© Visos teisės saugomos. Nepriklausoma ligoninėms kainas nustatanti institucija, devintasis leidimas, 2015.
Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija, dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas, Australijos modifikacija (TLK-10-AM) – Sisteminis ligų sąrašas.
TLK-10-AM remiasi Tarptautine statistine ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija, dešimtuoju papildytu ir pataisytu leidimu (TLK-10) 2010 © Visos teisės saugomos. Pasaulio sveikatos organizacija. Visos teisės saugomos. Pažymėtos ✪ dalys pritaikytos gavus leidimą, Australijos Vyriausybės poreikiams.
Išleido Nepriklausoma ligoninėms kainas nustatanti institucija (IHPA).
„Rosetta Stone“ viršelio paveikslėlis naudojamas gavus „Carlos Delgado; CC-BY-SA“ leidimą.
Tekstą surinko Australijos klasifikacijos kūrimo konsorciumas (ACCD).
Spausdino ir platino „Lane Print and Post“.
Rengiant šį leidinį stengtasi kiek įmanoma geriau užtikrinti pateikiamos informacijos tikslumą, tačiau ACCD ir jo darbuotojai negali užtikrinti, kad šioje knygoje nėra klaidų, ir neprisiima atsakomybės už galimus padarinius ja naudojantis.
Šis leidinys saugomas autoriaus teisių. Jis gali būti kopijuojamas mokymosi ir mokymo tikslais visas ar dalimis, su sąlyga, kad bus nurodomas šaltinis, o kopijuotas leidinys nebus naudojamas komerciniais tikslais arba pardavimui.
Leidinio atnaujinimui kitais tikslais būtina gauti raštišką leidimą iš IHPA (enquiries.ihpa@ihpa.gov.au).
Korespondenciją redaktoriams siųskite adresu:
Independent Hospital Pricing Authority (Nepriklausoma ligoninėms kainas nustatanti institucija)
PO Box 483
Darlinghurst, NSW 1300,
Australija
Leidinį parduoda Nepriklausoma ligoninėms kainas nustatanti institucija.
Leidybinio katalogavimo įrašas
Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija, dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas, Australijos modifikacija (TLK-10-AM), Australijos medicininių intervencijų klasifikacija (ACHI) ir Australijos kodavimo standartai (ACS) – TLK-10-AM/ACHI/ACS
Autorius / redaktorius: Australijos klasifikacijos kūrimo konsorciumas
Leidėjas: Independent Hospital Pricing Authority (Nepriklausoma ligoninėms kainas nustatanti institucija)
Leidimo metai: 2015 (devintasis leidimas)
Formatas: Knyga ir Elektroninė
Rodyklė, turinys
ISBN 978-1-76007-020-5 TLK-10-AM Sisteminis ligų sąrašas
ISBN 978-1-76007-021-2 TLK-10-AM Abėcėlinė ligų rodyklė
ISBN 978-1-76007-022-9 ACHI Sisteminis intervencijų sąrašas
ISBN 978-1-76007-023-6 ACHI Abėcėlinė intervencijų rodyklė
ISBN 978-1-76007-024-3 Australijos kodavimo standartai
ISBN 978-1-76007-025-0 TLK-10-AM/ACHI/ACS 5 tomų rinkinys
ISBN 978-1-875810-48-2 TLK-10-AM/ACHI/ACS Elektroninis 5 tomų rinkinys (TurboCoder)
(Dokumento kalba netvarkyta)
TURINYS
PRATARMĖ
TLK-10-AM – Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija, dešimtasis leidimas, Australijos modifikacija. Jos devintasis leidimas pakeičia aštuntąjį, išleistą 2013 metais. TLK-10-AM devintąjį leidimą parengė Australijos klasifikacijos kūrimo konsorciumas (ACCD). Leidinio rengimo metu ACCD konsultavosi su ACCD TLK Technine grupe (ITG) ir Klasifikavimo klinikine patariamąja grupe (CCAG), kartu su įvairių specialybių klinicistais. Šias grupes sudaro klinikinio kodavimo specialistai iš kiekvienos valstijos ar teritorijos, privačių ligoninių, klinikų specialistai, Australijos sveikatos ir gerovės instituto (AIHW), Sandraugos sveikatos departamento, Australijos sveikatos apsaugos ir kokybės komisijos, Nacionalinio sveikatos informacijos standartų ir statistikos komiteto bei Nepriklausomos ligoninėms kainas nustatančios institucijos (IHPA).
ACCD buvo sudaryta 2013 m. liepos mėnesį, jam vadovauja Nacionalinis medicininės klasifikacijos centras (NCCH), Sidnėjaus Universitetas bendradarbiaujant su Vakarų Sidnėjaus universitetu (UWS) ir KPMG. IHPA pagal sutartį pasamdė ACCD sukurti Australijos ištobulintų giminingų diagnozių grupių (AR-DRG) klasifikacijos sistemą ir ją nuolat tobulinti. AR-DRG klasifikacijos sistemą sudaro du komponentai:
- Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija, dešimtasis leidimas, Australijos modifikacija (TLK-10-AM), Australijos medicininių intervencijų klasifikacija (ACHI) ir Australijos kodavimo standartai (ACS), bendrai vadinama TLK-10-AM/ACHI/ACS ir
- AR-DRG klasifikacija.
TLK-10-AM/ACHI/ACS valdė buvęs Sveikatos ir senėjimo departamentas (DoHA) pagal sutartį su nacionaliniu „Casemix“ ir klasifikavimo centru (NCCC), Volongongo universitetu nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2013 m. birželio mėn., o iki tol – su NCCH, Sidnėjaus universitetu. AR-DRG klasifikacijos kūrimui vadovavo NCCC, Volongongo universitetas nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2013 m. birželio mėn., o iki tol – Sveikatos ir senėjimo departamentas Kanberoje.
Bet kokie TLK-10-AM papildymai, aiškinimai, pakeitimai, priedai ir klaidų atitaisymai, išskyrus patvirtintus ACCD, yra neoficialūs ir nenaudotini.
ACCD kviečia viešai pateikti TLK-10-AM/ACHI/ACS modifikacijas per ACCD tinklapį (www.accd.net.au). Pagrindinis viešo pateikimo proceso tikslas yra užtikrinti, kad TLK-10-AM atitiktų naudotojų poreikius visoje sveikatos priežiūros sistemoje ir toliau liktų išsamia ir prasminga klasifikacija. Pasiūlyti pakeitimai yra apsvarstomi pasitelkiant atitinkamų klasifikacijos naudotojų atstovus ir remiantis jų išsamiais patarimais.
TLK-10-AM sisteminio sąrašo devintasis leidimas pateikiamas šiame leidinyje.
PADĖKA
TLK-10
Pradedant šeštuoju pataisytu ir papildytu leidiniu, išleistu 1948 m., periodines TLK peržiūras koordinavo Pasaulio sveikatos organizacija. Kadangi klasifikacijos naudojimo mastas didėja, suprantamas ją naudojančių asmenų noras prisidėti ją peržiūrint. Dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas yra reikšmingas tarptautinės veiklos, bendradarbiavimo ir sutarimo rezultatas, todėl PSO reiškia padėką tarptautinėms ir atskirų šalių specialistų grupėms bei asmenims.
PSO reiškia didelę padėką su PSO bendradarbiaujančiam Tarptautinių klasifikacijų grupių centrui, esančiam Vokietijos medicinos dokumentacijos ir informacijos institute (Deutsches Institut für Medizinische Dokumentation und Information [DIMDI]) Kelne, o ypač šio centro vadovui, med. dr. Michaeliui Šopenui (Michael Schopen).
TLK-10-AM
ACCD rengiant leidinį Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija, dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas, Australijos modifikacija (TLK-10-AM), Sisteminį sąrašą ir abėcėlinę rodyklę paramą ir pagalbą suteikė IHPA.
ACCD vertina NCCC, Volongongo universiteto – TLK-10-AM/ACHI/ACS priežiūrą vykdžiusios institucijos – atliktą darbą rengiant aštuntąjį leidimą ir už tai dėkoja. ACCD taip dėkoja ITF, CCAG nariams bei šioms grupėms padėjusiems praktikuojantiems klinikiniams koduotojams ir klinicistams už klinikinius ir techninius patarimus.
Už reikšmingą įnašą taip pat dėkojame ACCD valdymo grupei ir sistemų bei administravimo darbuotojams.
ĮVADAS
TLK-10 KŪRIMAS
Ligų klasifikaciją galima būtų apibūdinti kategorijų sistema, kurioje ligos yra suskirstytos pagal nustatytus kriterijus. Yra įvairių principų, kuriais remiantis sudaromos klasifikacijos, bet pasirinktasis principas priklausys nuo taikomo sukauptų duomenų statistinio apdorojimo metodo. Statistinė ligų klasifikacija privalo apimti visas sveikatos sutrikimo būkles ir sugrupuoti jas panaudojant nesudėtingai tvarkomą kategorijų kiekį.
Dešimtasis pataisytas ir papildytas Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos leidimas yra paskutinė 1893 m. įteisintos Bertiljono (Bertillon) klasifikacijos ar Tarptautinio mirties priežasčių sąrašo versija. Išsami klasifikacijos istorinio pagrindimo apžvalga pateikiama ISD-10 II-ajame tome. Nors, siekiant aiškiau apibrėžti turinį ir tikslą bei atsižvelgiant į pažangų klasifikacijos apimamos srities, aprėpiančios ne tik ligas ir sužalojimus, išplėtimą, pavadinimas buvo papildytas, ir įprasta santrumpa „TLK“ buvo išsaugota. Atnaujintoje klasifikacijoje būklės buvo sugrupuotos taip, kaip atrodė tinkamiausia bendriems epidemiologiniams tikslams ir sveikatos priežiūrai įvertinti.
Dešimtoji TLK peržiūra pradėta 1983 m. rugsėjį, kai Ženevoje buvo sukviestas susitikimas dėl TLK-10 rengimo. Programos veiklai buvo vadovaujama per su PSO bendradarbiaujančių Ligų klasifikavimo centrų vadovų susitikimus. Politikos gairės buvo nustatytos per kelis specialius susitikimus, įskaitant 1984 ir 1987 m. įvykusius Tarptautinės ligų klasifikacijos dešimtosios peržiūros ekspertų komiteto susitikimus.
Kartu su daugelio specialistų grupių ir atskirų ekspertų techniniu įnašu daug pastabų ir pasiūlymų pateikė PSO narės ir regioniniai biurai, nes dokumento projektai svarstyti 1984 ir 1986 m. buvo išsiuntinėti į visas pasaulio šalis. Gavus atsiliepimus paaiškėjo, kad daugelis naudotojų pageidavo, jog TLK apimtų kitų tipų, ne tik „diagnostinės informacijos“ (plačiąja prasme), kurie visada buvo kaupiami, duomenis. Siekiant patenkinti nustatytus naudotojų poreikius, susiformavo klasifikacijų „grupės“ samprata, kurios pagrindas buvo tradicinė, įprastos formos ir struktūros TLK. Taigi, pati TLK turėtų patenkinti bendriesiems tikslams skirtos diagnostinės informacijos poreikį, o įvairios kitos klasifikacijos, grindžiamos skirtingu tos pačios informacijos vertinimo pobūdžiu arba skirtinga informacija (ypač medicininėmis ir chirurginėmis procedūromis bei negalia), turėtų būti naudojamos kartu su ja.
Remiantis per klasifikacijos devintosios peržiūros procesą gautais pasiūlymais, kad įvairios pagrindinės struktūros galėtų geriau patenkinti daugelio įvairių vartotojų poreikius, buvo įvertinti keli alternatyvūs modeliai. Tačiau paaiškėjo, kad tradicinė klasifikacijos vienos ašies kintamųjų struktūra ir kiti tokios struktūros aspektai, akcentuojantys dažnai sutinkamas, su didelėmis išlaidomis susijusias ar kitais požiūriais visuomenės sveikatai svarbias būkles, išlaikė laiko išbandymą, ir daugelis vartotojų būtų buvę nepatenkinti kokiu nors kitu pasiūlytu alternatyviu modeliu. Todėl, kaip bus atskleista per dešimtosios peržiūros tyrimą, buvo išsaugota tradicinė TLK struktūra, bet ankstesniąją skaitmenimis žymimą schemą pakeitė raidinio ir skaitmeninio kodavimo schema. Tai suteikia platesnes kodavimo galimybes ir palieka erdvės tolesniems keitimams, nesuardant numeravimo sistemos, kaip atsitikdavo per ankstesnes peržiūras.
Siekiant, kad turima erdvė būtų išnaudota tinkamiausiai, tam tikri imuninės sistemos sutrikimai buvo priskirti kraujo ir kraujodaros organų ligoms (3 skyrius). Buvo sudaryti nauji akies ir jos priedinių organų bei ausų ir speninės ataugos ligų skyriai. Prieš tai buvusios papildomos išorinių priežasčių bei sveikatos būklę ir kreipimąsi į sveikatos priežiūros įstaigas lemiančių veiksnių klasifikacijos dabar yra pagrindinės klasifikacijos dalys.
Išliko ir buvo išplėsta devintajame peržiūrėtame ir papildytame leidime įvesta „kryželio ir žvaigždutės“ sistema tam tikras diagnozes klasifikuojant dvejopai, o žvaigždute žymima ašis nurodo vienarūšes trimis ženklais žymimas kategorijas.
Trijų TLK-10 tomų turinys
Pastaba: toliau aprašomų tomų kiekis yra susijęs tik su PSO TLK-10.
Klasifikacijos pateikimo forma buvo pakeista, dabar ją sudaro trys tomai:
I tomas. Sisteminis sąrašas. Šiame tome pateikiama Tarptautinės konferencijos dėl dešimtosios peržiūros ataskaita, klasifikacija pagal triženklius ir keturženklius kodus, navikų morfologijos klasifikacija, specialus sisteminis mirštamumo ir sergamumo priežasčių sąrašas, apibrėžimai ir nomenklatūros taisyklės.
II tomas. Naudojimo vadovas. Jame kartu pateikiamos pastabos dėl sertifikavimo ir klasifikavimo, kurios ankstesnėje versijoje buvo pateikiamos I-ajame tome bei nemažai naujos bazinės medžiagos ir nurodymų apie naudojimąsi I-uoju tomu, lentelėmis bei planavimu naudojant TLK, kurių trūko ankstesnėse versijose. Jame taip pat pateikiama istorinė medžiaga, kuri ankstesniuose leidimuose buvo išdėstyta I-ojo tomo Įvade.
III tomas. Abėcėlinė rodyklė. Jame pateikiama rodyklė su įvadu bei išsamios naudojimosi ja taisyklės.
• • •
Klasifikacija buvo patvirtinta 1989 m. Tarptautinėje konferencijoje dėl Tarptautinės ligų klasifikacijos dešimtojo peržiūrėto ir papildyto leidimo, jai pritarė 1989 m. įvykusi keturiasdešimt trečioji Pasaulio sveikatos asamblėja, per kurią buvo priimta tokia rezoliucija:
Keturiasdešimt trečioji Pasaulio sveikatos asamblėja, apsvarsčiusi Tarptautinės konferencijos dėl Tarptautinės ligų klasifikacijos dešimtojo peržiūrėto ir papildyto leidimo ataskaitą,
1. PRITARIA šioms konferencijos rekomendacijoms:
(1) išsamiam triženklių ir neprivalomų keturženklių kategorijų sąrašui su trumpais sisteminiais mirštamumo ir sergamumo priežasčių sąrašais, sudarantiems Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos problemų klasifikacijos dešimtąjį peržiūrėtą ir pataisytą leidimą, kurios nuostatos įsigalioja nuo 1993 m. sausio 1 d.;
(2) apibrėžimams, standartams ir pranešimo reikalavimams, susijusiems su motinos, vaisiaus, perinataliniu, neonataliniu ir kūdikių mirštamumu;
(3) taisyklėms ir nurodymams dėl pagrindinių mirties priežasčių kodavimo ir pagrindinio sergamumo priežasčių kodavimo.
2. PRAŠO generalinio direktoriaus išleisti Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos naudojimo vadovą.
3. PRITARIA konferencijos rekomendacijoms:
(1) ligų ir sveikatos būklių klasifikacijų grupės sampratai bei įgyvendinimui ir pagrindinei Tarptautinei statistinei ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijai, papildomoms klasifikacijoms ir Tarptautinei ligų nomenklatūrai;
(2) nustatytam peržiūrėjimo ir atnaujinimo kas dešimt metų ciklui.
ATNAUJINIMAI
Oficialūs paskelbtų TLK-10 tomų atnaujinimai – pakeitimų sąrašas – kiekvienais metais skelbiami PSO tinklapio klasifikacijų skiltyje (www.who.int/classifications). Šiems atnaujinimams kiekvienais metais pritariama per su PSO bendradarbiaujančių Tarptautinių klasifikacijų grupių centrų vadovų susitikimą. Sąrašuose nurodomi rekomendacijų šaltiniai ir įgyvendinimo datos. Pritarimo data yra nurodoma visiems pakeitimams, išskyrus korektūros klaidų atitaisymą.
TLK-10-AM, ACHI IR ACS KŪRIMAS
Sandraugos sveikatos ministro patariamoji taryba (angl. – Australian Health Ministers’Advisory Council, AHMAC) vieningai pritarė, kad nuo 1998 m. liepos 1 d. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo (TLK-10) Australijos modifikacija ir jai priklausanti Australijos intervencijų klasifikacija būtų pradėta taikyti kaip Sandraugos standartas sergamumui koduoti teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.
Nepriklausoma ligoninėms kainas nustatanti institucija (IHPA) sudarė sutartį su Australijos klasifikacijos kūrimo konsorciumu (ACCS), Sidnėjaus universitetu, sukurti ir palaikyti Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos, dešimtąją redakciją, Australijos modifikaciją
(TLK-10-AM), Australijos medicininių intervencijų klasifikaciją (ACHI) ir Australijos kodavimo standartus (ACS). Anksčiau TLK-10-AM/ACHI/ACS pagal su DoHA sudarytą sutartį valdė Nacionalinis „Casemix“ ir klasifikacijos centras (NCCC), Australijos sveikatos paslaugų mokslinių tyrimų institutas (AHSRI), Volongongo Universitetas, o prieš tai, pagal su DoHA sudarytą sutartį – Nacionalinis medicininės klasifikacijos centras (NCCH), Sidnėjaus universitetas.
TLK-10-AM yra PSO ligų klasifikacijos leidinio TLK-10 Australijos modifikacija, skirta naudoti Australijos klinikinėje praktikoje. Siekiant užtikrinti, kad klasifikacija būtų suderinta tarptautiniu lygmeniu, palaikomi glaudūs ryšiai su PSO.
ACHI yra Australijos intervencijų klasifikacija, grindžiama Kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašu (MBS) ir skirta naudoti Australijos klinikinėje praktikoje.
Australijos kodavimo standartai yra ACCD parengti nacionaliniai standartai klinikiniams duomenims koduoti naudojant TLK-10-AM ir ACHI.
Turinio santrauka
TLK-10-AM sisteminis ligų sąrašas. Sisteminį ligų sąrašą sudaro ligų klasifikacija, sudaryta iš triženklių, keturženklių ar penkiaženklių kodų. Keturiuose prieduose pateikiamas triženkliu kodu žymimų kategorijų sąrašas:
A priedas Navikų morfologija
B priedas Specialūs mirtingumo ir sergamumo sąrašai
C priedas Nepriimtini pagrindinės diagnozės kodai
D priedas Ligoninėje įgytų ligų diagnozių klasifikacija (CHADx)
TLK-10-AM abėcėlinė ligų rodyklė. Abėcėlinė ligų rodyklė naudojama kai reikia surasti koduojamus diagnozių terminus. Į abėcėlinę ligų rodyklę įtraukta daug diagnostinių terminų, kurių nėra sisteminiame sąraše.
ACHI sisteminis intervencijų sąrašas. Sisteminis intervencijų sąrašas apima pačią klasifikavimo procedūrą. Jį papildo priedai:
A priedas Grupavimo lentelė MBS sąrašo objektams, kurie neįtraukti į ACHI
B priedas ACHI kodų sąrašas
ACHI abėcėlinė intervencijų rodyklė. Abėcėlinė intervencijų rodyklė naudojama kai reikia surasti koduojamus procedūrų terminus. Į abėcėlinę intervencijų rodyklę įtraukta daug procedūrų terminų, kurių nėra sisteminiame sąraše.
Australijos kodavimo standartai. Australijos kodavimo standartai yra ACCD parengti nacionaliniai standartai, kuriuose pateikiamos rekomendacijos dėl TLK-10-AM ir ACHI kodų taikymo.
TLK-10-AM ligų klasifikacija
Kuriant TLK-10-AM buvo laikomasi tokių klasifikacijos principų:
• PSO TLK-10 struktūra nebuvo keičiama,
• triženklių ir keturženklių kodų reikšmės nebuvo keičiamos, tačiau kai kuriais atvejais jos buvo apibrėžtos aiškiau,
• pakeitimai atitiko esančius PSO TLK-10 kodus ir principus,
• nebuvo panaikinta galimybė palyginti duomenis per tam tikrus laikotarpius.
Todėl TLK-10-AM yra suderinama su jos pirmine sistema – PSO TLK-10 – ir patenkina poreikį palyginti sergamumo bei mirštamumo statistinius duomenis tarptautiniu lygmeniu.
TLK-10-AM formatas yra beveik toks pat, kaip PSO TLK-10, išskyrus rašybos principus. TLK-10-AM taikyti rašybos principai atitinka „Macquarie žodyną“ (Macquarie Dictionary), kurį rekomenduoja Sandraugos Vyriausybės stilistikos vadovas (angl. – Style Manual).
TLK-10-AM, palyginti su TLK-9-CM ir PSO TLK-10, buvo atlikta reikšmingų pakeitimų koduojant ligas. Apibendrinat, jie buvo tokie:
• pavadinimo pakeitimas,
• raidinė ir skaitmeninė kodavimo sistema,
• keturi nauji skyriai,
• ligų ir būklių vietos pakeitimai,
• „kryželio ir žvaigždutės“ principas,
• diabetas,
• 16 ir 17 skyrių pakeitimai, pagrįsti Karališkosios pediatrijos ir vaiko sveikatos kolegijos klasifikacija,
• pasekmė, o ne vėlyvas poveikis,
• pasikeitimai eismo įvykių grupėje,
• pasikeitimai sužalojimų grupėje,
• struktūriniai išorinių priežasčių kodų pakeitimai,
• akušerinių būklių priežiūros kodams netaikomas penkiaženklis žymėjimas,
• papildyta TLK-O-3 morfologijos kodai.
TLK-10-AM Abėcėlinė ligų rodyklė atitinka Australijos rašybos principus. Rengiant TLK-10-AM leidimus buvo papildyta PSO TLK-10 ligų rodyklė, įterpiant papildomus ligų kodus. Tačiau klinikiniai koduotojai, norėdami suteikti teisingą kodą, vis tiek privalo naudotis sisteminiu sąrašu ir peržiūrėti pastabas dėl įtraukimo, neįtraukimo ar kitus nurodymus. Geriausias būdas susipažinti su klasifikacijos struktūra yra peržiūrėti sisteminį sąrašą. TLK-10-AM Abėcėlinė rodyklė ir Sisteminis sąrašas yra skirti naudoti kartu. Paieška sisteminiame sąraše iš pradžių nesusipažinus su rodykle nėra rekomenduojama.
SISTEMINIO LIGŲ SĄRAŠO SUDARYMO PRINCIPAI
Sisteminiame TLK-10-AM sąraše taikomi specialūs principai, kuriuos turi suprasti klinikiniai koduotojai ir statistikai, interpretuojantys statistinius duomenis, gautus remiantis TLK-10-AM kodais.
SUSITARIMAS DĖL ETIOLOGIJOS IR POŽYMIŲ KODAVIMO („KRYŽELIO IR ŽVAIGŽDUTĖS“ SISTEMA)
Etiologiją (sukeliančią priežastį) nurodantys kodai žymimi kryželio (†) simboliu, o požymių (ligos pasireiškimo) kodai – žvaigždutės (*) simboliu.
Kai būklė, klasifikuojama naudojantis „kryželio ir žvaigždutės“ sistema, nurodoma kaip pagrindinė diagnozė, reikia vadovautis ACS 0001 Pagrindinė diagnozė. Kai reikia nurodyti morfologijos kodą, jis rašomas po naviko (C00–D48) kodo (taip pat žr. ACS 0233 Morfologija).
| 1 PAVYZDYS: | ||
| Šlaunikaulio lūžis dėl priešinės liaukos adenokarcinomos metastazių kauluose. | ||
| Rodyklės įrašas: | Lūžis / metastazinis C79.5† M90.7* | |
| Sisteminis: | M90.75* | Kaulo lūžis sergant navikine liga, dubens sritis ir šlaunis |
| C79.5 | Kaulo ir kaulų čiulpų metastazinis piktybinis navikas | |
| M8140/6 | Adenokarcinoma, metastazinė, neklasifikuojama kitaip | |
| C61 | Priešinės liaukos (prostatos) piktybinis navikas | |
| M8140/3 | Adenokarcinoma, neklasifikuojama kitaip | |
Antraštės, kuriose terminas yra pažymėtas kryželiu, gali būti trijų skirtingų formų:
a. Kodas su simboliu (†) ir alternatyvus kodas su žvaigždute kartu patenka į pirmąją antraštės eilutę - visi terminai klasifikuotini po šia antrašte yra klasifikuojami dvigubai, ir jų alternatyvus kodas su žvaigždute yra visiems vienodas.
| 2 PAVYZDYS: | |
| B37.3† | Vulvos ir makšties kandidozė (N77.1*) |
| Kandidozinis vulvovaginitas | |
| Monilinis vulvovaginitas | |
| Makšties pienligė | |
b. Kodas su simboliu (†) antraštėje yra nurodytas, bet alternatyvaus kodas su žvaigždute nenurodytas - visi terminai klasifikuotini po šia paantrašte yra klasifikuojami dvigubai, bet jų alternatyvūs kodai su žvaigždute yra skirtingi ir išvardinti prie kiekvieno termino.
| 3 PAVYZDYS: | |
| A18.0† | Kaulų ir sąnarių tuberkuliozė |
| Tuberkuliozė: | |
| • klubo (M01.15*) | |
| • kelio (M01.16*) | |
| • stuburo (M49.0*) | |
| Tuberkuliozinis: | |
| • artritas (M01.1*) | |
| • mastoiditas (H75.0*) | |
| • kaulo nekrozė (M90.0*) | |
| • osteitas (M90.0*) | |
| • osteomielitas (M90.0*) | |
| • sinovitas (M68.0*) | |
| • tenosinovitas (M68.0*) | |
c. Pavadinime nenurodytas nei simbolis (†), nei alternatyvus kodas su žvaigždute - ši antraštė kaip visuma dvigubai neklasifikuojama, tačiau individualiais atvejais gali būti naudojama – tuomet
terminai yra pažymėti simboliu ir jiems suteikti alternatyvūs kodai.
| 4 PAVYZDYS: | |
| A54.8 | Kitos gonokokinės infekcijos |
| Gonokokinis: | |
| ... | |
| • peritonitas† (K67.1*) | |
| • pneumonija† (J17.0*) | |
| • sepsis | |
| • odos pažeidimai | |
ĮTRAUKIMO SĄLYGOS
Po triženklių ir keturženklių kodų ar skirsnių pavadinimais dažniausiai yra išvardijamas tam tikras skaičius kitų diagnostinių terminų. „Įtraukimo sąlygos“ yra pateikiamos kaip diagnozių pavyzdžiai, kurie turėtų būti klasifikuojami pagal tą kodą ar skirsnį. Įtraukimo sąlygos gali turėti nuorodą į skirtingas būkles ar būti sinonimai. Jie nėra kodo ar skirsnio subklasifikacija.
Įtraukimo sąlygos yra išvardijamos pirmiausiai kaip kodo ar skirsnio turinio gairės. Daugelis išvardintų dalykų susiję su svarbiais ar dažnai pasitaikančiais terminais, priklausančiais kodui ar skirsniui. Kitos yra ribinės būklės ar vietos išvardintos, kad būtų galima atskirti vieną subkategoriją nuo kitos. Įtraukimo sąlygų sąrašai nėra išsamūs, todėl alternatyvūs diagnozių pavadinimai yra pateikiami Abėcėlinėje rodyklėje, kuria reikia remtis pirmiausiai, suteikiant kodą konkrečiai diagnozei.
| 5 PAVYZDYS: | |
| H50.5 | Heteroforija |
| Alternuojanti heteroforija | |
| Ezoforija | |
| Egzoforija | |
Kartais įtraukimo sąlygas reikia skaityti jas siejant su pavadinimais. Įprastai taip nutinka, kai įtraukimo sąlygose pateikiami sričių ar vaistinių preparatų sąrašai, kai reikia suprasti atitinkamus ankstesnius pavadinimus (pvz., „piktybinis ... navikas“, „... sužalojimas“, „apsinuodijimas ...“).
| 6 PAVYZDYS: | |
| D21 | Jungiamojo audinio ir kitų minkštųjų audinių gerybinis navikas |
| D21.3 | Krūtinės ląstos jungiamojo ir kitų minkštųjų audinių gerybinis navikas |
| Pažastis | |
| Diafragma | |
| Didžiosios kraujagyslės | |
NURODYMŲ POBŪDŽIO PASTABOS / TERMINAI
Pasitaiko situacijų, kai norint išsamiai apibūdinti asmens būklę leidžiama naudoti du TLK-10-AM kodus, kitaip nei numatyta „kryželio ir žvaigždutės“ sistemoje. Daugelį tokių situacijų apibūdina terminai, pavyzdžiui, „Taip pat suteikite kodą ...“, „Naudokite papildomą kodą ...“ ir „Pastaba ...“ (taip pat žr. ACS 0002 Gretutinės diagnozės/Daugybinis kodavimas).
Apima pastaba
Bendrieji diagnostikos aprašymai, kurie įprastai taikomi Sisteminiame sąraše, pvz., taikomi skyriui, kategorijai ar kodui.
| 7 PAVYZDYS: | |
| C50 | Krūties piktybinis navikas |
| Apima: krūties jungiamasis audinys | |
| 8 PAVYZDYS: |
| 16 SKYRIUS |
| TAM TIKROS PERINATALINIO LAIKOTARPIO BŪKLĖS (P00–P96) |
| Apima: būkles, prasidedančias perinataliniu laikotarpiu, nors mirštama ar ligos požymiai išryškėja vėliau |
Pastaba
Pastaba gali būti naudojama kaip paaiškinimas, tiksliau nurodantis kodo ar kodų naudojimą.
| 9 PAVYZDYS: |
| DERMATITAS IR EGZEMA (L20–L30) |
| Pastaba: Šiame bloke terminai dermatitas ir egzema naudojami kaip sinonimai ir gali būti keičiami vienas kitu. |
Žr.
Žr. yra nurodymų pobūdžio sąlyga, naudojama pateikti nuorodą į kitą klasifikacijos skyrių. Nuoroda žr. reikia vadovautis, kad būtų pasirinktas tinkamas kodas.
| 10 PAVYZDYS: | |
| K26 | Dvylikapirštės žarnos opa |
| Žr. poskyrius | |
| 11 PAVYZDYS: | |
| M71 | Kitos bursopatijos |
| Žr. vietos kodą | |
Pirmiausia koduokite
Nurodymas Pirmiausia koduokite padeda kodus išdėstyti tinkama seka. Šis nurodymas pateikiamas po kodais, kurių niekada negalima nurodyti vienų.
| 12 PAVYZDYS: | |
| ⊗S91.81 | Žaizda (bet kurios čiurnos ir pėdos dalies), susisiekianti su lūžiu |
| Pirmiausia koduokite lūžį (S82, S92). | |
Naudokite papildomą kodą / Taip pat koduokite
Nurodymas Naudokite papildomą kodą ir Taip pat koduokite rodo, kad siekiant išsamiai apibūdinti būklę ar sužalojimą, reikia priskirti papildomą kodą (taip pat žr. ACS 0002 Gretutinės diagnozės/Daugybinis kodavimas).
| 13 PAVYZDYS: | |
| K08.81 | Patologinis danties lūžis |
| Taip pat kodu pažymėkite visas lūžį nulemiančias dantų ligas (K00–K10). | |
| 14 PAVYZDYS: | |
| N34 | Uretritas ir šlaplės sindromas |
| Infekcijos sukėlėjui nurodyti naudokite papildomą kodą (B95–B97). | |
Neįtraukimo pastabos
Neįtraukimo pastabų galima rasti įvairiuose Sisteminio sąrašo lygmenyse, pvz., skyriaus, kategorijos ar kodo.
Yra dviejų tipų TLK-10-AM neįtraukimo („išskyrus“) pastabos. Neįtraukimo pastabų reikšmes suformulavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), o rengiant TLK-10-AM neįtraukimo pastabos liko nepakeistos, tokios, kaip apibrėžta TLK-10. Tai yra svarbu norint suprasti, kokie yra du neįtraukimo pastabų tipai, kuriuos PSO paprastai apibūdina taip:
| 1-ojo tipo neįtraukimo pastaba | Koduojant vieną būklę, „tai“ priskiriama kitur. |
| 2-ojo tipo neįtraukimo pastaba | Galite manyti, kad „tai“ turi būti priskiriama čia, bet taip nėra. |
Būtina ne tik suprasti TLK-10 principus naudojamus neįtraukimo pastabose, bet ir dar kartą prisiminti pagrindinį mūsų kodavimo tikslą:
Medicininį teiginį pakeisti kodu
Jeigu pritaikius neįtraukimo pastabą medicininį teiginį kodas (-ai) apibūdina neišsamiai, turite dar kartą išanalizuoti priskirtus kodus. Geras būdas patikrinti jūsų priskirtų kodų tinkamumą yra priskirtą kodą vėl paversti medicininiu teiginiu.
Paprastas pavyzdys, kaip priskirtą kodą vėl paversti medicininiu teiginiu:
| Medicininis teiginys: | Cholecistitas su tulžies pūslės akmenlige |
| Teiginio pakeitimas kodu: | K80.10 |
| Kodo pakeitimas medicininiu teiginiu: | Tulžies pūslės akmuo, su kitu cholecistitu, obstrukcija nenurodyta |
Šiuo atveju kodas priskirtas teisingai, nes medicininiame teiginyje ir iš kodo išvestame medicininiame teiginyje pateikiama informacijos apie tulžies pūslę uždegimą (cholecistitas) ir tulžies pūslės akmenis (tulžies pūslės akmenligė).
Nėra labai svarbu, ar koduotojai nustato, kokio tipo – 1-ojo ar 2-ojo – yra neįtraukimo pastaba, tačiau jie turėtų užtikrinti, kad pasirinkti kodai visiškai atspindėtų medicininį teiginį. Koduotojai taip pat turi vadovautis ACS 0001 Pagrindinė diagnozė ir ACS 0002 Gretutinės diagnozės bei specialiuose standartuose pateiktomis rekomendacijomis.
Į šias pastabas reikia atsižvelgti taikant vienos ar kelių būklių kodavimo principą, naudojamą TLK-10. Kai kuriose šalyse taikomas vienos būklės kodavimo principas, kai nurodoma tik pagrindinė būklė, kuri buvo gydyta ar tirta sveikatos priežiūros metu, t. y., vienam priežiūros epizodui apibūdinti priskiriamas vienas kodas. Taikant vienos būklės kodavimo principą dažnai prarandama dalis vertingos informacijos. Kad būtų galima išsamiai ir specifiškai apibūdinti priežiūros epizodą, Australijoje taikomas kelių būklių kodavimo principas (taip pat žr. ACS 0002 Gretutinės diagnozės/Daugybinis kodavimas).
1-ojo tipo neįtraukimo pastabos (Koduojant vieną būklę, „tai“ priskiriama kitur)
Pavyzdžiui, jei naudojamas kodas, nurodantis būklę iš vieno konkretaus skyriaus (pvz., raumenų ir skeleto sistemos), tačiau būklė gali išsivysti nėštumo ar perinataliniu laikotarpiu, labai tikėtina, kad kodui bus taikoma neįtraukimo pastaba, nukreipianti koduotoją naudoti atitinkamą kodą būklei įvardyti iš „nėštumo“ ar „perinatalinio laikotarpio“ kodų grupės.
Kartais nėštumo ar perinatalinio laikotarpio skyriuje išvardyti kodai ne visiškai išsamiai atspindi diagnostinį teiginį. Pavyzdžiui, kodas gali reikšti „kitos nėštumą komplikuojančios būklės“. Tokiais atvejais koduotojai turi priskirti nėštumo kodą ir kodą, kur taikoma neįtraukimo pastaba. Du kodai atspindi medicininį teiginį.
Dar kartą primename, kad pagrindinė taisyklė tikrinant, ar paskirtas kodas visiškai iliustruoja medicininį teiginį, yra kodo pakeitimas jį atitinkančiu teiginiu.
| 15 PAVYZDYS: | |||
| Diagnozė: | Išsekimas nėštumo laikotarpiu | ||
| Prie kodo R53 Negalavimas ir nuovargis pateikiama neįtraukimo pastaba, kurioje nurodyta išskyrus nėštumo metu (O26.88). | |||
| R53 | Negalavimas ir nuovargis | ||
| Astenija, neklasifikuojama kitaip | |||
| Silpnumas: | |||
| • lėtinis | |||
| • nervinis | |||
| • neklasifikuojamas kitaip | |||
| Bendras fizinis silpnumas | |||
| Letargija | |||
| Nuovargis | |||
| Išskyrus: | silpnumą: | ||
| • įgimtą (P96.9) | |||
| • senatvinį (R54) | |||
| išsekimą ir nuovargį: | |||
| • po kautynių (F43.0) | |||
| • dėl pernelyg didelės įtampos (T73.3) | |||
| • dėl išorinio poveikio (T73.2) | |||
| • dėl karščio (T67) | |||
| • dėl neurastenijos (F48.0) | |||
| • nėščiųjų (O26.88) | |||
| • dėl senatvinės astenijos (R54) | |||
| nuovargio sindromą: | |||
| • neklasifikuojamą kitaip (F48.0) | |||
| • po virusinės infekcijos (G93.3) | |||
| Kadangi diagnozėje „išsekimas nėštumo laikotarpiu“ naudojamos kelios diagnozių sąvokos (t.y., „išsekimas“ ir „nėštumas“), šiuo atveju reikia nurodyti kelis kodus. | |||
| Kad medicininis teiginys būtų išsamiai perkeltas į kodą, reikia priskirti du kodus O26.88 Kitos patikslintos su nėštumu susijusios būklės ir R53 Negalavimas ir nuovargis. | |||
| Kodai: | O26.88 | Kitos patikslintos su nėštumu susijusios būklės | |
| R53 | Negalavimas ir nuovargis | ||
2-ojo tipo neįtraukimo pastabos (Galite pamanyti, kad „tai“ turi būti priskiriama čia, bet taip nėra)
Šiose neįtraukimo pastabose išvardytos būklės yra panašios į sąvokas antraštėse, po kuriomis jos yra išvardytos, todėl gali būti klaidingai klasifikuojamos po šia antrašte.
Šios pastabos yra „užuominos“, kad būtų pasirinktas tinkamas kodas. Gali atrodyti, kad konkreti diagnozė turėtų būti koduojama pasirinktoje kategorijoje, bet neįtraukimo pastaba jus nukreipia kitur. Geras tokios situacijos pavyzdys yra dvi vienu metu negalinčios atsirasti būklės, pavyzdžiui, įgimta ir įgyta tos pačios būklės forma.
| 16 PAVYZDYS: | |||
| Diagnozė: | Kirmėlinės ataugos invaginacija | ||
| K56.1 | Žarnų invaginacija | ||
| Invaginacija: | |||
| • žarnų | |||
| • storosios (gaubtinės) žarnos | |||
| • plonosios žarnos | |||
| • tiesiosios žarnos | |||
| Išskyrus: | kirmėlinės ataugos invaginaciją (K38.8) | ||
| Ši neįtraukimo pastaba koduotojams nurodo, kad kirmėlinės ataugos invaginacijos atveju reikia priskirti kodą K38.8. Kadangi „kirmėlinės ataugos invaginacija“ yra vienos diagnozės sąvoka, šiuo atveju reikia vieno kodo. | |||
| Tinkamai naudodamiesi Abėcėline rodykle tokios situacijos išvengsite, nes rodyklė nurodo būklei Invaginacija / kirmėlinė atauga priskirti kodą K38.8 Kitos patikslintos kirmėlinės ataugos ligos. | |||
| 17 PAVYZDYS: | |||
| Diagnozė: | Naujagimiui dėl kraujavimo į smegenų skilvelius išsivystė hidrocefalija | ||
| Q03 | Įgimta hidrocefalija | ||
| Apima: | naujagimių hidrocefaliją | ||
| Išskyrus: | Arnoldo-Čiari (Arnold-Chiari) sindromą (Q07.0) | ||
| hidrocefaliją: | |||
| • įgytą (G91) | |||
| • dėl įgimtos toksoplazmozės (P37.1) | |||
| • su įskilu stuburu (spina bifida) (Q05.0 – Q05.4) | |||
| Hidrocefalija išsivystė po to, kai naujagimiui buvo diagnozuotas kraujavimas į smegenų skilvelius, taigi, būklė yra įgyta, todėl reikia vadovautis neįtraukimo pastabomis. Taip pat reikia pastebėti, kad tinkamai naudojant Abėcėlinę rodyklę šios situacijos išvengsite, nes rodyklėje nurodyta, kad būklių sekai Hidrocefalija / naujagimis / po kraujavimo į smegenų skilvelius priskiriamas kodas G91.8 Kita hidrocefalija. | |||
| 18 PAVYZDYS: | |||
| Diagnozė: | Tulžies pūslės akmenligė su obstrukcija | ||
| K82.0 | Tulžies pūslės obstrukcija | ||
| Užkimšimas | } | ||
| Stenozė | } tulžies pūslės latako ar tulžies pūslės be akmenų | ||
| Striktūra | } | ||
| Išskyrus: | sergant tulžies pūslės akmenlige (cholelitiaze) (K80) | ||
| Prie šio kodo nurodyta neįtraukimo pastaba, kuri koduotojus nukreipia į atitinkamą kodą iš kategorijos K80 Tulžies pūslės akmenligė. TLK10-AM obstrukciją klasifikuoja naudojant penktąjį simbolį, naudojamą būklėms, patenkančioms į kategoriją K80, skirtą nurodyti, ar būklė yra su ar be obstrukcijos. K80.21 Tulžies pūslės akmuo, be cholecistito, su obstrukcija visiškai apibūdina medicininį teiginį, todėl kodo K82.0 priskirti nereikia. | |||
Terminų apibūdinimas
Terminų apibūdinimas yra formalus termino ar kodo reikšmės aprašymas. Pavyzdžiui, 5 skyrius Psichikos ir elgesio sutrikimai, terminų apibūdinimas naudojamas nurodyti antraštės turinį. Ši priemonė naudojama todėl, kad psichikos sutrikimų terminologija yra labai įvairi skirtingose šalyse, o tas pats pavadinimas gali būti naudojamas apibūdinti skirtingas būkles. Terminų apibūdinimas nėra skirtas naudoti klinikiniams koduotojams.
Skliausteliai ( )
Skliausteliai yra naudojami keturiais atvejais:
1. Skliausteliai yra naudojami atskirti papildomus žodžius, kurie gali būti vartojami kartu su diagnostiniu terminu, tačiau neturinčiu įtakos kodo numeriui, kuris turėtų būti priskiriamas ne skliausteliuose nurodytai diagnozei. Tai vadinama neesminiu modifikuojančiu veiksniu.
| 19 PAVYZDYS: | ||
| Po kategorija I12 Hipertenzinė inkstų liga nurodytoje „apima“ pastaboje eilutė „angiosklerotinis nefritas (lėtinis) (intersticinis)“ reiškia, kad I12 kodo numeris yra priskiriamas diagnozei „angiosklerotinis nefritas“, kai yra nurodoma tik ši diagnozė, arba kartu su bet kuriuo vienu (ar abiem) žodžiais „lėtinis“ ar „intersticinis“. | ||
| I12 | Hipertenzinė inkstų liga | |
| Apima: | bet kokią hipertenzijos sukeltą būklę, nurodytą N00–N07, N18, N19 arba N26 | |
| inkstų arterijų sklerozę | ||
| arteriosklerozinį nefritą (lėtinį) (intersticinį) | ||
| hipertenzinę nefropatiją | ||
| nefrosklerozę | ||
| Išskyrus: | antrinę hipertenziją (I15) | |
2. Skliausteliai taip pat naudojami atskirti kodą, nurodantį neįtraukimo sąlygą.
| 20 PAVYZDYS: | ||
| I88 Nespecifinis limfadenitas neapima „ūminio limfadenito, išskyrus pasaito“ (L04 Ūminis limfadenitas) ir „padidėjusių limfinių mazgų, neklasifikuojamų kitaip“ (R59 Padidėję limfmazgiai) | ||
| I88 | Nespecifinis limfadenitas | |
| Išskyrus: | ūminį limfadenitą, išskyrus pasaito (L04) | |
| padidėjusius limfinius mazgus, neklasifikuojamus kitaip (R59) | ||
3. Skliausteliai naudojami sisteminio sąrašo poskyrių pavadinimuose atskiriant triženklius kodus, įtrauktus į šį poskyrį.
| 21 PAVYZDYS: |
| HIPERTENZINĖS LIGOS (I10-I15) |
4. Skliausteliai yra naudojami atskirti kryželiu pažymėtą kodą žvaigždute žymimų kodų kategorijoje ir žvaigždute pažymėtą kodą, esantį po kryželiu pažymėtos diagnozės.
| 22 PAVYZDYS: | |
| A32.1† | Listerijų sukeltas meningitas ir meningoencefalitas |
| Listerijų sukeltas: | |
| • meningitas (G01*) | |
| • meningoencefalitas (G05.0*) | |
| G01* | Meningitas sergant bakterinėmis ligomis klasifikuojamomis kitur |
| Meningitas (sergant): | |
| • juodlige (A22.8†) | |
| • gonokokų sukelta infekcija (A54.8†) | |
| • leptospiroze (A27†) | |
| • listerijų sukelta infekcija (A32.1) | |
Laužtiniai skliaustai [ ]
Laužtiniai skliaustai naudojami atskirti sinonimus, alternatyvius terminus, paaiškinimus ar tinkamus naudoti simbolius.
1. Atskirti sinonimus.
| 23 PAVYZDYS: | |
| A30 | Raupsai [Hanseno (Hansen) liga] |
2. Paaiškinimams.
| 24 PAVYZDYS: | |
| ⊗S06.02 | Trumpalaikis sąmonės praradimas [trunkantis mažiau nei 30 minučių] |
3. Tinkamiems naudoti simboliams.
| 25 PAVYZDYS: | |
| M19.0 | Pirminė kitų sąnarių artrozė |
| [1–4, 7–9] | |
Dvitaškis :
Dvitaškis naudojamas išvardijant apima ir neįtraukta sąlygas, kai prieš dvitaškį esantys žodžiai apima ne visas šiai antraštei priskiriamas būkles. Kad būklė būtų priskirta šiai antraštei, ją reikia papildomai apibūdinti vienu ar keliais žodžiais, pateikiamais toliau.
| 26 PAVYZDYS: | |
| Kategorijai K36 Kitas apendicitas diagnozė „apendicitas“ priskiriama tik tais atvejais, kai būklė apibūdinama žodžiais „lėtinis“ arba „recidyvuojantis“ | |
| K36 | Kitas apendicitas |
| Apendicitas: | |
| • lėtinis | |
| • recidyvuojantis | |
Riestiniai skliaustai } arba |
Riestiniai skliaustai yra naudojami išvardijant įtraukimo ir neįtraukimo sąlygas, nurodant, kad prieš skliaustus ir po jų esantys terminai yra nepilni. Bet kokia sąlyga, nurodyta prieš riestinius skliaustus, turi būti apibūdinama vienu ar keliais terminais, einančiais po skliaustų.
| 27 PAVYZDYS: | ||
| O71.6 | Akušerinis dubens sąnarių ir raiščių pažeidimas | |
| Vidinės gaktinės sąvaržos kremzlės išsiskyrimas | } | |
| Uodegikaulio pažeidimas | } akušerinis | |
| Trauminis gaktos sąvaržos išsiskyrimas gimdant | } | |
Neklasifikuojama kitaip
Žodžiai „neklasifikuojama kitaip“ reiškia „nenurodyta“ ar „nepatikslinta“.
Nepaisant to, kartais tokia nenurodyta būklė yra klasifikuojama pagal paantraštę, apimančią tiksliau apibūdinamą būklių tipą. Taip atsitinka, nes medicinos terminologijoje dažniausia būklės forma yra vadinama tos būklės pavadinimu, o išsamiau apibūdinamos tik rečiau sutinkamos būklės formos.
| 28 PAVYZDYS: |
| Terminas „dviburio vožtuvo stenozė“ dažnai naudojamas nurodyti reumato sukeltą dviburio vožtuvo stenozę. |
Siekiant išvengti neteisingo klasifikavimo, į šias neatsiejamas aplinkybes buvo atsižvelgta. Kruopščiai peržiūrint įtraukimo sąlygas paaiškės, kur buvo atsižvelgta į šias aplinkybes. Klinikos statistikai turi būti kruopštūs ir diagnozei nepriskirti kodo, nurodančio nepatikslintą būklę, išskyrus atvejus, kai yra tikrai akivaizdu, kad nėra informacijos, leidžiančios būklę priskirti tiksliau apibūdinamai kategorijai.
Duomenis analizuojantys specialistai taip pat turi žinoti, kad kai kurios būklės, priskirtos aiškiai apibūdintai kategorijai, medicininiuose dokumentuose, pagal kuriuos buvo suteiktas kodas, ne visada buvo nurodytos tiksliai. Ilgainiui lyginant tendencijas ir interpretuojant statistinius duomenis svarbu žinoti, kad skirtinguose TLK peržiūrėtuose ir pataisytuose leidimuose aplinkybės, į kurias atsižvelgiama, gali keistis. Pavyzdžiui, iki aštuntojo peržiūrėto ir pataisyto leidimo buvo laikoma, kad nepatikslinta aortos aneurizma buvo laikoma sifilio sukelta aneurizma.
Neklasifikuojama kitur
Žodžiai „neklasifikuojama kitur“ vartojami triženkliu kodu pažymėtos kategorijos pavadinime, yra perspėjimas, kad tam tikros specifinės išvardytų būklių formos gali būti minimos kituose klasifikacijos skyriuose.
| 29 PAVYZDYS: | |
| J16 | Kitų infekcinių veiksnių sukelta pneumonija, neklasifikuojama kitur |
| Šiai kategorijai priskiriama J16.0 Chlamidijų sukelta pneumonija ir J16.8 Kitų nustatytų infekcinių veiksnių sukelta pneumonija. Daug kitų kategorijų pateikiama 10 skyriuje Kvėpavimo sistemos ligos ir kituose skyriuose, į kuriuos yra įtrauktos nustatytų infekcinių veiksnių sukeltos pneumonijos (t. y. J09–J15 ir P23). J18 Pneumonija, sukėlėjas nenustatytas, apima pneumonijas, kurias sukėlęs infekcinis veiksnys yra nenustatytas. | |
„IR“ naudojimas pavadinimuose
Jungtukas „ir“ reiškia „ir (arba)“. Pavyzdžiui, pagal paantraštę A18.0† Kaulų ir sąnarių tuberkuliozė turi būti klasifikuojami kaulų tuberkuliozės, sąnarių tuberkuliozės bei kaulų ir sąnarių tuberkuliozės atvejai.
Pastabos
† Kryželio simbolis nurodo kodą, apibūdinantį ligos etiologiją arba ją sukėlusią priežastį. Jis visada turi būti suteikiamas kartu su atitinkamu ligos pasireiškimo formą nurodančiu (*) kodu.
* Žvaigždutės simbolis nurodo kodą, apibūdinantį ligos pasireiškimo formą. Jis visada turi būti suteikiamas kartu su atitinkamu etiologiją nurodančiu (†) kodu.
∇ Šis simbolis nurodo, kad šiam kodui ar kodų grupei (kategorijai ar poskyriui) yra taikytinas Australijos kodavimo standartas, todėl, prieš priskiriant kodą (kodus), būtina peržiūrėti standarto reikalavimus. Susijusio standarto numeris (-iai) yra nurodomi po simboliu arba šalia jo.
⊗ Šis simbolis nurodo Australijos kodą.
Tekstas apibrėžtuose laukeliuose
Laukelyje juodame fone nurodyti triženkliai kodai, kurie yra NETAIKYTINI, jų NEGALIMA naudoti klasifikuojant, nes kodui trūksta papildomo simbolio (-ių) (žr. kodą I12 toliau pateiktame pavyzdyje).
| I12 |
Hipertenzinė inkstų liga
|
|
| Apima: | bet kokią hipertenzijos sukeltą būklę, nurodytą N00–N07, N18, N19 arba N26 | |
| inkstų arterijų sklerozę | ||
| arteriosklerozinį nefritą (lėtinį) (intersticinį) | ||
| hipertenzinę nefropatiją | ||
| nefrosklerozę | ||
| Išskyrus: | antrinę hipertenziją (I15) | |
| C95.0 | Ūminė nepatikslinto ląstelių tipo leukemija | |
| Ūminė: | ||
| • bilinijinė | } | |
| • mišrios linijos | } leukemija | |
| Bifenotipinė ūminė | } | |
| Neaiškios linijos kamieninių ląstelių leukemija | ||
| Išskyrus: | lėtinės nepatikslinto ląstelių tipo leukemijos (C95.1) paūmėjimą | |
Linija apibrėžtame laukelyje nurodomi triženkliai TAIKYTINI kodai (žr. kodą I10 toliau pateiktame pavyzdyje).
| I10 | Pirminė (esencialinė) hipertenzija | |
| Aukštas kraujo spaudimas | ||
| Hipertenzija (arterinė) (gerybinės eigos) (esencialinė) (piktybinės eigos) (pirminė) (sisteminė) | ||
| Išskyrus: | hipertenziją, esant šių kraujagyslių pakenkimui: | |
| • smegenų (I60–I69) | ||
| • akių (H35.0) | ||
Šrifto tipas
| Paryškintas | Paryškintu šriftu rašomi visi sisteminio ligų sąrašo poskyrių pavadinimai. |
| Paryškintas, pasvirasis | Paryškintas ir pasvirasis šriftas naudojamas visiems nurodymams Apima, Išskyrus ir Pastaba. |
| Pasvirasis | Pasvirasis šriftas yra naudojamas nurodymams Papildomai koduokite…, Pirmiausiai koduokite ..., Žr. ..., ir Naudokite papildomą kodą .... |
Formatas
Siekiant palengvinti naudojimąsi, visoje TLK-10-AM naudojamas poskyrių formatas, kuris taikomas visiems daugiau kaip vieną teksto eilutę užimantiems paaiškinimams dėl įtraukimo ir nurodymams.
KITI IR NEPATIKSLINTI KODAI
„Kiti“ ir „nepatikslinti“ ar „liekamieji“ kodai įprastai yra naudojami būklėms, kurios specifiškai susietos su tais kodais.
Ketvirtojo ženklo lygmenyje išdėstoma taip:
| 0-7 | specifinės būklės (sužalojimų skyriuje 7 dažnai naudojamos apibūdinti „dauginius“ sužalojimus) |
| 8 | specifinė būklė, neklasifikuojama kitur (arba „kiti“ kategorija) |
| 9 | nepatikslinta būklė |
| 30 PAVYZDYS: KETURŽENKLĖ STRUKTŪRA | ||
| L50 | Dilgėlinė | Kategorija |
| L50.0 | Alerginė dilgėlinė | Specifinė |
| L50.1 | Idiopatinė dilgėlinė | Specifinė |
| L50.2 | Šalčio ir šilumos sukelta dilgėlinė | Specifinė |
| L50.3 | Dermatografinė dilgėlinė | Specifinė |
| L50.4 | Vibracinė dilgėlinė | Specifinė |
| L50.5 | Cholinerginė dilgėlinė | Specifinė |
| L50.6 | Kontaktinė dilgėlinė | Specifinė |
| L50.8 | Kita dilgėlinė | Kita dilgėlinė, neklasifikuojama kitur |
| Dilgėlinė: | ||
| • lėtinė | ||
| • grįžtamoji periodinė | ||
| L50.9 | Dilgėlinė, nepatikslinta | Nepatikslinta |
Retkarčiais du paskutiniai kodai „8“ ir „9“ sudėti į vieną kodą, kuris apima ir „kitas“, ir „nepatikslintas“ būkles.
Penktojo ženklo lygmenyje išdėstoma taip:
| 0 | nepatikslinta diagnozė |
| 1-8 | specifinės būklės |
| 9 | kitos būklės |
| 31 PAVYZDYS: PENKIAŽENKLĖ STRUKTŪRA | ||
| G47 | Miego sutrikimai | Kategorija |
| G47.3 | Miego apnėja | „Specifinė“ keturženklio lygio |
| G47.30 | Miego apnėja, nepatikslinta | Nepatikslinta miego apnėja |
| G47.31 | Centrinis miego apnėjos sindromas | Specifinis |
| G47.32 | Obstrukcinis miego apnėjos sindromas | Specifinis |
| G47.33 | Miego hipoventiliacijos sindromas | Specifinis |
| G47.39 | Kitokia miego apnėja | Kitos miego apnėjos, neklasifikuojamos kitur |
Paskutiniai kodai neturėtų būti naudojami diagnozėms, kurios atrodo kaip niekur neklasifikuojamos, sužymėti.
Kai klinicistas naudoja terminus, kurių nėra TLK-10-AM, prašykite pateikti alternatyvius terminus, kurie yra TLK-10-AM. Jei nėra pateikta jokio kito aprašymo, taikoma kuri nors viena iš žemiau pateiktų strategijų:
| 32 PAVYZDYS: | ||
| Stemplės polipas | ||
| Kodas: | K22.8 | Kitos patikslintos stemplės ligos |
| Šiame pavyzdyje pagrindinio termino „Polipas“nuorodoje nėra termino „stemplė“. Siekdami surasti tinkamą kodą priskyrimui, ieškokite pagal Liga / stemplė / patikslinta, ir suraskite kodą K22.8 Kitos patikslintos stemplės ligos. | ||
| 33 PAVYZDYS: | ||
| 67 metų vyras, kuriam yra kataraktos panirimas. | ||
| Kodas: | H26.9 | Katarakta, nepatikslinta |
| Šiame pavyzdyje Kataraktos termino nuorodoje nėra termino „panirusi“ nei kokio nors sinonimo ir apibūdinimo „patikslinta, neklasifikuojama kitur“, taigi tinkamas kodas yra H26.9. | ||
TLK-10-AM NAUDIJIMO GAIRĖS
Pagrindinis kodavimo tikslas yra:
medicininį teiginį pakeisti kodu
Iš pradžių medicininiais kodais buvo koduojama informacija medicininiuose dokumentuose, kad ją būtų galima naudoti tik mokslo tiriamaisiais, mokymo ir valdymo tikslais. Šiuo metu kodavimas įdiegtas ir dėl to, kad būtų palengvinti apmokėjimo už sveikatos priežiūros paslaugas skaičiavimai, nustatyti išteklių sunaudojimo modeliai ir įvertintas sveikatos priežiūros išlaidų tinkamumas. Kodavimas taip pat suteikia pagrindą epidemiologiniams tyrimams ir sveikatos priežiūros kokybės tyrimams.
Ligos, sužalojimo, būklės ir procedūros aprašymų pakeitimas kodu yra sudėtingas procesas. Kadangi kodai yra naudojami daugelyje sričių, kodavimas turi būti atliekamas tiksliai ir visur vienodai – tik taip gauti statistiniai duomenys turi prasmę planuojant šalies sveikatos priežiūros poreikius.
Kad kodavimas būtų tikslus, būtina turėti praktinių medicininės terminologijos žinių bei suprasti TLK-10-AM naudojamus apibūdinimus, terminologiją ir sudarymo principus. Abėcėlinėje rodyklėje yra daug terminų, kurie yra neįtraukti į Sisteminį sąrašą, o kodavimo taisyklėse reikalaujama prieš priskiriant kodą peržiūrėti Abėcėlinę rodyklę, Sisteminį sąrašą ir Australijos kodavimo standartus.
Ligų ir procedūrų kodavimą sudaro keli etapai. Toliau šie etapai nesudėtingai paaiškinami siekiant padėti atsitiktiniam TLK-10-AM naudotojui.
1. Nustatykite ketinamo koduoti teiginio tipą ir susiraskite jį atitinkamame Abėcėlinės rodyklės skyriuje. Pastaba: Venkite perteklinio ar pasikartojančio nesvarbios informacijos pavyzdžiui, diagnozei būdingų simptomų ar požymių, kodavimo.
2. Nustatykite pagrindinį terminą. Ligoms ir sužalojimams jis dažniausiai yra patologinę būklę įvardijantis daiktavardis. Procedūroms tai dažniausiai bus daiktavardis, nurodantis atliktos procedūros tipą. Tačiau kai kuriais atvejais rodyklėje pagrindinis kai kurias būkles įvardijantis terminas gali būti būdvardis arba eponimas.
3. Skaitykite ir vadovaukitės visomis pastabomis, pateiktomis prie pagrindinio termino.
4. Perskaitykite visus terminus, pateiktas skliausteliuose po pagrindinio termino (tai yra neesminiai patikslinimai, neturintys įtakos kodui), ir visus kitus terminus, nurodytas po pagrindiniu terminu (jie yra esminiai ir gali turėti įtakos priskiriant kodą), kol bus atsižvelgta į visus klinikinę diagnozę apibūdinančius žodžius.
5. Atidžiai laikykitės visų kryžminių nuorodų („žr.“ ir „taip pat žr.“), kurias rasite rodyklėje.
6. Peržiūrėkite sisteminį sąrašą ir patikrinkite, ar pasirinkote tinkamą kodą. Klasifikuodami ligą nepamirškite, kad triženklis kodas rodyklėje su laužte ketvirtoje ir penktoje pozicijose reiškia, kad sisteminiame sąraše reikia surasti ketvirtąjį ir penktąjį simbolį. Tolesniam klasifikavimui taikytini papildomi simboliai rodyklėje nenurodyti, juos reikia pasirinkti iš sisteminio sąrašo.
7. Vadovaukitės nurodymu ar pastabomis dėl neįtraukimo, pateiktais po pasirinktu kodu, skyriaus, poskyrio ar kategorijos pavadinimu.
8. Priskirkite kodą.
TARPTAUTINĖS KONFERENCIJOS, SKIRTOS DEŠIMTAJAM TARPTAUTINĖS LIGŲ KLASIFIKACIJOS PERŽIŪRĖTAM IR PATAISYTAM LEIDIMUI, ATASKAITA
Tarptautinę konferenciją, skirtą dešimtajam Tarptautinės ligų klasifikacijos pataisytam ir papildytam leidimui, kuri įvyko 1989 m. rugsėjo 26–spalio 2 d., sukvietė Pasaulio sveikatos organizacija, PSO būstinėje Ženevoje. Konferencijoje dalyvavo delegatai iš 43 šalių organizacijos narių:
| Angolos | Liuksemburgo |
| Australijos | Madagaskaro |
| Bahamų | Malio |
| Belgijos | Maltos |
| Brazilijos | Mozambiko |
| Bulgarijos | Nyderlandų |
| Burundžio | Nigerijos |
| Kanados | Portugalijos |
| Kinijos | Korėjos Respublikos |
| Kubos | Senegalo |
| Kipro | Singapūro |
| Danijos | Ispanijos |
| Suomijos | Švedijos |
| Prancūzijos | Šveicarijos |
| Vokietijos Demokratinės Respublikos | Tailando |
| Vokietijos Federacinės Respublikos | Ugandos |
| Vengrijos | Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos |
| Indijos | Jungtinių Arabų Emyratų |
| Indonezijos | Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės |
| Izraelio | Jungtinių Amerikos Valstijų |
| Japonijos | Venesuelos |
| Kuveito |
Savo atstovus dalyvauti konferencijoje atsiuntė Jungtinės Tautos, Tarptautinė darbo organizacija ir PSO Regioniniai biurai bei Tarptautinių medicinos mokslų organizacijų taryba ir dvylika nevyriausybinių organizacijų, besirūpinančių vėžio registracija, kurtumu, epidemiologija, šeimos medicina, ginekologija ir akušerija, hipertenzija, sveikatos dokumentacija, prevencine ir socialine medicina, neurologija, psichiatrija, reabilitacija bei lytiniu keliu plintančiomis ligomis.
Generalinio direktoriaus vardu konferenciją pradėjo dr. J. P. Jardel. Jis kalbėjo apie plataus masto konsultacijas ir paruošiamąjį darbą, atliktą peržiūrint pasiūlymus ir pareikalavo ilgesnio nei įprasta laikotarpio parengti peržiūrėtus bei pataisytus leidimus. Jis atkreipė dėmesį į naują dešimtojo peržiūrėto ir pataisyto leidimo pavadinimą – Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija– pabrėžiantį šios klasifikacijos panaudojimą statistikos tikslams ir atspindinį platesnę apimamą sritį. Tačiau įprasta santrumpa TLK liko nepakeista. Jis taip pat paminėjo naują raidinę ir skaitinę kodavimo schemą, kuri leidžia užtikrinti geresnę pusiausvyrą tarp skyrių turinio ir suteikia galimybę ateityje klasifikaciją papildyti ar pakeisti, bei ketinimą parengti TLK triženklių kategorijų ir Abėcėlinės rodyklės naudojimo vadovą, nes sudėtingesnė keturženklių kodų naudojimą apimanti versija būtų netikslinga.
Konferencijai vadovauti buvo išrinkti šie asmenys:
Dr. R. H. C. Wells, Australija (pirmininkas)
Dr. H. Bay-Nielsen, Danija (vicepirmininkas)
Dr. R. Braun, Vokietijos Demokratinė Respublika (vicepirmininkas)
P. R. A. Israel, Jungtinės Amerikos Valstijos (vicepirmininkas)
Dr. R. Laurenti, Brazilija (vicepirmininkas)
Dr. P. Maguin, Prancūzija (pranešėjas)
Ponia E. Taylor, Kanada (pranešėja)
Į konferencijos sekretoriatą buvo išrinki:
Dr. J. P. Jardel, PSO generalinio direktoriaus asistentas, Ženeva, Šveicarija
Dr. H. R. Hapsara, PSO Epidemiologinės priežiūros ir sveikatos situacijos bei tendencijų vertinimo skyriaus vadovas, Ženeva, Šveicarija
Dr. J. C. Alary, PSO Epidemiologijos ir sveikatos statistikos kūrimo tarnybos vyriausiasis medicinos specialistas, Ženeva, Šveicarija
Dr. G. R. Brämer, PSO Epidemiologijos ir sveikatos statistikos kūrimo tarnybos medicinos specialistas, Ženeva, Šveicarija (sekretorius)
P. A. L’Hours, PSO Epidemiologijos ir sveikatos statistikos kūrimo tarnybos techninis specialistas, Ženeva, Šveicarija
Prof. W. Jänisch, Vokietijos Demokratinė Respublika (laikinasis patarėjas)
P. T. Kruse, Danija (laikinasis patarėjas)
Dr. K. Kupka, Prancūzija (laikinasis patarėjas)
Dr. J. Leowski, Lenkija (laikinasis patarėjas)
Ponia R. M. Loy, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinė Karalystė (laikinoji patarėja)
P. R. H. Seeman, Jungtinės Amerikos Valstijos (laikinasis patarėjas)
Konferencijos sekretoriatui padėjo kiti atitinkami PSO būstinės techninių padalinių atstovai.
Per konferenciją buvo patvirtinta darbotvarkė, kurioje numatyta aptarti pasiūlytą dešimtojo peržiūrėto ir pataisyto leidimo skyrių turinį ir medžiagą, kuri bus įtraukta į skelbiamą naudojimo vadovą, klasifikacijos įdiegimo procesą, klasifikacijų grupę ir susijusius klausimus.
1. TARPTAUTINĖS LIGŲ KLASIFIKACIJOS (TLK) ISTORIJA IR NAUDOJIMO PLĖTRA
Konferencijos dalyviams buvo priminta įspūdinga statistinės klasifikacijos istorija, siekianti XVIII amžių. Ankstesni klasifikacijos leidimai apėmė tik mirčių priežastis, o pradedant šeštuoju peržiūrėtu ir pataisytu leidimu, nuo 1948 m. jos sritis išsiplėtė, – į klasifikaciją įtrauktos ir mirties nesukėlusios ligos. Klasifikacijos sritis buvo plečiama iki devintojo pataisyto ir papildyto leidimo, taip pat įtraukiant tam tikrų naujovių, patenkinančių labai įvairių organizacijų poreikius statistikos srityje. Be to, Tarptautinėje konferencijoje, skirtoje devintajam pataisytam ir papildytam leidimui (Ženeva, 1975 m.) (1), buvo parengtos ir patvirtintos rekomendacijos dėl papildomų medicininių procedūrų, funkcinių sutrikimų, defektų ir negalios klasifikacijų paskelbimo bandomaisiais tikslais.
2. VEIKLOS RENGIANT TLK DEŠIMTĄJĮ PATAISYTĄ IR PAPILDYTĄ LEIDIMĄ APŽVALGA
Iki konferencijos pateikti pasiūlymai buvo plataus masto veiklos, atliktos PSO būstinėje ir visame pasaulyje, rezultatas. Veiklos programai vadovavo reguliariai vykstantys su PSO bendradarbiaujančių Ligų klasifikacijų centrų vadovų susitikimai. Politikos gairės buvo pateiktos per kelis specialius susitikimus. Jas rengiant dalyvavo Tarptautinės ligų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo ekspertų komitetas, kuris per 1984 m. (2) ir 1987 m. (3) įvykusius susitikimus nusprendė, kuria kryptimi turi būti nukreipta veikla ir kokia forma turi būti pateikti galutiniai pasiūlymai.
Buvo atlikti plataus masto paruošiamieji darbai iš esmės peržiūrint TLK struktūros tinkamumą, kuri yra būtina, kad ligų ir kitų sveikatos problemų klasifikacija patenkintų labai įvairius mirštamumo ir sveikatos priežiūros duomenų poreikius. Buvo tiriami būdai, užtikrinantys stabilią kodavimą sistemą ir kiek įmanoma sumažinantys jos suardymą per tolesnes peržiūras bei taisymus. Tai suteikė galimybę užtikrinti geresnę pusiausvyrą tarp įvairių TLK skyrių turinio.
Buvo akivaizdu, kad net ir naujos struktūros klasifikacija negali atitikti ypatingų reikalavimų. Todėl buvo sukurta klasifikacijų „grupės“ samprata, kurios pagrindas būtų TLK, patenkinanti pagrindinius tradicinės mirštamumo ir sergamumo statistikos poreikius, o smulkesnės, stambesnės ar skirtingos klasifikacijos ir su jomis susijusius poreikius tenkintų kiti klasifikacijų grupės elementai.
Bendradarbiaujančiuose centruose buvo nagrinėjami keli TLK struktūros modeliai, bet buvo nustatyta, kad visi jie turi tam tikrų trūkumų ir nė vienas iš jų nėra akivaizdžiai pranašesnis už dabar naudojamą struktūrą, kad ją būtų galima pakeisti. Per surengtus kelis specialius susitikimus, skirtus įvertinti devintąjį pataisytą ir papildytą leidimą, buvo patvirtinta, kad, nepaisant kai kurių potencialių vartotojų neigiamos nuomonės apie tuometinės TLK struktūros tinkamumą, didelė dalis vartotojų tokia struktūra buvo patenkinti. Jų nuomone, nepaisant tam tikro akivaizdaus nesuderinamumo, klasifikacija turėjo daug privalumų, todėl jos formą reikėtų išsaugoti ir ateityje.
Buvo tiriamos įvairios schemos, panaudojant raidinę ir skaitmeninę ženklų sistemą, siekiant sukurti kodavimo sistemą, užtikrinančią geresnę pusiausvyrą tarp skyrių bei suteikiančią pakankamai galimybių nesuardyti klasifikacijos, ją papildant bei taisant ateityje.
Šiais klausimais priimti sprendimai sukūrė pagrindą parengti pasiūlymus dėl dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo skyrių projekto. Projektas du kartus buvo pateiktas svarstyti šalims narėms, jį taip pat peržiūrėjo kitos suinteresuotos institucijos, jis buvo aptartas per centrų vadovų susitikimus ir ekspertų komitete. Už TLK rengimą atsakingam PSO skyriui ir bendradarbiaujantiems centrams patarimų bei rekomendacijų dėl pasiūlymų rengimo ir susijusių klausimų pateikė daug tarptautinių specialistų asociacijų, atskirų specialistų bei ekspertų, kiti PSO būstinės padaliniai bei regioniniai biurai. PSO yra labai dėkinga už šią pagalbą.
3. BENDRAS DEŠIMTOJO PATAISYTO IR PAPILDYTO TLK LEIDIMO APIBŪDINIMAS IR TURINYS
Pagrindinė pasiūlymų dešimtajam pataisytam ir papildytam leidimui naujovė buvo keturženklio raidinio ir skaitmeninio kodavimo schema, kurią sudarė viena raidė ir po jos esantys trys skaitmenys. Palyginti su devintuoju pataisytu ir papildytu leidimu, ši schema leido daugiau nei du kartus padidinti koduojamų elementų kiekį ir daugumai skyrių priskirti atskirą raidę ar raidžių derinį, o viename skyriuje sudaryti 100 triženkliu simboliu žymimų kategorijų. Iš 26 turimų raidžių klasifikacijai buvo panaudotos 25, o raidė „U“ nepanaudota ir palikta tolesniems papildymams bei pakeitimams ar galimoms tarpinėms klasifikacijoms, įvedamoms sprendžiant tarp klasifikacijos peržiūrų nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu kylančias problemas.
Sutarta tam tikrą, skirtinguose skyriuose nevienodą triženkliais simboliais žymimų kategorijų skaičių palikti nepanaudotą tolesniems papildymams ir pataisymams: skyriuose, kuriuose klasifikacija iš esmės remiasi anatominiu principu, nepanaudotų kategorijų buvo palikta mažiau, remiantis nuomone, kad tolesnio šių skyrių turinio keitimo mastą labiau riboja pats klasifikavimo pobūdis.
Devintąjį pataisytą ir papildytą leidimą sudarė 17 skyrių ir dvi papildomos klasifikacijos: Papildoma sužalojimų išorinių priežasčių ir apsinuodijimų klasifikacija (E kodas) ir Papildoma sveikatos būklę ir kreipimąsi į sveikatos priežiūros įstaigas lemiančių veiksnių klasifikacija (V kodas). Remiantis Susitikimo dėl dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo rengimo (Ženeva, 1983 m.) (4) rekomendacijomis, kurioms buvo pritarta per kitus susitikimus, šie du skyriai buvo pripažinti kaip ne pagalbiniai ir įtraukti į pagrindinę klasifikaciją.
Dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo projekte skyrių eiliškumas buvo toks pat, kaip devintajame pataisytame ir papildytame leidime, tačiau siekiant veiksmingiau panaudoti turimas galimybes, imuninės sistemos sutrikimai vėliau buvo perkelti prie kraujo ir kraujodaros organų ligų, nors devintajame pataisytame ir papildytame leidime jie buvo priskirti endokrininėms, mitybos ir medžiagų apykaitos ligoms. Po skyriaus Kraujo ir kraujodaros organų ligos bei tam tikri sutrikimai, susiję su imuniniais mechanizmais, buvo skyrius Navikai, abu žymimi raide „D“.
Rengiant ankstesnius skyriaus Nervų sistemos ir jutimo organų ligos projektus greitai paaiškėjo, kad panaudojant 100 triženkliu deriniu ir viena raide žymimų kategorijų nepavyks suklasifikuoti visų reikiamų būklių. Todėl buvo nuspręsta sudaryti tris atskirus skyrius – Nervų sistemos ligos, žymimą raide „G“ ir du naujus skyrius – Akies ir jos priedinių organų ligos bei Ausies ir speninės ataugos ligos, abu žymimus raide „H“.
Taip pat skyriai Lyties ir šlapimo sistemos ligos, Nėštumas, gimdymas ir laikotarpis po gimdymo, Tam tikros perinatalinio laikotarpio būklės ir Įgimtos formavimose ydos, deformacijos ir chromosomų anomalijos buvo sujungti į gretutinius skyrius nuo 14 iki 17.
Į pagrindinę klasifikaciją įtraukus dvi anksčiau buvusias papildomas klasifikacijas, dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo pasiūlymą iš viso sudarė 21 skyrius. Siekiant, kad skyriaus pavadinimas tiksliau nurodytų jo turinį, buvo pataisyti kai kurių skyrių pavadinimai.
Kadangi buvo pasiūlyta tam tikrų esminių TLK pakeitimų, klasifikaciją reikėjo išbandyti praktiškai. Tai buvo taikytina šiems skyriams:
5 Psichikos ir elgesio sutrikimai
19 Sužalojimai, apsinuodijimai ir tam tikri išorinių poveikių padariniai
20 Išorinės sergamumo ir mirtingumo priežastys
2 skyrius Navikai taip pat buvo išbandytas praktiškai, nors jo turinio pakeitimai iš esmės buvo nedideli.
-
Dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo pasiūlyme buvo tam tikrų naujovių:
Buvo išplėstos kiekvieno skyriaus pradžioje pateikiamos pastabos dėl neįtraukimo, išdėstant kiekvieno skyriaus hierarchinę struktūrą bei paaiškinant, kad „specialiai grupei“ skirti skyriai nustatant kodą yra viršesni už skyrius, grindžiamus organo ar sistemos principu, ir tai, kad tarp „specialių grupių“ skyrių viršesni yra skyriai Nėštumas, gimdymas ir laikotarpis po gimdymo bei Tam tikros perinatalinio laikotarpio būklės. - Taip pat kiekvieno skyriaus pradžioje buvo pateikta triženklių kategorijų poskyrių o, kai taikytina, ir žvaigždute žymimų kategorijų apžvalga. Taip buvo padaryta siekiant paaiškinti skyrių struktūrą ir palengvinti žvaigždute žymimų kategorijų naudojimą.
- Sisteminiame sąraše pateiktos pastabos pradėtos taikyti visai klasifikacijai; jeigu pastaba buvo taikytina vien tik sergamumo ar tik mirštamumo elementams, ji buvo įtraukiama į specialias pastabas, nurodančias tik sergamumo priežasčių kodavimo ar mirštamumo priežasčių kodavimo taisykles.
- Devintajame pataisytame ir papildytame leidime buvo įvardytas tam tikras vaistų sukeltų būklių skaičius; šio principo buvo laikomasi rengiant pasiūlymus dešimtajam pataisytam ir papildytam leidimui. Daugelis šių būklių jame buvo įvardytos atskirai.
Svarbi naujovė buvo tam tikrų skyrių pabaigoje nurodytos kategorijos klasifikuoti po procedūrų išsivysčiusius sutrikimus. Šios kategorijos nurodo svarbias būkles, keliančias sveikatos priežiūros problemų, įskaitant, pavyzdžiui, endokrininius ir medžiagų apykaitos sutrikimus, pašalinus organą, ir kitas specialias būkles, pavyzdžiui, rezekuoto skrandžio liga (dempingo sindromas). Konkrečiai organizmo sistemai nepriskiriamos po procedūrų išsivysčiusios būklės, įskaitant tiesiogines komplikacijas, pavyzdžiui, oro emboliją ir pooperacinį šoką, ir toliau klasifikuojamos skyriuje Sužalojimai, apsinuodijimai ir tam tikri išorinių priežasčių padariniai.
Kitas pakeitimas buvo susijęs su devintajame pataisytame ir papildytame leidime naudojamais keturženkliais kodais žymimais pavadinimas, kuriuos, norint visiškai suprasti pavadinimą ir subkategorijos paskirtį, dažnai reikėjo skaityti su triženkliu kodu žymimu pavadinimu. Konferencijai pateiktame projekte beveik visi pavadinimai buvo išsamūs ir galėjo būti naudojami atskirai.
Devintajame pataisytame ir papildytame leidime įvesta dvejopos klasifikacijos schema, remiantis ligos etiologija ir pasireiškimo forma, vadinamoji kryželio ir žvaigždutės sistema, sulaukė tam tikros kritikos. Ji buvo susijusi su faktu, kad klasifikacijoje naudojant triženklį ar keturženklį kodą tą pačią diagnozę klasifikuojant abiem požiūriais dažnai būdavo apimamas ligos išraiškos ir kitos informacijos derinys. Taip pat, daugelio manymu, sistema buvo nepakankamai išsami. Siekiant išspręsti šias problemas, dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo projekte patogesniam naudojimui žvaigždute pažymėta informacija buvo sudėta į 82 vienarūšes triženkliais kodais žymimas kategorijas. Pritaikytas principas leido diagnozėms, kuriose pateikiama informacija apie pagrindinę ligos priežastį ir jos pasireiškimo formą arba konkretaus organo ar sistemos komplikaciją, priskirti du kodus ir surasti ar susisteminti pagal atitinkamą ašį.
Konferencija pritarė šiems dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo ypatumams.
Konferencijai buvo pristatytas kiekvienas skyrius, pateikiant pakeitimus, padarytus devintajame pataisytame ir papildytame leidime, ir tam tikras naujoves pagrindžiančios informacijos. Konferencijoje buvo aptarti kai kurie su skyrių struktūros ir turinio pakeitimais susiję klausimai ir susitarta dėl tolesnių sekretoriato atliekamų patvarkymų ir modifikacijų.
4. SU MOTINOS IR VAIKO SVEIKATA SUSIJĘ STANDARTAI IR APIBRĖŽIMAI
Konferencija susidomėjusi apsvarstė rekomenduojamus apibrėžimus, standartus ir ataskaitų teikimo reikalavimus, pateiktus dešimtajame pataisytame ir papildytame leidime, susijusius su gimdyvių mirštamumu bei vaisiaus, perinatalinius, naujagimių ir kūdikių sergamumu. Šios rekomendacijos buvo specialių susitikimų ir konsultacijų rezultatas. Jomis buvo siekiama pagerinti duomenų palyginamumą.
Konferencija sutiko, kad pageidautina palikti nepakeistus devintajame pataisytame ir papildytame leidime naudotų gyvagimio ir vaisiaus mirties apibrėžimų formuluotes.
Po tam tikrų diskusijų Konferencijoje buvo sudaryta darbo grupė gimdyvių mirštamumo klausimams, ir, remiantis jos pateiktomis rekomendacijomis, taip pat buvo susitarta nekeisti devintajame pataisytame ir papildytame leidime naudoto gimdyvės mirties apibrėžimo.
Siekiant pagerinti duomenų apie gimdyvių mirštamumą kokybę ir pateikti alternatyvių metodų surinkti duomenis apie mirtis nėštumo laikotarpiu arba susijusias su nėštumu bei paskatinti registruoti akušerinių priežasčių sukeltas mirtis, įvykusias vėliau kaip po 42 dienų nuo nėštumo pabaigos, darbo grupė pasiūlė du papildomus apibrėžimus – „su nėštumu susijusi mirtis“ ir „atokioji gimdyvės mirtis“.
Konferencija
REKOMENDAVO šalims narėms apsvarstyti galimybę mirties liudijime nurodyti informaciją apie esantį nėštumą ir nėštumą, buvusį per vienų metų laikotarpį iki mirties.
Atsižvelgdama į tai, kad gyvagimių skaičius yra visuotinai labiau prieinamas, palyginti su bendru gimusiųjų skaičiumi (gyvagimiai plius vaisiaus mirtys), konferencija pritarė, kad šis rodiklis turi būti naudojamas kaip vardiklis, skaičiuojant su gimdyvių mirštamumu susijusius santykinius rodiklius [kaip nurodyta TLK-10 II-ajame tome].
Kalbant apie perinatalinį, naujagimių ir kūdikių mirštamumą, buvo primygtinai patariama, kad, skelbiant santykinius rodiklius, grindžiamus gimimų kohortomis, jie taip pat būtų nurodomi ir diferencijuojami.
Konferencija pritarė praktikai amžių nurodyti panaudojant visus laiko vienetus ir nustatė, kad gimimo diena yra nulinė gyvenimo diena.
Konferencija
REKOMENDAVO į TLK dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo vadovą įtraukti su gimdyvių mirštamumu bei vaisiaus, perinataliniu, naujagimių ir kūdikių sergamumu susijusius apibrėžimus, standartus ir reikalavimus teikiamoms ataskaitoms.
5. KODAVIMO IR ATRINKIMO TAISYKLĖS BEI SISTEMINIAI SĄRAŠAI
5.1 Mirštamumo priežasčių kodavimo ir atrinkimo taisyklės
Konferencijai buvo pateikta informacija apie pagrindinių mirties priežasčių atrinkimo ir modifikavimo taisyklių bei susijusių pastabų, išdėstytų devintajame pataisytame ir papildytame leidime, peržiūros procesą, kuris nulėmė keletą rekomenduojamų taisyklių pakeitimų ir esminių pastabų pakeitimų.
Konferencija
REKOMENDAVO, kad devintajame pataisytame ir papildyme leidime išdėstytos mirties priežasties atrinkimo iš pagrindinio mirštamumo priežasčių lentelės taisyklės dešimtajame pataisytame ir papildytame leidinyje būtų pakeistos [taisyklėmis, išdėstytomis TLK-10 II-ajame tome].
Konferencijai taip pat buvo pateikta informacijos, kad buvo parengtas ir peržiūrimas papildomų pastabų dėl pagrindinės mirties priežasties kodavimo ir mirties priežasties formuluočių interpretavimo projektas. Kadangi šiomis pastabomis buvo siekiama pagerinti kodavimo nuoseklumą, konferencija sutiko, kad jos taip pat būtų įtrauktos į dešimtąjį pataisytą ir papildyta leidimą.
Konferencija pastebėjo, kad koduojant ir analizuojant mirties priežastis ir toliau yra taikoma daugybinių priežasčių sistema. Ji paskatino šią veiklą, tačiau rekomendavo į dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą neįtraukti jokių konkrečių šiam tikslui taikytinų taisyklių ar metodų.
Atsižvelgdamas į tarptautinę mirties priežasties pažymėjimo formą, ekspertų komitetas pripažino, kad dėl situacijos, susidariusios senėjant populiacijai, kai vis didesnę mirčių dalį sukelia kelias ligas apimantys procesai, ir dėl su gydymo intervencijomis susijusių poveikių, stebima tendencija, kai pagrindinė mirties priežastis ir tiesioginė mirties priežastis vis dažniau gali būti apibūdinama keliomis galimomis būklėmis. Tai reiškia, kad daugelyje šalių mirties liudijimuose yra nurodoma vis daugiau būklių. Taigi, Komitetas pateikė rekomendaciją liudijimo I-ąją dalį papildyti dar viena eilute (d).
Todėl konferencija
REKOMENDAVO, kad, nustačiusios tokį poreikį, šalys apsvarstytų galimybę medicininio mirties priežasties liudijimo I-ąją dalį papildyti dar viena eilute (d).
5.2 Sergamumo kodavimo ir atrinkimo taisyklės
Devintajame pataisytame ir papildytame leidime pirmą kartą buvo pateiktos rekomendacijos dėl sergamumo registravimo ir kodavimo, ypač vienos būklės, naudojamos sergamumo statistikai, atrinkimo. Patirtis, sukaupta taikant devintajame pataisytame ir papildytame leidime išdėstytus apibrėžimus ir taisykles, įrodė jų naudingumą bei poreikį jas aiškiau suformuluoti ir dar labiau išplėsti, apimant sveikatos priežiūros specialistų registruojamą diagnostinę informaciją bei pateikiant daugiau rekomendacijų apie specialių probleminių situacijų sprendimą.
Konferencija pritarė rekomendacijoms, pateiktoms per 1975 m. įvykusią peržiūros konferenciją apie būklės parinkimą sveikatos priežiūros epizodų analizei remiantis viena būkle ir joje išsakytam požiūriui, kad, esant galimybei, kartu su įprastais statistiniais duomenimis turėtų būti taikomas daugybinėmis priežastimis grindžiamas kodavimas bei analizė. Konferencija pabrėžė, kad dešimtajame pataisytame ir papildytame leidinyje turi būti aiškiai išdėstyta, jog dauguma rekomendacijų yra taikytinos tik tuo atveju, kai yra tinkamai nurodyta epizodo „pagrindinė būklė“ ir kai pati „epizodo“ sąvoka atitinka taikytą duomenų rinkimo būdą.
Todėl konferencija
REKOMENDAVO į dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą įtraukti papildomų rekomendacijų dėl sergamumo duomenų registravimo ir kodavimo bei „pagrindinės būklės“ ir „kitų būklių“ apibrėžimus, o taisykles koreguoti nurodant, kaip turi būti elgiamasi, kai yra akivaizdu, kad „pagrindinė priežastis“ yra nurodyta neteisingai. [Šie aspektai yra aprašyti TLK-10 II-ajame tome.]
Konferencija taip pat
REKOMENDAVO registruoti abu – kryželiu ir žvaigždute – pažymėtus kodus tais atvejais, kai TLK pateikiama dvejopa „pagrindinės priežasties“ klasifikacija, kad duomenis būtų galima apdoroti remiantis abiem kriterijais.
Konferencija sutiko, kad, siekiant suteikti didesnę pagalbą, papildomai būtų pateikta išsamių pastabų ir pavyzdžių.
5.3 Mirštamumo ir sergamumo priežasčių sąraša
Konferencijai buvo pateikta informacijos apie sunkumus, su kuriais susiduriama naudojant pagal devintą pataisytą ir papildytą leidimą sudarytą pagrindinį mirties priežasčių sąrašą ir apie veiksmus, kurių buvo imtasi, ypač PSO, rengiant naujus mirštamumo priežasčių sąrašus duomenims apdoroti ir paskelbti. Per šį procesą tapo akivaizdu, kad daugelyje šalių mirštamumo rodiklis iki penkerių metų amžiaus grupėje buvo sunkiau nustatomas rodiklis, palyginti su kūdikių mirštamumu, todėl būtų priimtinesnis sąrašas, į kurį būtų įtrauktos kūdikių mirtys ir vaikų iki penkerių metų amžiaus mirtys, o ne vien tik kūdikiams skirtas sąrašas.
Konferencijai svarstyti buvo pateikti du bendrų mirštamumo priežasčių ir kūdikių bei vaikų mirštamumo priežasčių sąrašų variantai. Antrajame variante pagal poreikį kiekviename skyriuje buvo įtraukti skyrių pavadinimai ir atvejai, kai mirties priežastis yra nenustatyta.
Kadangi dėl pateiktų mirties priežasčių sąrašų buvo pareikšta tam tikrų abejonių, buvo sušaukta nedidelė darbo grupė apsvarstyti galimybę įtraukti kai kuriuos papildomus elementus. Konferencija priėmė darbo grupės ataskaitą, į šią nuomonę atsižvelgta sudarant mirštamumo priežasčių sąrašus. Aptardama sergamumo priežasčių sąrašus, konferencija peržiūrėjo pasiūlytą priežasčių sąrašą ir publikavimo sąrašo modelį, pagrįstą skyrių pavadinimais su įtrauktais atrinktų diagnozių pavyzdžiais, pateikiamais po kiekvienu pavadinimu. Buvo pareikšta didelių abejonių dėl šių sąrašų pritaikomumo visam sergamumui platesne prasme. Buvo pasiektas bendras sutarimas, kad pateikti sąrašai yra tinkamesni ligoninėse besigydančių ligonių sergamumui. Pritarta, kad būtų dirbama toliau parengiant sąrašus, kurie tiktų naudoti kitiems sergamumo aspektams ir nutarta mirštamumo bei sergamumo priežasčių sąrašus įtraukti į dešimtąjį peržiūrėtą ir pataisytą leidimą, pateikiant atitinkamus paaiškinimus bei nurodymus, kaip jais naudotis.
Atsižvelgdama į konferencijoje išreikštą susirūpinimą bei darbo grupės išvadas, konferencija sutiko, kad priežasčių ir publikavimo sąrašai būtų įtraukti į dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą, tačiau turi būti dirbama toliau parengiant aiškesnius, išsamiau apibūdinančius šių sąrašų pavadinimus. Taip pat buvo sutarta, kad, siekiant sukurti alternatyvų žvaigždute žymimų kategorijų skirstymą, turi būti parengtas antrasis sergamumo priežasčių sąrašas, į kurį turi būti įtrauktos šios kategorijos.
6. KLASIFIKACIJŲ GRUPĖ
6.1 Klasifikacijų grupės samprata
Rengiant devintąjį pataisytą ir papildytą leidimą jau buvo aišku, kad viena TLK negali apimti visos reikalingos informacijos ir kad skirtingus duomenų apie visuomenės sveikatą reikalavimus gali patenkinti tik ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijų grupė. Todėl nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigos buvo ieškoma įvairių galimų sprendimų, o viename jų buvo siūlomas modelis, kuriame pagrindinę klasifikaciją (TLK) papildo keli hierarchiniu požiūriu susiję ir keli pagalbiniai moduliai.
Po tyrimų ir diskusijų su įvairiais bendradarbiaujančiais centrais buvo sukurta klasifikacijų grupės samprata, kurią 1987 m. peržiūrėjo ekspertų komitetas. Jis rekomendavo toliau pateikiamą klasifikacijų schemą.
Konferencija
REKOMENDAVO, kad ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijų grupės sampratą toliau plėtotų PSO.
Siekdama išlaikyti pačios TLK ir šios grupės sampratos vientisumą, konferencija
REKOMENDAVO rengiant vertimus ir adaptuojant dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą, užtikrinant tarptautinio palyginamumo galimybę, nekeisti triženklių kategorijų ir keturženklių subkategorijų turinio (kurį nurodo pavadinimai), išskyrus atvejus, kai tam pritaria PSO. PSO sekretoriatas yra atsakingas už TLK ir veikia kaip pagrindinis visų publikacijų (išskyrus nacionalines statistines publikacijas) ar jų vertimų informacijos rinkimo ir apdorojimo centras. PSO turi būti nedelsiant informuojama apie ketinimus išversti ar pritaikyti kitas su TLK susijusias klasifikacijas.
LIGŲ IR SU SVEIKATA SUSIJUSIŲ KLASIFIKACIJŲ GRUPĖ
Konferencija susidomėjusi išklausė pranešimą apie TLK grupės klasifikacijų naudojimą ir tarpusavio sąsajas atliekant vyresnio amžiaus žmonių grupės medicininius socialinius ir daugiamačius vertinimus, įvertinant ne tik jų sveikatą, bet ir kasdienę veiklą bei socialinę ir fizinę aplinką. Buvo parodyta, kad panaudojant TLK ir Tarptautinę funkcinių sutrikimų, defektų ir negalios klasifikaciją (ICIDH), o ypač – pasiūlyto dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo 21 skyriuje pateikiamus kodus, galima gauti veiksmingos informacijos.
6.2 Pritaikymas pagal specialybę
Konferencijai buvo pateikta informacijos apie planus pritaikyti dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą psichikos sveikatos programos srityje. Prie šios versijos būtų pateikiamos rekomendacijos psichiatrijos srityje dirbantiems klinicistams; būtų pasiūlyti moksliniai kriterijai, naudotini tiriant psichikos sveikatos problemas. Taip pat būtų sukurti daugiaašiai modeliai, naudotini su vaikų sutrikimais bei suaugusiųjų problemų klasifikacija ir bendrosios praktikos gydytojams skirta versija. Būtų atlikta psichiatrijai ir neurologijai taikytinų TLK kodų kompiliacija, atitinkanti ankstesnes šios srities publikacijas.
Konferencija taip pat buvo informuota apie metodus, naudojamus užtikrinti, kad rengiant odontologijai pritaikytą versiją (TLK-DA) būtų išsaugota pagrindinė TLK struktūra ir funkcija. Taip pat buvo pranešta, kad baigiama TLK-DA peržiūra, susijusi su dešimtuoju pataisytu ir papildytu leidimu.
Buvo perskaitytas pranešimas apie Tarptautinės ligų klasifikacijos onkologijai (TLK-O) šeštąjį leidimą – daugiaašę klasifikaciją, kurioje atsižvelgiama į navikų topografiją ir morfologiją. TLK-O morfologijos kodai, kurie buvo plėtojami per ilgą laiką, peržiūrėti ir plačiu mastu patikrinti praktiškai. Antrajame leidime pateikti topografiniai kodai bus naudojami remiantis dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo C00–C80 kategorijomis, todėl klasifikacija bus neskelbiama tol, kol Pasaulio sveikatos asamblėja patvirtins dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą.
Buvo pritarta, kad pritaikymas bendrajai medicinos praktikai yra vertingas žingsnis. Taip pat konferencija buvo informuota apie šioje srityje dirbančių grupių norą bendradarbiauti su PSO. Kalbant apie kitoms specialybėms pritaikytas versijas – paaiškėjo, kad jų skaičius gali padidėti – buvo pareikšta, kad ypač svarbus yra rekomenduotas PSO kaip informacijos centro vaidmuo.
6.3 Informacinė parama pirminei sveikatos priežiūrai
Laikantis 1975 m. peržiūros konferencijos rekomendacijų, PSO Pietryčių Azijos regioninis centras Delyje sukvietė darbo grupę. Ji parengė išsamų simptomų derinių sąrašą, kuriuo remiantis buvo sudaryti du trumpi sąrašai: mirčių priežasčių sąrašas ir kreipimosi į sveikatos priežiūros įstaigas priežasčių sąrašas. Ši sistema buvo išbandyta praktiškai regiono šalyse, o gauti rezultatai panaudoti peržiūrint simptomų derinių sąrašą ir ataskaitų teikimo formas. PSO šią peržiūrėtą versiją 1978 m. paskelbė leidinyje Ne specialistų teikiama sveikatos informacija (5).
Visuotinė strategija Sveikata visiems XXI amžiuje, paskelbta 1978 m., pateikė daug iššūkių šalims narėms kuriant informacines sistemas. Per tarptautinę konferenciją, skirtą sveikatos statistikai XXI a. (Beladžas (Bellagio), Italija, 1982 m.) (6) „nespecialistų teikiamos informacijos“ ir kitos informacijos, renkamos ir naudojamos sveikatos priežiūros valdymo tikslais, integracija buvo įvardyta kaip didelė problema, trukdanti plačiau panaudoti nespecialistų teikiamos informacijos schemas. Per konsultacijas dėl pirminės priežiūros klasifikacijų (Ženeva, 1985 m.) (7) buvo pabrėžta, kad reikia metodo, suvienijančio informacinę paramą, sveikatos priežiūros valdymą ir paslaugas bendruomenei, pagrįsto nespecialistų teikiamais – platesne bendruomenės grindžiamos informacijos prasme – pranešimais.
Konferencijai buvo pateikta informacijos apie šalių patirtį kuriant ir naudojant bendruomene grindžiamą sveikatos informaciją, apimančią sveikatos problemas ir poreikius, susijusius rizikos veiksnius bei išteklius. Ši patirtis parėmė nuostatą sukurti netradicinius metodus, taikytinus bendruomenės lygmeniu, leidžiančius atskirose šalyse užpildyti informacijos spragas ir sustiprinti jų informacines sistemas. Buvo pabrėžta, kad šie metodai ar sistemos išsivysčiusioms ir besivystančioms šalims turi būti kuriami vietoje ir dėl tam tikrų veiksnių, pavyzdžiui, sergamumo struktūros bei kalbos ir kultūros įvairovės, neturėtų būti stengiamasi jų perkelti į kitus regionus ar šalis.
6.4 Funkciniai sutrikimai, defektai ir negalia
Laikydamasi 1975 m. peržiūros konferencijos rekomendacijų ir vykdydama 1976 m. Pasaulio sveikatos asamblėjos rezoliuciją WHA29.35 (9), PSO 1980 m. bandymo tikslais paskelbė Tarptautinę funkcinių sutrikimų, defektų ir negalios klasifikaciją (ICIDH) (8). Nuo to laiko klasifikacija buvo tyrinėjama ir tobulinama įvairiais aspektais.
Pagrindiniai trijų elementų – funkcinių sutrikimų, defektų ir negalios – apibrėžimai neabejotinai prisidėjo prie požiūrio į neįgalumą kitimo. Plačiu mastu buvo priimtas funkcinių sutrikimų apibūdinimas – sritis, kuri daugeliu atžvilgių sutampa su į TLK įtrauktais terminais. Defektų apibrėžimas iš esmės atitinka reabilitacijos specialistų ir grupių veiklos sritį, nors buvo jaučiamas poreikis skirti daugiau dėmesio kodą susiejant su skirtingu sunkumo laipsniu, kuris dažnai yra negalią pranašaujantis veiksnys. Taip pat buvo gaunama vis daugiau prašymų peržiūrėti negalios apibrėžimą, labiau akcentuojant sąveikos su aplinka poveikį.
Greita idėjų ir praktinės veiklos pažanga kontroliuojant funkcinius sutrikimus nulėmė, kad ICIDH buvo laiku peržiūrėta ir pateikta konferencijai. Buvo pažymėta, kad yra mažai tikėtina, jog nauja versija bus paskelbta anksčiau už dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą.
6.5 Medicininės procedūros
Laikydamasi 1975 m. peržiūros konferencijos rekomendacijų ir vykdydama 1976 m. Pasaulio sveikatos asamblėjos rezoliuciją WHA29.35 (9), PSO 1980 m. bandymo tikslais paskelbė Tarptautinę medicininių procedūrų klasifikaciją (ICPM) (10). Klasifikacija buvo patvirtinta keliose šalyse, o kitose šalyse naudota kaip pagrindas šalies chirurginių operacijų klasifikacijoms.
Su PSO bendradarbiaujančių ligų klasifikacijos centrų vadovai pripažino, kad dėl sparčios pažangos medicininių procedūrų srityje buvo neįmanoma taikyti pasiūlymų projektų rengimo, atsiliepimų rinkimo, projektų koregavimo ir prašymo pateikti naujų komentarų procesų, t .y. privalomų procesų, kuriuos PSO atlieka iki galutinės versijos parengimo ir paskelbimo. Todėl centrų vadovai rekomendavo neperžiūrėti ICPM, atsižvelgiant į dešimtąjį TLK pataisytą ir papildytą leidimą.
Ekspertų komitetas 1987 m. paprašė PSO svarstant dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą į jį įtraukti bent 5-ajį bandomosios ICPM versijos skyrių. Atsakydamas į šį prašymą ir daugelio šalių pareikštus poreikius, sekretoriatas pabandė parengti sisteminį procedūrų sąrašą.
Šis sąrašas buvo pateiktas centrų vadovams per 1989 m. įvykusį susitikimą. Buvo sutarta, kad jis gali būti pagrindas šalyje kaupiant ar skelbiant statistinius duomenis apie chirurgines procedūras, taip pat gali padėti atlikti palyginimus tarp šalių. Sąrašo tikslas buvo įvardyti procedūras ir procedūrų grupes bei apibūdinti jas, sudarant pagrindą kurti nacionalines klasifikacijas ir taip pagerinti galimybes jas palyginti. Konferencija sutiko, kad toks sąrašas yra vertingas, o jo plėtros darbą reikia tęsti, net jeigu įgyvendinus dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą jis nebus paskelbtas.
6.6 Tarptautinė ligų nomenklatūra
Tarptautinė medicinos mokslų organizacijų taryba (CIOMS) nuo 1970 m. dalyvauja rengiant Tarptautinę ligų nomenklatūrą (TLN), kuri yra TLK papildantis elementas.
Pagrindinis TLK tikslas buvo kiekvienai atskirai ligai suteikti vieną rekomenduojamą pavadinimą. Pagrindiniai pavadinimo parinkimo kriterijai buvo tokie: pavadinimas turi būti specifinis, nedviprasmiškas, kiek įmanoma apibūdinantis ligą ir paprastas, o kai įmanoma, būtų grindžiamas ligą sukėlusia priežastimi. Kiekviena liga ar sindromas, kuriam buvo rekomenduojama suteikti pavadinimą, buvo apibūdinami kiek įmanoma nedviprasmiškai ir trumpai. Prie kiekvieno apibrėžimo buvo pridedamas sinonimų sąrašas.
Tuo metu, kai vyko konferencija, buvo išleisti tomai, apimantys apatinių kvėpavimo takų ligas, infekcines ligas (sukeltas virusų, bakterijų ir parazitų bei grybų) bei širdies ir kraujagyslių ligas. Buvo rengiami tomai, apimantys virškinimo sistemos, moters lyties sistemos, šlapimo ir vyro lyties sistemos, medžiagų apykaitos ir endokrinines ligas, kraujo ir kraujodaros organų, imuninę sistemą, raumenų ir kaulų sistemą bei nervų sistemą. Į kitus tomus buvo pasiūlyta įtraukti psichikos ligas, odos, ausų, nosies ir gerklės bei akių ir jos priedinių organų ligas.
Konferencija pripažino, kad patikima, šiuolaikinė ir tarptautinė ligų nomenklatūra buvo svarbi kuriant TLK ir pagerinant sveikatos informacijos palyginamumą. Todėl konferencija
REKOMENDAVO, kad PSO ir CIOMS paskatintų surasti ekonomiškai efektyvių būdų šiai nomenklatūrai laiku pabaigti ir jai įgyvendinti.
7. TLK DEŠIMTOJO PATAISYTO IR PAPILDYTO LEIDIMO ĮGYVENDINIMAS
Konferencija buvo informuota apie PSO ketinimą išleisti trijų tomų išsamų leidinį, apimantį visą dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą su keturženkliais kodais: pirmajame tome pateikiamas sisteminis sąrašas, antrajame tome pateikiami visi susiję apibrėžimai, standartai, taisyklės bei nurodymai ir trečiajame – abėcėlinė rodyklė.
Taip pat konferencija buvo informuota, kad bus išleistas vieno tomo leidinys, kuriame bus pateikiama dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo versija, apimanti triženklius kodus bei visas pastabas dėl įtraukimo ir neįtraukimo. Į jį taip pat bus įtraukti visi susiję apibrėžimai, standartai, taisyklės ir nurodymai bei sutrumpinta abėcėlinė rodyklė.
Šalys narės, ketinančios parengti dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo versijas nacionaline kalba, apie savo ketinimus turi pranešti PSO. PSO pateiks atspausdintas TLK projektų kopijas su triženkliais ir keturženkliais kodais koduojamais sąrašais bei jų versijas elektroninėse laikmenose.
Svarstant sisteminio sąrašo ir abėcėlinės rodyklės puslapių išvaizdą ir formatų tipą, konferencija buvo patikinta, kad bus atsižvelgta į centrų vadovų rekomendacijas bei statistikų skundus ir bus dedamos visos pastangos, kad šiais aspektais būtų pasiekta geresnė kokybė, palyginti su devintuoju pataisytu ir papildytu leidimu.
Kaip ir įdiegiant devintąjį pataisytą ir papildytą leidimą, buvo planuojama padedant bendradarbiaujantiems centrams organizuoti mokymus patyrusiems statistikams. Už tikrųjų mokymo kursų organizavimą bus atsakingi PSO regioniniai biurai ir kiekviena šalis. Tai bus atliekama nuo 1991 m. pabaigos iki 1992 m. pabaigos ir pabaigta iki dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo įgyvendinimo.
PSO taip pat turėjo parengti medžiagą baziniam naujų TLK vartotojų mokymui; tačiau kursus buvo planuojama pradėti ne anksčiau kaip po 1993 m.
Kaip buvo nurodyta pirmiau, PSO turėtų būti pasirengusi pateikti dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą (sisteminį sąrašą ir abėcėlinę rodyklę) elektroninėje laikmenoje. Ateityje, padedant bendradarbiaujantiems centrams, gali būti pateikta kitos programinės įrangos. Prieš įdiegiant dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą, turi būti sukurtas būdas, leidžiantis koduojant devintąjį pataisytą ir papildytą leidimą pakeisti dešimtuoju pataisytu ir papildytu leidimu ir atvirkščiai.
Kadangi plėtros veikla, kuriai pritarė ekspertų komitetas, buvo įvykdyta, kaip numatyta pagal grafiką, konferencija
REKOMENDAVO Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos įsigaliojimo laiką – 1993 m. sausio 1 d.
8. TOLESNĖS TLK PERŽIŪROS
Per konferenciją buvo aptarti sunkumai, su kuriais buvo susidurta per pratęstą devintojo pataisyto ir papildyto leidimo naudojimo laikotarpį, kurie buvo susiję su atsiradusiomis naujomis ligomis bei mechanizmų, leidžiančių įtraukti jas į klasifikaciją, nebuvimu.
Buvo aptarta įvairių pasiūlymų dėl mechanizmų, leidžiančių išspręsti šią problemą arba išvengti panašių problemų, įtraukimo į dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą. Buvo akivaizdu, kad, siekiant standartizuoti dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo naudojimą tarp šalių, reikia nuolat keistis informacija, bet kokie pakeitimai per klasifikacijos „gyvavimo laiką“ turi būti labai kruopščiai aptariami, atsižvelgiant į jų poveikį analizėms ir tendencijoms. Buvo diskutuojama dėl tam tikro forumo, kuriame būtų aptariami tokie pakeitimai ir galimybė panaudoti likusią laisvą raidę „U“, suteikiant laikinąjį kodą. Buvo sutarta, kad dažniau kaip kartą per 10 metų sukviesti peržiūros konferencijų būtų neįmanoma.
Remdamasi pareikštais poreikiais ir atsižvelgdama į faktą, kad būtų netikslinga stengtis tiksliai nustatyti ar apibūdinti naudotiną procesą, konferencija
REKOMENDUOJA kitą Tarptautinę peržiūros konferenciją sukviesti per dešimties metų laikotarpį, o PSO patvirtinti atnaujinimų, atliekamų tarp peržiūrų, sampratą ir apsvarstyti, kaip galėtų būti taikomi veiksmingi atnaujinimo mechanizmai.
9. DEŠIMTOJO TLK PATAISYTO IR PAPILDYTO LEIDIMO PATVIRTINIMAS
Konferencija pateikė tokią rekomendaciją:
apsvarsčiusi Organizacijos pateiktus pasiūlymus, parengtus remiantis tarptautinės ligų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo ekspertų komiteto rekomendacijomis,
pripažindama, kad, atsižvelgiant į šalių narių per konferenciją pateiktas pastabas tam tikrais klausimais, reikia atlikti kelis nedidelius pataisymus,
REKOMENDUOJA, kad pasiūlyti peržiūrėti skyriai, įskaitant triženkles kategorijas ir keturženkles subkategorijas bei Trumpuosius sergamumo ir mirštamumo priežasčių sąrašus, būtų įtraukti į Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą.
NUORODOS
- Tarptautinė ligų klasifikacija, 1975 m. peržiūrėtas leidimas, I tomas. Ženeva, Pasaulio sveikatos organizacija, 1977 m., p. xiii–xxiv.
- Tarptautinės ligų klasifikacijos 10-ojo peržiūrėto ir pataisyto leidimo ekspertų komiteto ataskaita: pirmasis susitikimas. Ženeva, Pasaulio sveikatos organizacija, 1984 m. (neskelbtas dokumentas DES/EC/TLK-10/84.34).
- Tarptautinės ligų klasifikacijos 10-ojo peržiūrėto ir pataisyto leidimo ekspertų komiteto ataskaita: antrasis susitikimas. Ženeva, Pasaulio sveikatos organizacija, 1987 m. (neskelbtas dokumentas WHO/DES/EC/TLK-10/87.38).
- Paruošiamojo susitikimo dėl TLK-10 ataskaita. Ženeva, Pasaulio sveikatos organizacija, 1983 m. (neskelbtas dokumentas DES/TLK-10/83.19).
- Nespecialistų teikiama sveikatos informacija. Ženeva, Pasaulio sveikatos organizacija, 1978 m.
- Tarptautinė konferencija dėl sveikatos statistikos XXI amžiuje. Budapeštas, Statistikos leidykla, 1984 m.
- Konsultacijų dėl priminės priežiūros klasifikacijų ataskaita. Ženeva, Pasaulio sveikatos organizacija, 1985 m. (neskelbtas dokumentas DES/PHC/85.7).
- Tarptautinė funkcinių sutrikimų, defektų ir negalios klasifikacija. Ženeva, Pasaulio sveikatos organizacija, 1980 m.
- PSO oficialieji protokolai, Nr. 233, 1976 m., p. 18.
- Tarptautinė medicininių procedūrų klasifikacija. Ženeva, Pasaulio sveikatos organizacija, 1978 m.