Kodas pagal TLK-10-AM – N17 Ūminis inkstų nepakankamumas (apima ūminį inkstų pažeidimą).

Ūminis inkstų nepakankamumas – tai sindromas, pasižymintis staigiu (per valandas ar dienas) glomerulų filtracijos greičio (GFG) sumažėjimu, azoto apykaitos produktų susilaikymu bei homeostazės sutrikimu.

Ūminis inkstų nepakankamumas (pažeidimas) nustatomas, vadovaujantis KDIGO (angl. Kidney disease improving global outcomes) klinikinės praktikos gairėmis (www.kdigo.org):

1 stadija: kreatinino koncentracija kraujo serume yra 1,5–1,9 karto didesnė nei pradinis rodmuo (ar normos viršutinė riba) arba kreatinino koncentracija padidėja ≥ 26,5μmol/l, arba šlapimo kiekis ≤0,5 ml/kg/val. 6–12 valandų;

2 stadija: kreatinino koncentracija kraujo serume yra 2,0–2,9 karto didesnė nei pradinis rodmuo (ar normos viršutinė riba) arba šlapimo kiekis <0,5 ml/kg/val. per ≥12 valandų;

3 stadija: kreatinino koncentracija kraujo serume yra ≥3,0 kartų didesnė nei pradinis rodmuo arba kreatinino koncentracija padidėja ≥353,6 μmol/l, arba jaunesniam nei 18 metų pacientui nustatomas GFG sumažėjimas <35 ml/min./1,73m², arba šlapimo kiekis yra <0,3 ml/kg/val. per ≥24 val., arba anurija ≥ 12 valandų, arba pacientui dėl inkstų nepakankamumo taikyta pakaitinė inkstų terapija (intervencijos, žymimos kodais iš šių kodų blokų: [1060] Hemodializė, [1061] Peritoninė dializė).

Kodas pagal TLK-10-AM:

N18 Lėtinis inkstų nepakankamumas.

Lėtinis inkstų nepakankamumas diagnozuojamas užsitęsus ilgiau nei 3 mėnesius negrįžtamam ūminiam inkstų nepakankamumui ir (arba) instrumentiniais bei laboratoriniais tyrimais nustačius lėtinio inkstų pažeidimo požymių ir GFG <90 ml/min.

Inkstų nepakankamumas (būklės klinikinė reikšmė turi būti dokumentuota) koduojamas, jei diagnozuojamas pagal pirmiau nurodytus apibrėžimus ir atitinka bent tris iš šių kriterijų:

1. atliekami instrumentiniai, radiologiniai ar laboratoriniai tyrimai inkstų nepakankamumą sukeliančiai ligai nustatyti;
2. atliekami instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai inkstų nepakankamumo sukeltoms komplikacijoms nustatyti;
3. matuojamas paros skysčių balansas;
4. vertinama (ne mažiau kaip 2 kartus) inkstų funkcijos biocheminių kraujo rodiklių (kalis, kreatininas) reikšmių dinamika;
5. inkstų nepakankamumui gydyti skiriami intraveniniai kilpiniai diuretikai;
6. skiriamas specifinis kliniškai reikšmingų inkstų nepakankamumo komplikacijų gydymas.

Šie kriterijai netaikomi koduojant šiais atvejais:

1. jei pacientas hospitalizuojamas inkstų biopsijai atlikti;
2. jei taikoma pakaitinė inkstų terapija (intervencijos kodai iš kodų blokų [1060] Hemodializė, [1061]  Peritoninė dializė) – turi būti nurodomas inkstų nepakankamumo kodas (N18.5 arba N17), išskyrus atvejus, kai pacientas hospitalizuojamas vienai dienai dėl inkstų dializės (pagrindinės diagnozės kodas Z49.1 Ekstrakorporinė dializė arba Z49.2 Kita dializė), arba atvejus, kai kodas, žymintis tam tikrą ligą, kartu nurodo ir inkstų nepakankamumą. 
3. jei TLK-10-AM klasifikacijoje ir (ar) kodavimo standartuose pažymima, kad nurodant tam tikrus ligų kodus, papildomai turi būti koduojamas inkstų nepakankamumas: 

- hipertenzinė inkstų liga (I12–I13), jei nustatomas priežastinis ryšys tarp hipertenzijos ir inkstų pažeidimo (išskyrus atvejus, kai kodas, žymintis tam tikrą ligą, kartu nurodo ir inkstų nepakankamumą (I12.0, I13.1, I13.2);

- uremijos sukeltos kitų sistemų ligos, pažymėtos žvaigždute (pvz., ureminis perikarditas N18.5 ir I32.8*);

- jei ūminis inkstų nepakankamumas pasireiškia sergant lėtine inkstų liga – lėtiniam inkstų ligos komponentui nurodyti;

- persodintas inkstas Z94.0 arba inksto transplantato atmetimas (T86.1) ir pan.