos sutrikimai
Ši diagnostikos kategorija skiriasi nuo kitų tuo, kad joje aprašomi sutrikimai, įtraukti remiantis ne tik simptomatika ir eiga, bet taip pat ir vienos iš dviejų juos sukeliančių priežasčių buvimu: tai arba išskirtinai stresogeniškas gyvenimo įvykis ir po jo ištikusi staigi streso reakcija, arba reikšmingas gyvenimo pasikeitimas, sukėlęs nuolatinių nemalonių pasekmių ir pasireiškęs adaptacijos sutrikimu. Nors mažiau išreikšti psichosocialiniai stresai („gyvenimo įvykiai“) gali paskatinti labai plataus sutrikimų rato, aprašyto šioje klasifikacijoje, atsiradimą ar pagilinti jų simptomatiką, etiologinė jų reikšmė ne visada yra aiški, ir kiekvienu atveju tai gali priklausyti nuo individualaus, neretai idiosinkrazinio asmenybės jautrumo. Kitaip tariant, šis gyvenimo įvykis nėra nei būtinas, nepakankamas, norint paaiškinti atsiradusį sutrikimą ir jo pobūdį. Priešingai, šiame skyriuje aprašomi sutrikimai yra visada laikomi kilusiais dėl patirto streso ar ilgalaikės traumos tiesioginės įtakos. Stresogeninis įvykis ar ilgalaikės nemalonios gyvenimo aplinkybės yra pirminis ir pagrindinis šių sutrikimų etiologinis faktorius, ir be jų įtakos sutrikimas neatsirastų. Šie sutrikimai gali būti traktuojami kaip liguista reakcija į sunkų ar ilgai užsitęsusį stresą, dėl kurio sutrinka prisitaikymo mechanizmai ir atsiranda socialinės veiklos problemų.
F43.0
Ūminė reakcija į stresą

Tai praeinantis sutrikimas, atsiradęs individui be jokių išreikštų psichikos sutrikimo požymių, kaip reakcija į išskirtinai stiprų fizinį ir psichinį stresą ir paprastai praeinantis po kelių valandų ar dienų. Individualus jautrumas ir adaptacinių mechanizmų pajėgumas yra reikšmingi šiam sutrikimui atsirasti ir jo sunkumui. Simptomai sukuria tipišką mišrų ir besikeičiantį klinikinį vaizdą, kuriam būdinga pradinė „apdujimo“ būsena, kai susiaurėja sąmonės ratas bei dėmesys, sumažėja gebėjimas suvokti aplinką, prarandama orientacija. Po šios stadijos pacientas gali arba užsisklęsti savyje (iki disociacinio stuporo lygio – F44.2), arba patirti ažitaciją (susijaudinti) ir tapti hiperaktyvus (pabėgimo reakcija, arba fuga). Dažnai kartu pasireiškia ir panikos vegetaciniai požymiai (tachikardija, prakaitavimas, karščio pylimas). Simptomai paprastai pasireiškia praėjus kelioms minutėms po stresogeninio stimulo ar įvykio ir išnyksta per 2–3 dienas (dažnai ir po kelių valandų). Gali pasireikšti dalinė ar visiška epizodo amnezija (F44.0). Jeigu simptomai išlieka ir toliau, turėtų būti apsvarstyta kitos diagnozės galimybė.
Ūminė:
krizinė reakcija
reakcija į stresą
Mūšio nuovargis
Krizinė būsena
Psichinis šokas

F43.1
Potrauminio streso sutrikimas
Šis sutrikimas pasireiškia kaip pavėluota ar užsitęsusi reakcija į stresogeninį įvykį ar situaciją, ypač pavojingą arba katastrofišką (ilgalaikę ar trumpalaikę), kuri sukeltų stiprų distresą beveik kiekvienam. Tokie predisponuojantys faktoriai kaip asmenybės bruožai (kompulsiniai ar asteniniai) arba anksčiau buvę neuroziniai sutrikimai gali pažeminti sindromo atsiradimo slenkstį ar apsunkinti jo eigą, tačiau jie nėra nei būtini, nei pakankami sutrikimui atsirasti. Tipiški požymiai yra įkyrus ir pasikartojantis stresogeninio įvykio išgyvenimas prisiminimuose (angl. – flashback), sapnuose arba košmaruose, pasireiškiantis, nepaisant nuolat juntamo emocinio „sustingimo“ ir jausmų blankumo, atsiskyrimas nuo kitų žmonių, nejautrumas aplinkos poveikiui, anhedonija bei vengimas traumą primenančių veiksmų ir situacijų. Paprastai kartu būna padidėjęs vegetacinės (autonominės) nervų sistemos sujaudinimas, pasireiškiantis padidėjusiu dirglumu, sustiprėjusiu baimingumu ir nemiga. Kartu su šiais simptomais dažnai būna ir nerimas bei depresija, neretai būna ir suicidinių minčių. Sutrikimas pasireiškia po latentinio periodo, kuris gali svyruoti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Sutrikimo eiga yra banguojanti, tačiau dauguma atvejų baigiasi pasveikimu. Nedidelei daliai pacientų šis sutrikimas gali užsitęsti daugelį metų ir tapti lėtiniu ar net pasireikšti stabilia asmenybės deformacija (F62.0).
Trauminė neurozė
F43.2
Adaptacijos sutrikimai
Tai subjektyvaus distreso ir emocijų sutrikimo būsena, paprastai sukelianti socialinės veiklos ir įgūdžių sutrikimus ir pasireiškianti prisitaikymo prie stresogeniškų gyvenimo pokyčių ar įvykių laikotarpiu. Stresą sukeliantis veiksnys gali paveikti individo socialinę aplinką (gedėjimas, išsiskyrimas) arba platesnes asmens socialines atramas ir vertybes (migracija, pabėgėlio statusas). Šis veiksnys taip pat gali atspindėti svarbų vystymosi ir gyvenimo periodą ar jo sukeltą krizę (ėjimas į mokyklą, tapimas tėvais, nesėkmė bandant rasti ryšį su brangiu žmogumi, išėjimas į pensiją). Individualus polinkis ir jautrumas yra svarbus adaptacijos sutrikimams atsirasti ir jų pasireiškimo pobūdžiui, bet, nepaisant to, manoma, kad sutrikimas neatsirastų be stresogeniško faktoriaus. Sutrikimas pasireiškia įvairiai: gali būti depresiška nuotaika, nerimas, susirūpinimas (ar šių jausmų derinys), jausmas, kad nesugebama susitvarkyti, planuoti ateitį ar toliau tvarkytis su esama situacija, atlikti kasdienius darbus. Kartu gali būti elgesio sutrikimų, ypač paaugliams. Dominuojantis požymis gali būti trumpalaikė ar užsitęsusi depresinė reakcija arba kiti emocijų ir elgesio sutrikimai.
Kultūrinis šokas
Gedėjimo reakcija
Vaikų hospitalizmas
Išskyrus:
atsiskyrimo nerimo sutrikimą vaikystėje (F93.0)
F43.8
Kitos reakcijos į stiprų stresą
F43.9
Nepatikslinta reakcija į stiprų stresą
F44
Disociaciniai [konversiniai] sutrikimai

Disociaciniams ar konversiniams sutrikimams būdingas normalios praeities atsiminimų integracijos, tapatumo suvokimo, dabartinių pojūčių įsisąmoninimo ir kūno judesių kontrolės dalinis arba visiškas praradimas. Visų tipų disociaciniai sutrikimai išnyksta per kelias savaites ar mėnesius, ypač jei jų pradžia siejama su traumavusiu gyvenimo įvykiu. Ilgiau užsitęsusios būsenos, ypač paralyžius ir jautrumo išnykimas, gali atsirasti, kai jie susiję su neišsprendžiamomis problemomis ar asmeninių santykių sunkumais. Anksčiau šie sutrikimai buvo klasifikuojami kaip „konversinės isterijos“. Šie sutrikimai yra laikomi kilusiais dėl psichogeninių priežasčių, jų atsiradimo pradžia glaudžiai siejama su traumavusiais įvykiais, neišsprendžiamomis ar nepakeliamomis problemomis arba asmeninių santykių sunkumais. Pasireiškę simptomai dažnai atspindi paciento suvokimą, kaip turėtų atrodyti fizinė liga. Medicininis ištyrimas neparodo jokio žinomo somatinio arba neurologinio sutrikimo. Be to, yra įrodymų, kad tam tikros funkcijos praradimas yra emocinių konfliktų ar poreikių išraiška. Simptomai dažnai pasireiškia staiga, o jų atsiradimas yra susijęs su psichologiniu stresu. Į šią kategoriją įtraukti tik tie fiziologinių funkcijų ir jutimų praradimai, kurie, esant valingai kontrolei, išnyktų. Sutrikimai, kuriems būdingas skausmas ir kiti somatiniai pojūčiai, valdomi autonominės nervų sistemos, klasifikuojami kaip somatizacinis sutrikimas (F45.0). Niekada nereikia atmesti galimybės, kad vėliau gali pasireikšti rimtas somatinis arba psichikos sutrikimas.

Apima:

konversinę:
isteriją
reakciją
isteriją
isterinę psichozę

Išskyrus:

simuliantą [sąmoningą simuliaciją] (Z76.5)

F44.0
Disociacinė amnezija

Pagrindinis šio sutrikimo požymis yra atminties praradimas, dažniausiai apimantis svarbius praeities įvykius. Šis praradimas atsiranda ne dėl organinių priežasčių, o jo apimtis yra per didelė, kad galėtų būti paaiškinta paprasčiausiu užmaršumu ar nuovargiu. Amnezija paprastai apima pacientą traumavusius įvykius, tokius kaip nelaimingas atsitikimas ar netikėta netektis. Dažniausiai ji būna dalinė ir selektyvi. Visiška ir apibendrinta amnezija pasitaiko retai, tai dažniausiai fugos (F44.1) dalis, jei taip yra, turi būti taip ir klasifikuota. Jei esama organinės smegenų ligos, intoksikacijos arba didelio nuovargio, ši diagnozė neturi būti taikoma.

Išskyrus:

alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų sukeltą amnezinį sindromą (F10F19 su ketvirtuoju ženklu .6)
amneziją:
anterogradinę (R41.1)
neklasifikuojamą kitaip (R41.3)
retrogradinę (R41.2)
nealkoholinį organinį amnezinį sindromą (F04.9)
popriepuolinę amneziją per epilepsiją (G40)

F44.1
Disociacinė fuga

Disociacinė fuga turi visus disociacinei amnezijai būdingus požymius, tačiau kartu pasireiškia ir tikslingas keliavimas, išeinantis iš įprasto kasdienio atstumo ribų. Nors fugos laikotarpiu yra amnezija, pašaliniam stebėtojui paciento elgesys šiuo laikotarpiu gali atrodyti visiškai normalus.

Išskyrus:

popriepuolinę fugą per epilepsiją (G40)

F44.2
Disociacinis stuporas

Disociacinis stuporas diagnozuojamas remiantis valingų judesių ir normalios reakcijos į išorinius dirgiklius, tokius kaip šviesa, garsas ir prisilietimas, geroku sumažėjimu ar visišku praradimu, kai paciento apžiūra ir ištyrimas neatskleidžia jokios fizinės priežasties. Be to, yra aiškios psichogeninės sutrikimo priežastys – neseniai buvę stresogeniniai įvykiai ar problemos.

Išskyrus:

organinį katatoninį sutrikimą (F06.1)
stuporą:
katatoninį (F20.2)
depresinį (F31F33)
maniakinį (F30.2)
neklasifikuojamą kitaip (R40.1)

F44.3
Transas ir posesinis sutrikimas

Tai sutrikimai, kai laikinai prarandamas asmenybės tapatumo ir aplinkos suvokimas. Šiame skirsnyje turi būti klasifikuojami tik tokie transo sutrikimai, kurie yra nevalingi ir nepageidaujami bei pasireiškiantys už religinės ar kitokios kultūriškai priimtinos situacijos ribų.

Išskyrus:

būsenas, susijusias su:
ūminiais ir praeinančiais psichoziniais sutrikimais (F23)
organiniu asmenybės sutrikimu (F07.0)
potrauminiu sindromu (F07.2)
intoksikacija psichoaktyviąja medžiaga (F10F19 su ketvirtuoju ženklu .0)
šizofrenija (F20)

F44.4
Disociaciniai judesių sutrikimai

Dažniausiai šie disociaciniai sutrikimai pasireiškia negalėjimu pajudinti dalies ar visos galūnės arba kelių galūnių. Gali būti didelis panašumas į bet kokią ataksijos, apraksijos, akinezijos, afonijos, dizartrijos, diskinezijos, traukulių ir paralyžiaus rūšį.
Psichogeninė:
afonija
disfonija

F44.5
Disociaciniai traukuliai
Disociaciniai traukuliai judesiais gali būti labai panašūs į epilepsijos priepuolius, tačiau labai retai jų atvejais būna liežuvio susikandžiojimas, nubrozdinimų dėl kritimo ir šlapimo nelaikymo, sąmonė išlieka arba yra pakeičiama stuporo ar transo būsena.
F44.6
Disociacinė anestezija ir jutimų praradimas
Jutimų praradimo sritys dažnai turi tokias ribas, kurios aiškiai rodo daugiau paciento įsivaizdavimą apie kūno funkcijas, o ne medicinines žinias. Be to, gali būti tokių atskirų pojūčių išnykimo skirtumų, kurių negali atsirasti dėl neurologinių sutrikimų. Jutimų išnykimas gali būti kartu su parestezijomis. Regėjimo ir klausos išnykimas disociacinių sutrikimų atveju retai būna visiškas.
Psichogeninis kurtumas
F44.7
Mišrūs disociaciniai [konversiniai] sutrikimai
Sutrikimų, aprašytų F44.0F44.6, kombinacija
F44.8
Kiti disociaciniai [konversiniai] sutrikimai
F44.80
Ganserio (Ganser) sindromas
F44.81
Daugybinio tipo asmenybės sutrikimas
F44.82
Praeinantys disociaciniai [konversiniai] sutrikimai, pasireiškiantys vaikystėje ir paauglystėje
F44.88
Kiti specifiniai disociaciniai [konversiniai] sutrikimai
Psichogeninis pasimetimas
F44.9
Nepatikslinti disociaciniai [konversiniai] sutrikimai
F45
Somatoforminiai sutrikimai

Pagrindinis somatoforminių sutrikimų požymis yra pasikartojantys somatiniai simptomai kartu su atkakliu reikalavimu ištirti mediciniškai, nepaisant pakartotinių neigiamų tyrimų rezultatų bei gydytojų įtikinėjimų, kad simptomai neturi jokio somatinio pagrindo. Jei yra koks nors somatinis sutrikimas, jis nepaaiškina paciento pateikiamų nusiskundimų prigimties ar apimties ir nėra pakankamas paciento stresui bei susirūpinimui suvokti.

Išskyrus:

disociacinius sutrikimus (F44)
plaukų pešiojimą (F98.4)
vapėjimą (F80.0)
šveplavimą (F80.8)
nagų kramtymą (F98.8)
psichologinius ir elgesio veiksnius, susijusius su kitur klasifikuojamomis ligomis ar sutrikimais (F54)
seksualinės funkcijos sutrikimus, nesusijusius su organiniu sutrikimu ar liga (F52)
nykščio čiulpimą (F98.8)
tikus (vaikystėje ir paauglystėje) (F95)
de la Tureto (de la Tourette) sindromą (F95.2)
trichotilomaniją (F63.3)

F45.0
Somatizacinis sutrikimas
Pagrindinis sutrikimo požymis yra daugybiniai, pasikartojantys ir dažnai besikeičiantys somatiniai simptomai, trunkantys ne mažiau kaip dvejus metus. Daugumos pacientų kontakto su pirminės ir specializuotos medicinos pagalbos tarnybomis istorija ilga ir komplikuota, kai buvo atlikta daugybė bevaisių tyrimų bei diagnostinių procedūrų, kurių atsakymai buvo neigiami. Simptomai gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje ar organizmo sistemoje. Sutrikimo eiga yra lėtinė ir banguojanti. Ji dažnai siejama su socialinio, asmeninio ir šeiminio funkcionavimo sutrikimais. Neilgai trunkantys (mažiau nei dvejus metus) ir ne tokie išreikšti simptomai turi būti klasifikuojami kaip nediferencijuotas somatoforminis sutrikimas (F45.1).
Brikė (Briquet) sutrikimas
Daugybinis psichosomatinis sutrikimas
Išskyrus:
simuliantą [sąmoningą simuliaciją] (Z76.5)
F45.1
Nediferencijuotas somatoforminis sutrikimas
Šią klinikinę kategoriją reikia naudoti tada, kai somatiniai simptomai yra daugybiniai, besikeičiantys ir nuolatiniai, tačiau neatitinkantys visiškos ir tipiškos somatizacinio sutrikimo klinikinės išraiškos.
Nediferencijuotas psichosomatinis sutrikimas
F45.2
Hipochondrinis sutrikimas

Pagrindinis šio sutrikimo požymis yra susirūpinimas, kad sergama viena ar daugiau sunkių ir progresuojančių somatinių ligų. Pacientai pateikia nuolatinių somatinių nusiskundimų ar nuolatinį susirūpinimą savo sveikata. Normalūs, įprastiniai pojūčiai ir išvaizda pacientų traktuojami kaip nenormalūs ir keliantys rūpestį, o dėmesys paprastai koncentruotas tik į vieną ar du kūno organus arba sistemas. Esant šiam sutrikimui dažnai kartu būna ir ryški depresija bei nerimas, dėl to galima papildoma diagnozė.
Kūno dismorfinis sutrikimas
Dismorfofobija (nekliedesinė)
Hipochondrinė neurozė
Hipochondrija
Nozofobija

Išskyrus:

kliedesinę dismorfofobiją (F22.8)
nuolatinius kliedesius apie kūno funkcijas arba formą (F22)

F45.3
Somatoforminė autonominė disfunkcija
Nusiskundimai pateikiami taip, lyg jie būtų kilę dėl tam tikros organų sistemos ar organo, kuriuos daugiausia ar visiškai kontroliuoja autonominė nervų sistema, somatinio susirgimo, pavyzdžiui, kardiovaskulinės, gastrointestinalinės, kvėpavimo arba genitourinalinės sistemos. Simptomai dažniausiai būna dviejų tipų, ir nė vienas jų nenurodo organo ar organų sistemos somatinio sutrikimo. Pirmasis nusiskundimų tipas yra kilęs dėl objektyviai pastebimo vegetacinės (autonominės) nervų sistemos sujaudinimo, pasireiškiančio širdies plakimu, prakaitavimu, paraudimu ir tremoru, ir kaip baimės ir streso dėl galimo somatinio sutrikimo išraiška. Antrojo tipo nusiskundimai yra nespecifiniai arba kintamojo pobūdžio, pavyzdžiui, praeinantys skausmai, deginimo, sunkumo, įtampos, pūtimo arba ištempimo pojūčiai, kuriuos pacientas susieja su specifiniu organu arba organų sistema.
Išskyrus:
psichologinius ir elgesio veiksnius, susijusius su kitur aprašytomis ligomis ar sutrikimais (F54)
F45.30
Somatoforminė autonominė disfunkcija, nepatikslintas organas arba sistema
F45.31
Somatoforminė autonominė disfunkcija, širdies ir kraujagyslių sistema
Širdies neurozė
Da Kosta (Da Costa) sindromas
Neurocirkuliatorinė astenija
F45.32
Somatoforminė autonominė disfunkcija, viršutinė virškinimo trakto dalis

Skrandžio neurozė
Psichogeninis (-ė):
aerofagija
dispepsija
pilorospazmas

F45.33
Somatoforminė autonominė disfunkcija, apatinė virškinimo trakto dalis

Psichogeninis (-ė):
diarėja
meteorizmas
dirgliosios žarnos sindromas

F45.34
Somatoforminė autonominė disfunkcija, kvėpavimo sistema

Psichogeninis (-ė):
kosulys
žagsėjimas
hiperventiliacija

F45.35
Somatoforminė autonominė disfunkcija, lyties ir šlapimo organų sistema

Psichogeninis (-ė):
dizurija
šlapinimosi padažnėjimas

F45.38
Somatoforminė autonominė disfunkcija, kiti specifiniai organai arba sistemos
F45.39
Somatoforminė autonominė disfunkcija, kelių organų arba sistemų
F45.4
Nuolatinis somatoforminis skausmo sutrikimas

Pagrindinis sutrikimo požymis yra nuolatinis, stiprus ir keliantis stresą skausmas, kurio nepavyksta paaiškinti fiziologinėmis arba somatinėmis priežastimis. Skausmo atsiradimas yra susijęs su emociniais konfliktais ar psichosocialinėmis problemomis, kurios yra pakankamai aiškios išvadai apie jų etiologiją pagrįsti. Paprastai dėl šio sutrikimo pacientas gauna gerokai daugiau asmeninės arba medicininės paramos ir dėmesio. Jei įtariamas psichogeninis skausmas, atsirandantis esant depresiniam sutrikimui ar šizofrenijai, jis nėra diagnozuojamas čia.
Psichalgija
Psichogeninis:
nugaros skausmas
galvos skausmas
Somatoforminis skausmo sutrikimas

Išskyrus:

nugaros skausmą, neklasifikuojamą kitaip (M54.9)
skausmą:
ūminį (R52.0)
lėtinį (R52.2)
lėtinį nenumalšinamą skausmą (R52.1)
neklasifikuojamą kitaip (R52.9)
įtampos tipo galvos skausmą (G44.2)

F45.8
Kiti somatoforminiai sutrikimai

Tai visi kiti jutimo, funkcijos ir elgesio sutrikimai, atsiradę ne dėl somatinės priežasties ir nesusiję su autonomine nervų sistema. Šie sutrikimai apsiriboja specifinėmis organų sistemomis arba kūno dalimis ir laiko prasme yra glaudžiai susiję su stresogeniškais įvykiais ar problemomis.
Psichogeninis (-ė):
dismenorėja
disfagija, kartu ir „gumulas gerklėje“ (globus hystericus)
niežulys
kreivakaklystė
Dantų griežimas

F45.9
Nepatikslintas somatoforminis sutrikimas
Psichosomatinis sutrikimas, neklasifikuojamas kitaip
F48
Kiti neuroziniai sutrikimai
F48.0
Neurastenija
Šio sutrikimo klinikinė išraiška labai priklauso nuo kultūrinio konteksto. Paprastai išskiriamos dvi pagrindinės formos, kurios turi daug bendro. Vienu atveju pagrindinis nusiskundimas yra padidėjęs nuovargis po protinio darbo, kartu būna tam tikras produktyvumo kritimas ir sunkumas atlikti kasdienius darbus. Greitas protinis nuovargis tipiniais atvejais yra aprašomas kaip nemalonus trikdančių asociacijų ir prisiminimų antplūdis, dėmesio koncentracijos sunkumas ir apskritai neproduktyvus mąstymas. Kitas sutrikimo variantas pasižymi dažniausiai kūno silpnumo bei fizinio nuovargio ar išsekimo pojūčiu net po menkiausių pastangų, kartu būna raumenų skausmai ir nesugebėjimas atsipalaiduoti. Abiem sutrikimo atvejais būna įvairių kitų nemalonių somatinių pojūčių, tokių kaip galvos svaigimas, įtampos tipo galvos skausmai ir bendro nestabilumo pojūtis. Taip pat dažnai būna susirūpinimas blogėjančia protine ir fizine sveikata, dirglumas, anhedonija bei įvairių nestipriai išreikštų depresijos ir nerimo požymių. Dažnai būna miego pradinės ir vidurinės fazės sutrikimų, tačiau gali pasireikšti ir mieguistumas.
Nuovargio sindromas
Buvusiai somatinei ligai nurodyti naudokite papildomą kodą.

Išskyrus:
asteniją, neklasifikuojamą kitaip (R53)
gyvenimo išsekintą (Z73.0)
negalavimą ir nuovargį (R53)
povirusinį nuovargio sindromą (G93.3)
psichasteniją (F48.8)
F48.1
Depersonalizacijos ir derealizacijos sindromas
Tai retas sutrikimas, kai pacientas skundžiasi, kad jo protinis aktyvumas, kūnas ir aplinka kokybiškai pasikeitė, kad jie atrodo nerealūs, nutolę ir netikri. Šis sindromas gali pasireikšti įvairiais fenomenais, tačiau dažniausiai pacientai skundžiasi emocijų praradimu ir nutolimu arba atsiskyrimu nuo savo mąstymo, kūno arba realaus pasaulio. Nepaisant šių pojūčių dramatiškumo, pacientai savo būklės atžvilgiu yra kritiški. Jutimams ir gebėjimams išreikšti emocijas nepakenkiama. Depresonalizacijos ir derealizacijos simptomai gali būti, kai yra aiški šizofrenija, depresinis, fobinis arba obsesinis kompulsinis sutrikimai. Tokiais atvejais turi būti diagnozuojamas atitinkamas pagrindinis sutrikimas.
F48.8
Kiti specifiniai neuroziniai sutrikimai
Dhat sindromas
Profesinė neurozė, kartu ir rašymo spazmas
Psichastenija
Psichasteninė neurozė
Psichogeninis alpimas
F48.9
Nepatikslintas neurozinis sutrikimas
Neurozė, neklasifikuojama kitaip
ELGESIO SINDROMAI, SUSIJĘ SU FIZIOLOGINIAIS SUTRIKIMAIS IR SOMATINIAIS VEIKSNIAIS
(F50-F59)
F50
Valgymo sutrikimai
Išskyrus:

anoreksiją, neklasifikuojamą kitaip (R63.0)
mitybos:
sutrikimus (R63.3)
sutrikimus kūdikystėje ir vaikystėje (F98.2)
polifagiją (R63.2)

F50.0
Nervinė anoreksija

Tai sutrikimas, kai pacientas sąmoningai sumažina ir palaiko mažą kūno svorį. Dažniausiai sutrikimas pasireiškia paauglėms mergaitėms ir jaunoms moterims, tačiau gali pasitaikyti ir tarp paauglių berniukų bei jaunų vyrų, vaikams prieš lytinį brendimą ir vyresnio amžiaus moterims iki pat menopauzės. Šis sutrikimas yra susijęs su specifine psichopatologija, kuriai būdinga nuolatinė sustorėjimo ir suglebimo baimė, pasireiškianti kaip įkyri pervertinimo idėja. Pacientai sau nusistato žemą kūno svorio slenkstį. Paprastai pasireiškia įvairaus sunkumo mitybos nepakankamumas su antriniais endokrininiais ir metaboliniais pokyčiais bei kūno funkcionavimo sutrikimais. Simptomai pasireiškia griežtos dietos pasirinkimu, perdėtu sportavimu, vėmimo ir žarnyno valymo sukėlimu bei apetitą slopinančių medikamentų ir diuretikų vartojimu.

Išskyrus:

apetito praradimą:
neklasifikuojamą kitaip (R63.0)
psichogeninį (F50.8)

F50.1
Netipinė nervinė anoreksija
Tai sutrikimas, kuriam būdingi kai kurie nervinės anoreksijos požymiai, tačiau kurio klinikinė išraiška neatitinka visų kriterijų, reikalingų nervinės anoreksijos diagnozei pagrįsti. Pavyzdžiui, gali nebūti vieno iš esminių simptomų, tokių kaip amenorėja arba didelė baimė sustorėti, net ir netekus daug kūno svorio ir esant svorį mažinančiam elgesiui. Šios diagnozės negalima taikyti, kai svorio mažėjimas susijęs su somatiniu sutrikimu.
F50.2
Nervinė bulimija
Tai sindromas, pasireiškiantis besikartojančiais persivalgymo priepuoliais ir perdėtu susirūpinimu kūno svoriu. Dėl to atsiranda elgesio stereotipas, pasireiškiantis persivalgymu, lydimu vėmimo arba laisvinančiųjų medikamentų vartojimo. Šis sutrikimas turi daug bendrų psichologinių požymių su nervine anoreksija, kartu ir perdėtą susirūpinimą kūno išvaizda ir svoriu. Pasikartojantis vėmimas dažnai sutrikdo organizmo elektrolitų balansą ir sukelia įvairias somatines komplikacijas. Dažnai, tačiau ne visada, esama duomenų apie anksčiau buvusią nervinę anoreksiją, po kurios iki bulimijos atsiradimo praeina nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.
Bulimija, neklasifikuojama kitaip
Nervinė hiperoreksija
F50.3
Netipinė nervinė bulimija
Tai sutrikimas, kuriam būdingi kai kurie nervinės bulimijos požymiai, tačiau kurio klinikinė išraiška neatitinka visų kriterijų, reikalingų nervinės bulimijos diagnozei pagrįsti. Pavyzdžiui, gali būti pasikartojantys persivalgymo priepuoliai ir laisvinančiųjų medikamentų vartojimas be didesnio svorio pakitimo arba tipiško perdėto susirūpinimo kūno išvaizda ir svoriu.
F50.4
Persivalgymas, susijęs su kitais psichologiniais sutrikimais

Tai persivalgymas, atsiradęs kaip reakcija į stresogeniškus įvykius, tokius kaip netektis, nelaimingi atsitikimai, vaiko gimimas ir t. t.
Psichogeninis persivalgymas

Išskyrus:

nutukimą (E66)

F50.5
Vėmimas, susijęs su kitais psichologiniais sutrikimais

Tai pasikartojantis vėmimas, pasireiškiantis esant disociaciniam sutrikimui (F44) ir hipochondriniam sutrikimui (F45.2) ir nesukeltas išimtiniu atveju tik būsenų, klasifikuojamų kitur. Šis kodas taip pat gali būti taikomas kaip papildomas, esant diagnozei O21 (gausus nėščiųjų vėmimas), vėmimui nėštumo metu diagnozuoti, kai pasikartojančio pykinimo ir vėmimo nėštumo metu dominuojanti priežastis yra emociniai veiksniai.
Psichogeninis vėmimas

Išskyrus:

pykinimą (R11)
vėmimą, neklasifikuojamą kitaip (R11)

F50.8
Kiti valgymo sutrikimai
Pika suaugusiesiems
Psichogeninis apetito praradimas
Išskyrus:
piką kūdikystėje ir vaikystėje (F98.3)
F50.9
Nepatikslintas valgymo sutrikimas
F51
Neorganiniai miego sutrikimai

Dažnai miego sutrikimas yra tik kito sutrikimo – tiek psichikos, tiek somatinio – vienas iš simptomų. Spręsti, ar miego sutrikimas konkrečiam pacientui yra nepriklausoma būklė, ar tik kito sutrikimo, klasifikuojamo kitur (šiame skyriuje ar kitame), požymis, reikia remiantis miego sutrikimo klinikine išraiška, eiga, reikalingo terapinio gydymo pasirinkimu ir prioritetu, kai nustatoma diagnozė. Apskritai, jeigu miego sutrikimas yra pagrindinis paciento nusiskundimas ir yra suvokiamas kaip atskiras sutrikimas, jį koduoti reikia šiame skyriuje esančiu kodu kartu su kita susijusia diagnoze, kad būtų visapusiškai atskleista atvejo psichopatologija ir psichofiziologija. Į šį skyrių įtraukti tik tie miego sutrikimai, kurių kaip pagrindinis veiksnys laikomos emocinės priežastys ir kurie nėra kilę dėl aiškių somatinių sutrikimų, klasifikuojamų kitur.

Išskyrus:

miego sutrikimus (organinius) (G47)

F51.0
Neorganinė nemiga
Tai būklė, kai pakankamai ilgą laiką tęsiasi nepatenkinama miego kokybė ir (arba) jo trukmė, esant sunkumui užmigti, išlikti miegančiam arba ankstyvam prabudimui. Nemiga yra dažnas daugelio psichikos ir somatinių ligų simptomas, todėl čia kaip papildoma diagnozė ji turi būti koduojama tik tada, kai ji dominuoja klinikiniame vaizde.
Išskyrus:
nemigą (organinę) (G47.0)
F51.1
Neorganinis mieguistumas
Mieguistumas (hipersomnija) suprantamas kaip būklė, pasižyminti padidėjusiu mieguistumu dieną, miego priepuoliais (kurie atsiranda ne dėl nepakankamos miego trukmės) ar pailgėjusiu perėjimu į budrumo būseną prabudus. Jei nėra aiškios organinės priežasties, ši būklė dažniausiai susijusi su psichiniais sutrikimais.
Išskyrus:
patologinį mieguistumą (organinį) (G47.1)
narkolepsiją (G47.4)
F51.2
Neorganinis miego ir budrumo ritmo sutrikimas
Šis sutrikimas apibūdinamas kaip neatitikimas tarp individo miego ir budrumo ciklo bei aplinkos sąlygų, dėl to yra skundžiamasi nemiga arba mieguistumu.
Psichogeninė inversija:
cirkadinio }
niktohemerinio } ritmo
miego }
Išskyrus:

miego ir budrumo ciklo sutrikimus (organinius) (G47.2)

F51.3
Somnabulizmas
Somnabulizmas yra pakitusi sąmonės būsena, kai kartu pasireiškia ir miego, ir budrumo būsenoms būdingi fenomenai. Per somnabulizmo epizodą, dažniausiai pirmąjį miego periodo trečdalį, individas atsikelia iš lovos ir vaikščioja, tuo pat metu jo sąmonės, reaktyvumo ir motorinių įgūdžių lygis yra žemas. Atsibudus paprastai epizodo neprisimenama.
F51.4
Naktinis siaubas
Naktinis siaubas yra naktį pasireiškę siaubo ar panikos epizodai, lydimi intensyvios vokalizacijos, judrumo ir ryškių vegetacinių iškrovų. Individai paniškai rėkdami atsisėda ar atsistoja, dažai pirmąjį nakties miego trečdalį. Dažnai tokie žmonės bėga durų link lyg bandydami pabėgti, tačiau labai retai išeina iš kambario. Paprastai šio įvykio neprisimenama arba atmintyje išlieka tik vienas ar du fragmentiški psichikos vaizdiniai.
F51.5
Košmariški sapnai
Tai sapnai, kupini nerimo ar baimės. Šiuos sapnus individas prisimena labai aiškiai. Išgyvenimai sapne yra labai tikroviški ir dažniausiai susiję su pavojumi gyvybei, saugumui ar savigarbai. Gana dažnai tokios pat arba panašios košmariškų sapnų temos kartojasi. Per tipinį epizodą būna tam tikras vegetacinis sujaudinimas, tačiau nėra ryškesnės vokalizacijos arba kūno judesių. Pabudęs individas greitai tampa budrus ir orientuojasi.
Nerimastingų sapnų sutrikimas
F51.8
Kiti neorganiniai miego sutrikimai
F51.9
Nepatikslintas neorganinis miego sutrikimas
Emocinis miego sutrikimas, neklasifikuojamas kitaip
F52
Seksualinės funkcijos sutrikimai, nesusiję su organiniu sutrikimu ar liga
Seksualinės funkcijos sutrikimu vadinama didelė sutrikimų grupė, kai individas negali dalyvauti seksualiniuose santykiuose taip, kaip jis ar ji to nori. Seksualinė reakcija yra psichosomatinis procesas, todėl paprastai seksualinei disfunkcijai atsirasti turi reikšmės ir psichologiniai, ir somatiniai veiksniai.
Išskyrus:
Dhat sindromą (F48.8)
F52.0
Seksualinio potraukio išnykimas ar netekimas
Seksualinio potraukio išnykimas turi būti pirminis, o ne antrinis, kilęs dėl kitų seksualinių sutrikimų, tokių kaip erekcijos disfunkcijos ar dispareunijos.
Frigidiškumas
Hipoaktyvus seksualinio potraukio sutrikimas
F52.1
Seksualinė aversija ir seksualinio pasitenkinimo stoka

Seksualinė aversija yra sutrikimas, kai galimybė lytiškai suartėti su partneriu sukelia tokią baimę arba nerimą, kad seksualinių santykių imama vengti. Seksualinio pasitenkinimo stoka apibūdinama kaip sutrikimas, kai seksualinės reakcijos yra normalios, orgazmas patiriamas, tačiau nejuntama adekvataus malonumo jausmo.
Anhedonija, seksualinė

F52.2
Lyties organų reakcijų išnykimas
Vyrams pagrindinė problema yra erekcijos disfunkcija, t. y. nesugebėjimas pasiekti arba išlaikyti erekcijos, reikalingos patenkinamiems lytiniams santykiams vykti. Moterims dažniausiai pasitaiko makšties sausumas ar lubrikacijos stoka per lytinius santykius.
Moterų lytinio sujaudinimo sutrikimas
Erekcijos sutrikimas vyrams
Psichogeninė impotencija
Išskyrus:
organinės kilmės impotenciją (N48.4)
F52.3
Orgazmo sutrikimas
Orgazmo arba nebūna, arba jis labai vėluoja.
Nuslopintas orgazmas (vyrams) (moterims)
Psichogeninė anorgazmija
F52.4
Priešlaikinė ejakuliacija
Tai nesugebėjimas kontroliuoti ejakuliacijos, kad abu partneriai patirtų pasitenkinimą per lytinį aktą.
F52.5
Neorganinis vaginizmas
Tai apatinių dubens raumenų, supančių makštį, spazmas, sukeliantis makšties angos okliuziją. Varpos įėjimas tampa neįmanomas arba skausmingas.
Psichogeninis vaginizmas
Išskyrus:
vaginizmą (organinį) (N94.2)
F52.6
Neorganinė dispareunija
Dispareunija (skausmas per lytinius santykius) gali pasireikšti ir vyrams, ir moterims. Šis sutrikimas gali atsirasti dėl vietinės patologijos, tokiu atveju turi būti nustatyta atitinkama diagnozė. Šią kategoriją reikia vartoti tik tada, jei nėra kitos pirminės seksualinės disfunkcijos (pvz., vaginizmo ar makšties sausumo).
Psichogeninė dispareunija
Išskyrus:
dispareuniją (organinę) (N94.1)
F52.7
Perdėtas seksualinis potraukis
Nimfomanija
Satyriazė
F52.8
Kiti seksualinės funkcijos sutrikimai, nesusiję su organiniu sutrikimu ar liga
F52.9
Nepatikslintas seksualinės funkcijos sutrikimas, nesusijęs su organiniu sutrikimu ar liga
F53
Psichikos ir elgesio sutrikimai laikotarpiu po gimdymo, neklasifikuojami kitur
Šio skyriaus kodai vartojami tik tokiems psichikos sutrikimams, kurie yra susiję su periodu po gimdymo (atsiradę per 6 savaites po gimdymo) ir neatitinka kitur šioje klasifikacijoje aprašytų psichikos sutrikimų dėl informacijos trūkumo arba dėl papildomų klinikinių požymių, kuriems esant, tų diagnostikos kategorijų negalima taikyti.
F53.0
Lengvi psichikos ir elgesio sutrikimai laikotarpiu po gimdymo, neklasifikuoti kitur

Depresija:
postnatalinė, neklasifikuojama kitaip
po gimdymo, neklasifikuojama kitaip

F53.1
Sunkūs psichikos ir elgesio sutrikimai laikotarpiu po gimdymo, neklasifikuoti kitur
Psichozė po gimdymo, neklasifikuojama kitaip
F53.8
Kiti psichikos ir elgesio sutrikimai laikotarpiu po gimdymo , neklasifikuoti kitur
Po gimdymo:
nusiminimas }
disforija } neklasifikuojama kitaip
nuotaikos sutrikimas }
liūdesys }
F53.9
Nepatikslintas psichikos sutrikimas laikotarpiu po gimdymo
F54
Psichologiniai ir elgesio veiksniai, susiję su sutrikimais ar ligomis, klasifikuojamais kitur

Šią kategoriją reikia taikyti tada, kai manoma, kad psichologiniai ir elgesio veiksniai turėjo svarbios įtakos kitų skyrių kodais klasifikuotų somatinių ligų etiologijai. Bet kokie atsiradę psichikos sutrikimai paprastai būna lengvi ir ilgai trunkantys (pvz., susirūpinimas, emociniai konfliktai, bloga nuojauta) bei patys savaime nepatvirtina kokios nors šio skyriaus diagnozės.
Šios kategorijos taikymo pavyzdžiai:
astma F54 ir J45
dermatitas F54 ir L23L25
skrandžio opa F54 ir K25
mukozinis kolitas F54 ir K58
opinis kolitas F54 ir K51
dilgėlinė F54 ir L50
Psichologiniai faktoriai, veikiantys fizinę būklę

Susijusiam somatiniam sutrikimui nurodyti taikykite papildomą kodą.

Išskyrus:

įtampos tipo galvos skausmus (G44.2)

F55
Piktnaudžiavimas priklausomybės nesukeliančiomis medžiagomis

Šiame skirsnyje kalbama apie įvairius vaistus ir liaudies medicinos priemones, tačiau svarbiausios yra trys grupės: (a) psichotropiniai vaistai, nesukeliantys priklausomybės, pavyzdžiui, antidepresantai, (b) laisvinamieji vaistai ir (c) analgetikai, parduodami be recepto, pavyzdžiui, aspirinas ir paracetamolis.
Nuolatinis šių preparatų vartojimas dažniausiai yra susijęs su nereikalingu kreipimusi į gydytojus ar kitą medicinos personalą, o kartais ir su patiriamu kenksmingu somatiniu ilgalaikio šių medžiagų vartojimo poveikiu. Pastangos įtikinti jų nevartoti ar uždrausti šių vaistų vartojimą dažnai sukelia pasipriešinimą. Vartojant laisvinamuosius preparatus ir analgetikus, tai gali tęstis, nepaisant įspėjimų ar net prasidėjusių tokių somatinių komplikacijų kaip inkstų disfunkcija arba elektrolitų disbalansas. Nors paprastai būna akivaizdu, kad pacientas turi stiprią motyvaciją vartoti šiuos preparatus, tačiau neišsivysto priklausomybė nuo šių vaistų ir nebūna abstinencijos sindromo, kas būdinga psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui, aprašytam F10F19.
Įprotis vartoti laisvinamuosius preparatus
Vartojimo sutrikimas:
rūgštingumą mažinančių medžiagų
vaistažolių ar liaudies medicinos priemonių
steroidų ar hormonų
vitaminų

Išskyrus:

piktnaudžiavimą priklausomybę sukeliančiomis psichoaktyviosiomis medžiagomis (F10F19)

F55.0
Antidepresantai
F55.1
Laisvinamieji
F55.2
Analgetikai
F55.3
Rūgštingumą mažinančios medžiagos
F55.4
Vitaminai
F55.5
Steroidai arba hormonai
F55.6
Specifinės vaistažolės ar liaudies medicinos priemonės
F55.8
Kitos priklausomybės nesukeliančios medžiagos
F55.9
Nepatikslinti
F59
Nepatikslinti elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir somatiniais veiksniais
Psichogeninė fiziologinė disfunkcija, neklasifikuojama kitaip
SUAUGUSIŲJŲ ASMENYBĖS IR ELGESIO SUTRIKIMAI
(F60-F69)

Šis poskyris apima daugybę kliniškai reikšmingų būklių ir elgesio stereotipų, kurie yra pastovūs ir atspindi asmeniui būdingą elgesį bei santykių su savimi ir kitais būdą. Kai kurie šių būklių ir elgesio stereotipų atsiranda ankstyvose individualios raidos stadijose kaip konstitucinių veiksnių ir socialinio patyrimo pasekmė, o kiti atsiranda vėlesnėse gyvenimo stadijose. Specifiniai asmenybės sutrikimai (F60), mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai (F61) bei ilgalaikiai asmenybės pakitimai (F62) yra giliai įsišakniję ir užsitęsę elgesio stereotipai, pasireiškiantys nelanksčiomis reakcijomis į platų asmeninių ir socialinių situacijų spektrą. Jie atspindi kraštutinius ar reikšmingus nukrypimus nuo to, kaip vidutinis asmuo esamoje kultūroje suvokia aplinką, mąsto, jaučia ir ypač bendrauja su kitais. Tokie elgesio stereotipai dažniausiai būna stabilūs ir apima daugelį elgesio bei psichologinio funkcionavimo sričių. Jie dažnai, tačiau ne visada, yra lydimi įvairaus laipsnio subjektyvaus distreso ir problemų socialinėje veikloje.

F60
Specifiniai asmenybės sutrikimai
Tai ryškūs asmenybės ir elgesio sutrikimai, kurie nėra tiesiogiai sukelti ligos, sužeidimo arba kito smegenų pakenkimo ar psichikos ligos. Paprastai šie sutrikimai apima kelias asmenybės pasireiškimo sritis ir yra beveik visada susiję su reikšmingais asmeninio bei socialinio funkcionavimo sunkumais. Specifiniai asmenybės sutrikimai dažniausiai prasideda vaikystėje arba paauglystėje ir tęsiasi brandaus amžiaus laikotarpiu.
F60.0
Paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas

Paranoidinio tipo asmenybės sutrikimui yra būdingas perdėtas jautrumas nesėkmėms, nenoras atleisti už įžeidimą ar skriaudą, įtarumas ir polinkis iškreipti faktus, neutralius ar draugiškus veiksmus laikant priešiškais ir paniekinamais. Šiam sutrikimui taip pat būdingi pasikartojantys įtarinėjimai be pateisinamos priežasties, kad sutuoktinis ar seksualinis partneris neištikimas ir karingas bei atkaklus asmeninių teisių jutimas. Polinkis jaustis perdėtai svarbiam, pasireiškiantis nuolatine nuostata viską sieti su savimi.
Asmenybės sutrikimas:
ekspansyvaus paranoidinio tipo
fanatiško tipo
paranoidinio tipo
kveruliantinio tipo
sensityvaus paranoidinio tipo

Išskyrus:

paranoją:
neklasifikuojamą kitaip (F22.0)
kveruliantinę (F22.8)
paranoidinę:
psichozę (F22.0)
šizofreniją (F20.0)
būseną (F22.0)

F60.1
Šizoidinio tipo asmenybės sutrikimas

Tai asmenybės sutrikimas, kuriam būdingas emocinių, socialinių ir kitų kontaktų vengimas, teikiant pirmenybę fantazijai, veiklai, reikalaujančiai vienatvės, ir introspekcijai. Būdingas ribotas sugebėjimas išreikšti jausmus ir patirti malonumą.

Išskyrus:

Aspergerio (Asperger) sindromą (F84.5)
kliedesinius sutrikimus (F22.0)
šizoidinį sutrikimą vaikystėje (F84.5)
šizofreniją (F20)
šizotipinį sutrikimą (F21)

F60.2
Asocialaus tipo asmenybės sutrikimas

Šiam asmenybės sutrikimui yra būdingas socialinių normų nepaisymas ir abejingumas kitų jausmams. Būdingas didžiulis skirtumas tarp elgesio ir vyraujančių socialinių normų. Neigiama patirtis ir bausmė, susijusi su netinkamu elgesiu, jo nepakeičia. Taip pat stebimas silpnas frustracijos toleravimas ir žemas agresijos, kartu ir smurto, protrūkio slenkstis. Tokiam asmeniui yra būdingas polinkis kaltinti kitus arba įtikinamai racionaliai aiškinti savo elgesį, sukėlusį konfliktą su visuomene.
Asmenybės sutrikimas:
amoralaus tipo
antisocialaus tipo
asocialaus tipo
psichopatinio tipo
sociopatinio tipo

Išskyrus:

elgesio sutrikimus (F91)
emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimą (F60.3)

F60.3
Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas
Tai asmenybės sutrikimas, kuriam būdingas ryškus polinkis elgtis impulsyviai, neatsižvelgiant į pasekmes, nuotaika yra neprognozuojama ir nestabili. Tokiam asmeniui būdingi emocijų proveržiai ir nesugebėjimas kontroliuoti „elgesio iškrovų“. Stebimas priekabus elgesys ir konfliktai su kitais, ypač paskatinami tokio asmens impulsyvių veiksmų trukdymo ar kritikos. Skiriami du šio asmenybės sutrikimo tipai: impulsyvusis tipas, apibūdinamas dominuojančiu emociniu nestabilumu ir impulsų kontrolės stoka, bei ribinis tipas, kuriam būdingi impulsyviojo tipo požymiai ir kartu savęs suvokimo, tikslų, vidinių vertybių pasirinkimo sunkumai. Kartu pasireiškia nuolatinis tuštumos jausmas, polinkis įsitraukti į įtemptus ir nestabilius asmeninius santykius ir destruktyvus elgesys savęs paties atžvilgiu, kartu su suicidiniais ketinimais ir veiksmais.
Išskyrus:
asocialaus tipo asmenybės sutrikimą (F60.2)
F60.30
Impulsyvusis tipas

Asmenybės sutrikimas:
agresyvaus tipo
eksplozyvaus tipo

F60.31
Ribinis tipas
F60.4
Histrioninio tipo asmenybės sutrikimas

Šiam asmenybės sutrikimui yra būdingas lėkštas ir labilus afektas, savų išgyvenimų dramatizavimas, teatrališkumas, perdėta emocijų raiška, įtaigumas ir polinkis pasiduoti kitų įtaigai, egocentriškumas, nuolaidžiavimas savo norams ir silpnybėms, dėmesio kitiems stoka, polinkis greitai įsižeisti ir nuolatinis įvertinimo, sujaudinimo ir dėmesio siekimas.
Asmenybės sutrikimas:
isterinio tipo
psichoinfantilaus tipo

F60.5
Anankastinio tipo asmenybės sutrikimas

Tai asmenybė sutrikimas, kuriam būdingas nuolatinis abejojimo jausmas, perfekcionizmas, perdėtas sąžiningumas, nuolatinis patikrinimas ir susirūpinimas detalėmis, užsispyrimas, atsargumas ir rigidiškumas. Taip pat gali būti įkyrių ir nepriimtinų minčių ar impulsų, kurie savo išraiška neatitinka obsesinio kompulsinio sutrikimo kriterijų.
Asmenybės sutrikimas:
kompulsyvaus tipo
obsesinio tipo
obsesinio kompulsinio tipo

Išskyrus:

obsesinį kompulsinį sutrikimą (F42)

F60.6
Nerimastingo [vengiančio] tipo asmenybės sutrikimas
Tai asmenybės sutrikimas, kuriam būdingi įtampos ir būgštavimo jausmai, nesaugumo ir nevisavertiškumo pojūtis. Toks individas nuolat trokšta būti mėgstamas ir priimtas, o dėl perdėto jautrumo atstūmimui ir kritikai apriboja savo asmeninius kontaktus, taip pat vengia tam tikros kasdienės veiklos ir situacijų, kurios tokiam asmeniui dėl perdėto baikštumo atrodo potencialiai pavojingos ar rizikingos.
F60.7
Priklausomo tipo asmenybės sutrikimas

Tai asmenybės sutrikimas, kuriam būdingas visose gyvenimo srityje pasireiškiantis pasitikėjimas kitų žmonių sugebėjimu ir skatinimas juos priimti svarbiausius ir mažesnius individo gyvenimo sprendimus. Taip pat būdinga didelė baimė būti paliktam, bejėgiškumo ir nesugebėjimo ką nors atlikti pojūtis, pasyvus sutikimas su vyresnių žmonių ir kitų norais, silpnas sugebėjimas susidoroti su kasdienio gyvenimo situacijomis. Stiprybės stoka gali pasireikšti intelektualinėje ar emocinėje sferose. Dažnai būdingas atsakomybės perkėlimas kitiems.
Asmenybės sutrikimas
asteninio tipo
neadekvataus tipo
pasyvaus tipo
save žlugdančio tipo

F60.8
Kiti specifiniai asmenybės sutrikimai

Asmenybės sutrikimas:
ekscentriško tipo
nepastovaus tipo
nebrandaus tipo
narcisistinio tipo
pasyviai agresyvaus tipo
psichoneurozinio tipo

F60.9
Nepatikslintas asmenybės sutrikimas
Charakterio neurozė, neklasifikuojama kitaip
Patologinė asmenybė, neklasifikuojama kitaip
F61
Mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai

Ši kategorija skirta tiems asmenybės sutrikimams, kurie dažnai sukelia sunkumų, bet, kuriems esant, negalima išskirti specifinių simptomų, būdingų F60 aprašytiems sutrikimams. Dėl šios priežasties juos yra gerokai sunkiau diagnozuoti nei F60 klasifikuotus sutrikimus.
Tokių sutrikimų pavyzdžiai:
asmenybės sutrikimas, pasižymintis kelių sutrikimų, aprašytų F60 požymiais, bet be vyraujančios simptomų grupės, kuri leistų tiksliau nustatyti diagnozę
sunkumų keliantys asmenybės sutrikimai, neklasifikuoti F60 ir F62 ir laikomi antriniais pagrindinio diagnozuoto afektinio arba nerimo sutrikimo atžvilgiu

Išskyrus:

asmenybės bruožų akcentuacijas (Z73.1)

F62
Ilgalaikiai asmenybės pakitimai, nesusiję su smegenų pakenkimu ir liga

Į šią grupę įtraukti suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai, kurie pasireiškia po katastrofiškų išgyvenimų, ryškaus užsitęsusio streso arba po sunkios psichikos ligos tiems asmenims, kurie iki tol nepasižymėjo asmenybės sutrikimu. Ši diagnozė turi būti taikoma tik tada, kai yra duomenų, kad apibrėžtai ir ilgam pakinta asmens aplinkos ir savęs suvokimo stereotipas, ryšiai su aplinka ir požiūris į aplinką ir save. Asmenybės pakitimas turi būti ryškus ir pasireikšti nelanksčiu bei neadaptuotu elgesiu, nebūdingu asmeniui iki patogeninio patyrimo. Šis pokytis neturi būti kito psichikos sutrikimo išraiška arba ankstesnio psichikos sutrikimo rezidualinis simptomas.

Išskyrus:

asmenybės ir elgesio sutrikimus dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ir disfunkcijos (F07)

F62.0
Ilgalaikis asmenybės pakitimas po katastrofiškų išgyvenimų

Tai ilgalaikis asmenybės pakitimas, trunkantis mažiausiai dvejus metus ir atsiradęs po katastrofiškų išgyvenimų. Stresas turi būti toks stiprus, kad būtų nebūtina atsižvelgti į asmens jautrumą, kad būtų galima paaiškinti jo ryškų poveikį asmenybei. Sutrikimas apibūdinamas priešišku ar nepatikliu požiūriu į pasaulį, socialine atskirtimi, tuštumo ar beviltiškumo jausmu, susvetimėjimu ir nuolatiniu buvimo „ant ribos“ pojūčiu lyg nuolat būtų patiriama grėsmė. Šio tipo asmenybės pakitimą gali sukelti potrauminio streso sutrikimas (F43.1).

Asmenybės pakitimas po:
koncentracijos stovyklų patirties
katastrofų
užsitęsusio:
  pagrobimo su grėsme būti nužudytam
  buvimo gyvybei pavojingose situacijose, tokiose kaip buvimas terorizmo auka
kankinimo
Išskyrus:

potrauminio streso sutrikimą (F43.1)

F62.1
Ilgalaikis asmenybės pakitimas po psichikos ligos
Tai asmenybės pakitimas, trunkantis mažiausiai dvejus metus ir atsiradęs po traumuojančios patirties, sergant sunkia psichikos liga. Pakitimo negalima paaiškinti iki tol buvusiu asmenybės sutrikimu ir jį reikia diferencijuoti nuo rezidualinės šizofrenijos ir kitų nepakankamo pasveikimo nuo anksčiau pasireiškusios psichikos ligos būsenų. Šiam sutrikimui yra būdinga perdėta priklausomybė ir reikalaujanti nuostata kitų atžvilgiu, įsitikinimas, kad pakitimas ar asmenybės sutrikimas atsirado dėl ankstesnės ligos ir kad dėl to nesugebama užmegzti bei išlaikyti artimų ir patikimų asmeninių santykių bei jaučiama socialinė izoliacija. Šiam asmenybės pakitimui taip pat būdingas asmens pasyvumas, sumažėjęs interesų ratas ir susilpnėjęs domėjimasis laisvalaikio veikla, nuolatiniai nusiskundimai dėl ligos, juos galima sieti su hipochondriniais skundais ir ligoto žmogaus elgesiu. Taip pat būdinga disforiška ar labili nuotaika, pasireiškianti ne dėl esančio psichikos sutrikimo arba anksčiau buvusios psichikos ligos su rezidualiniais afektiniais simptomais, ir ilgai trunkantis socialinio ir darbinio funkcionavimo sutrikimas.
F62.8
Kiti ilgalaikiai asmenybės pakitimai
Lėtinį skausmą jaučiančios asmenybės sindromas
F62.9
Nepatikslintas ilgalaikis asmenybės pakitimas
F63
Įpročių ir potraukių sutrikimai

Ši kategorija apima tam tikrus elgesio sutrikimus, kurie nepriskiriami kitiems kodams. Jiems būdingi pasikartojantys veiksmai, kurie neturi aiškios racionalios priežasties, yra nekontroliuojami ir dažniausiai kenkia paties paciento ar kitų žmonių interesams. Pacientas teigia, kad jo elgesį skatina impulsai, kurių jis negali suvaldyti. Šių būklių priežastys neaiškios ir sutrikimai grupuojami kartu dėl panašaus aprašymo, o ne todėl, kad jie turi kitų svarbių bendrų požymių.

Išskyrus:

įprotį piktnaudžiauti alkoholiu ir kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis (F10F19)
impulsų ir įpročių sutrikimus, susijusius su seksualiniu elgesiu (F65)

F63.0
Patologinis potraukis azartiniams lošimams

Šis sutrikimas – tai dažnai pasikartojantys potraukio azartiniams lošimams epizodai, kurie taip užvaldo asmens gyvenimą, kad atsisakoma socialinių, darbinių, materialinių ir šeiminių vertybių bei įsipareigojimų.
Kompulsyvus potraukis azartiniams lošimams

Išskyrus:

patologinį maniakinių pacientų potraukį azartiniams lošimams (F30)
lošimą ir lažybas, neklasifikuojamus kitaip (Z72.6)
patologinį asocialaus tipo asmenybių potraukį azartiniams lošimams (F60.2)

F63.1
Patologinis padeginėjimas [piromanija]

Šiam sutrikimui būdingi daugkartiniai padegimai arba bandymai be aiškaus motyvo padegti kitų asmenų turtą ar daiktus ir nuolatinis domėjimasis su ugnimi ir degimu susijusiais dalykais. Šis elgesys dažnai yra susijęs su stiprėjančia įtampa prieš padegimą ir stipriu susijaudinimu, patiriamu iškart po potraukio patenkinimo.

Išskyrus:

padeginėjimą, esant:
asocialaus tipo asmenybės sutrikimui (F60.2)
intoksikacijai alkoholiu ar kitai psichoaktyviajai medžiagai (F10F19 su ketvirtuoju ženklu .0)
stebėjimui dėl įtariamo psichikos ar elgesio sutrikimo (Z03.2)
elgesio sutrikimams (F91)
organiniams psichikos sutrikimams (F00F09)
šizofrenijai (F20)

F63.2
Patologinis vogimas [kleptomanija]
Sutrikimui būdingas pasikartojantis nesugebėjimas atsispirti potraukiui vogti daiktus, kurie nėra paimami asmeniniam naudojimui ar siekiant materialinės naudos. Paprastai paskui šie daiktai išmetami, atiduodami kitiems arba paslepiami. Šiam elgesio stereotipui paprastai yra būdinga stiprėjanti įtampa prieš vogimą ir pasitenkinimo jausmas vagiant ir iš karto po vagystės.
Išskyrus:
vogimą, esant depresiniam sutrikimui (F31F33)
organinius psichikos sutrikimus (F00F09)
vagiliavimą, esant stebėjimui dėl įtariamo psichikos ar elgesio sutrikimo (Z03.2)
F63.3
Trichotilomanija
Sutrikimui būdingas pastebimas plaukų praradimas dėl pasikartojančio nesugebėjimo atsispirti potraukiui rauti plaukus. Prieš plaukų rovimą įtampa paprastai auga, o patenkinus potraukį išgyvenamas palengvėjimas ar pasitenkinimo jausmas. Ši diagnozė neturi būti taikoma, jeigu prieš tai pasireiškia odos uždegimas arba jei plaukai raunami, reaguojant į kliedesį ar haliucinaciją.
Išskyrus:
stereotipinius judesius (plaukų rovimą) (F98.4)
F63.8
Kiti įpročių ir potraukių sutrikimai
Ši kategorija apima kitas nuolat pasikartojančias neadaptyvaus elgesio rūšis, kurios nėra antrinės pripažinto psichikos sutrikimo atžvilgiu ir kurioms esant pakartotinai pasireiškia nesugebėjimas atsispirti potraukiui realizuoti tam tikrą elgesį. Būdingas prodrominis įtampos periodas, o kai atliekamas veiksmas, jaučiamas palengvėjimas.
Intermituojantis eksplozyvaus elgesio sutrikimas
F63.9
Nepatikslintas įpročių ir potraukių sutrikimas
F64
Lyties tapatumo sutrikimai
F64.0
Transseksualumas
Tai noras gyventi kaip priešingos lyties asmuo ir būti juo laikomam, paprastai lydimas diskomforto dėl savo anatominės lyties ar jos netinkamumo jausmo, ir noras būti gydomam (-ai) hormonais bei chirurgiškai, kad kūnas kiek galima labiau atitiktų pasirinktą lytį.
F64.1
Dvilypis transvestizmas
Tai priešingos lyties drabužių dėvėjimas, siekiant pasidžiaugti laikinu pabuvimu priešingos lyties asmeniu, bet netrokštant pastovesnio lyties pakeitimo ar su tuo susietos chirurginės operacijos. Persirengimo nelydi joks lytinis susijaudinimas.
Lyties tapatumo sutrikimas paauglystėje ar suaugusiame amžiuje, netransseksualus tipas
Išskyrus:
fetišinį transvestizmą (F65.1)
F64.2
Lyties tapatumo sutrikimas vaikystėje

Tai sutrikimai, kurie pirmiausia pasireiškia ankstyvoje vaikystėje (ir visada prieš lytinį brendimą) ir kuriems būdingas nuolatinis bei stiprus nepasitenkinimas esama lytimi, noras būti priešingos lyties atstovu arba primygtinis tvirtinimas, kad juo (ja) esama. Pasireiškia nuolatinis susidomėjimas priešingos lyties apranga ir veikla bei paciento esamos lyties nepripažinimas. Šiai diagnozei taikyti būtino ryškaus normalaus lyties tapatumo sutrikimo, vien „berniukiško“ elgesio, būdingo mergaitėms, arba „mergaitiško“ berniukų elgesio šiai diagnozei pagrįsti nepakanka. Esant lyties tapatumo sutrikimui, asmeniui, kuris jau yra lytiškai subrendęs arba jau pradėjo lytiškai bręsti, turi būti taikomas ne šis kodas, o sutrikimai, klasifikuoti F66.

Išskyrus:

egodistonišką seksualinę orientaciją (F66.1)
seksualinio brendimo sutrikimą (F66.0)

F64.8
Kiti lyties tapatumo sutrikimai
F64.9
Nepatikslintas lyties tapatumo sutrikimas
Lyties vaidmens sutrikimas, neklasifikuojamas kitaip
F65
Seksualinio pasirinkimo sutrikimai
Apima:
parafilijas
F65.0
Fetišizmas
Tai negyvo objekto kaip stimulo panaudojimas seksualiniam sujaudinimui ar seksualiniam pasitenkinimui pasiekti. Daugelis fetišų skirti žmogaus kūnui, pavyzdžiui, aprangos ar avalynės gaminiai. Kiti plačiai paplitę fetišai pasižymi tam tikra medžiaga, pavyzdžiui, guma, plastikas ar oda. Fetišo objektai skiriasi pagal jų svarbą asmeniui: kai kuriais atvejais jie tiesiog tarnauja seksualiniam sujaudinimui, pasiekiamam įprastai, sustiprinti (pvz., partneris, dėvintis tam tikrą aprangą).
F65.1
Fetišinis transvestizmas
Tai priešingos lyties drabužių dėvėjimas tam, kad būtų lytiškai susijaudinta ir pasiekta priešingos lyties asmens išvaizda. Fetišinis transvestizmas skiriasi nuo transseksualinio transvestizmo tuo, kad pirmajam būdingas aiškus ryšys su seksualiniu sujaudinimu ir stiprus troškimas nusiimti aprangą pasiekus orgazmą ir seksualiniam sujaudinimui blėstant. Dažnai pastebima, kad fetišinis transvestizmas yra ankstyva transseksualumo fazė.
Transvestinis fetišizmas
F65.2
Ekshibicionizmas
Tai pasikartojantis ar nuolatinis polinkis apnuoginti genitalijas prieš nepažįstamuosius (paprastai – priešingos lyties) arba žmones viešosiose vietose, nekviečiant jų ir nesiekiant artimesnio kontakto. Paprastai, tačiau nebūtinai, apsinuogindamas asmuo lytiškai susijaudina ir dažnai masturbuojasi.
F65.3
Vojerizmas
Tai pasikartojantis ar nuolatinis polinkis stebėti žmones, užsiiminėjančius seksualine ar intymia veikla, pavyzdžiui, nusirenginėjančius. Tai paprastai sukelia seksualinį susijaudinimą ir masturbaciją ir yra atliekama stebimiems žmonėms nežinant.
F65.4
Pedofilija
Tai lytinis potraukis prie vaikų, tiek mergaičių, tiek berniukų, esančių prepubertinio ar ankstyvojo pubertinio amžiaus.
F65.5
Sadomazochizmas
Tai pasirinkimas tokios seksualinės veiklos, kuriai būdingas skausmo sukėlimas, pažeminimas arba vergavimas. Jei asmuo yra linkęs būti tokios stimuliacijos priėmėju, tai vadinama mazochizmu, jei suteikėju – sadizmu. Dažnai asmenį lytiškai jaudina tiek sadistinė, tiek mazochistinė veikla.
Mazochizmas
Sadizmas
F65.6
Daugybiniai seksualinio pasirinkimo sutrikimai
Kartais asmeniui pasireiškia daugiau nei vienas seksualinio pasirinkimo sutrikimas, ir nė vienas jų nėra vyraujantis. Dažniausiai sutinkama kombinacija yra fetišizmas, trasvestizmas ir sadomazochizmas.
F65.8
Kiti seksualinio pasirinkimo sutrikimai
Tai įvairūs kiti seksualinio pasirinkimo modeliai, tokie kaip nepadorūs pokalbiai telefonu, trynimasis į žmones perpildytose viešosiose vietose, siekiant lytiškai susijaudinti, lytinė veikla su gyvuliais ir smaugimo ar anoksijos panaudojimas seksualiniam sujaudinimui sustiprinti.
Frotažas
Nekrofilija
F65.9
Nepatikslintas seksualinio pasirinkimo sutrikimas
Lytinė deviacija, neklasifikuojama kitaip
F66
Psichologiniai ir elgesio sutrikimai, susiję su seksualine raida ir orientacija
Pastaba:

pati seksualinė orientacija nelaikoma sutrikimu.

F66.0
Seksualinio brendimo sutrikimas
Asmuo kenčia dėl neužtikrintumo savo lyties tapatumu ar seksualine orientacija, o tai sukelia nerimą ir depresiją. Dažniausiai tai pasitaiko paaugliams, kurie nėra tikri, ar jų orientacija yra homoseksuali, heteroseksuali ar biseksuali, arba asmenims, kurie po santykinai stabilios seksualinės orientacijos periodo, dažnai su ilgalaikiais santykiais, pastebi, kad jų seksualinė orientacija keičiasi.
F66.1
Egodistoniška seksualinė orientacija
Lyties tapatumu ar seksualiniu pasirinkimu (heteroseksualumu, homoseksualumu, biseksualumu arba dar lytiškai nesubrendus) neabejojama, bet asmuo nori, kad lyties tapatumas ar seksualinis pasirinkimas būtų kitokie dėl su jais susijusių psichologinių ir elgesio sutrikimų, ir gali reikalauti gydymo, kad juos pakeistų.
F66.2
Seksualinių santykių sutrikimas
Lyties tapatumas ar seksualinė orientacija (heteroseksuali, homoseksuali arba biseksuali) sukelia sunkumų užmezgant ir palaikant santykius su seksualiniu partneriu.
F66.8
Kiti psichoseksualinės raidos sutrikimai
F66.9
Nepatikslintas psichoseksualinės raidos sutrikimas
F68
Kiti suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai
F68.0
Somatinių simptomų sustiprėjimas dėl psichologinių priežasčių
Somatiniai simptomai, panašūs į nustatyto somatinio sutrikimo, ligos ar negalios simptomus arba atsirandantys dėl jų, sustiprėja arba užsitęsia dėl paciento psichologinės būklės. Pacientas paprastai kenčia nuo šio skausmo bei negalios ir dažnai būgštauja, ką, atrodytų, visiškai pateisintų ilgalaikė ar progresuojanti negalia bei skausmas.
Kompensacijos neurozė
F68.1
Tikslingas somatinių ar psichologinių simptomų arba negalios sukėlimas ar išgalvojimas [dirbtinis sutrikimas]
Pacientas pakartotinai išgalvoja simptomus, nesant jokios aiškios priežasties. Kartais tai gali pasiekti ir savęs žalojimo lygį, kad būtų sukurti ligos simptomai ar požymiai. Tokio elgesio motyvacija yra neaiški, tikėtinai vidinė, susijusi su noru įgauti sergančiojo vaidmenį. Šis sutrikimas dažnai būna kartu su ryškiais asmenybės ir santykių sutrikimais.
Nuolat hospitalizuojamo paciento sindromas
Miunhauzeno (Münchhausen) sindromas
Keliaujantis pacientas
Išskyrus:
dirbtinai sukeltą dermatitą (L98.1)
simuliantą (su aiškia motyvacija) (Z76.5)
F68.8
Kiti specifiniai suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai
Charakterio sutrikimas, neklasifikuojamas kitaip
Santykių sutrikimas, neklasifikuojamas kitaip
F69
Nepatikslintas suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimas
PROTINIS ATSILIKIMAS
(F70-F79)

Protinis atsilikimas – tai sulėtėjusios arba neužbaigtos protinės raidos būsena, kai sutrinka įgūdžiai, pasireiškiantys vystymosi metu ir lemiantys bendrąjį intelekto lygį, t. y. pažintinius, kalbinius, motorinius ir socialinius sugebėjimus. Kartu su protiniu atsilikimu gali būti arba nebūti bet kuris kitas psichikos arba somatinis sutrikimas.
Visuotinai priimta, kad protinis atsilikimas yra vertinamas standartizuotais intelekto testais. Juos galima papildyti skalėmis, vertinančiomis socialinę adaptaciją esamoje aplinkoje. Iš šių tyrimų gauti duomenys parodo apytikslį protinio atsilikimo laipsnį. Diagnozė taip pat priklauso nuo patyrusio diagnostiko atlikto bendro intelektualinių funkcijų įvertinimo.
Intelektualiniai gebėjimai ir socialinė adaptacija, laikui bėgant, gali keistis ir, nors ir retai, treniruojantis ir taikant reabilitaciją, gali net pagerėti. Diagnozė turi būti rašoma, remiantis tiriamuoju momentu nustatytu intelekto lygiu.

Susijusioms būklėms, tokioms kaip autizmas, kitiems vystymosi sutrikimams, epilepsijai, elgesio sutrikimams arba sunkiems fiziniams trūkumams nurodyti naudokite papildomą kodą.

Kategorijoms F70F79 toliau pateikiama ketvirtojo skaitmens subklasifikacija elgesio sutrikimo mastui nurodyti:

.0 elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus

.1 reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo

.8 kiti elgesio sutrikimai

.9 nėra duomenų apie elgesio sutrikimą

F70
Lengvas protinis atsilikimas
Esant lengvam protiniam atsilikimui, intelekto koeficientas (IQ) svyruoja apytiksliai nuo 50 iki 69 balų (suaugusiųjų protinis amžius atitinka 9–12 metus). Tokio protinio atsilikimo tikėtina pasekmė yra tam tikri mokymosi sunkumai mokykloje. Dauguma suaugusiųjų yra pajėgūs dirbti ir palaikyti gerus socialinius santykius bei prisitaikyti visuomenėje.
Apima:
silpnaprotystę
lengvą protinį sutrikimą
F70.0
Lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus
F70.1
Lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo
F70.8
Lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai
F70.9
Lengvas protinis atsilikimas, nėra duomenų apie elgesio sutrikimą
F71
Vidutinis protinis atsilikimas
Esant vidutiniam protiniam atsilikimui, IQ svyruoja apytiksliai nuo 35 iki 49 balų (suaugusiųjų protinis amžius atitinka 6–9 metus). Tokio protinio atsilikimo tikėtina pasekmė yra didelis vystymosi atsilikimas vaikystėje, tačiau dauguma žmonių gali įgyti tam tikro savarankiškumo ir sugebėjimų pasirūpinti savimi, adekvačiai bendrauti ir net mokytis. Suaugusiesiems, kuriems nustatytas vidutinis protinis atsilikimas, prireikia įvairaus laipsnio pagalbos, gyvenant ir dirbant visuomenėje.
Apima:
vidutinį protinį sutrikimą
F71.0
Vidutinis protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus
F71.1
Vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo
F71.8
Vidutinis protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai
F71.9
Vidutinis protinis atsilikimas, nėra duomenų apie elgesio sutrikimą
F72
Sunkus protinis atsilikimas
Esant sunkiam protiniam atsilikimui, IQ svyruoja apytiksliai nuo 20 iki 34 balų (suaugusiųjų protinis amžius atitinka 3–6 metus). Tokio protinio atsilikimo pasekmė – nuolatinės priežiūros ir pagalbos poreikis.
Apima:
sunkų protinį sutrikimą
F72.0
Sunkus protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus
F72.1
Sunkus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo
F72.8
Sunkus protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai
F72.9
Sunkus protinis atsilikimas, nėra duomenų apie elgesio sutrikimą
F73
Gilus protinis atsilikimas
Esant giliam protiniam atsilikimui, IQ būna mažiau nei 20 balų (suaugusiųjų protinis amžius atitinka 3 metus). Būdingas labai ribotas gebėjimas pasirūpinti savimi, bendrauti ir judėti.
Apima:
gilų protinį sutrikimą
F73.0
Gilus protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus
F73.1
Gilus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo
F73.8
Gilus protinis atsilikima, kiti elgesio sutrikimai
F73.9
Gilus protinis atsilikimas, nėra duomenų apie elgesio sutrikimą
F78
Kitas protinis atsilikimas
F78.0
Kitas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus
F78.1
Kitas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo
F78.8
Kitas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai
F78.9
Kitas protinis atsilikimas, nėra duomenų apie elgesio sutrikimą
F79
Nepatikslintas protinis atsilikimas
Apima:

protinį:
atsilikimą, neklasifikuojamą kitaip
sutrikimą, neklasifikuojamą kitaip

F79.0
Nepatikslintas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus
F79.1
Nepatikslintas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo
F79.8
Nepatikslintas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai
F79.9
Nepatikslintas protinis atsilikimas, nėra duomenų apie elgesio sutrikimą
PSICHOLOGINĖS RAIDOS SUTRIKIMAI
(F80-F89)

Sutrikimai, įtraukti į šį skyrių, turi šiuos bendrus požymius:
(a) prasideda tik kūdikystėje arba vaikystėje;
(b) funkcijų, glaudžiai susijusių su centrinės nervų sistemos biologine branda, vystymosi sutrikimas arba sulėtėjimas;
(c) stabili eiga be remisijų ir paūmėjimų. Dažniausiai pažeidžiama kalba, vizualinis erdvės suvokimas ir judesių koordinacija.
Paprastai raidos sutrikimas arba sulėtėjimas konstatuojami labai ankstyvame vystymosi etape, tada, kai tik galima patikimai nustatyti pakitimus. Vaikui bręstant, sutrikimų laipsnis vis mažėja, nors nedidelis deficitas gana dažnai išlieka ir suaugus.

F80
Specifinis tarimo ir kalbos raidos sutrikimas
Tai sutrikimai, kai normali kalbos raida sutrinka jau per ankstyvąsias jos vystymosi stadijas. Šie sutrikimai atsiranda ne dėl neurologinių ar kalbos mechanizmų anomalijų, sensorinių pažeidimų, protinio atsilikimo arba aplinkos veiksnių įtakos. Kalbos raidos sulėtėjimą dažnai lydi skaitymo ir raidžių suvokimo sunkumai, asmeninių santykių problemos ir elgesio sutrikimai.
F80.0
Specifinis tarimo sutrikimas

Tai specifinis raidos sutrikimas, kai vaiko sugebėjimai tarti garsus yra mažesni už atitinkamo protinio amžiaus lygį, tačiau kalbos įgūdžiai yra normalūs.
Raidos:
fonologinis sutrikimas
tarimo sutrikimas
Dislalija
Funkcinis tarimo sutrikimas
Lalija

Išskyrus:
tarimo sutrikimus (dėl):
afazijos, neklasifikuojamos kitaip (R47.0)
apraksijos (R48.2)
klausos praradimo (H90H91)
protinio atsilikimo (F70F79)
su kalbos raidos sutrikimu:
  išraiškos (F80.1)
  supratimo (F80.2)
F80.1
Kalbos išraiškos sutrikimas

Tai specifinis raidos sutrikimas, kai vaiko gebėjimas vartoti ekspresyviąją kalbą (kalbos išraiška) yra gerokai mažesnis už atitinkamo protinio amžiaus lygį, kartu esant normaliam kalbos supratimui. Tarimo sutrikimų gali būti arba ne.
Išraiškos tipo raidos disfazija arba afazija

Išskyrus:

įgytą afaziją su epilepsija [Landau-Klefnerio (Landau-Kleffner) sindromą] (F80.3)
disfaziją ir afaziją:
raidos, suvokimo tipo (F80.2)
neklasifikuojamas kitaip (R47.0)
elektyvųjį mutizmą (F94.0)
protinį atsilikimą (F70F79)
įvairiapusius raidos sutrikimus (F84)

F80.2
Kalbos supratimo sutrikimas

Tai specifinis raidos sutrikimas, kai vaikas supranta kalbą blogiau, negu yra įprasta atitinkamam protiniam amžiui. Beveik visada būna gerokai sutrikusi kalbos išraiška. Dažnai pasitaiko ir žodžių bei garsų tarimo trūkumų.
Įgyta klausos impercepcija
Raidos:
supratimo tipo disfazija ar afazija
Vernike (Wernicke) afazija
Žodinis kurtumas

Išskyrus:

įgytą afaziją su epilepsija [Landau-Klefnerio (Landau-Kleffner) sindromą] (F80.3)
autizmą (F84.0F84.1)
disfaziją ir afaziją:
raidos, išraiškos tipo (F80.1)
neklasifikuojamas kitaip (R47.0)
elektyvųjį mutizmą (F94.0)
kalbos raidos sulėtėjimą dėl kurtumo (H90H91)
protinį atsilikimą (F70F79)

F80.3
Įgyta afazija su epilepsija [Landau-Klefnerio (Landau-Kleffner) sindromas]

Tai sutrikimas, kai vaikai su normaliai besivysčiusia kalba praranda tiek kalbos supratimo, tiek kalbos išraiškos įgūdžius, tačiau bendrieji protiniai sugebėjimai išlieka. Sutrikimo pradžią lydi paroksizminės EEG anomalijos ir, daugeliu atvejų, epilepsijos priepuoliai. Sutrikimas dažniausiai prasideda 3–7 metų amžiaus vaikams. Įgūdžiai paprastai prarandami per kelias dienas arba savaites. Iš pradžių gali pasireikšti temporalinės dalies epilepsijos priepuoliai, o po jų – kalbos praradimas. Tačiau gali būti ir priešinga seka. Laikotarpis tarp epilepsijos priepuolių atsiradimo (kalbos praradimo) ir kalbos praradimo (epilepsijos priepuolių atsiradimo) trunka nuo kelių mėnesių iki dvejų metų. Manoma, kad šio sutrikimo etiologinė priežastis gali būti uždegiminis encefalitinis procesas. Apie du trečdalius vaikų lieka su didesniu ar mažesniu kalbos supratimo deficitu.

Išskyrus:

afaziją (dėl):
autizmo (F84.0F84.1)
dezintegratyvių sutrikimų vaikystėje (F84.2F84.3)
neklasifikuojamą kitaip (R47.0)

F80.8
Kiti tarimo ir kalbos raidos sutrikimai
Šveplavimas
F80.9
Nepatikslintas tarimo ir kalbos raidos sutrikimas
Kalbos sutrikimas, neklasifikuojamas kitaip
F81
Specifiniai mokymosi sugebėjimų raidos sutrikimai
Tai sutrikimai, kai normalus mokymosi įgūdžių įgijimas sutrinka per ankstyvąsias raidos stadijas. Tai nėra tiesiog galimybės mokytis nebuvimo pasekmė, vien tik protinio atsilikimo rezultatas, ir šie sutrikimai nėra atsiradę dėl bet kokios rūšies smegenų traumos arba ligos.
F81.0
Specifinis skaitymo sutrikimas

Pagrindinis šio sutrikimo požymis yra didelis specifinis skaitymo įgūdžių raidos sutrikimas, kuris negali būti paaiškintas vien tik protiniu vaiko amžiumi, nepakankamu regos aštrumu arba neadekvačiu mokymusi. Gali būti pakenkta skaitymo suvokimo įgūdžiams, skaitomų žodžių pažinimui, skaitymo balsu įgūdžiams arba skaitymo reikalaujančių užduočių atlikimui. Raidžių suvokimo sunkumai dažnai yra susiję su specifiniais skaitymo sutrikimais. Neretai minėti sutrikimai išlieka ir paauglystėje, nors ir buvo pasiektas tam tikras progresas lavinant skaitymo įgūdžius. Dažnai, prieš pasireiškiant specifiniams skaitymo raidos sutrikimams, būna tarimo arba kalbos raidos sutrikimų. Neretai šis sutrikimas yra susijęs su emocijų ir elgesio sutrikimais mokykliniame amžiuje.
Atvirkštinis skaitymas
Raidos disleksija
Specifinis skaitymo atsilikimas

Išskyrus:

aleksiją, neklasifikuojamą kitaip (R48.0)
disleksiją, neklasifikuojamą kitaip (R48.0)
skaitymo sunkumus, susijusius su emociniais sutrikimais (F93)

F81.1
Specifinis raidžių suvokimo sutrikimas

Pagrindinis šio sutrikimo požymis yra specifinis rimtas raidžių suvokimo raidos pažeidimas, kai nėra ir nebuvo specifinio skaitymo sutrikimo. Šis sutrikimas negali būti paaiškintas vien žemu protiniu amžiumi, regos aštrumo problemomis ar neadekvačiu mokymusi. Būdingas tiek sugebėjimo pasakyti žodžius paraidžiui, tiek sugebėjimo parašyti juos teisingai pakenkimas.
Specifinis raidžių suvokimo atsilikimas (be skaitymo sutrikimo)

Išskyrus:

agrafiją, neklasifikuojamą kitaip (R48.8)
raidžių suvokimo sunkumus:
susijusius su skaitymo sutrikimu (F81.0)
dėl neadekvataus mokymo (Z55.8)

F81.2
Specifinis aritmetinių sugebėjimų sutrikimas

Tai sutrikimas, kurio pagrindinis požymis yra specifinis aritmetinių sugebėjimų sutrikimas, nepaaiškinamas vien bendru protiniu atsilikimu ar neadekvačiu mokymusi. Didesnis deficitas būdingas esminiams skaičiavimo įgūdžiams, tokiems kaip sudėtis, atimtis, daugyba ir dalyba, nei abstraktiems matematiniams įgūdžiams, reikalingiems mokantis algebros, trigonometrijos, geometrijos arba sudėtingesnių skaičiavimų.
Raidos:
akalkulija
aritmetikos įgūdžių sutrikimas
Gertsmano (Gerstmann) sindromas

Išskyrus:

akalkuliją, neklasifikuojamą kitaip (R48.8)
aritmetikos sunkumus:
susijusius su skaitymo arba raidžių suvokimo sutrikimais (F81.3)
dėl neadekvataus mokymo (Z55.8)

F81.3
Mišrus mokymosi sugebėjimų sutrikimas

Tai neapibrėžta rezidualinė kategorija, kuriai priklauso sutrikimai, pasižymintys rimtais tiek aritmetinių, tiek skaitymo įgūdžių ir raidžių suvokimo sutrikimais, ir kuri negali būti paaiškinta vien bendru protiniu atsilikimu arba neadekvačiu mokymusi. Šis kodas turi būti taikomas tada, kai sutrikimas atitinka tiek F81.2, tiek F81.0 arba F81.1 kategorijų kriterijus.

Išskyrus:

specifinį:
aritmetinių sugebėjimų sutrikimą (F81.2)
skaitymo sutrikimą (F81.0)
raidžių suvokimo sutrikimą (F81.1)

F81.8
Kiti mokymosi sugebėjimų raidos sutrikimai
Ekspresyviojo rašymo raidos sutrikimas
F81.9
Nepatikslintas mokymosi sugebėjimų raidos sutrikimas

Žinių įgijimo negalia, neklasifikuojama kitaip
Mokymosi:
negalia, neklasifikuojama kitaip
sutrikimas, neklasifikuojama kitaip

F82
Specifinis judesių raidos sutrikimas

Pagrindinis šio sutrikimo požymis yra rimtas motorinės koordinacijos pažeidimas, nepaaiškinamas vien bendru intelektinio pajėgumo atsilikimu ar bet kokiu įgimtu arba įgytu neurologiniu sutrikimu. Tačiau daugumos vaikų išsamus klinikinis ištyrimas parodo esamą ryškų neurologinio vystymosi nebrandumą, pasireiškiantį chorėjiforminiais galūnių judesiais, veidrodiniais judesiais, sutrikusia stambiąja ir smulkiąja motorika arba kitais susijusiais simptomais.
Nevikraus vaiko sindromas
Raidos:
koordinacijos sutrikimas
dispraksija

Išskyrus:

eisenos ir judėjimo sutrikimus (R26)
koordinacijos stoką:
neklasifikuojamą kitaip (R27)
antrinę, atsiradusią dėl protinio atsilikimo (F70F79)

F83
Mišrūs specifiniai raidos sutrikimai

Tai rezidualinė kategorija, apimanti sutrikimus, kuriems būdingas specifinių tarimo ir kalbos, mokymosi sugebėjimų ir judesių raidos sutrikimų mišinys, tačiau nė vienas šių sutrikimų nėra vyraujantis tiek, kad būtų laikomas pagrindiniu. Ši mišri kategorija turi būti taikoma tik tada, kai yra didelis minėtų specifinių sutrikimų sutapimas. Dažnai, tačiau ne visada, šie sutrikimai yra susiję su tam tikro laipsnio kognityvinių funkcijų sutrikimu. Todėl šiai kategorijai priskirtini tie funkcijų sutrikimai, kurie atitinka mažiausiai du F80, F81 ir F82 kategorijų kriterijus.

F84
Įvairiapusiai raidos sutrikimai
Šiai grupei priklausantys sutrikimai apibūdinami kokybinėmis socialinio bendravimo ir komunikacijos anomalijomis bei ribotu, stereotipiniu ir pasikartojančiu interesų ir veiklos ratu. Šios kokybinės anomalijos yra asmens iškreipto funkcionavimo visose situacijose požymis.
Bet kokiai susijusiai medicininei būklei ir protiniam atsilikimui nurodyti naudokite papildomą kodą.

F84.0
Vaikystės autizmas

Tai įvairiapusis raidos sutrikimas, kuriam būdinga:
(a) nenormalus ar sutrikęs vystymasis, pasireiškiantis iki trejų metų amžiaus;
(b) psichopatologija visose trijose sutrikusiose funkcionavimo srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos ir riboto, stereotipinio bei pasikartojančio elgesio. Be šių specifinių diagnostinių požymių dažni yra ir kiti, nespecifiniai sutrikimai: fobijos, miego ir mitybos sutrikimai, žema frustracijos riba bei agresija (nukreipta į save).
Autistinis sutrikimas
Infantilinis (-ė):
autizmas
psichozė
Kenerio (Kanner) sindromas

Išskyrus:

autistinę psichopatiją (F84.5)

F84.1
Netipinis autizmas
Tai įvairiapusis raidos sutrikimas, besiskiriantis nuo autizmo pasireiškimo amžiumi ar diagnostikos kriterijų visose trijose srityse stoka. Esant netipiniam autizmui, nenormali ir sutrikusi raida pirmą kartą pasireiškia vyresniam nei trejų metų vaikui bei konstatuojama nepakankamai anomalijų vienoje ar dviejose iš trijų būtinų autizmo diagnozei simptomų grupių (socialinis bendravimas, komunikacija ir ribotas, stereotipinis bei pasikartojantis elgesys), nepriklausomai nuo būdingų anomalijų likusiose srityse. Netipinis autizmas dažniausiai pasireiškia gilaus protinio atsilikimo atveju ir esant sunkiam kalbos suvokimo raidos sutrikimui.
Netipinė vaikų psichozė
Protinis atsilikimas su autizmo požymiais
Protiniam atsilikimui, jei toks yra, nurodyti naudokite papildomą kodą (F70F79).

F84.2
Reto (Rett) sindromas
Tai būsena, kol kas nustatoma tik mergaitėms ir pasižyminti po normalios ankstyvosios raidos pasireiškiančiu daliniu ar visišku kalbos, judėjimo, rankų naudojimo įgūdžių praradimu bei galvos augimo sulėtėjimu. Dažniausiai šis sutrikimas prasideda 7–24 mėnesių amžiaus kūdikiams. Būdingas tikslių rankų judesių praradimas, rankų grąžymo stereotipiniai judesiai ir hiperventiliacija. Socialinis ir žaidimų vystymasis sustoja, tačiau socialiniai interesai turi tendenciją išlikti. Ketverių metų amžiaus vaikui pradeda vystytis liemens ataksija ir apraksija, dažnai kartu pasireiškia ir choreoatetoziniai judesiai. Beveik visada būna sunkus protinis atsilikimas.
F84.3
Kiti dezintegraciniai vaikystės sutrikimai
Tai įvairiapusis raidos sutrikimas, kai po normalios raidos periodo per kelis mėnesius aiškiai prarandami kelių vystymosi sričių anksčiau įgyti įgūdžiai. Tipiniu atveju kartu būna ir bendro domėjimosi aplinka praradimas, stereotipinės ir pasikartojančios motorinės manieros bei autistinės socialinio bendravimo ir komunikacijos anomalijos. Kai kuriais atvejais sutrikimo priežastis gali būti susijusi encefalopatija, tačiau diagnozė turi būti rašoma, remiantis elgesio požymiais.
Vaikų demencija
Dezintegracinė psichozė
Helerio (Heller) sindromas
Simbiozinė psichozė
Susijusiai neurologinei būklei nurodyti naudokite papildomą kodą.

Išskyrus:
Reto (Rett) sindromą (F84.2)
F84.4
Hiperaktyvus elgesys, susijęs su protiniu atsilikimu ir stereotipiniais judesiais
Tai nepakankamai apibrėžtas neaiškios nozologinės reikšmės sutrikimas. Ši kategorija skirta vaikams, kuriems būdingas sunkus protinis atsilikimas (IQ mažesnis nei 34 balai) ir rimti hiperaktyvaus elgesio bei dėmesio sutrikimai. Kartu pasireiškia stereotipiškas elgesys. Tendencinga, kad tokiems vaikams nepadeda stimuliantai (priešingai nei vaikams su normaliu IQ), o bandant gydyti stimuliuojamaisiais vaistais, jiems gali pasireikšti sunkių disforinių reakcijų (kartais su psichomotoriniu slopinimu). Paauglystėje hiperaktyvumas turi tendenciją tapti hipoaktyvumu (tai neįprasta hiperaktyviems vaikams su normaliu intelektu). Dažnai šis sindromas būna susijęs su įvairiais raidos sulėtėjimo variantais, tiek specifiniais, tiek bendriniais. Nežinoma, kiek įtakos tokiam elgesio ypatumui turi žemas IQ arba organinis smegenų pažeidimas.
F84.5
Aspergerio (Asperger) sindromas
Tai neaiškios nozologinės reikšmės sutrikimas, apibūdinamas tomis pat kokybinėmis socialinio bendravimo anomalijomis, kaip ir autizmas, kartu su ribotu, stereotipiniu bei pasikartojančiu veiklos ir interesų ratu. Sutrikimas skiriasi nuo autizmo tuo, kad nėra bendro kalbos ar pažinimo raidos sulėtėjimo arba atsilikimo. Šis sutrikimas dažnai siejamas su dideliu vaiko nerangumu. Labai dažnai anomalijos išlieka ir paauglystės periodu bei suaugus. Ankstyvuoju suaugusio žmogaus gyvenimo periodu kartais pasitaiko ir psichozės epizodų.
Autistinė psichopatija
Šizoidinis sutrikimas vaikystėje
F84.8
Kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai
F84.9
Nepatikslintas įvairiapusis raidos sutrikimas
F88
Kiti psichologinės raidos sutrikimai
Raidos agnozija
F89
Nepatikslintas psichologinės raidos sutrikimas
Raidos sutrikimas, neklasifikuojamas kitaip
ELGESIO IR EMOCIJŲ SUTRIKIMAI, PRASIDEDANTYS VAIKYSTĖJE IR PAAUGLYSTĖJE
(F90-F98)
F90
Hiperkineziniai sutrikimai

Tai grupė sutrikimų, kuriems būdinga ankstyva pradžia (paprastai per pirmuosius penkerius gyvenimo metus), sugebėjimo užsiimti veikla, reikalaujančia pažintinių funkcijų, stoka, polinkis nebaigus vienos veiklos, užsiimti kita ir dezorganizuotas, sunkiai kontroliuojamas ir perdėtas aktyvumas. Kartu gali būti ir kelios kitos susijusios anomalijos. Hiperkineziški vaikai dažnai būna neatsargūs ir impulsyvūs, linkę į nelaimingus atsitikimus. Jiems dažnai būna sunku laikytis disciplinos, ir tai daugiau susiję su neapgalvotu taisyklių pažeidimu, o ne su sąmoningu nepaklusnumu. Jų santykis su suaugusiaisiais dažnai būna socialiai nesuvaržytas, stokojantis įprasto atsargumo ir santūrumo. Jie nėra populiarūs tarp kitų vaikų ir gali tapti izoliuoti. Esant šiam sutrikimui, dažnai pasireiškia kognityvinių funkcijų sutrikimas. Neproporcingai dažnas yra ir motorinės bei kalbos raidos atsilikimas. Antrinės komplikacijos – tai asocialus elgesys ir žema savivertė.

Išskyrus:

nerimo sutrikimus (F41)
nuotaikos [afektinius] sutrikimus (F30F39)
įvairiapusiškus raidos sutrikimus (F84)
šizofreniją (F20)

F90.0
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas

Dėmesio deficito:
sutrikimas su hiperaktyvumu
hiperaktyvumo sutrikimas
sindromas su hiperaktyvumu

Išskyrus:

hiperkinezinį sindromą, susijusį su elgesio sutrikimu (F90.1)

F90.1
Hiperkinezinis elgesio sutrikimas
Hiperkinezinis sutrikimas, susijęs su elgesio sutrikimu
F90.8
Kiti hiperkineziniai sutrikimai
F90.9
Nepatikslintas hiperkinezinis sutrikimas
Hiperkinezinė reakcija vaikystėje ar paauglystėje, neklasifikuojama kitaip
Hiperkinezinis sindromas, neklasifikuojamas kitaip
F91
Elgesio sutrikimai

Tai sutrikimai, kuriems būdingas pasikartojantis ir nuolatinis asocialaus, agresyvaus arba nepaklusnaus elgesio stereotipas. Toks elgesys, pasiekęs stipriausią išraiškos būdą, sutrikdo šiam amžiui būdingas socialines elgesio normas, todėl tai nėra paprastas vaikiškas išdykavimas arba paauglio maištavimas. Be to, toks elgesio modelis turi būti ilgai trunkantis (mažiausiai 6 mėnesius). Elgesio sutrikimo požymiai gali būti ir kitų psichiatrinių būsenų simptomai, tokiu atveju reikia taikyti atitinkamą diagnozę. Diagnozė grindžiama tokiais elgesio ypatumais: per didelis polinkis peštis ir triukšmauti, žiaurumas kitiems žmonėms ar gyvūnams, didelis destruktyvumas nuosavybės atžvilgiu, padeginėjimas, vagiliavimas, pasikartojantis melavimas, pamokų praleidinėjimas, bėgimas iš namų, neįprastai dažni ir stiprūs pykčio protrūkiai bei nepaklusnumas. Kiekviena šių kategorijų, stipriai išreikšta, yra pakankama diagnozei pagrįsti, tačiau tam nepakanka pavienių asocialaus elgesio epizodų.

Išskyrus:

nuotaikos [afektinius] sutrikimus (F30F39)
įvairiapusiškus raidos sutrikimus (F84.-)
šizofreniją (F20)
susijusius su:
emocijų sutrikimais (F92)
hiperkineziniais sutrikimais (F90.1)

F91.0
Elgesio sutrikimas, pasireiškiantis tik šeimoje
Ši kategorija apima tokius elgesio sutrikimus, kai asocialus arba agresyvus elgesys (bet ne vien tik priešiškas, įžūlus ar trikdantis elgimasis) yra visiškai arba beveik visiškai apribotas namų aplinkos ir tarpusavio santykių su šeimos nariais arba artimiausiais namiškiais. Sutrikimas turi atitikti F91.- kategorijos kriterijus, nes net ir stipriai pašliję tėvų ir vaikų santykiai nėra pakankami diagnozei pagrįsti.
F91.1
Nesocializuoto elgesio sutrikimas
Šį elgesio sutrikimo tipą galima apibūdinti kaip nuolatinio asocialaus arba agresyvaus elgesio (atitinkančio F91.-kategorijos kriterijus ir apimančio ne vien tik priešišką, iššaukiantį ir trikdantį elgesį) ir santykių su kitais vaikais rimtų įvairiapusių sutrikimų derinį.
Elgesio sutrikimas, pavienis agresyvus tipas
Nesocializuotas agresyvumo sutrikimas
F91.2
Socializuoto elgesio sutrikimas
Ši kategorija apima elgesio sutrikimus, kuriems būdingas nuolatinis asocialus arba agresyvus elgesys (atitinkantis F91.-kategorijos kriterijus ir apimantis ne vien tik priešišką, iššaukiantį ir trikdantį elgesį), pasireiškiantis asmenims, kurie paprastai būna sėkmingai integravęsi į bendraamžių grupę.
Elgesio sutrikimas, grupinis tipas
Grupinis delinkventiškumas
Grupiniai įstatymo pažeidimai
Grupinis vagiliavimas
Pamokų praleidinėjimas
F91.3
Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas
Šis elgesio sutrikimo tipas paprastai sutinkamas tarp jaunesnių vaikų. Būdingas itin įžūlus, nepaklusnus ir provokuojantis elgesys be nusikalstamos veiklos arba ryškesnių agresyvaus ar asocialaus elgesio požymių. Šis sutrikimas turi atitikti F91.- kategorijos kriterijus, todėl net labai išreikštas piktavališkumas ar išdykavimas nėra pakankami diagnozei pagrįsti. Ši diagnozė turi būti taikoma atsargiai, ypač vyresniems vaikams, nes jų kliniškai reikšmingus elgesio sutrikimus paprastai lydi asocialus arba agresyvus elgesys, labiau išreikštas nei tiesiog įžūlaus, nepaklusnaus arba trikdančio elgesio stereotipas.
F91.8
Kiti elgesio sutrikimai
F91.9
Nepatikslintas elgesio sutrikimas

Vaikų:
elgesio sutrikimas, neklasifikuojamas kitaip

F92
Mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai
Tai sutrikimų grupė, apibūdinama nuolatinio agresyvaus, asocialaus arba įžūlaus elgesio bei aiškių ir rimtų depresijos, nerimo arba kitų emocinių sutrikimų simptomų deriniu. Sutrikimas turi atitikti elgesio sutrikimų vaikystėje (F9l.-) ir emocijų sutrikimų, prasidedančių vaikystėje (F93.-) arba suaugusiųjų tipo neurozinių sutrikimų (F40F48) ar nuotaikos sutrikimų (F30F39) kriterijus.
F92.0
Depresinis elgesio sutrikimas
Ši kategorija turi atitikti elgesio sutrikimų vaikystėje (F91.-) kriterijus ir kartu pasireikšti nuolatine bei stipria depresija (F32.-), pasireiškiančia tokiais simptomais kaip perdėtas liūdesys, susidomėjimo įprastine veikla bei malonumo jausmo ją atliekant praradimas, savęs kaltinimu ir neviltis. Taip pat gali pasireikšti ir miego bei apetito sutrikimų.
Elgesio sutrikimai, koduojami F91.-, susiję su depresiniu sutrikimu, koduojamu F32.-.
F92.8
Kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai

Ši kategorija turi atitikti elgesio sutrikimų vaikystėje (F91) kriterijus ir kartu pasižymėti nuolatiniais ir išreikštais emociniais simptomais, tokiais kaip nerimas, obsesijos arba kompulsijos, depersonalizacija ar derealizacija, fobijos arba hipochondrija.
Elgesio sutrikimai, koduojami F91, susiję su:
emocijų sutrikimais, koduojamais F93
neuroziniais sutrikimais, koduojamais F40F48

F92.9
Nepatikslintas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas
F93
Emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje
Daugelis emocinių sutrikimų, prasidedančių vaikystėje, yra daugiau normalios raidos kraštutinumai, o ne kokybiškai anomalūs fenomenai. Pagrindinis diagnostinis požymis, skiriantis emocinius sutrikimus, prasidedančius vaikystėje, ir neurozinius sutrikimus (F40F48), yra minimų emocinių sutrikimų atitikimas konkrečiam vaiko raidos tarpsniui.
Išskyrus:
susijusius su elgesio sutrikimais (F92.-)
F93.0
Atsiskyrimo nerimo sutrikimas vaikystėje
Šis sutrikimas turi būti diagnozuojamas tada, kai atsiskyrimo baimė tampa nerimo šaltiniu, ir kai šis nerimas atsiranda ankstyvojoje vaikystėje. Sutrikimas diferencijuojamas nuo normalaus atsiskyrimo nerimo remiantis tuo, kad atsiskyrimo nerimo sutrikimas vaikystėje pasireiškia statistiškai neįprasto stiprumo nerimu (čia priklauso ir būklė, kai nerimas anomaliai išlieka ir pasibaigus įprastam vaiko amžiaus tarpsniui) ir sąsaja su rimtomis socialinio funkcionavimo problemomis.
Išskyrus:
nuotaikos [afektinius] sutrikimus (F30F39)
neurozinius sutrikimus (F40F48)
fobinio nerimo sutrikimą vaikystėje (F93.l)
socialinio nerimo sutrikimą vaikystėje (F93.2)
F93.1
Fobinio nerimo sutrikimas vaikystėje
Šis sutrikimas apima tas vaikystės baimes, kurios yra labai specifiškos tam tikram raidos tarpsniui ir pasireiškia (tam tikru stiprumu) daugeliui vaikų, tačiau jos yra nenormaliai stipriai išreikštos. Kitos baimės, kurios atsiranda vaikystėje, tačiau nėra normalios psichosocialinės raidos dalis (pavyzdžiui, agorafobija), turi būti koduojamos atitinkamu F40F48 kategorijos kodu.
Išskyrus:
apibendrintą nerimo sutrikimą (F41.1)
F93.2
Socialinio nerimo sutrikimas vaikystėje
Šiam sutrikimui būdingas atsargumas bendraujant su nepažįstamaisiais ir socialinis baimingumas arba nerimas, susidūrus su nauja, nepažįstama arba socialiai pavojinga situacija. Ši kategorija turi būti taikoma tik tada, kai šios baimės kyla ankstyvaisiais gyvenimo metais ir yra neįprastos tiek savo išraiška, tiek lydinčiomis socialinio funkcionavimo problemomis.
Vengimo sutrikimas vaikystėje ar paauglystėje
F93.3
Konkurencijos šeimoje tarp vaikų sutrikimas
Daugelis mažų vaikų patiria tam tikrą emocinį diskomfortą, gimus jaunesniam broliui ar seseriai. Šis sutrikimas turi būti diagnozuojamas tada, jei šio emocinio diskomforto išraiška arba trukmė yra statistiškai neįprasti ir susiję su socialinio bendravimo problemomis.
Brolių (seserų) pavydas
F93.8
Kiti emocijų sutrikimai vaikystėje
Tapatumo sutrikimas
Perdėto nerimo sutrikimas
Išskyrus:
lytinio tapatumo sutrikimą vaikystėje (F64.2)
F93.9
Nepatikslintas emocijų sutrikimas vaikystėje
F94
Socialinio bendravimo sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje
Tai daugiau heterogeninė sutrikimų grupė, kuri apima sutrikimus, pasižyminčius socialinio bendravimo anomalijomis, prasidedančiomis vystymosi periodu. Šiems sutrikimams, skirtingai nei įvairiapusiams raidos sutrikimams, nėra būdingas konstitucinis nesugebėjimas socialiai bendrauti arba deficitas, apimantis visas funkcionavimo sritis. Manoma, kad lemiamą reikšmę šio sutrikimo etiologijai daugeliu atvejų turi labai iškreipta arba skurdi aplinka.
F94.0
Elektyvusis mutizmas
Šiam sutrikimui būdingas ryškus, emociškai determinuotas selektyvumas kalbant. Kai kuriose situacijose vaikas demonstruoja kalbinius sugebėjimus, tačiau kitose, apibrėžtose situacijose, nekalba. Šis sutrikimas paprastai yra susijęs su ryškiais asmenybės požymiais, socialiniu nerimu, atsiribojimu, jautrumu ir pasipriešinimu.
Selektyvusis mutizmas
Išskyrus:
įvairiapusius raidos sutrikimus (F84.-)
šizofreniją (F20.-)
specifinį tarimo ir kalbos raidos sutrikimą (F80.-)
laikiną mutizmą kaip mažų vaikų atsiskyrimo nerimo dalį (F93.0)
F94.1
Reaktyvusis prieraišumo sutrikimas vaikystėje
Šiam sutrikimui, kuris pasireiškia per pirmuosius penkerius gyvenimo metus, būdingos nuolatinės vaiko socialinių santykių anomalijos, susijusios su emociniais sutrikimais ir reaktyvios aplinkos sąlygų pasikeitimo atžvilgiu. Šis sutrikimas pasireiškia baimingumu, padidėjusiu dirglumu, menkais socialiniais ryšiais su bendraamžiais, agresija, nukreipta į save arba kitus, liūdesiu, o kai kuriais atvejais atsiliekančiu augimu. Manoma, kad šis sindromas pasireiškia kaip tiesioginė didelio tėvų aplaidumo, prievartos ar ypač blogo elgesio su vaiku pasekmė.
Susijusiam vystymosi ar augimo sulėtėjimui nurodyti naudokite papildomą kodą.

Išskyrus:
Aspergerio (Asperger) sindromą (F84.5)
neslopinamą prieraišumo sutrikimą vaikystėje (F94.2)
blogo elgesio sindromus (T74.-)
normalias selektyviojo prieraišumo variacijas
seksualinę arba fizinę vaikų prievartą, sukeliančią psichosocialines problemas (Z61.4Z61.6)
F94.2
Neslopinamas prieraišumo sutrikimas vaikystėje
Tai konkretus anomalaus socialinio elgesio tipas, prasidedantis per pirmuosius penkerius gyvenimo metus ir turintis tendenciją išlikti, nepaisant aplinkos pokyčių. Šis sutrikimas pasireiškia difuziniu, neselektyviu prieraišiu elgesiu, dėmesio siekimu, neišrankiu draugiškumu ir prastai moduliuotais santykiais su bendraamžiais. Priklausomai nuo aplinkybių, taip pat gali pasireikšti susijęs emocijų arba elgesio sutrikimas.
Psichopatijos be afekto
Institucinį sindromas
Išskyrus:
Aspergerio (Asperger) sindromą (F84.5)
vaikų hospitalizmą (F43.2)
hiperkinezinius sutrikimus (F90.-)
reaktyvųjį prieraišumo sutrikimą vaikystėje (F94.l)
F94.8
Kiti socialinio bendravimo sutrikimai, prasidedantys vaikystėje
F94.9
Nepatikslintas socialinio bendravimo sutrikimas, prasidedantis vaikystėje
F95
Tikai
Vyraujantis šių sindromų požymis yra įvairūs tikai. Tikai yra nevalingi, staigūs, pasikartojantys ir neritmiški raumenų judesiai (dažniausiai apimama ribota raumenų grupė) arba staiga prasidedanti ir betikslė vokalinė produkcija. Subjektyviai tikai suvokiami kaip judesiai ar vokalinė išraiška, kuriai negalima pasipriešinti, tačiau tam tikram laiko periodui juos galima nuslopinti. Tikus skatina stresas, o miegant jie išnyksta. Įprastiniai paprastųjų motorinių tikų pavyzdžiai yra mirksėjimas, kaklo trūkčiojimas, pečių traukymas ir veido grimasos. Įprastiniai vokalinių tikų pavyzdžiai yra atsikrenkštimas, lojimą primenantis garsas, šnarpštimas ir šnypštimas. Iš kompleksinių tikų dažniausiai pasireiškia smūgiavimas į save, šokinėjimas ir straksėjimas. Įprastiniai kompleksiniai vokaliniai tikai yra tam tikrų, kartais socialiai nepriimtinų (dažnai nešvankių) žodžių (koprolalija), kartojimas ir savo sukurtų garsų ar žodžių kartojimas (palilalija).
F95.0
Trumpalaikis tikas
Šis sutrikimas atitinka bendruosius tikų kriterijus, tačiau trunka ne ilgiau kaip 12 mėnesių. Dažniausiai pasireiškia mirksėjimu, veido grimasomis arba galvos trūkčiojimu.
F95.1
Lėtiniai judesių arba balso tikai
Šis sutrikimas atitinka bendruosius tikų kriterijus ir pasireiškia judesių arba vokaliniais tikais (bet ne abiem kartu). Tikai gali būti pavieniai arba, dažniausiai, daugybiniai ir trunka daugiau nei metus.
F95.2
Kombinuoti balso ir daugybiniai judesių tikai [de la Tureto (de la Tourette) sindromas]
Tai sutrikimas, kuriam būdingi esami arba buvę daugybiniai judesių tikai ir vieno ar kelių pobūdžių vokaliniai tikai, tačiau nebūtinai pasireiškiantys vienu metu. Paprastai šis sutrikimas pasunkėja paauglystėje ir išlieka suaugus. Vokaliniai tikai dažnai būna daugybiniai su eksplozyviomis ir pasikartojančiomis vokalizacijomis, krenkštimu ir į kriuksėjimą panašiu garsu. Gali pasireikšti ir nešvankių žodžių arba frazių vartojimas. Kai kuriais atvejais, sergant šiuo sindromu, kartu pasireiškia ir susijusi gestų echopraksija, kuris taip pat gali būti nešvankaus pobūdžio (kopropraksija).
F95.8
Kiti tikai
F95.9
Nepatikslintas tikas
Tikas, neklasifikuojamas kitaip
F98
Kiti elgesio ir emocijų sutrikimai, dažniausiai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje

Tai heterogeniška grupė sutrikimų, kurie prasideda vaikystėje, tačiau kitais atžvilgiais tarpusavyje skiriasi. Kai kurie jų yra gerai apibrėžti sindromai, tačiau kiti sutrikimai – tai tiesiog simptomų kompleksai, įtraukti į šią grupę dėl savo dažno pasireiškimo ir sąsajų su psichosocialinėmis problemomis, be to, jie negali būti priskirti kitiems sindromams.

Išskyrus:

kvėpavimo sulaikymo priepuolius (R06.8)
lytinio tapatumo sutrikimus vaikystėje (F64.2)
Klaine-Levino (Kleine-Levin) sindromą (G47.8)
obsesinį kompulsinį sutrikimą (F42)
miego sutrikimus, sukeltus emocinių faktorių (F51)

F98.0
Neorganinė enurezė
Tai sutrikimas, kuriam būdingas dieną ir naktį pasireiškiantis nevalingas šlapinimasis, kuris nėra įprastas individo protiniam amžiui ir kuris nėra atsiradęs dėl kokio nors neurologinio sutrikimo pakenktos šlapimo pūslės kontrolės praradimo, epilepsijos priepuolių arba bet kokios šlapimo takų struktūrinės anomalijos. Enurezė gali prasidėti nuo gimimo arba prasidėti, kai vaikas įgyja šlapimo pūslės valdymo įgūdžių. Enurezė gali būti susijusi arba ne su plačiau paplitusiais emocijų arba elgesio sutrikimais.
Neorganinės kilmės enurezė (pirminė) (antrinė)
Funkcinė enurezė
Psichogeninė enurezė
Neorganinės kilmės šlapimo nelaikymas
Išskyrus:
enurezę, neklasifikuojamą kitaip (R32)
F98.1
Neorganinė enkoprezė

Tai pasikartojantis valingas arba nevalingas tuštinimasis paprastai normaliomis ar beveik normaliomis išmatomis individo socialinės kultūros aplinkoje tam tikslui netinkamose vietose. Šis sutrikimas gali pasireikšti kaip nenormali įprasto kūdikystės laikotarpiu išmatų nelaikymo tąsa vyresniame amžiuje, gali būti išmatų nelaikymas įgijus žarnyno valdymo įgūdžius arba galimas sąmoningas išmatų palikimas netinkamose vietose, nepaisant normalios fiziologinės žarnyno kontrolės. Ši būklė gali pasireikšti kaip sutrikimas, pasižymintis tik šiuo vieninteliu simptomu, arba gali būti didesnės apimties sutrikimo dalis, ypač esant emocijų sutrikimams (F93) arba elgesio sutrikimams (F91).
Funkcinė enkoprezė
Neorganinės kilmės išmatų nelaikymas
Psichogeninė enkoprezė

Bet kokiai kartu pasireiškiančios obstipacijos priežasčiai nurodyti naudokite papildomą kodą.

Išskyrus:

enkoprezę, neklasifikuojamą kitaip (R15)

F98.2
Mitybos sutrikimai kūdikystėje ir vaikystėje

Tai įvairiai pasireiškiantys mitybos sutrikimai, paprastai būdingi kūdikiams ir mažiems vaikams. Sutrikimui būdingas maisto atsisakymas ir kraštutinis užgaidumas, esant adekvačiam maitinimui, pakankamai kompetentingam besirūpinančiam asmeniui ir nesant organinės ligos. Kartu gali pasireikšti maisto atpylinėjimas (pasikartojanti regurgitacija be pykinimo arba virškinimo trakto ligos).
Atpylimo sutrikimas vaikystėje.

Išskyrus:

nervinę anoreksiją ir kitus valgymo sutrikimus (F50)
mitybos:
sutrikimus (R63.3)
sutrikimus naujagimiams (P92)
piką kūdikystėje arba vaikystėje (F98.3)

F98.3
Pika kūdikystėje ir vaikystėje
Tai nuolatinis ne maisto medžiagų (tokių kaip žemė, nuluptų dažų gabalėliai) valgymas. Ši būklė gali pasireikšti kaip vienas iš daugelio platesnio spektro psichikos sutrikimo (pvz., autizmo) simptomų arba kaip santykinai atskiras psichopatologinis elgesys. Tik esant antrajam atvejui, būklė turi būti klasifikuojama šiuo kodu. Pika dažniausiai pasireiškia protiškai atsilikusiems vaikams. Jei konstatuojamas protinis atsilikimas, pagrindinė diagnozė turi būti koduojama F70F79 spektru.
F98.4
Stereotipiniai judesiai

Tai valingi, pasikartojantys, stereotipiški ir betiksliai (dažnai ritmiški) judesiai, kurie nėra jokios nustatytos psichikos ar neurologinės būklės dalis. Kai šie judesiai pasireiškia kaip kokio nors kito sutrikimo dalis, turi būti koduojamas tik tas sutrikimas. Nežeidžiantys judesiai dažniausiai apima sūpavimąsi, galvos lingavimą, plaukų pešiojimą ir vyniojimą ant pirštų, manieringus pirštų judesius ir plaštakų pliaukšėjimą. Stereotipiški žeidžiantys judesiai pasireiškia pasikartojančiu galvos daužymu, mušimu sau per veidą, akių krapštymu ir rankų, lūpų ar kitų kūno dalių kandžiojimą. Visi stereotipinių judesių sutrikimai dažniausiai pasireiškia, esant protiniam atsilikimui. Tokiu atveju turi būti koduojami abu sutrikimai. Jei akių krapštymas pasireiškia vaikui su pakenkta rega, turi būti koduojami abu sutrikimai: akių krapštymas kaip stereotipinis judesys, koduojamas šioje kategorijoje, yra regos būklė kaip atitinkamo kodo somatinis sutrikimas.
Stereotipinis (įpročio) sutrikimas

Išskyrus:

nenormalius nevalingus judesius (R25)
organinės kilmės judesių sutrikimus (G20G25)
nagų kramtymą (F98.8)
nosies krapštymą (F98.8)
stereotipines būkles, esančias kito psichikos sutrikimo dalimi (F00F95)
nykščio čiulpimą (F98.8)
tikus (F95)
trichotilomaniją (F63.3)

F98.5
Mikčiojimas

Tai kalba, kuriai būdingi dažni garsų, skiemenų ar žodžių pakartojimai ir prolongacija arba dažni dvejojimai ir pauzės, trikdančios ritmingą kalbą. Tokia kalba turi būti klasifikuojama kaip sutrikimas tik tada, jeigu jos išraiška labai sutrikdo kalbos sklandumą.

Išskyrus:

greitakalbę (F98.6)
tikus (F95)

F98.6
Greitakalbė

Tai greito tempo nesklandi kalba, kuriai nebūdingi pakartojimai arba dvejojimai. Kalbėjimo greitis būna toks didelis, kad kalba tampa nesuprantama. Būdingas kalbos nepastovumas, disritmija ir trūkčiojimo protrūkiai su neteisingu frazavimu.

Išskyrus:

mikčiojimą (F98.5)
tikus (F95)

F98.8
Kiti specifiniai elgesio ir emocijų sutrikimai, dažniausiai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje
Dėmesio stokos sutrikimas be hiperaktyvumo
Perdėta masturbacija
Nagų kramtymas
Nosies krapštymas
Nykščio čiulpimas
F98.9
Nepatikslinti emocijų ir elgesio sutrikimai, dažniausiai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje
NEPATIKSLINTAS PSICHIKOS SUTRIKIMAS
(F99)
F99
Kitur nepatikslintas psichikos sutrikimas
Psichikos sutrikimas, neklasifikuojamas kitaip
Išskyrus:
organinį psichikos sutrikimą, neklasifikuojamą kitaip (F06.9)