Kodai pagal TLK-10-AM:

Atlikus aplinkos oru kvėpuojančio paciento arterinio kraujo laboratorinį tyrimą, nustatomi 7 lentelėje nurodyti ūminio, lėtinio ar nepatikslinto kvėpavimo nepakankamumo (KN) rodikliai.

7 lentelė. Kvėpavimo nepakankamumo rodikliai

Vaikams iki 5 metų, kurių periferinė kraujotaka yra gera, ūminis hipokseminis kvėpavimo nepakankamumas taip pat gali būti diagnozuojamas pagal kapiliarinio tyrimo rezultatus ir (arba) pulsinės oksimetrijos metodu (kai SpO₂ < 92 proc.).

Pastaba. Diagnozuojant lėtinį kvėpavimo nepakankamumą, vertinami geriausi rodikliai (ligos remisijos metu, po gydymo).

Kvėpavimo nepakankamumas koduojamas, jei nustatomi pirmiau minėti arterinio kraujo (vaikams iki 5 metų gali būti pulsinės oksimetrijos ar kapiliarinio kraujo) tyrimo pakitimai, vykdoma kvėpavimo rodiklių stebėsena (atliekamas arterinio kraujo dujų (PaO₂, PaCO₂) tyrimas ir (ar) pulsinės oksimetrijos SpO₂, ir (ar) end tidal CO₂ stebėsena) ir gydoma bent vienu iš šių būdų:

– deguonies terapija, trunkanti ilgiau nei 6 val.,

– neinvazinė arba invazinė dirbtinė plaučių ventiliacija (DPV),

– ekstrakorporinė deguonies įsotinimo ECMO ir (ar) CO₂ šalinimo terapija.

Jei diagnozuojamas lėtinio kvėpavimo nepakankamumo paūmėjimas, gali būti nurodomi tiek ūminio, tiek lėtinio kvėpavimo nepakankamumo kodai.

Išimtiniais atvejais, kvėpavimo nepakankamumo kodas gali būti nurodomas ir nepatvirtinus KN diagnozės arterinio kraujo dujų tyrimu, jei dėl sunkios paciento būklės ir kvėpavimo nepakankamumo buvo pradėta DPV (išskyrus atvejus, jei DPV taikoma dėl anestezijos) ir DPV trukmė yra ne mažesnė nei 1 valandos.

Jei hospitalizuojami pacientai, kuriems dėl kvėpavimo nepakankamumo skiriama ilgalaikė DPV arba ilgalaikis gydymas deguonimi namuose, kvėpavimo nepakankamumas gali būti koduojamas (neatsižvelgiant į arterinio kraujo dujų rodiklius), jei atitinka pagrindinės ar gretutinės diagnozės kodavimo kriterijus.

Jei pacientas hospitalizuojamas dėl kvėpavimo nepakankamumo, pagrindinės diagnozės kodas nurodomas vadovaujantis ACS 0001 Pagrindinė diagnozė.

Kodas 92044-00 [1889] Kiti deguonies terapijos būdai nurodomas, jei deguonies terapija (išskyrus dirbtinę plaučių ventiliaciją) skiriama ilgiau nei šešias valandas (išskyrus naujagimius, kuriems taikomi ACS 1615 Specifinės ligos ir intervencijos, susijusios su sergančiu naujagimiu nurodyti kriterijai).

Ūminis kvėpavimo nepakankamumas po operacijos koduojamas šiais kodais:

Nurodyti kodai gali būti priskiriami, jei operacijos ir (ar) anestezijos sukeltam kvėpavimo nepakankamumui gydyti DPV taikoma ilgiau nei 24 valandas. Papildomai nurodomi išorinių priežasčių kodai.

Anestezijos sukelti praeinantys kvėpavimo sutrikimai (pvz., nereguliarus, retas kvėpavimas) nelaikomi procedūros komplikacijomis ir papildomai nekoduojami.

Papildo ACS 1006 Dirbtinė plaučių ventiliacija.

Kvėpavimo palaikymo (ventiliacijos) kodavimas operacijos metu

Kvėpavimo palaikymas, atliekamas pacientui chirurginės operacijos metu, yra siejamas su anestezija, kuri laikoma neatsiejama chirurginės procedūros dalimi. Pacientui ventiliacija gali būti taikoma kelias valandas po operacijos, kol jis atsigaus. Dėl chirurginės operacijos pradėta ventiliacija, trunkanti iki 24 valandų, nekoduojama.  

Kvėpavimo palaikymas chirurginės operacijos metu (įskaičiuojamas į dirbtinės plaučių ventiliacijos trukmę) turi būti koduojamas, jei:

1. dirbtinė plaučių ventiliacija pradedama iki chirurginės operacijos ir tęsiama operacijos metu (tokiu atveju ventiliacijos trukmė skaičiuojama nuo intubacijos pradžios ir koduojama, net jei ventiliacija trunka iki 24 val.); 
    
2. dirbtinė plaučių ventiliacija pradedama dėl chirurginės operacijos (procedūros) ir taikoma ilgiau nei 24 valandas (ventiliacijos trukmė skaičiuojama nuo intubacijos pradžios);
   
   
3. dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma dėl daugybinių operacijų (procedūrų), atliekant ekstubaciją tarp operacijų – skaičiuojami tik ilgesni nei 24 valandų ventiliacijos epizodai ir nurodomas vienas bendras kodas (suskaičiuojamas visų epizodų, trunkančių ilgiau nei 24 val., suminis valandų skaičius, 1 pavyzdys);
   
   
4. dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma dėl daugybinių operacijų (procedūrų), neatliekant ekstubacijos tarp operacijų – koduojama, jei ventiliacija trunka ilgiau nei 24 valandas (skaičiuojama nuo intubacijos pradžios, 2 pavyzdys).

Papildo ACS 1006 Dirbtinė plaučių ventiliacija.

Didelės tėkmės deguonies terapija (angl. high flow therapy – HFT) arba deguonies terapija, kai naudojamos didelės tėkmės nosies kaniulės arba didelės tėkmės deguonies kaniulės – tai kvėpavimo palaikymo būdas, taikomas kaip neinvazinės ventiliacijos (NIV) alternatyva. Didelės tėkmės deguonies terapijos prietaisuose naudojamas sušildytas ir sudrėkintas tam tikros pastovios koncentracijos deguonis, kurio tėkmės greitis – iki 50–60 l/min.  Be to, šiais prietaisais sukuriamas teigiamas slėgis įkvėpimo pabaigoje ir taip pagerinamas deguonies įsisavinimas. Didelės tėkmės deguonies terapija, priklausomai nuo trukmės, koduojama vienu iš intervencijos kodų, nurodytų kodų bloke [570] Neinvazinė dirbtinė plaučių ventiliacija: 92209-00 Neinvazinė dirbtinė plaučių ventiliacija, ≤ 24 val. arba 92209-01 Neinvazinė dirbtinė plaučių ventiliacija, daugiau nei 24 val. ir mažiau nei 96 val., arba 92209-02 Neinvazinė dirbtinė plaučių ventiliacija, ≥ 96 val.

Taikant įprastinę deguonies terapiją per nosies šakutes, kaniules ar veido kaukę, deguonies tėkmės greitis neviršija 10–15 l/min, be to, palyginti su didelės tėkmės deguonies terapija, toks deguonis būna mažiau sušildytas, sudrėkintas, nepastovios koncentracijos ir nesukuria reikiamo slėgio gradiento. Įprastinė deguonies terapija koduojama vadovaujantis Lietuvos kodavimo standartu LKS L101 Kvėpavimo nepakankamumas.