ENDOKRININĖS, MITYBOS IR MEDŽIAGŲ APYKAITOS LIGOS
L041
DEHIDRATACIJA (HIPOVOLEMIJA)

Kodas pagal TLK-10-AM – E86 Kraujo tūrio sumažėjimas.

 

Dehidratacija (hipovolemija) – būklė, dėl kurios organizmas vandens ir druskų netenka daugiau, nei jų gauna, ir dėl to sumažėja ekstraląstelinio skysčio tūris.


Dehidratacija koduojama, kai būtinas gydymas hipo-, hiper- ar izotoniniais druskų tirpalais, taip pat kraujo komponentų arba koloidiniais tirpalais (albuminu, dekstranu).



L042
ELEKTROLITŲ PUSIAUSVYROS SUTRIKIMAS

Kodai pagal TLK-10-AM:

E87 Kiti skysčių, elektrolitų ir rūgščių bei šarmų pusiausvyros sutrikimai;
E83 Mineralinių medžiagų apykaitos sutrikimai.

 

Būklės koduojamos, kai laboratoriniais tyrimais patvirtinamas atitinkamas sveikatos sutrikimas ir taikomas specifinis gydymas intraveniniais tirpalais arba pakaitine terapija (pvz., hemodialize).


Jei gydoma tik standartiniais kristaloidų (izotoniniai natrio chlorido, gliukozės arba Ringerio tirpalai) ar koloidų tirpalais, elektrolitų pusiausvyros sutrikimai nekoduojami (jei diagnozuojama dehidratacija, suteikiamas kodas E86).

Vaikų iki 5 metų metabolinė acidozė (E87.2) gali būti koduojama, jei kraujo tyrime nustatoma pH <7,35 bei HCO3¯<20 ir taikomas etiologinis ir (arba) patogenezinis gydymas (apima standartinius kristaloidų tirpalus).


Kiekvienas nustatytus kriterijus atitinkantis elektrolitų ir (ar) rūgščių bei šarmų pusiausvyros sutrikimas žymimas specifiniu kodu. Kodas E87.8 Kiti elektrolitų ir skysčių pusiausvyros sutrikimai, neklasifikuojami kitaip nurodomas tik tais atvejais, kai diagnozuojamas kodavimo kriterijus atitinkantis elektrolitų apykaitos sutrikimas, kuriam žymėti nenumatytas specifinis kodas pagal TLK-10-AM (pvz., hipo- ar hiperchloremija).



L043
VITAMINO D STOKA
Kodas pagal TLK-10-AM - E55.9 Vitamino D stoka, nepatikslinta.
 
Vitaminas D (dar vadinamas kalciferoliu) – tai riebaluose tirpstantis vitaminas, reguliuojantis skeleto ir mineralinių jonų homeostazę. Vitaminas D randamas natūraliai kai kuriuose maisto produktuose, taip pat gaminasi endogeniškai, kai ultravioletiniai (UV) saulės spinduliai patenka ant odos ir skatina vitamino D sintezę.
 
Nors moksliniai tyrimai rodo, kad maža vitamino D koncentracija serume yra susijusi su rizika sirgti įvairiomis ligomis, įskaitant raumenų ir kaulų sistemos, medžiagų apykaitos, širdies ir kraujagyslių, piktybines, autoimunines ir infekcines ligas, tačiau tiesioginis priežastinis ryšys tarp vitamino D koncentracijos kraujo serume ir daugelio sutrikimų nėra aiškiai nustatytas (2024 metų Tarptautinės endokrinologų draugijos vitamino D profilaktikos rekomendacijos – žr. https://www.endocrine.org/clinical-practice-guidelines/vitamin-d-for-prevention-of-disease).
 
Atsižvelgiant į tai, kad vitamino D stoką veiksmingai mažina ilgalaikis ambulatorinis vitamino D vartojimas, gydant pacientą stacionare kodas E55.9 nenurodomas.
 
 
 
L044
LIPOPROTEINŲ APYKAITOS SUTRIKIMAI IR KITOS LIPIDEMIJOS
Kodas pagal TLK-10-AM - E78 Lipoproteinų apykaitos sutrikimai ir kitos lipidemijos.
 
Lipoproteinų apykaitos sutrikimai ir kitos lipidemijos priskiriami modifikuojamiesiems (t. y. valdomiems) širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniams. Jų identifikavimas, korekcija ir stebėsena įtraukta į insulto, išeminės širdies ligos rizikos veiksnių sąrašus įvairiose Lietuvoje aprobuotose ligų diagnostikos ir gydymo metodikose bei protokoluose (žr. https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/asmens-sveikatos-prieziura/diagnostikos-gydymo-metodikos-ir-rekomendacijos/).
 
Lipoproteinų apykaitos sutrikimai ir kitos lipidemijos valdomos sveika gyvensena ir nuolatiniu medikamentiniu gydymu, kuriuo pirmiausia turėtų pasirūpinti šeimos gydytojas bei jo komandos nariai. Kartais ateroskleroziniai kraujagyslių pažeidimai stacionarinio gydymo metu nustatomi tik kritinėmis aplinkybėmis, pvz., ištikus insultui, miokardo infarktui, nestabiliai krūtinės anginai.
 
Atsižvelgiant į tai, kad lipoproteinų apykaitos sutrikimų ir kitų lipidemijų diagnostika, gydymas bei stebėsena yra efektyvūs tik tada, kai šeimos gydytojas ir jo komandos nariai užtikrina jų tęstinumą, aktyviojo gydymo epizodo metu lipoproteinų apykaitos sutrikimai ir kitos lipidemijos gali būti koduojamos, jeigu atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
 

• diagnozė patvirtinama reikiamais tyrimais, aktyviojo gydymo epizodo metu pacientui pirmą kartą skiriamas ir užtikrinamas reikiamas medikamentinis gydymas, pateikiamos sveikos gyvensenos bei medikamentinio gydymo rekomendacijos;

• taikoma plazmaferezė.